Alytaus apylinkės teismo sprendimas

trečiųjų asmenų atstovams -UAB „Varėnos šiluma“ Virginijui Bučinskui, UAB“Varėnos komunalinis ūkis“ V. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Varėnos rajono savivaldybei ir tretiesiems asmenims-G. P., UAB “Varėnos šiluma „ ir UAB“Varėnos komunalinis ūkis“ dėl žalos atlyginimo priteisimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį.

Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Sistela programa, apskaičiavo, kad turto remonto kaina, sudaro 491,35 Eur ir išmokėjo draudėjui tokio dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmokos apskaičiavimą ir išmokėjimą patvirtinantys dokumentai pridedami.

Ieškovės apdraustas butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei Varėnos rajono savivaldybei.

Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.

Dėl atsakingo už žalą asmens

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal LR CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, bylos Nr. 3K-3-554/2007).

Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (LR CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto LR CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. V. UAB „Arginta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2006).

Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 ).

Dėl kompensacinių palūkanų

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Po bylos iškėlimo, įforminto LR CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Remiantis tuo, kas išdėstyta bei Kasacinio teismo praktika dėl LR CK 6.263 straipsnio taikymo, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą LR CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) nesugebėdama naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjos turtui, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl vandens pratekėjimo iš atsakovei priklausančio buto atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.

Remiantis LR CK 6.261 straipsniu, bei aptarta Kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 1,35 Eur (491,35 Eur [skola]*0,05 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]* 264 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2019-05-02) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

Remiantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi darytina išvada, kad iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 5% dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo atstovė posėdyje pilnai palaikė ieškinį ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, bei prašė ieškovui priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas: sumokėtą žyminį mokestį15 Eur, ieškinio paruošimo išlaidas 70,08 Eur ir ieškovo atstovės kelionės iš Kauno į Varėną išlaidas 28,97 Eur.

Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini). 2018-10-04 Savivaldybė, atstovaujama uždarosios akcinės bedrovės „Varėnos komunalinis ūkis“, kodas 184627344, direktoriaus Vytauto Krukonio, veikusio pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-09-27 įsakymą Nr. DV-1013, sudarė savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. GP-51 (toliau - Sutartis) su G. P. (toliau - Nuomininkė), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusia (duomenys neskelbtini), kuriai išnuomojo aukščiau minimą butą iki 2019 m. spalio 1 d.

2018-10-15 Savivaldybė, vykdydama Sutarties 7.1. papunktį, įregistravo Sutartį Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

Ieškovė 2018-10-23 raštu Nr. R0002080990 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) gyvenančius asmenis informuodama, kad sprendžia draudimo išmokos klausimus, susijusius su 2018-10-04 įvykiu, kurio vietovė yra (duomenys neskelbtini), per kurį nukentėjo butas (savininkė A. T.), kuris buvo apdraustas ir dėl kuriam padarytos žalos Ieškovė išmokėjo 491,35 euro draudimo išmoką. Ieškovė prašė per 15 d. į jos sąskaitą pervesti buto savininkei A. T. išmokėtą draudimą išmoką atitinkančią sumą.

Ieškovė 2019-04-16 su raštu Nr.R0002080990 kreipėsi į Savivaldybės administraciją, kaip ir (duomenys neskelbtini) gyvenantiems asmenims pateikdama tą pačią informaciją apie įvykį ir pateikdama tuos pačius reikalavimus.

Savivaldybės administracija 2019-06-05 raštu Nr. PSD-2129(9.33) atsakė Ieškovei, kad tarp Varėnos rajono savivaldybės, kuriai nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), ir Nuomininkės yra sudaryta Sutartis, kurios 21 punktas numato, kad dėl Nuomininkės kaltės atsiradusią žalą kitų namo butų gyventojams atlygina Nuomininkė, todėl prašė draudimo išmokos išieškojimą nukreipti į Nuomininkę.

