- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-1599-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04658-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė (pran.)
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- KU „Sūduvos parama“, J. U.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) ir Mindaugo Šimonio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-23-374/2015 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams KU „Sūduvos parama“, J. U. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. R. ieškiniu kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą ir prašė
pripažinti 2007 m. liepos 25 d. laidavimo sutartį Nr. 07-00088 negaliojančia bei priteisti iš atsakovo KU „Sūduvos parama“ ieškovo A. R. naudai pinigines lėšas, kurias atsakovas gavo pagal 2007 m. liepos 25 d. laidavimo sutartį Nr. 07-00088. Ieškovas nurodė, kad laidavimo sutartis, kurią tariamai jis sudarė su KU „Sūduvos parama“ ir taip užtikrino 55 000 Lt paskolos sutarties, sudarytos tarp atsakovų KU „Sūduvos parama“ ir J. U. tinkamą įvykdymą, yra suklastota. Pasak ieškovo, jis laidavimo sutarties nesudarė, parašas sutartyje ne ieškovo, o laiduotojo vardas ir pavardė, kaip to reikalauja sutarties forma, neįrašyta, jam ginčijamos sutarties sudarymo sąlygos nežinomos. Ieškovo teigimu, jis žinojo apie iš jo gaunamų pajamų daromas išskaitas atsakovo naudai, tačiau galvojo, kad tai pagal kitą sutartį, kurią jis pripažįsta ir neginčija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. įsiteisėjusiu sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-640-570/2009, kuriame iš ieškovo A. R. priteista skola pagal 2007 m. liepos 25 d. laidavimo sutartį Nr. 07-00088, šioje byloje yra prejudicinis faktas. Pažymėjo, kad ieškovo argumentus, jog jis nežinojo apie minėtą sprendimą už akių paneigia ieškovo ir I. B. 2009 m. rugpjūčio 19 d. prašymas antstolei S. Ž. dėl vykdymo veiksmų atlikimo, kuriame ieškovas nurodė, kad apie 2009 m. gegužės 4 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-640-570/2009 jam žinoma bei žinoma ir tai, kad pradėti vykdomieji veiksmai. Be to, nuo 2010-01-28 iki 2010-07-30 iš A. R. VSDFV Marijampolės skyriaus mokamų išmokų buvo išskaitoma po 130 Lt pagal 2009 m. liepos 25 d. sprendimą už akių. Teismas sprendime pažymėjo, kad byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė tikslu nustatyti, ar ginčijamą laidavimo sutartį pasirašė ieškovas, tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centras 2014 m. birželio 9 d. ekspertizės akte Nr. 11-1437(14) pateikė išvadą, kad 2007 m. liepos 25 d. laidavimo sutartyje Nr. 07-00088, skiltyje „Laiduotojas (vardas, pavardė, parašas)“, nustatyti ar pasirašė A. R. negalima dėl parašo trumpumo ir paprastos sandaros. Teismo vertinimu, ekspertizė nei patvirtino, nei paneigė ieškovo teiginį dėl parašo tikrumo ir ši aplinkybė negali būti vertinama ieškovo naudai, nes ekspertai ekspertizės akte nurodė, kad tiriamasis parašas trumpas – sudarytas tik iš monogramos, o monogramą sudarančios raidės paprastos sandaros, todėl, pasak teismo, akivaizdu, kad ekspertams, turintiems specialių žinių, nepakako parašo požymių, reikalingų teigiamai ar neigiamai išvadai. Teismas taip pat negalėjo vertinti ieškovo parašo autentiškumo, o kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškovas nepateikė, todėl teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas A. R. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime daug dėmesio skyrė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimui už akių, priimtam civilinėje byloje Nr. 2-640-570/2009, nes ieškovas joje nedalyvavo ir apie sprendimą nežinojo. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 17 straipsnio, 250 straipsnio normas, nes netyrė ir nevertino ieškovo nurodytų aplinkybių, o būtent, kad ieškovas neigia parašą sutartyje (pateikė įvairių laikotarpių originalių dokumentų su parašu, kuris nepanašus į parašą sutartyje); nurodo, kad sutartyje nurodytas telefono numeris jam niekada nepriklausė, o sutartyje nurodytu adresu jis negyveno. Be to, teismo sprendime nepasisakoma apie tai, kad ginčijamoje sutartyje vardas ir pavardė asmens, kuris tariamai pasirašo laidavimo sutartį nenurodyti. Pasak apelianto, ekspertams nenustačius, ar ginčijamoje laidavimo sutartyje pasirašė ieškovas, teismas turėjo šią aplinkybę nustatinėti lygindamas kitus dokumentus, kuriuos pasirašė ieškovas, todėl įrodymų tyrimas turi būti atnaujintas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad ekspertams netvirtinus, kad parašas ginčijamoje laidavimo sutartyje priklauso ieškovui, teismas neteisingai nustatė, kad vis dėl to laidavimo sutartį sudarė ieškovas. Bet kokios abejonės ir prielaidos turėjo būti vertinamos ginčą dėl sutarties pradėjusios šalies (ieškovo) naudai, nes neginčijamai pagrįstomis išvadomis, moksliniais tyrimais neįrodyta, kad sutartį sudarė ir pasirašė būtent ieškovas.
