Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2019-12-30 · Civilinė byla Nr. e2A-1702-794/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-30
Bylos Nr.
e2A-1702-794/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21644-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas
UAB „Strateginis partneris“
Atsakovas
UAB „Pramgrinda“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1702-794/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21644-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.2; 3.3.1.20; 3.2.6.1; 2.6.18.1; 2.6.18.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Strateginis partneris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-952-905/2019 pagal ieškovės UAB „Strateginis partneris“ ieškinį atsakovei UAB „Pramgrinda“ dėl žalos atlyginimo ir netesybų bei palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Strateginis partneris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Pramgrinda“ 3.804,50 EUR darbų trūkumų ištaisymo išlaidų, 3.604,30 EUR netesybų ir aštuonių procentų dydžio procesines palūkanas.

2. Nurodė, jog šalys 2017 m. liepos 17 d. sudarė subrangos sutartį, pagal kurią atsakovė (subrangovas) įsipareigojo atlikti epoksidinės grindų dangos įrengimo darbus. Tačiau atsakovė ne tik nesilaikė darbų atlikimo terminų, bet ir darbus atliko su trūkumais. Atsakovė darbų trūkumų neištaisė, o tik pateikinėjo darbų atlikimo aktus ir 2018 m. vasario 14 d. raštą dėl vienašalio darbų perdavimo-priėmimo. Grindų dangos trūkumus konstatavo ir darbų užsakovas. Kadangi darbai atlikti su trūkumais, tai atsakovė neturėjo teisės vienašališkai perduoti darbus. Paaiškėjus, kad darbų trūkumai nebus ištaisyti, ieškovė 2018 m. balandžio 16 d. pranešė atsakovei apie sutarties nutraukimą ir pareikalavo atlyginti darbų trūkumų ištaisymo išlaidas bei sumokėti sutartines netesybas. Ieškovė nurodė, kad prašomas priteisti netesybas sudaro 2.156,50 EUR suma pagal sutarties 5.5, 6.3 punktus (20 proc. defektų šalinimo darbų kainos) ir 1.447,80 EUR suma pagal sutarties 6.3 punktą (10 proc. bendros sutarties kainos dydžio bauda).

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Pramgrinda“ atsiliepimu į ieškinį su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, ji visus darbus atliko laiku ir kokybiškai pagal tokiems darbams keliamus reikalavimus. Tai, ką ieškovė įvardija kaip dangos trūkumus (nelygumai ar dangos sujungimai), yra leistini epoksidinės dangos liejimo sujungimai. Atsakovė pažymėjo, kad jos atliktų darbų rezultatas intensyviai naudojamas vienerius metus, tačiau ieškovė vengia už juos atsiskaityti. Be to, atlikus grindų dangos įrengimo-liejimo darbus 2017 m. rugpjūčio mėnesį, ieškovė (genrangovas), nesulaukusi, kol užlieta danga sustings ir įgys tvirtumą bei atsparumą, leido kitiems subrangovams patalpose vykdyti rekonstrukcijos darbus, dėl kurių dalis dangos buvo pažeista, ant nesustingusios dangos pateko įvairių statybinių atliekų-šiukšlių. Atsakovės nuomone, ieškovė, kaip genrangovas, netinkamai organizavo darbų vykdymą ir taip neįvykdė šalių sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pripažinusi savo kaltę dėl sugadintos dangos, ieškovė savo lėšomis įsigijo epoksidinę dangą ir 2017 m. spalio mėnesį prašė atsakovės dar kartą užlieti visą antro aukšto dangą. Atsakovė pabrėžė, kad šie pakartotinai atlikti darbai taip pat neturi trūkumų. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė šalių 2017 m. rugpjūčio 21 d. atliktų darbų aktą. Šiuo aktu ieškovė priėmė iš atsakovės antro aukšto grindų dangos įrengimo darbus, kurių kokybę ėmė ginčyti šioje byloje. Nesulaukusi atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo, atsakovė 2018 m. vasario 14 d. vienašališkai perdavė visus darbus, už kuriuos ieškovė liko skolingas 6.978 EUR.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