Dėl žalos atlyginimo

Ieškovė pareikštame Ieškinyje nurodo: Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Savivaldybė neginčija fakto, kad jai priklauso gyvenamosios patalpos, esančios virš buto (duomenys neskelbtini), kuris 2018-10-04 galėjo būti užlietas vandeniu dėl ko galėjo būti padaryta žala ir Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką šio buto savininkei, tačiau nesutinka, kad šis draudiminis įvykis įvyko dėl Savivaldybės nesugebėjimo naudotis turtu ar dėl Savivaldybės kaltės. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) nustatyta objektyvi kaltės, kaip civilinės atsakomybės, samprata. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek tam tikromis sąlygomis buvo būtina. Nagrinėjamo ginčo atveju Savivaldybės kaltei įvertinti taikytinas objektyvumo kriterijus.

Savivaldybė, draudiminio įvykio metu buvo sudariusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su Nuomininke, kuri gyveno šiose patalpomis ir buvo atsakinga už tinkamą jos nuomojamų patalpų naudojimą. Sutarties 21 punkte nustatyta Nuomininko atsakomybė buto nuomos laikotarpiu: Nuomininkas privalo atlyginti žalą pastate, kuriame yra savivaldybės būstas, esančių butų, kitos paskirties patalpų ir bendro naudojimo patalpų savininkams ir naudotojams, jei ji buvo padaryta dėl Nuomininko kaltės. Draudiminio įvykio metu Sutartis jau galiojo, nes pačios Sutarties 14 punktas nustato, kad Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki Sutarties 1 punkte nurodyto termino arba jos nutraukimo Sutarties 18 punkte numatytais atvejais.

Sutartiniu pagrindu buvo sukurta prievolė CK 6.245 ir 6.256 straipsniuose įvardinta kaip sutartinė civilinė atsakomybė, Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute gyvenusi Nuomininkė Sutarties pagrindu buvo įgijusi teises ir pareigas, tačiau jų tinkamai nevykdė (CK 6.200 str. 1 d„ 6.263 str.), todėl paaiškėjus, kad žala atsirado dėl Nuomininkės kaltės, negali būti nustatoma Savivaldybės objektyvi kaltė kaip civilinės atsakomybės pagrindas, o Nuomininkei atsiranda pareiga atlyginti atsiradusią žalą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie draudiminį įvykį, susijusį su Savivaldybei priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis, nei Nuomininkė, nei Ieškovė nepranešė. Tai tapo žinoma tik gavus 2019 m. balandžio 16 d. Ieškovės pretenziją Nr.R0002080990 Savivaldybei, t. y. po draudiminio įvykio praėjus daugiau nei pakankamam ilgam laiko tarpui pretenzijoms pareikšti, kas kelia abejonių dėl Ieškovės nurodytų aplinkybių objektyvumo. Tuo metu, Savivaldybė vykdydama Sutarties 7.1 papunktyje nustatytus įpareigojimus, su Nuomininke pasirašytą Sutartį, 2018-10-15 buvo įregistravusi Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke ir Sutartis galiojo net tik Sutarties šalių, bet ir trečiųjų asmenų atžvilgiu. Todėl CK 6.579 straipsnio 4 dalies nuostata, nustatanti tokių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių galiojimo sąlygas kai Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, turėtų būti taikoma ir Ieškovei reikalaujant atlyginti žalą iš tinkamo asmens - Nuomininkės.

Ieškovės reikalavimai, jog Savivaldybė privalo atlyginti žalą LR CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) nesugebėdama naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjos turtui, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl vandens pratekėjimo iš atsakovei priklausančio buto atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas - objektyviai nepagrįsti ir negali būti žalos atlyginimo pagrindu tik todėl, kad Savivaldybė yra savininkė gyvenamųjų patalpų, kurias nuomojęs asmuo galėjo padaryti žalą savo aplaidžiais veiksmais.

Atsakovo atstovas posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais.

Trečiasis asmuo G. P. pateiktu atsiliepimu į ieškinį laiko,kad už prašomą priteisti žalą turi būti atsakingas buto savininkas,t.y.Varėnos rajono savivaldybė. Nurodo,kad 2018-10-04 įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas nustatė, kad buvo sulietos patalpos (duomenys neskelbtini) lubos ir grindys. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.

Ieškovė nurodo, kad apdraustas butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei Varėnos rajono savivaldybei. Atsakovė pripažįsta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai.

