- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-97-345/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V.P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti jai asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą su pastatu, esančius (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise garažą, esantį (duomenys neskelbtini); ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), lengvuosius automobilius (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)priteisti atsakovui kompensaciją iš ieškovės 16316 Lt už jai tenkančią didesnę turto dalį; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999-06-16 sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka. Minėtu sprendimu sutuoktinių santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas. Santuokoje šalys įgijo butą (duomenys neskelbtini), kurį pasidalino 2003-01-03 Turto pasidalinimo sutartimi, likusio turto nebuvo reikalo dalintis, nes dėl jo valdymo ir naudojimo nekilo jokių ginčų: žemės sklypas su pastatu, esantys (duomenys neskelbtini), buvo valdomi ir naudojami tik ieškovės; garažas, esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), automobiliai (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini).Bendrų kreditorių nėra.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė taikyti ieškinio senatį, pripažinti, jog šalių turtas jau yra pasidalintas, pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą su pastatu (duomenys neskelbtini), garažą (duomenys neskelbtini), pripažinti, jog ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra nedalintina, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad turtas tarp šalių buvo pasidalintas 2003-01-03 Turto pasidalinimo sutartimi, kurią pasirašant turėjo būti pateikti visi duomenys apie turimą turtą, įgytą santuokos metu, nei vieną iš šalių pretenzijų į jokį kitą turtą nepareiškė, todėl laikytina, kad turtas padalintas. Ieškovė pasirašydama 2003-01-03 Turto pasidalinimo sutartį apgavo atsakovą, nes žadėjo jokių pretenzijų į likusį turtą niekada nereikšti, taip pat sutartimi įsipareigojo atsakovui sumokėti 20000 Lt kompensaciją dėl akių, kurios niekada nėra sumokėjusi. Žemės sklypas su pastatu, esantys (duomenys neskelbtini), yra nedalintini, nes įregistruoti atsakovo vardu, įrašo, kad bendroji jungtinė nuosavybė nėra, pastatas įregistruotas 2005-09-02 jau po ištuokos įregistravimo, įrodymų, kad ieškovė prisidėjo prie pastato pagerinimo, ar žemės sklypą valdė bei naudojo tik ji viena, nėra, pastatą draudė atsakovas, tiekė medžiagas jo remontui, darė pavedimus ieškovei namo remontui, mokėjo žemės mokestį, leido ieškovei ir vaikui jais naudotis pagal žodinį susitarimą, automobilis (duomenys neskelbtini)jau yra išregistruotas, baigus jo eksploataciją. ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo įgyta 1999-12-28 po Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999-06-16 sprendimo nutraukti šalių santuoką ir šalims jau kartu nebegyvenant, butas įgytas kartu su A. Š. (kita – ½ buto dalis), kuri buto įsigijimui pardavė savo 2 kambarių butą už 17027 Lt, ir už butą (duomenys neskelbtini), sumokėjo 20780 Lt (b.l. 80-81), 2001-02-23 atsakovas su A. Š. susituokė (b.l. 79, 103-104), todėl ieškovės argumentas, kad butas pirktas iš bendrų santuokinių lėšų neįrodytas, nes šalys kartu negyveno nuo 1997-05-20. Taikytina senatis nuo ištuokos įregistravimo dienos, t.y. 2000-08-08.