5. Nustatęs, kad atsakovės atlikti darbai turėjo trūkumų, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalys laikėsi skirtingos-priešingos pozicijos dėl trūkumų šalinimo galimybių: ieškovė tvirtino, kad dangos trūkumai gali ir turi būti šalinami ištisai perliejant visą dangą; atsakovė laikėsi pozicijos, kad trūkumai gali būti šalinami lokaliai, t. y. tam tikrais ruožais (darant dangų sujungimus). Nagrinėdamas šią ginčo dalį, teismas pabrėžė, kad nė viena iš nurodytų dangos trūkumų šalinimo galimybių nėra akivaizdi, visuotinai žinoma ar preziumuojama. Tai reiškia, kad abi šalys turėjo procesinę pareigą įrodyti savo argumentus. Tačiau nesant tiesioginių įrodymų apie grindų dangos gamintojo nustatytus (ar rekomenduojamus) tokio pobūdžio trūkumų šalinimo būdus, teismas vertino kaip abiejų šalių neįrodytas atitinkamas faktines aplinkybes dėl trūkumų šalinimo būdų-metodų. Tai reiškia, kad tiek ieškovė neįrodė, jog dangos trūkumai galėjo (ir turėjo) būti šalinami vien tik ištisai perliejant visą dangą; tiek ir atsakovė neįrodė, kad trūkumai galėjo (ir turėjo) būti šalinami lokaliai, atitinkamais ruožais.

6. Remdamasis šiais aukščiau nurodytais motyvais, teismas, viena vertus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jai turėtų būti priteisiama visa ieškinyje nurodoma žalos-nuostolių suma, kurią ieškovė patyrė perliejant visą grindų dangos plotą. Kita vertus, į bylą pateikti įrodymai teikė pakankamą pagrindą teismui konstatuoti, kad ieškovė turi teisę į tam tikrą nuostolių-žalos atlyginimą, kiek tai susiję bent jau su defektų lokaliu šalinimu. Kadangi bylos duomenys nesuteikia galimybių teismui tiksliai nustatyti ieškovei atlygintinų nuostolių tikslaus dydžio, tai nėra galimybių įgyvendinti atitinkamų CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatų. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šalys galėjo (ir turėjo) įrodinėti tiek dangos defektų šalinimo būdą-metodą (ištisai ar lokaliai šalinami defektai), tiek ir tam reikalingų išlaidų dydžius (jeigu paaiškėtų, kad defektai gali būti šalinami ir lokaliai), tačiau šios savo procesinės pareigos neįvykdė. Kadangi ieškinio reikalavimus sudaro 3.804,50 EUR reikalavimas dėl darbų trūkumų ištaisymo išlaidų ir 3.604,30 EUR reikalavimas, kurio dalis (2.156,50 EUR) grindžiama defektų šalinimo darbų kaina, tai padarius išvadą, kad ieškovė neįrodė defektų šalinimo sumos-kainos, nurodytus ieškinio reikalavimus teismas atmetė kaip neįrodytus.

7. Nagrinėjant ieškinio reikalavimų dalį dėl netesybų, kurias sudaro 1.447,80 EUR suma pagal sutarties 6.3 punktą (10 proc. bendros sutarties kainos dydžio bauda), teismas atsižvelgė į jau konstatuotą faktinę aplinkybę, jog ieškovė neįrodė, kad dangos trūkumai galėjo ir turėjo būti šalinami tik ištisai perliejant visą dangą. Atitinkamą ieškovės poziciją laikydamas neįrodyta, teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog turėjo pakankamą pagrindą sutarties nutraukimui, t. y. lieka nepaneigta galimybė, kad šalys vis dar galėjo ir turėjo bendradarbiauti. Ieškovei neįrodžius, kad jos reikalavimas atsakovei dangos defektus šalinti ištisai perliejant visą grindų plotą buvo pagrįstas ir teisėtas, teismo teigimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė nepaisė ieškovės nurodymų pašalinti trūkumus, kaip tai nurodyta šalių sutarties 6.3.3 punkte. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai pasinaudojo sutarties nutraukimu, kaip ultima ratio priemone savo teisių ir interesų gynimui, todėl nėra ir pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų dalį dėl netesybų, kurios grindžiamos sutarties 6.3 punkte reglamentuojamu sutarties vienašališku nutraukimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovė UAB „Strateginis partneris“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuosekliai įrodinėjo, kad visos grindų dangos perliejimas yra vienintelis tinkamas būdas ištaisyti trūkumus. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, visų šių aplinkybių neįvertino. Be to, teismas nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose. Apeliantės nuomone, šiuo atveju akivaizdu, kad trūkumus taisant fragmentiškai, matosi sujungimų žymės, nukenčia grindų estetinis vaizdas. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo specialisto, turinčio teismo eksperto kvalifikaciją, liudininko E. L. parodymais, kad reikia perlieti visą grindų plotą, taip pat V. N. parodymais. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje ištirtus įrodymus bei nukrypo nuo teismų praktikos motyvuodamas, kad ieškovė neįrodė, jog privalo būti perliejamas visas grindų plotas.