Taip pat atsakovė nurodo, kad 2018-10-04 (įvykio dieną) Savivaldybė, atstovaujama uždarosios akcinės bedrovės „Varėnos komunalinis ūkis", kodas 184627344, direktoriaus Vytauto Krukonio, sudarė savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. GP-51 (toliau - Sutartis) su G. P. (toliau - Nuomininkė), a. k. (duomenys neskelbtini) kuriai išnuomojo aukščiau minimą butą iki 2019 m. spalio 1 d. Neneigianti, kad jau po įvykio (tą pačią dieną) paskambino UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ atstovai ir liepė atvykti. Nuvykusi pasirašiusi buto nuomos sutartį. Mano, kad nuo šio momento – Sutarties pasirašymo, privalanti vykdyti jos sąlygas, tame tarpe ir Sutarties 21 punkte numatytas Nuomininko pareigas.

Atsakovė nurodo, kad draudiminio įvykio metu Sutartis jau galiojo, nes Sutarties 14 punktas nustato, kad Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki Sutarties 1 punkte nurodyto termino arba jos nutraukimo Sutarties 18 punkte numatytais atvejais.

1. Sutartis pasirašyta po draudiminio įvykio;

2. šį faktą be kita ko patvirtina ir aplinkybė, kad Sutartis pagal jos 7.1. papunktį, tik 2018-10-15 buvo įregistruota Valstybės įmonės „Registrų centras" Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke;

3. netgi laikant, kad Sutartis pasirašyta 2018-10-04, tai kai abejojama dėl sutarties sąlygų, ji privalo būti aiškinama tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.);

4. pagal įstatymą terminas prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita (CK 1.118 str., CPK 73 str.);

Apie draudiminį įvykį jai niekas nepranešė, iki šiol nereikalavo iš jos jokios žalos atlyginimo. Tačiau jai žinoma, kad 2018 m. spalio 4 d. name (duomenys neskelbtini) buvo pradedamas šildymo sezonas. Ji turėjusi šio namo (duomenys neskelbtini) buto raktus, tačiau jame negyvenusi, nes nebuvo baldų, be to, nebuvo sudaryta ir nuomos sutartis. 2018 m. spalio 4 d. buvusi pas draugę R. M., kur laikinai gyvenusi. Apie tai, kad prie buto durų laukia policija ir nori laužti buto duris jai telefonu pranešė kaimynė M. Kai parvykusi ,tai buvo užsuktas vanduo visame name. Tą pačią dieną buvo remontuojamas kranas, esantis radiatoriaus apačioje. Remontininkai sakė, kad kranas surūdijęs ir pakėlus vandens spaudimą šildymo sistemoje, jis trūko, bei dėl to pradėjo bėgti vanduo.

Kadangi įvykio metu (2018-10-04) butas nuosavybės teise priklausė Varėnos rajono savivaldybei, su ja nebuvo sudaryta Buto nuomos sutartis, ji neatsakinga dėl bute įvykusios vamzdynų avarijos, kaip negalinti būti atsakinga ir už apačioje gyvenančių asmenų patirtus nuostolius.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo G. P. ir jos atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus nurodydami, kad G. P. šiuo atveju nėra atsakinga už nurodomos žalos atsiradimą, bei nurodo, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas atsakovo sąskaita..

Trečiasis asmuo- UAB „Varėnos šiluma „ pateiktu atsiliepimu nurodė, kad iš teismo nutarties matyti, kad UAB „Varėnos šiluma“ trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų į bylą buvo įtraukta atsakovės Varėnos rajono savivaldybės atstovo prašymu, kuris nurodė, kad 2018-10-04 UAB „Varėnos šiluma“ darė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šilumos tiekimo sistemos hidraulinius bandymus, dėl ko buvo užpiltas butas (duomenys neskelbtini) esančio buto, priklausančio Varėnos rajono savivaldybei.