Atsiliepimas
KU „Sūduvos parama“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-640-570/2009 yra prejudicinis faktas šiai bylai ir ieškovui apie minėtą teismo sprendimą buvo žinoma, ką patvirtina paties ieškovo 2009 m. rugpjūčio 19 d. antstoliui rašytas raštas. Atkreipiamas dėmesys, jog minėto sprendimo už akių nei viena ginčo šalis nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundė. Be to, jei kaip teigia apeliantas, jis apie priimtą sprendimą nežinojo, tai sužinojęs vėliau galėjo pasinaudoti teise pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pažymima ir tai, jog ieškovas neturėjo teisės ginčyti laidavimo sutarties, nes kaip minėta, anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-640-570/2009 buvo nustatytos aplinkybės, susijusios su ginčo laidavimo sutartimi ir minėtos aplinkybės yra prejudiciniai faktai, kurie negali būti ginčijami šioje byloje (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
Atsakovas nesutinka su apelianto nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklės. Nurodo, kad apelianto argumentai, jog laidavimo sutartyje neatitinka tikrovės duomenys, viena vertus jokios teisinės reikšmės neturi, nes laidavimo sutartis nėra pripažinta negaliojančia (priešingai egzistuojantis teismo sprendimas patvirtina, jog laidavimo sutartis yra teisėta ir toks sprendimas turi res judicata galią šioje byloje), antra vertus aplinkybes dėl laidavimo sutartyje esančio adreso (jog toks adresas tikras) patvirtino ir byloje 2015 m. sausio 15 d. apklausta liudytoja I. B., kuri nurodė, jog minėtu adresu buvo deklaruota ieškovo gyvenamoji vieta. Pasak atsakovo, ieškovas byloje neįrodė, kad ginčijamoje sutartyje yra ne jo parašas, nors tokią procesinę pareigą turėjo (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nesutinka, kad apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl jo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina apeliaciniame skunde nustatytose ribose.
Dėl žodinio proceso
Apeliantas prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt). Nagrinėjamu atveju apeliantas savo prašymą dėl žodinio proceso motyvavo tuo, kad byloje yra reikalingas išsamus įrodymų tyrimas ir įvertinimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, davė savo paaiškinimus ir teikė įrodymus dėl visų bylos aplinkybių, todėl paminėti apelianto prašymo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas, kuomet apeliacinės instancijos teismas, nepriklausomai kokia tvarka nagrinėjama byla, atlieka savarankišką įrodymų vertinimą ir faktinių aplinkybių nustatymą.
Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia
Nagrinėjamose byloje ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams ir prašė pripažinti 2007 m. liepos 25 d. laidavimo sutartį Nr. 07-00088 negaliojančia, nes tvirtino, kad laidavimo sutarties jis nesudarė, sutarties sudarymo sąlygos jam nežinomos, parašas sutartyje yra ne ieškovo - suklastotas, o laiduotojo vardas ir pavardė, kaip to reikalauja sutarties forma, neįrašyta. Taigi, apelianto nuomone šis laidavimo sandoris yra negaliojantis – niekinis (CK 1.78 ir 1.80 straipsniai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnyje pateikta sandorių samprata, sandoriais yra laikomi asmenų veiksmai, kuriais yra siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Remiantis CK 6.76 straipsnio 1 dalimi, kurioje pateikta laidavimo samprata, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tokių aplinkybių nenustačius, šaliai gali atsirasti neigiamų padarinių, t. y. ieškinys gali būti atmestas. Dėl to įrodinėjimo pareiga visų pirma reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, ir, antra, pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodytus faktus (CPK 178 straipsnyje). Nagrinėjamu atveju ieškovas, kreipdamasis į teismą, privalėjo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. ieškinio faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad 2007 m. liepos 25 d. laidavimo sutarties Nr. 07-00088 jis nesudarė ir joje esatis parašas yra ne ieškovo (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančių įrodymų visetą ir priėjo išvados, kad ieškovas nepagrindė savo pozicijos, jog jis laidavimo sutarties nepasirašė, todėl ji yra niekinė ir negaliojanti, nes įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą buvo pagrindas padaryti priešingą išvadą.
