Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovei L. K. dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dublike (el. b. l. 89-91) ieškovas nurodė, kad atsakovei teigiant, kad jos buto rinkos vertė sudaro 40 000 Eur, tai atsakovei atsisakius vykdyti 2019-11-04 preliminariąją sutartį, ieškovas prarado galimybę už sutartą 17500 Eur sumą įgyti 40000 Eur vertės butą. Taigi dėl atsakovės neteisėtos veikos (sutarties nevykdymo) ieškovas patyrė 22500 Eur (40000 - 17500) netiesioginius nuostolius. Tokiu būdu, pasiremiant atsakovės atsiliepimo argumentais, yra akivaizdžiai įrodoma, kad ieškovo nuostoliai yra didesni, negu sutartas netesybų dydis. Tokiu atveju nėra įstatyminio pagrindo netesyboms mažinti. Be to, ieškovas patyrė ir kitus nuostolius, t. y. atsisakė galimybės sudaryti kito buto įsigijimo sutartį, turėjo skirti savo laiką pasiruošti sandoriui su atsakove, surinkti reikiamą pinigų sumą. Dėl kaltinimų apgavus atsakovę, ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus, nerimą dėl sumokėtų lėšų atgavimo, t. y. neturtinę žalą. Ieškovas turėjo atsitraukti nuo savo įprastinių darbų ir skirti laiką bendravimui su teisininkais, siekdamas apsiginti nuo kaltinimų apgavyste. Tai yra netiesioginiai ieškovo nuostoliai ir neturtinė žala, patirta dėl sutarties nevykdymo ir neteisingų kaltinimų. Šie nuostoliai sunkiai apskaičiuojami vertine išraiška. Būtent dėl to, šalys susitarė dėl netesybų, t. y. neįrodinėtinų nuostolių. Esant susitarimui dėl netesybų, ieškovas neprivalo įrodinėti nuostolių dydžio. Toks reikalavimas tiesiogiai prieštarautų sutarties laisvės principui. Šalių sutartos netesybos nėra neprotingai didelės, kadangi sudaro tik 11,42 procento nuo sutarties kainos. Šalys tokią pačią atsakomybę numatė tiek pirkėjui, tiek pardavėjui. Tokiu būdu, abi šalys prisiėmė vienodą riziką. Šios proporcijos pakeitimas post factum, grubiai įsikištų į šalių sutartį ir pažeistų sutartinių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Ieškovas taip pat patyrė ir tiesioginius nuostolius, kadangi atsakovės advokatės 2019 m. lapkričio 20 d. pareiškimu buvo apkaltintas apgavęs atsakovę, ieškovas kreipėsi teisinės pagalbos. Su teisininkų pagalba siekė gauti duomenis iš skelbimų portalo administratoriaus UAB “Diginet LTU”, apmokėjo už atsakymo atsakovės advokatei parengimą, bei pareiškimo teismo įsakymui parengimo išlaidas, ieškinio parengimo išlaidas, atstovavimo teisme išlaidas. Ieškovas nedalyvavo tuomet, kai atsakovė surašė skelbimą apie planuojamą savo buto pardavimą, todėl jokia forma negalėjo prisidėti prie buto kainos nustatymo. Ieškovas nesiderėjo su atsakove dėl buto kainos ir šalys surašė preliminariąją sutartį pagal atsakovės paprašytą sumą. Atsakovė, matyt, nusprendė, kad jos paprašyta kaina yra pernelyg maža ir atsisakė sudaryti galutinę sutartį. Atsakovė turi tokią teisę, kadangi preliminari sutartis negali būti įvykdoma priverstinai, tačiau privalo sumokėti sutartyje numatytas netesybas.

Ieškovo atstovas palaikė atstovaujamojo poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, jog atsakovės versija, kad ji du kartus suklydo – ir skelbime, ir sutartyje, neįtikėtina ir vertintina kritiškai. 2019-11-04 skelbimą užsakiusi atsakovė internetiniame tinklapyje savo laisva valia nurodė parduodamo turto kainą 17500 Eur, todėl kaltinimai ieškovą apgaule yra niekuo nepagrįsti. Atsakovė kieno nors įtakoje nusprendė, kad sudarė sau nenaudingą sutartį, kad per maža kaina, todėl nusprendė buto nebeparduoti. Atsakovės teiginiai, nesuformulavus priešieškinio reikalavimo nuginčyti suklydimo įtakoje sudarytą sandorį, yra deklaratyvūs ir išreikšti netinkama forma. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pageidavo parduoti butą už 37500 Eur. Klaida įvyko dėl pačios atsakovės, ji turi prisiimti pasekmes. Netesybos negali būti mažinamos, nes šalys buvo susitarusios jas vienodas. Šalių laisva valia turi būti gerbiama ir vykdoma. Netesybų mažinimui nėra pagrindų ir galimybių. Atsakovė turi prisiimti pasekmes dėl klaidos, t.y. sumokėti netesybas pagal sutartį ir atlyginti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Šalių paaiškinimais bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog 2019-11-04 tarp ieškovo K. A. ir atsakovės L. K. sudaryta sutartis (el. b. l. 9), pagal kurią ieškovas įsipareigojo pirkti, o atsakovė – parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad buto kaina – 17500 Eur, K. A. duoda 2000 Eur rankpinigių, kurie negrąžinami, jei pirkėjas buto neperka bei grąžinami dvigubai (4000 Eur), jei pardavėja atsisako parduoti. Iš kompiuterio ekrano kopijos matyti skelbimas dėl parduodamo 2 kambarių buto (duomenys neskelbtini) 4 aukštų name, 3 aukšte, kurio kaina nurodyta 17500 Eur (el. b. l. 10). 2019-11-04 šalių sudaryta sutartis 2019-11-18 įregistruota Nekilnojamojo turto registre (el. b. l. 50-51). 2019-11-20 Pareiškimu atsakovė L. K. pranešė K. A. nutraukianti 2019-11-04 sudarytą Rankpinigių sutartį, prašė nurodyti banko sąskaitą dėl 2000 Eur avanso grąžinimo (el. b. l. 25). 2019-12-02 Raštu, ieškovas prašė atsakovės sumokėti sutartyje numatytas 2000 Eur netesybas (el. b. l. 11).

Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnis). Būtini preliminariosios sutarties elementai – suderinta šalių valia pasiektas susitarimas kurti teisinius santykius, tai yra įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Tačiau preliminariosios sutarties pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-474/2008, Nr. 3K-3-82/2010).

Kvalifikuojant šalių sudarytą sutartį, nors ji pavadinta Rankpinigių sutartimi, tačiau sutartis pagal šalių valios išraišką ir sutarties turinį laikytina preliminariąja pirkimo – pardavimo sutartimi dėl buto, esančio Panerių g. 55-8, Kaune.

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sutarties sąlygas, išskyrus imperatyvių teisės normų nustatytas tam tikras sutarties sąlygas (CK 6.156 straipsnio 1, 4 dalys). Šalys sudarė preliminariąją sutartį, tačiau iki joje nurodyto termino, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo ieškovas kaltina atsakovę, o atsakovė nurodo, kad pagrindinė sutartis nesudaryta, nes kaina skelbime – 17500 Eur nurodyta su klaida, o už tikrąją kainą – 37500 Eur ieškovas pirkti buto nesutiko. Taigi, byloje kilo ginčas, dėl kieno kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis ir dėl atsakovės pareigos sumokėti netesybas pagal šalių sudarytą preliminarią sutartį.

Atsakovė paaiškino, jog pradžioje klaidos ji nepastebėjo, tik jau kilus ginčui su ieškovu išsiaiškino, kad neteisinga buto kaina buvo nurodyta ir skelbime, o būtent, patalpindama skelbimą apie parduodamą butą tinklapyje www.aruodas.lt, ji neteisingai įrašė buto kainą – vietoje 37500 įrašė 17500, t.y. vietoje 3 paspaudė 1. Butą norėjo parduoti, nes jos sugyventiniui buvo amputuota koja (tai patvirtinančius dokumentus atsakovė pateikė į bylą, tripliko DOK-59896 priedai), dėl ko tapo sudėtinga gyventi trečiajame aukšte, norėjo įsigyti sodo namelį už parduotą butą gavus pinigus. Ieškovas, kaip buto pirkėjas pas atsakovę atvyko tą pačią dieną, kai buvo įdėtas skelbimas, atsakovei dar nepastebėjus klaidos, surašyta preliminarioji sutartis. Nors ieškovo ranka surašytą preliminariąją sutartį atsakovė skaitė, pasirašė, tačiau ne tik skelbime, bet ir preliminariojoje sutartyje nepastebėjo, kad buto kaina nurodyta ne ta, už kurią ji teigia butą norėjusi parduoti.

Atsakovė su atsiliepimu pateikė skelbimus apie toje pačioje Kauno miesto gatvėje, t.y. (duomenys neskelbtini) gatvėje parduodamus panašaus dydžio butus (2020-04-29 DOK-51119 priedai), iš kurių matyti, kad minėtų savybių (vieta, plotas) butų kaina svyruoja nuo 35000 Eur iki 56000 Eur, taigi akivaizdu, jog atsakovės skelbime parduodamo buto kaina – 17500 Eur, buvo nurodyta itin maža, visiškai neatitinkanti rinkos kainos. Byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog tokią kainą sąlygojo tam tikros konkrečios aplinkybės (skubėjimas parduoti, nepalanki kaimynystė ir kt.), ar kad butas buvo labai apleistas. Kaip matyti ir iš skelbimo ir iš atsakovės paaiškinimų, bute buvo atliekamas (nebaigtas) remontas, nebuvo jokių skolų (tai nurodyta ir preliminariojoje sutartyje). Minėti argumentai sudaro teismui pagrindą labiau tikėti atsakovę klydus įrašant skelbime kainą bei buvus neapdairiai preliminarios sutarties pasirašymo metu. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Teismas daro išvadą, jog sandoris neįvyko atsakovei atsisakius parduoti butą už skelbime bei preliminariojoje sutartyje klaidingai nurodytą, per mažą kainą.

Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.). Teismui padarius išvadą, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės jai pačiai padarius klaidą, spręstinas klausimas dėl preliminariojoje sutartyje šalių numatytų netesybų.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Už sutarties nevykdymą šalys bendru sutarimu nustatė abiem šalims vienodo dydžio – 2000 Eur netesybas, t.y. nustatė, kad ieškovui atsisakius pirkti butą, sumokėta 2000 Eur suma ieškovui grąžinama nebus; atsakovei atsisakius parduoti butą – sumokėta 2000 Eur suma bus grąžinama dvigubai – 4000 Eur. Ieškovas pripažino, jog sumokėtą avansą atsakovė yra grąžinusi, prašė priteisti dar 2000 Eur netesybų.

Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-303/2012 ir kt.).

Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumu, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį.

Pagal bendrąją taisyklę netesybos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria sudarydamos sutartį ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 3K-3-267-916/2015). Vis dėlto, jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Pažymėtina, jog teismas gali netesybas mažinti tiek savo iniciatyva, tiek esant atsakovo prašymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis.). Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių nepagrįstai praturtėti kitos sąskaita. Iki pagrindinės sutarties sudarymo, derybų dėl pagrindinės sutarties vedimo laikotarpis yra ikisutartiniai santykiai, ypač reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos vis dėlto nesibaigia sutarties pasirašymu; kad sąžiningumas ikisutartinių santykių metu yra ypač svarbus, nes tik sąžiningai šalims elgiantis ikisutartinių santykių stadijoje galima tikėtis, jog šie santykiai transformuosis į sutartinius. Atsižvelgiant į tai, jog šaliai, kaltai dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai pagrindinę sutartį ji atsisako sudaryti nepagrįstai, esminę reikšmę taikant civilinę atsakomybę turi pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių vertinimas; kad pagrindinės sutarties nesudarymas per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą savaime nelemia kaltos šalies atsakomybės atsiradimo, nes tokiu atveju šaliai, kaltai dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, pareiga atlyginti nuostolius atsiranda, jeigu pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta nesant pagrįstų šio atsisakymo priežasčių.

Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovė pagrindinę sutartį atsisakė sudaryti nepagrįstai. Tokį pagrindą atsakovė turėjo ydingai susiklosčius ikisutartinimas santykiams su ieškovu, t.y. kad ir dėl jos pačios kaltės, tačiau padarius klaidą esminėje sutarties dalyje – buto pardavimo kainoje, kuri aiškiai neatitiko rinkos kainos. Įvertinus tai, šalių nustatytos netesybos – 2000 Eur yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Teismas, spręsdamas, jog yra pagrindas mažinti netesybas, atsižvelgia į tai, kad ieškovas, bylos duomenimis, turi patirties perkant – parduodant nekilnojamąjį turtą. Šią aplinkybę patvirtino ir pats ieškovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus. Teismas sprendžia, jog ieškovas, turėdamas patirties, susijusios su nekilnojamojo turto prekyba, numanė (turėjo numanyti), jog buto kaina nurodyta itin žema, todėl, būdamas sąžiningas, galėjo ir turėjo pasiaiškinti to priežastis, o ne nutylėti. Pats ieškovas dublike nurodė, kad patyrė 22500 Eur netiesioginius nuostolius, nes prarado galimybę už 17500 Eur įsigyti 40000 Eur vertės butą. Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti, visgi nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Ieškovas neteikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo patirtus nuostolius, susijusius su ketinimu pirkti ginčo butą. Teigė, jog pirko medžiagas buto remontui, tačiau čekių neturi, buvo atitrauktas nuo įprastų darbų, turėjo skirti laiką pasiruošti sandoriui su atsakove, surinkti pinigų sumą, patyrė išgyvenimus, nes buvo apkaltintas nesąžiningumu. Preliminarios sutarties sudarymo metu (bei šiuo metu) ieškovas niekur nedirbo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tik žemutinė netesybų mažinimo riba – netesybos gali būti mažinamos tik tiek, kad netaptų mažesnės už kreditoriaus nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Teismas, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nustatęs, jog 2000 Eur netesybos yra akivaizdžiai per didelės ir neproporcingos bei įvertinęs ieškovo argumentus apie jo galimai patirtų nuostolių, susijusių su ginčo sutartimi, pobūdį bei dydį, taip pat vertindamas šalių tikruosius ketinimus, jų elgesį prieš pasirašant preliminarią sutartį, preliminarią sutartį pasirašius ir teisminio proceso metu sprendžia, jog protinga suma, atitinkanti susiklosčiusią situaciją, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, šalių amžių, patirtį, užtikrinanti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, padengianti ieškovo nuostolius, yra 500 Eur, todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas, priteisiant iš atsakovės ieškovui 500 Eur netesybų (CPK 178 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, byloje pateiktos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (25 procentų), o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (75 procentai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas teismui pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas: 45 Eur žyminio mokesčio, 1000 Eur teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė teismui pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas: 500 Eur teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės priteistina 261,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo priteistina 375 Eur, šias priešines sumas įskaičius, atsakovei iš ieškovo priteistina 113,75 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) netesybų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 113,75 Eur (vieną šimtą trylika eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.