UAB „Varėnos šiluma“ nesutinka su tokiu atsakovės atstovo teiginiu. Namo (duomenys neskelbtini) šilumos sistemos hidrauliniai bandymai buvo atlikti 2018 m. gegužės 15 d. Tą patvirtina Pastato šildymo sistemos, šilumos punkto, karšto vandens šilumokaičio hidraulinio išbandymo ir karšto vandens šilumokaičio sandarumo patikrinimo akto Nr. HB-V-22 kopija (pridedama). Po šių bandymų niekas iš (duomenys neskelbtini) namo gyventojų į UAB „Varėnos šiluma“ dėl trukusios šilumos tiekimo sistemos nesikreipė. Be to, kaip matyti iš teismo jiems pateiktos medžiagos, bute (duomenys neskelbtini) trūko radiatoriaus apačioje esantis kranas, kuris buvo surūdijęs. UAB „Varėnos šiluma“ neatsako už savininkų butuose esančių radiatorių ir kranų būklę, jų būkle turi rūpintis patys būtų savininkai. Todėl UAB „Varėnos šiluma“ nėra atsakinga už kažkam padarytą turtinę žalą.

Teismo posėdyje šio trečiojo asmens atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį pateiktą poziciją, kad bend rovė nėra kaip nors atsakinga už atsiradusią žalą dėl nurodomo buto (duomenys neskelbtini) užliejimo vandeniu.

Trečiasis asmuo- UAB „Varėnos komunalinis ūkis„ pateiktu atsiliepimu nurodė, kad iš teismo nutarties matyti, kad UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų į bylą buvo įtraukta atsakovės Varėnos rajono savivaldybės atstovo prašymu, kuris nurodė, kad namo priežiūrą administruojanti UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ galėjo tinkamai neatlikti savo pareigų, dėl ko 2019-10-04 buvo užpiltas butas (duomenys neskelbtini), priklausančio Varėnos rajono savivaldybei.

UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ nesutinka su tokiu atsakovės atstovo teiginiu.2005 m. vasario 21 d. UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ su UAB „Varėnos šiluma“ pasirašė sutartį dėl pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) (pridedama), kurioje vykdytojas UAB „Varėnos šiluma“ įsipareigoja vykdyti pastato šildymo sistemų priežiūros (eksploatavimo) darbus. Todėl UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ nėra atsakingas už padarytą žalą.

Teismo posėdyje šio trečiojo asmens atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį pateiktą poziciją, kad jų bendrovė nėra atsakinga už atsiradusią žalą dėl nurodomo buto (duomenys neskelbtini) užliejimo vandeniu iš buto (duomenys neskelbtini), kadangi ji neatliko šio namo butuose esančių šildymo prietaisų(radiatorių) ar vamzdynų priežiūros.

Apklausta liudytoja A. T. parodė, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) gyvena jos motina.2018-10-04 apie pietų laiką jai motina pranešė, kad į butą bėga vanduo per lubas iš viršuje esančio buto. Atvykus į butą motina buvo pridėjusi įvairių indų, kuriuos surinkinėjo per lubas bėgantį vandenį, kadangi po butu yra (duomenys neskelbtini) parduotuvė ir grėsė užpylimas ir parduotuvei. Tą dieną name lyg buvo leidžiamas apšildymas ir name dar buvo UAB “Varėnos šilumos „ darbuotojai, kurie užsuko vandenį. Po to kaimynė paskambino G. P., kuri parbėgo ir su raktais atrakino butą. UAB“Varėnos šilumos“ darbuotojai po to užėjo į tą butą ir sakė, kad lyg buvo neužsuktas radiatoriaus išorinimo kranelis. Ji savo bute nufilmavusi ir nufografavusi apgadinimų vaizdą ,bei persiuntusi AB“Lietuvos draudimas“, kurie sudarė padarytos žalos sąmatą. Jai sutikus su paskaičiuota padarytos žalos butui suma vėliau gavusi draudimo išmoką.

Teismas konstatuoja:

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2018 m. spalio 4d. iš (duomenys neskelbtini) esančio buto, priklausančio nuosavybės teise Varėnos rajono savivaldybei, buvo aplietos vandeniu žemiau esančios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), apdraustos AB „Lietuvos draudimas“ (draudėja A. T.). AB „Lietuvos draudimas“, kompensuodamas dėl 2018 m. spalio 4 d. užpylimo padarytus nuostolius, išmokėjo 491,35 Eur dydžio draudimo išmoką A. T.. Draudimo išmoka paskaičiuota pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą lokalinę sąmatą.