Pirmiausia, nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-05-04 sprendimui už akių, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdomas priverstinai, suteikė per didelę galią. Šiuo sprendimu buvo patenkintas kreditorės Kredito unijos „Sūduvos parama“ ieškinys atsakovui J. U., kuris neįvykdė prievolių pagal 2007-07-25 paskolos sutartį Nr. 07-00126, kurių įvykdymas buvo užtikrintas ir šioje byloje ginčijama 2007 m. liepos 25 d. laidavimo sutartimi Nr. 07-00088 bei iš skolininko ir apelianto solidariai su kitomis laiduotomis kreditorei buvo priteista 44 543,71 Lt negrąžintos paskolos, 121,86 Lt palūkanų ir bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiame įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatyti prejudiciniai faktai, jog apelianto pareiga atsakyti kito asmens kreditoriui kilo būtent ginčijamos laidavimo sutarties pagrindu ir šių aplinkybių iš naujo nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kuomet abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys, o ginčijama laidavimo sutartis toje byloje buvo įrodinėjimo dalyku, reikšmingu abejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2013 ir kt.). Apeliantas prieštaravimų dėl šio sprendimo už akių nepareiškė, o jį vykdant kartu su kita laiduotoja I. B. 2009-08-19 pareiškimu net prašė išieškojimą pagal paminėtą teismo sprendimą nukreipti pirmiausiai į skolininko, bet ne laiduotojų turtą (1 t., b.l. 86-87), tuo pripažindamas, kad ginčo laidavimo sutartimi laidavo už skolininko J. U. prievolių pagal 2007-07-25 paskolos sutartį Nr. 07-00126 tinkamą įvykdymą. Be to, iš VSDF Marijampolės skyriuje apeliantui priklausančių išmokų per septynis mėnesius, pradedant nuo 2010-01-28, buvo išskaičiuota kas mėnesį lygiomis dalimis 910,00 Lt, todėl nurodytų duomenų pagrindu negalima sutikti su apeliantu, kad apie ginčijamą sandorį jis sužinojo tik prieš tris-šešis mėnesius iki ieškinio pareiškimo (2013-11-26). Šiuo atveju konstatuotinas apelianto nenuoseklumas nurodant teisiškai reikšmingus faktus.
Apeliantas nurodo, kad teismas objektyviai neįvertino 2014-06-09 ekspertizės akto Nr. 11-1437(14) išvados, nes jos nevertino apelianto naudai, t.y. kaip įrodymo, paneigiančio jo parašo tikrumą. Taigi, apeliantas nekelia abejonių dėl ekspertų išvados pagrįstumo, tik nesutinka su šio įrodymo vertinimu. Šioje išvadoje nurodoma, kad ar 2007-07-25 laidavimo sutartyje Nr. 07-00088, skiltyje „Laiduotojas (vardas, pavardė, parašas), pasirašė A. R., nustatyti negalima dėl parašo trumpumo ir paprastos sandaros. Kaip jau minėta, apeliantas turėjo pareigą paneigti savo parašo tikrumą, o šia ekspertizės išvada tokių tikslų nepasiekė, todėl šios išvados teismas negalėjo vertinti taip, kaip to nori apeliantas (CPK 218 straipsnį).
Vertinant kitus apelianto apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad laidavimo sutarties nedaro niekine ir negaliojančia aplinkybė, jog laidavimo sutarties formoje “Sutarties šalių parašai” neįrašytas apelianto vardas ir pavardė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad sutarties įžanginėje dalyje yra nurodyti laiduotojo asmenybę identifikuoti duomenys: jo vardas, pavardė, asmens kodas, adresas ir telefono duomenys. Pagal CK 6.79 straipsnį laidavimo sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančią. Įstatyme nėra reglamentuotas detalus laidavimo sutarties turinys, todėl joje esant duomenims, leidžiantiems nustatyti sandorį sudariusias šalis, laidavimo sutartimi užtikrinamą prievolę, šalių teises ir įsipareigojimus, laikoma, kad sutartis sudaryta be formos trūkumų (CK 6.154 straipsnis). Apeliantas taip pat nurodo, kad laidavimo sutartyje nurodytu adresu jis negyveno, tačiau 2015 m. sausio 15 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja I. B., kuri 20 m. gyvena su ieškovu (posėdžio garso įrašo 32:44 – 32:50 min.) parodė, kad šis adresas buvo ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (garso įrašo 36:35 min.). Apeliantas šių parodymų neginčijo. Byloje yra rašytinis įrodymas – įspėjimas, adresuotas apeliantui, su kuriuo jis susipažino pasirašytinai (1 t., b.l. 11) ir kuriame nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas taip pat sutampa su laidavimo sutartyje nurodytu adresu, todėl apelianto argumentai dėl laidavimo formoje nurodytų jo asmeninių duomenų neatitikimo yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo abejoti dėl sandorį sudariusių šalių.
Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį dėl 2007 m. liepos 25 d. laidavimo sutarties Nr. 07-00088 pripažinimo negaliojančia, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas bei padarė faktinius bylos duomenis atitinkančią išvadą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.