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė nurodė, kad atsakovas pats buvo nesąžiningas ir turto pasidalinimo sutarties sudarymo metu nuslėpė kitą santuokoje įgytą turtą. Ieškovė sutartimi dalinosi turtą, dėl kurio iškilo ginčas, dėl kito turto valdymo ir naudojimo ginčai nekilo. Atsakovas iki sutarties pasirašymo neteikė išlaikymo vaikams, grasino parduoti butą (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė su vaikais gyveno. Ieškovė sumokėjo atsakovui 20000 Lt kompensaciją, už butą (duomenys neskelbtini), tai įrodo pati sutartis, kurioje atsakovas patvirtina, kad pinigus gavo. Atsakovas gyveno Visagine, o ieškovė su dukra A. S. tvarkė sodo pastato įregistravimą, tai patvirtina draudimo sutartys ir įmokos sodo bendrijai. Atsakovas meluoja, jog siuntė pinigus smulkiam sodo remontui, draudimui, mokėjo žemės mokestį, atsakovo atsiųsti 900 Lt po 100 Lt buvo skirti šalių dukters smulkiom išlaidom, atsakovas, tik gavęs ieškinį, sudarė vienintele sodo namo draudimo sutartį 2011-06-10, todėl atsakovas neįrodė, kad rūpinosi žemės sklypu ir sodo pastatu, juo vienokiu ar kitokiu būdu valdė ar jais naudojosi, automobilį (duomenys neskelbtini) atsakovas išregistravo bylos nagrinėjimo metu, nepadalinto turto vertė sudaro 111400 Lt, o ne 109733 Lt kaip nurodo atsakovas. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, iš kokių asmeninių lėšų jis įsigijo ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), ieškovė apie savo teisių pažeidimą, t.y. atsakovo ketinimą parduoti likusį santuokoje įgytą turtą, sužinojo 2011 m. balandžio mėn., ieškinio senatis netaikytina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – pripažino ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotą atsakovo R. P. vardu asmenine atsakovo R. P. nuosavybe; priteisė 1/2 dalį žemės sklypo ir pastato, esančių (duomenys neskelbtini), ieškovei V. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise; priteisė 1/2 dalį žemės sklypo ir pastato, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovui R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise; priteisė 1/2 dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei V. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise; priteisė 1/2 dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise; priteisė ieškovei iš atsakovo 1987 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovui iš ieškovės 2731 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatęs, kad ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), atsakovo buvo įgyta 1999-12-28 šalims jau nebegyvenat kartu ir nebetvarkant bendro ūkio, kartu su dabartine atsakovo sutuoktine, tuometine sužadėtine, su tikslu kurti bendrą ateitį ir šeimą kartu, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu, kad turtas viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nustatant jo teisinį režimą būtina vertinti ne tik objektyviuosius (turto įsigijimo momentą ir įsigijimo pagrindą), bet ir kitus kriterijus (konkretaus turto paskirtį, pobūdį, tikruosius šalių ketinimus įsigyjamo turto atžvilgiu ir CK 3.127 str. 2 d., padarė išvadą, kad ginčo turtas - ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), įregistruotas 1999-12-28 atsakovo vardu yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir nedalintina. Taip pat nustatęs, kad šalys negyvena kartu nuo 1997 m., atsakovas dirbo Visagine nuo 1998-01-01, teismas pripažino, kad 5 metų senaties terminas automobilių pasidalinimui taikytinas nuo 1998-01-01 ir konstatavo, kad yra praleistas, todėl automobilių padalijimo klausimas nebesprendžiamas. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog garažas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su pastatu, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti iš jo asmeninių lėšų ar kitokiu būdu priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, kadangi nurodytas turtas įgytas šalims gyvenant santuokoje šeimos poreikiams tenkinti, todėl laikytinas bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, liudytojos A. S. parodymais, teismas padarė išvadą, kad garažas ir sodo pastatas jau buvo šalims dar gyvenant kartu ir tvarkant bendrą ūkį, o teisinis jų įregistravimas jokios reikšmės šiuo atveju nustatant turto teisinį režimą neturi, nes garažo ir sodo pastato paskirtis buvo šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgęs, kad byloje nėra tikslių duomenų apie ginčo turto rinkos vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos momentu, t.y. 2000-08-08 (CK 3.119 str.