9.2. Konstatavus darbų trūkumų (defektų) faktą, ieškovei neabejotinai grąžintina dalis avanso, kadangi priimti darbai tik 5.588,74 EUR sumai, o avanso sumokėta 7.500,00 EUR. Kadangi ši permokos suma buvo įtraukta į ieškiniu apskaičiuotas ir reikalaujamas sumas, pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad darbai atlikti nekokybiškai, susidariusią permoką turėjo neabejotinai priteisti apeliantei. Be to, sąmatoje - sąskaitoje nurodytos ne tik grindų defektų taisymo išlaidos, tačiau ir kitos išlaidos, kurios būtų patirtos, nepaisant to, ar būtų perliejamos visos grindys, ar tik jų fragmentai, t. y. buvo perdažomos atsakovės epoksidu išteptos grindjuostės, lubos, kitos konstrukcijos, keičiami prie epoksido prisiklijavę durų šepetėliai, užtikrinama pastato fizinė apsauga trūkumų taisymo metu. Apeliantės teigimu, šios konkrečios sąskaitoje nurodytos sumos privalėjo būti priteistos neatsižvelgiant į tai, ar pripažįstamas būtinu visas epoksido dangos perliejimas.

9.3. Sutarties 5.5 punktas suteikia teisę ieškovei inicijuoti neištaisytų defektų taisymą atsakovės sąskaita, pasitelkiant trečiuosius asmenis arba savo jėgomis. Tokiu atveju atsakovė įsipareigoja ne tik atlyginti defektų šalinimo išlaidas, bet ir sumokėti 20 proc. šių darbų kainos netesybas. Šiuo atveju ši suma sudarytų 2156,5 EUR. Be to, Sutarties 5.8 punktas įtvirtina, kad ieškovei nutraukus sutartį 6.3 punkte numatytais pagrindais, atsakovė privalo sumokėti ieškovei 10 proc. nuo bendros Sutarties kainos dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės mokėtina bauda už sutarties nutraukimą dėl jos kaltės yra 1447,8 EUR. Atsakovė piktybiškai vengė ištaisyti bet kokius darbų defektus, tik dėl atsakovės kaltės užtruko darbų atlikimas, todėl Sutartis vienareikšmiškai pripažintina nutraukta teisėtai.

10. Atsiliepimo į apeliacinį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovės apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

13. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovės apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

14. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12, 178 str.).