Išmokėjusi išmoką AB „Lietuvos draudimas“ įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis.

Remiantis atsakovo pateiktu 2019-06-17 VĮ „Registrų centras“ išrašu, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra Varėnos rajono savivaldybė, bei 2018-10-15 yra padarytas įrašas, kad butas pagal nuomos sutartį yra išnuomotas G. P..

Buto savininkas yra atsakovas, kuris privalėjo prižiūrėti visų jo valdomos patalpos įrenginių būklę, naudoti tuo būdu, jog nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui. Atsakovas yra atsakingas ir už kitokių jo buto valdytojų neatsargiais veiksmais ar santechninių įrenginių nepriežiūra padarytą žalą. Kadangi vanduo liejosi iš atsakovo valdomo buto, jo kaltė dėl padarytos žalos preziumuojama. Tokiu būdu dėl atsakovo neteisėtų veiksmų(neveikimo) tinkamai neprižiūrint jam priklausančio turto atsirado žala ir ši žala buvo priežastiniam ryšyje su atsakovui priklausančio turto netinkama priežiūra(LR CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).

Duomenų apie tai, kad atsakovas skolą būtų sumokėjęs ar atsakovas būtų pareiškęs pretenzijas dėl atsiradusios skolos byloje nėra.

Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo atstovas ginčijo atsakovo atsakomybę dėl atsiradusios žalos nurodydamas, kad žalą turėtų atlyginti buto nuomininkė G. P. ,kuriai buvo išnuomotas butas. Tačiau buto nuomos sutartis su G. P. buvo sudaryta 2018-10-04 ir nuomos sutartis apėmė santykius tik tarp atsakovo ir trečiojo asmens G. P., ši sutartis viešajam registre buvo įregistruota tik 2018-10-15.Todėl šiuo atveju ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iš G. P.. Tik atsakovui atlyginus žalą ieškovui atsakovas galėtų kelti klausimą ar trečiasis asmuo G. P. tinkamai vykdė nuomos sutartį ir galėtų siekti sumokėto žalos atlyginimo išieškojimo iš G. P..

Kartu atsakovo atstovas kėlė buto užliejimu nustatytos žalos dydžio pagrįstumo klausimą, tačiau jokių įrodymų, kurie įrodytų apskaičiuotos žalos dydžio nepagrįstumą nepateikė. Apklausta liudytoja A. T. patvirtino, kad buto užpylimas truko ilgesnį laiką, vanduo bėgo per lubas, per elektros instaliacijos skyles lubose, bei vanduo apgadino tiek lubas, tiek grindis iš laminato.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, pripažįstama, kad ieškovė turi išmokėtos draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, t. y. atsakovui tenka prievolė sumokėti ieškovei jos reikalaujamą sumą, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Iš atsakovo priteistina 491,35 Eur turtinės žalos atlyginimo. Tokiu būdu nėra pagrindo laikyti ieškovo apskaičiuotą žalos atlyginimo dydį nepagrįstu, šis dydis patvirtinamas sudarytu 2018-10-11 turto apgadinimo akto priedu ir sudaryta lokaline sąmata.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).Kartu yra pagrindas iš atsakovo priteisti ieškovui ir 1,35 Eur kompensacines palūkanas.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93, straipsnis), 70,08 Eur advokato pagalbos išlaidos parengiant ieškinį ir 28,97 Eur ieškovo atstovės turėtos kelionės išlaidos į teismo posėdį iš Kauno m į Varėnos m.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“(juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovo - Varėnos rajono savivaldybės(juridinio asmens kodas 111104834) 491,35 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą trisdešimt penkis centus) išmokėtos draudimo išmokos, 1,35 Eur(vieną eurą trisdešimt penkis centus)kompensacinių palūkanų, 5(penkių ) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 114,05 Eur(vieną šimtą keturiolika eurų penkis centus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.