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatavo, jog šioje byloje nėra galimybės priteisti vienai iš šalių visą ginčo turtą natūra, o kitai šaliai nustatyti priteistinos kompensacijos dydį. Remdamasis CK 3.117 str. nuostatomis teismas laikė, jog likęs nepadalintas nekilnojamasis turtas ieškovei ir atsakovui padalintinas po lygiai, t.y. po 1/12 dalį kiekvienam iš jų asmeninės nuosavybės teise į garažą (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą su pastatu (duomenys neskelbtini), kadangi nei viena iš šalių neįrodė, kad prisidėjo prie šio turto pagerinimo didesne dalimi nei kita šalis, sodo pastatą ar garažą pastatė ar įrengė tik savo darbu, asmeninėmis lėšomis ir medžiagomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė V. P. prašo sprendimą pakeisti iš dalies: priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą su pastatu, esančius (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ½ buto, esantį (duomenys neskelbtini), atitinkamai iš ieškovės atsakovui priteisti 16 816 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas po teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka, 1999-12-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau šis turtas buvo įgytas iš bendrų santuokinių lėšų, kuriomis disponavo atsakovas ir šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas įgijo šį butą iš asmeninių lėšų. Atsakovui laiku neįregistravus ištuokos įstatyme nustatyta tvarka, jam pačiam tenka rizika prisiimti tokio įstatymų reikalavimų neįgyvendinimo pasekmes. Atsakovas nuslėpė nuo ieškovės bendrąją jungtinę nuosavybę sudarantį turtą, teigdamas, jog visas bylos dalyku esantis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, elgiasi nesąžiningai, todėl teismas turi atsisakyti ginti jo, kaip nesąžiningos šalies, interesus. Atsakovas po santuokos nutraukimo ieškovei paliko naudotis žemės sklypą su sodo nameliu, o pats sau pasiliko dalį buto Visagine, kuriais šalys naudojosi daugiau kaip dešimt metų. Po santuokos nutraukimo ieškovė faktiškai viena naudojo žemės sklypą su sodo nameliu, kuriame atsakovas nesilankydavo, jo netvarkė, neprisidėjo prie jo išlaikymo, neatliko remonto darbų. Atsakovo teiginius apie siųstus pinigus sodo namelio išlaikymui paneigė šalių dukros paaiškinimai. Garažo ieškovė nenaudojo, neturi jo raktų. Teismas nevertino, jog šalių santykiai yra konfliktiški, taip pat ir aplinkybės, jog daugiau kaip dešimt metų susiklostė tokia naudojimosi turtu tvarka, todėl turtas turėtų būti padalintas ieškovės nurodytu būdu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. P. prašo iš dalies patenkinti apeliacinį skundą ir sprendimą pakeisti, priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą su pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant garažą, esantį (duomenys neskelbtini), atitinkamai iš ieškovės priteisiant kompensaciją už didesnę turto dalį pagal vidutinę rinkos vertę, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas dėl to, kad neišsprendžia ginčo esmės, nesukuria teisinės taikos tarp šalių, o turto padalijimo būdas, kuriam prieštaravo abi šalys, iš esmės užprogramuoja naujus ginčus tarp šalių ateityje. Teismui pateikė įrodymus, kad dalis buto Visagine nėra dalintinas, priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu jai asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą su sodo nameliu, o atsakovui garažą, esantį Vilniuje, tačiau nesutinka su kompensacijos dydžiu. Teismo išvada, kad byloje nėra tikslių duomenų apie ginčo turto rinkos vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos momentu yra nepagrįsta, kadangi teismas neteisingai nurodė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos momentą, kadangi dalintino turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu, taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės V. P. apeliacinio skundo ribose.
Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruota 1999-12-28 atsakovo vardu, yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir nedalintina, nurodydama, kad atsakovas po teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka, 1999-12-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau šis turtas buvo įgytas iš bendrų santuokinių lėšų, kuriomis disponavo atsakovas ir šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniau miesto 2 apylinkės teismo 1999-06-16 sprendimu nutraukta šalių santuoka, ištuoka įregistruota 2000-08-08 Vilniaus CMS (b.l. 30-32). Minėtu sprendimu turtas nebuvo padalintas. Santuokoje šalys įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuri pasidalino 2003-01-03 turto padalinimo sutartimi (b.l. 36,51,52). Liko nepadalintas turtas: žemės sklypas su pastatu, esantys (duomenys neskelbtini), garažas, esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), du automobiliai (b.l. 37-39, 28,29). Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Tik iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.), įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu jis įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. K. G.; byla Nr. 3K-3-551/2006). Tačiau pažymėtina, kad ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Turtas viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nustatant jo teisinį režimą būtina vertinti ne tik objektyviuosius (turto įsigijimo momentą ir įsigijimo pagrindą), bet ir kitus kriterijus (konkretaus turto paskirtį, šio turto pobūdį, tikruosius šalių ketinimus įsigyjamo turto atžvilgiu). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs santuokoje įgyto turto civilinį teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką turto teisinio režimo klausimu, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino, kad ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe. Nors ieškove nurodo, kad šis turtas buvo įgytas iš bendrų santuokinių lėšų, kuriomis disponavo atsakovas, todėl laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Priešingai, bylos medžiaga tvirtina, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) buvo įgytas po sprendimo nutraukti šalių santuoką, t.y.1999-12-28, šalims kartu negyvenant ir netvarkant bendro ūkio, kartu su dabartine sutuoktine tikslu kurti šeimą, šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino ir atsakovo dabartinė sutuoktinė (b.l.80, 93, 147-149). Tokiu būdu įvertinus šalių paaiškinimus, buto pirkimo tikslą – nutraukus santuoką, iš naujo kurti šeimą ir tvarkyti bendrą ūkį bei kartu gyventi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas pakankamais ir leistinais įrodymais įrodė faktą, jog viešame registre įregistruotas butas yra jo asmeninė nuosavybė, dėl ko nėra dalintinas (CPK 178 str.).
Ieškove apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka, jog ½ dalis žemės sklypo su pastatu, esantys (duomenys neskelbtini), nors ir esantys bendrąja jungtine su atsakovu nuosavybe, būtų priteista atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, o garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), ji niekada nesinaudojo ir prašo pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad šalys neginčija, jog minėtas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog minėtos dalies žemės sklypo su pastatu priteisimas atsakovui neišsprendžia ginčo esmės, nesukuria teisinės taikos tarp šalių, o turto padalijimo būdas, kuriam prieštaravo abi šalys, iš esmės užprogramuoja naujus ginčus tarp šalių ateityje, ir sutinka su ieškovės reikalavimu jai asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą su pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), o garažą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, todėl teisėjų kolegija dėl šio apeliacinio teismo argumento plačiau nepasisako ir konstatuoja, jog nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.
Pažymėtina, kad teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra tikslių duomenų apie ginčo turto rinkos vertę bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos momentu, dėl ko nėra galimybės priteisti vienai iš šalių visą ginčo turtą natūra, o kita šaliai nustatyti kompensacijos dydį. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Tai reiškia, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas pateikė duomenis apie žemės sklypo ir pastato bei garažo rinkos vertės. Iš 2013-02-11 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 43500 Lt, pastato-sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 52400 Lt (b.l. 223); garažo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 12000 Lt (b.l. 224). Taigi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant žemės sklypą su pastato, esančiu (duomenys neskelbtini), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise garažą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ieškovės atsakovui atitinkamai 41950 Lt kompensacija už jai natūra tenkančią turto dalį (CK 3.127 str. 3 d.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus, susijusius dalijamo turto verte, nevisiškai teisingai ir tinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui (CPK 329 str. 1 d.), taip pat įvertinusi aplinkybę, jog tarp šalių neliko ginčo dėl žemės sklypo su pastatu ir garažo padalijimo, laiko, jog yra pagrindas skundžiamą sprendimą pakeisti dalyje dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo.
Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, atitinkamai iš dalies tenkinant ieškinį bei priešieškinį, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteisiamos, kadangi jos iš esmės užsiskaito proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti sekančiai:
„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotą atsakovo R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) vardu asmenine atsakovo R. P. nuosavybe.
Atsakovui R. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti garažą, esantį (duomenys neskelbtini).
Ieškovei V. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą ir pastatą, esančius (duomenys neskelbtini).
Atsakovui R. P. iš ieškovės V. P. priteisti 41 950 Lt (keturiasdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt litų) kompensaciją už ieškovei tenkantį didesnės vertės turtą.
Priteisti ieškovei V. P. iš atsakovo R. P. 1987 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui R. P. iš ieškovės V. P. 2731 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kad šis įregistruotų nekilnojamųjų daiktų teisinės padėties pakeitimus.“