15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė (apeliantė) UAB „Strateginis partneris“ ir atsakovė UAB „Pramgrinda“ 2017 m. liepos 17 d. sudarė subrangos sutartį Nr. SUB/2017_31, kuria subrangovas (atsakovė) įsipareigojo pagal rangovo (ieškovės) užduotį atlikti sutarties priede nurodytus epoksidinės grindų dangos įrengimo darbus (kartu su medžiagomis) objekte, esančiame Gynėjų g. 14, Vilniuje. Kadangi darbai buvo atlikti su trūkumais, ieškovė 2018 m. balandžio 16 d. pranešė atsakovei apie sutarties nutraukimą ir pareikalavo atlyginti darbų trūkumų ištaisymo išlaidas bei sumokėti sutartines netesybas. Tačiau šis reikalavimas nebuvo įvykdytas. Sumą, reikalingą darbų trūkumams ištaisyti ieškovė grindė sąmata – sąskaita Nr. 00676, kurioje nurodyta suma, reikalinga atsakovės darbų trūkumams ištaisyti – 10 782,50 EUR. Ieškovės teigimu, ši suma yra atskaitoma iš bendros Sutarties kainos (14 478 EUR). Kadangi atsakovei buvo sumokėtas 7.500,00 EUR avansas, o priimti darbai tik 5.588,74 EUR sumai, ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 1.911,26 EUR avanso ir papildomai atlyginti 1..893,24 EUR trūkumų taisymo išlaidų, iš viso 3804,50 EUR, o prašomas priteisti netesybas, ieškovės teigimu, sudaro 2.156,50 EUR suma pagal Sutarties 5.5, 6.3 punktus (20 proc. defektų šalinimo darbų kainos) ir 1.447,80 EUR suma pagal Sutarties 6.3 punktą (10 proc. bendros sutarties kainos dydžio bauda). Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė, kad dangos trūkumai galėjo (ir turėjo) būti šalinami vien tik ištisai perliejant visą dangą. Kadangi bylos duomenys nesuteikė galimybių teismui tiksliai nustatyti ieškovei atlygintinų nuostolių tikslaus dydžio, tai, teismo vertinimu, nėra galimybių įgyvendinti atitinkamų CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatų. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šalys galėjo (ir turėjo) įrodinėti tiek dangos defektų šalinimo būdą-metodą (ištisai ar lokaliai šalinami defektai), tiek ir tam reikalingų išlaidų dydžius (jeigu paaiškėtų, kad defektai gali būti šalinami ir lokaliai), tačiau šios savo procesinės pareigos neįvykdė. Kadangi ieškinio reikalavimus sudaro 3.804,50 EUR reikalavimas dėl darbų trūkumų ištaisymo išlaidų ir 3.604,30 EUR reikalavimas, kurio dalis (2.156,50 EUR) grindžiama defektų šalinimo darbų kaina, tai padaręs išvadą, kad ieškovė neįrodė defektų šalinimo sumos-kainos, ieškinio reikalavimus teismas atmetė kaip neįrodytus. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl darbų trūkumų ištaisymo išlaidų ir netesybų priteisimo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog epoksidinių grindų įrengimo defektai gali būti taisomi tik perliejant visą grindų plotą, o ne segmentiškai epoksidu užliejant defektų vietas. Apeliantės teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nuosekliai įrodinėjo, kad visos grindų dangos perliejimas yra vienintelis tinkamas būdas ištaisyti trūkumus. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, visų šių aplinkybių neįvertino, bei nukrypo nuo teismų praktikos motyvuodamas, kad ieškovė neįrodė, jog privalo būti perliejamas visas grindų plotas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad trūkumus taisant fragmentiškai, matosi sujungimų žymės, nukenčia grindų estetinis vaizdas. Be to, sąmatoje - sąskaitoje nurodytos ne tik grindų defektų taisymo išlaidos, tačiau ir kitos išlaidos, kurios būtų patirtos, nepaisant to, ar būtų perliejamos visos grindys, ar tik jų fragmentai, t. y. buvo perdažomos atsakovės epoksidu išteptos grindjuostės, lubos, kitos konstrukcijos, keičiami prie epoksido prisiklijavę durų šepetėliai, užtikrinama pastato fizinė apsauga trūkumų taisymo metu. Apeliantės teigimu, šios konkrečios sąskaitoje nurodytos sumos privalėjo būti priteistos neatsižvelgiant į tai, ar pripažįstamas būtinu visas epoksido dangos perliejimas. Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl darbų trūkumų ištaisymo išlaidų ir netesybų priteisimo iš atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl defektų ištaisymo būdo

16. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas – rangovas turi pareigą tinkamai ir laiku atlikti darbus bei juos perduoti užsakovui, o užsakovas patikrinti atliktus darbus, jų kokybę ir juos priimti bei apmokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnis). Tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai.

17. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos,– įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Teismas, spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

18. Pažymėtina, jog bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu, įrodymais, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą, konstatuoja, jog išvados dėl defektų ištaisymo būdo padarytos nevisapusiškai įvertinus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuosekliai įrodinėjo, kad visos grindų dangos perliejimas yra vienintelis būdas ištaisyti trūkumus. Pirma, dar 2017 m. rugpjūčio mėnesį atsakovei netinkamai įrengus grindų dangą pastato antrame aukšte, 2017 m. spalio 13 d. pati atsakovė sutiko ir išliejo visą antrojo aukšto dangą iš naujo, taip pripažindama, kai tai – vienintelis būdas tinkamai ištaisyti trūkumus. Antra, Sutarties priede – atsakovės pateiktame komerciniame pasiūlyme nurodoma, kad bus įrengiama besiūlė grindų danga glotniu paviršiumi, kas reiškia, kad atsakovei savo darbų defektus ištaisius paklojant atskirus dangos fragmentus ant defektų vietų, danga praranda esmines savybes – vientisumą ir besiūliškumą. Kitaip tariant, bet koks atskirų fragmentų klojimas iš esmės paneigia tokio tipo grindų savybes. Trečia, atsakovės pateiktame Ekspertinio vertinimo akte taip pat nurodoma, kad danga yra besiūlė. Ketvirta, byloje liudijęs teismo eksperto kvalifikaciją turintis E. L. patvirtino, kad epoksido grindys turi būti klojamos vientisai, o liudytojas V .N. akcentavo, kad epoksidinė grindų danga buvo pasirinkta neatsitiktinai, t. y. būtent dėl dangos vientisumo, blizgumo ir besiūliškumo ją pasirinko pastato interjerą projektavę dizaineriai.

20. Visų šių aplinkybių, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neanalizavo, kas sudaro pagrindą abejoti ginčijame sprendime padarytų išvadų, jog epoksinių grindų įrengimo defektai gali būti taisomi segmentiškai epoksidu užliejant defektų vietas, pagrįstumu.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas privalo įvertinti byloje esančių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą, įrodomąją reikšmę, palyginti tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančią informaciją ir patikrinti, ar ji nėra prieštaringa. Objektyvus įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas juos privalo vertinti nešališkai, visapusiškai ir pagrįsti savo išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-409/2008; kt.).

22. Kaip minėta, spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus. Epoksidinė grindų danga pasižymi tuo, kad ji yra vientisa, be sujungimų ir siūlių, todėl trūkumus taisant fragmentiškai (t. y. epoksidu užliejant tik defektų vietas) akivaizdu, jog ne tik matosi sujungimų žymės, bet ir nukenčia estetinis grindų vaizdas. Juolab atsižvelgiant į tai, kad grindų defektai taisomi administracinėse, reprezentacinę išvaizdą privalančiose turėti patalpose. Priešingas sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikštų neprotingos ir nesąžiningos situacijos ieškovės atžvilgiu sukūrimą (CK 1.5 straipsnis).

23. Apibendrindamas aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ne itin kruopščiai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ir išaiškino įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles, bei netinkamai išanalizavęs pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir neatsižvelgęs į epoksidinei grindų dangai būdingas savybes, padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad dangos trūkumai galėjo (ir turėjo) būti šalinami vien tik ištisai perliejant visą grindų dangą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindo panaikinti tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 328, 330 straipsniai), konstatuojant, jog nagrinėjamu atveju epoksidinių grindų defektai gali būti taisomi tik perliejant visą grindų plotą, o ne segmentiškai epoksidu užliejant defektų vietas, kaip kad konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Dėl darbų trūkumų ištaisymo išlaidų

24. Ieškovės apeliaciniame skunde taip pat kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimų dalies dėl trūkumų šalinimui reikalingų išlaidų dydžio.

25. CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais. Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26. Remiantis šalių sudarytos Sutarties 4.1.2 punktu, subrangovui (atsakovei) per rangovo (ieškovės) nurodytą protingą terminą nepašalinus darbų trūkumų, rangovas (atsakovė) turi teisę subrangovo (atsakovės) sąskaita pašalinti trūkumus pats arba trečiųjų asmenų pagalba. Šiuo atveju trūkumų šalinimo išlaidos išskaičiuojamos iš subrangovui (atsakovei) mokėtinų sumų arba subrangovas (atsakovė) jas atlygina per tris darbo dienas nuo rangovo (ieškovės) raštiško pareikalavimo dienos. Sutarties 4.1.7 punkte, be kita ko, įtvirtinta rangovo (atsakovės) teisė atsisakyti mokėti už nekokybiškus darbus ir reikalauti pašalinti šiuos trūkumus ir (arba) atlyginti nuostolius. Sutarties 5.3.3- 5.3.5 punktuose taip pat nustatyta rangovo (ieškovė) teisė reikalauti, kad sutartinius įsipareigojimus pažeidęs subrangovas (atsakovė) neatlygintinai pagerintų atliekamų darbų kokybę, neatlygintinai ištaisytų netinkamai atliktus darbus ir (arba) atlygintų rangovui (ieškovei) darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Subrangovui (atsakovei) per protingą terminą neištaisius trūkumų ir (ar) defektų po ieškovės pranešimo, ieškovė turi teisę inicijuoti tokių trūkumų ir (ar) defektų ištaisymą atsakovės sąskaita, pasitelkdama trečiuosius asmenis arba savo lėšomis. Subrangovas (atsakovė) tokiu atveju privalo apmokėti trūkumų ir (ar) defektų ištaisymo išlaidas (Sutarties 5.5 punktas).

27. Ieškovei įrodžius ir byloje nustačius, kad atsakovės atlikti darbai (t. y. epoksidinės grindų dangos įrengimas) turėjo trūkumų, kurie gali būti taisomi tik perliejant visą grindų plotą, akivaizdu, jog apeliantė turi teisę į darbų trūkumų ištaisymo išlaidas.

28. Nagrinėjamu atveju sumą, reikalingą darbų trūkumams ištaisyti, ieškovė grindė 2018-04-11 Sąskaita – faktūra Nr. 00676, kurioje nurodytos visos ieškovės patirtos išlaidos, skirtos grindų dangos trūkumams pašalinti, t. y. 3.082,50 EUR už naujos epoksido dangos pirkimą defektų tvarkymui, 360,00 EUR už fizinės apsaugos sąnaudų kompensavimą, 175,00 EUR už sugadintų durų šepetėlių atstatymą, 300,00 EUR už durų ir lubų, išteptų epoksido danga, valymą ir dažymą, 455,00 EUR už grindjuosčių perdažymą ir 6.410,00 EUR už defektų tvarkymą samdant kitus subrangovus pagal Sutarties 4.1.2. punktą, viso 10.782,50 EUR. Minėtoms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė 2017-10-25 PVM sąskaitą – faktūrą serija REM Nr. 0548253 (el. b. 1 t., b. l. 54), 2017-10-361 PVM Sąskaitą – faktūrą serija INFO0004253 (el. b. 1 t., b. l. 57), 2018-08-08 Rangos sutartį su naujuoju subrangovu MB „Grindys visiems“, 2018-11-27 Darbų priėmimo – perdavimo aktą iš naujojo subrangovo MB „Grindys visiems (el. b. 2 t., b.l. 43), 2018-11-27 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 087 (el. b. 2 t., b. l. 44). Įvertinusi ir išanalizavusi šias išlaidas, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė leistinais įrodymais pagrindė šį savo reikalavimą, kadangi ieškovės prašoma priteisti suma, reikalinga darbų trūkumams ištaisyti, yra būtina ir protinga.

29. Kaip jau minėta, remiantis šalių sudarytos Sutarties 4.1.2 punktu, subrangovui (atsakovei) per rangovo (ieškovės) nurodytą protingą terminą nepašalinus darbų trūkumų, rangovas (atsakovė) turi teisę subrangovo (atsakovės) sąskaita pašalinti trūkumus pats arba trečiųjų asmenų pagalba. Šiuo atveju trūkumų šalinimo išlaidos išskaičiuojamos iš subrangovui (atsakovei) mokėtinų sumų. Taigi 2018-04-11 Sąskaitoje – faktūroje Nr. 00676 nurodyta 10.782,50 EUR suma yra atskaitoma iš bendros Sutarties kainos (14 478 EUR). Kadangi atsakovei buvo sumokėtas 7.500,00 EUR avansas, o priimti darbai tik 5.588,74 EUR sumai, ieškovei iš atsakovės priteistinas 1.911,26 EUR (7500 EUR – 5588,74 EUR) dydžio avansas ir 1.893,24 EUR (10 782,50 EUR (trūkumų šalinimo išlaidos) - (14478,00 EUR (subrangovo pagal Sutartį įsipareigotų atlikti darbų vertė) – 5.588,74 EUR (priimti darbai) ) trūkumų taisymo išlaidos, iš viso 3.804,50 EUR.

30. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atlikti darbai (t. y. epoksidinės grindų dangos įrengimas) buvo atlikti nekokybiškai ir turėjo trūkumų, kurie gali būti taisomi tik perliejant visą grindų plotą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės ieškiniu reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovės 3.804,50 EUR dydžio darbų trūkumų ištaisymo išlaidas yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

Dėl netesybų priteisimo

31. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti 3.604,30 EUR netesybų, kurias sudaro 2.156,50 EUR suma pagal Sutarties 5.5 punktą (t. y. 20 proc. defektų šalinimo darbų kainos) ir 1.447,80 EUR suma pagal Sutarties 5.8 ir 6.3 punktus (t. y. 10 proc. bendros Sutarties kainos dydžio bauda).

32. Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

33. Kaip jau minėta, ieškovei įrodžius ir byloje nustačius, kad atsakovės atlikti darbai (t. y. epoksidinės grindų dangos įrengimas) turėjo trūkumų, kurie gali būti taisomi tik perliejant visą grindų plotą, akivaizdu, jog apeliantė turi teisę ir į Sutartyje šalių sutartas netesybas.

34. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovė Sutarties 5.5 punkte susitarė, kad atsakovei per protingą terminą neištaisius trūkumų ir (ar) defektų po ieškovės pranešimo, ieškovė turi teisę inicijuoti tokių trūkumų ir (ar) defektų ištaisymą atsakovės sąskaita, pasitelkdama trečiuosius asmenis arba savo lėšomis. Atsakovė tokiu atveju privalo apmokėti trūkumų ir (ar) defektų ištaisymo išlaidas ir sumokėti 20 proc. šių darbų kainos dydžio netesybas. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina 2.156,50 EUR (10 782,50 EUR * 20 proc.) dydžio netesybų suma.

35. Nagrinėjant ieškinio reikalavimų dalį dėl netesybų, kurias sudaro 1.447,80 EUR suma pagal Sutarties 6.3 punktą (10 proc. bendros Sutarties kainos dydžio bauda), visų pirma pažymėtina, kad šalių sudarytos Sutarties 6.3 punktas suteikė teisę ieškovei vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti Sutartį, jei atsakovė daugiau nei vieną savaitę atsilieka nuo darbų atlikimo terminų (Sutarties 6.3.1. punktas); nesilaiko Sutarties sąlygų dėl darbų kokybės (Sutarties 6.3.3 punktas); nepaisydama ieškovės raštiško įspėjimo, nevykdo ar netinkamai vykdo kitas šios Sutarties nuostatas (6.3.4 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovei įrodžius ir byloje nustačius, kad atsakovės atlikti darbai (t. y. epoksidinės grindų dangos įrengimas) buvo atlikti nekokybiškai ir turėjo trūkumų, kurie galėjo būti taisomi tik perliejant visą grindų plotą, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė turėjo pagrindą Sutartį nutraukti Sutarties 6.3.2, 6.3.3, 6.3.4 punktuose numatytais pagrindais (t. y. vėluojama atlikti darbus, darbai atliekami nekokybiškai). Sutarties 5.8 punkte šalims susitarus, kad ieškovei nutraukus Sutartį 6.3 punkte numatytais pagrindais, atsakovė privalo sumokėti ieškovei 10 proc. nuo bendros Sutarties kainos dydžio baudą, akivaizdu, jog atsakovės mokėtina bauda už Sutarties nutraukimą dėl jos kaltės yra 1.447,8 EUR (14 478 EUR*10 proc.). Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškiniu reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovės 3.604,30 EUR (t. y. 2156,50 EUR pagal Sutarties 5.5 punktą (20 proc. defektų šalinimo darbų kainos) + 1447,80 EUR pagal Sutarties 5.8 ir 6.3 punktus (10 proc. bendros Sutarties kainos dydžio bauda) dydžio netesybas yra pagrįstas, įrodytas, todėl taip pat tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

36. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 3.804,50 EUR darbų trūkumų ištaisymo išlaidų ir 3.604,30 EUR netesybų priteisimo, bei į tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovė yra verslininkai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 8 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (3804,50 EUR + 3604,30 EUR) nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius arba paneigiančius įrodymus, netinkamai pritaikė tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, tiek procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles, todėl atmesdamas ieškovės ieškinį dėl darbų trūkumų ištaisymo išlaidų ir netesybų priteisimo, bylą išsprendė neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl šios priežasties, apeliantės skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės UAB „Strateginis partneris“ ieškinys atsakovei UAB „Pramgrinda“ dėl darbų trūkumų ištaisymo išlaidų ir netesybų priteisimo atmestas, naikintinas ir priimtinas naujas teismo sprendimas – ieškovės ieškinys dėl 3.804,50 EUR darbų trūkumų ištaisymo išlaidų ir 3.604,30 EUR netesybų priteisimo tenkintinas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo

38. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.).

39. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl 3.804,50 EUR darbų trūkumų ištaisymo išlaidų ir 3.604,30 EUR netesybų priteisimo ir ieškinį tenkinus visiškai, aktuali CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40. Byloje nustatyta, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 897,00 EUR bylinėjimosi išlaidų (t. y. 167,00 EUR žyminis mokestis už ieškinį, 200,00 EUR už ieškinio parengimą, 100,00 EUR už dubliko parengimą, 140,00 EUR už atstovavimą 2018-10-18 teismo posėdyje, 105,00 EUR už atstovavimą 2018-11-28 teismo posėdyje, 105,00 EUR už baigiamosios kalbos parengimą ir atstovavimą 2019-01-14 teismo posėdyje ir 80,00 EUR už faktinių aplinkybių konstatavimą, surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą) (el. b. 2 t., b. l. 10-12, b. l. 84-91).

41. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, advokato galimas darbo ir laiko sąnaudas.

42. Nagrinėjamu atveju išlaidos, susijusios su advokatų teisine pagalba, neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų 8.2, 8.19, 9 punktuose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, todėl įvertinęs bylos apimtį bei sudėtingumą, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais apeliacinės instancijos teismas sprendžia priteisti ieškovei iš atsakovės 897,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

43. Byloje taip pat nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas patyrė 3,58 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės valstybei priteistina 3,58 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

44. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

45. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 450,00 EUR bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-04 sprendimo parengimą ir 167,00 EUR žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Minėtoms išlaidoms pagrįsti ieškovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus: 2019-03-26 Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 247, 2019-04-04 mokėjimo nurodymą.

46. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, advokato galimas darbo ir laiko sąnaudas. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos (t. y. už apeliacinio skundo parengimą) neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų 8.9 punkte nurodyto maksimalius dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 straipsnis). Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 617,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. ieškovei iš atsakovės priteistinas 167,00 EUR dydžio žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą ir 450,00 EUR išlaidos už apeliacinio skundo parengimą.

47. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 98 straipsniu, 93 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-952-905/2019 panaikinti ir priimti naują teismo sprendimą.

Ieškovės UAB „Strateginis partneris” ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Strateginis partneris” iš atsakovės UAB „Pramgrinda“ 3.804,50 EUR (tris tūkstančius aštuonis šimtus keturis eurus ir 50 ct) darbų trūkumų ištaisymo išlaidų, 3.604,30 EUR (tris tūkstančius šešis šimtus keturis eurus ir 30 ct) netesybų ir 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7.408,80 EUR), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei UAB „Strateginis partneris” iš atsakovės UAB „Pramgrinda“ 897,00 EUR (aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei UAB „Strateginis partneris” iš atsakovės UAB „Pramgrinda“ 617,00 EUR (šešis šimtus septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės UAB „Pramgrinda“ į valstybės biudžetą 3,58 EUR (tris eurus ir 58 ct) teismo pašto išlaidų.

Išaiškinti atsakovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus šias išlaidas, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė