Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-02-19 · Civilinė byla Nr. 2-189-381/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. TA-492-64-14Nutartis · 2014-09-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-02-19Lietuvos apeliacinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2016-06-22Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-19
Bylos Nr.
2-189-381/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01238-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Driukas
Pareiškėjas
A. J.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-189-381/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01238-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 106.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio30 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, bylos Nr. 2-3362-640/2015.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. J. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), 500 000 Lt neturtinei ir 80 Lt turtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodė, kad LAVL nekokybiškai teikė sveikatos priežiūros ir jam diagnozuotų ligų gydymo paslaugas. Turtinę žalą pareiškėjas patyrė, kadangi jį etapuojant į LAVL jam nebuvo duodamas sausas davinys ir pietūs, todėl pareiškėjas buvo priverstas pirkti maistą iš asmeninių lėšų. Neturtinę žalą pareiškėjas patyrė dėl netinkamai teiktų sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugų, antisanitarinių LAVL patalpų būklės.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą pagal rūšinio priskirtinumo taisykles perdavė Vilniaus apygardos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. lapkričio 20 d. pašalinti ieškinio trūkumus.

Teismas nurodė, kad bylos bendrosios kompetencijos teisme nagrinėtinos pagal CPK normas, todėl pareiškėjas turi pateikti teismui CPK 111, 135 straipsnių nuostatas atitinkantį procesinį dokumentą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas A. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti jo skundą iš esmės.

Skunde teigiama, kad CPK 111, 135 straipsniuose nustatyti reikalavimai yra tokie patys, kokie numatyti Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ). Vienintelis skundo / ieškinio trūkumas – nurodytas administracinio teismo pavadinimas. Visus kitus CPK įtvirtintus reikalavimus skundas atitinka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirajame keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio neatitikimai jo turiniui keliamiems reikalavimams gali būti kvalifikuojami kaip procesinio pobūdžio kliūtis, kurių nepašalinus, bylos iškėlimas nėra galimas (CPK 320, 338 straipsniai). Nustatyta, kad pareiškėjas su reikalavimu priteisti turtinę ir neturtinę žalą pirmiausia kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Priėmęs pareiškėjo skundą, vėliau jį administracinis teismas pagal rūšinio priskirtinumo taisykles perdavė Vilniaus apygardos teismui. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio galima daryti išvadą, kad teismas nustatė pareiškėjui terminą ieškinio trūkumams pašalinti vien tik dėl tos priežasties, jog jis suformuluotas kaip skundas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminėje praktikoje akcentuojama, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio turinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. prieš D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal R. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-43/2010).

Nustatydamas pareiškėjui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė, kurių CPK nustatytų reikalavimų pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas neatitinka. Susipažinus su pareiškėjo skundo, kurio pagrindu buvo užvesta administracinė byla, turiniu, matyti, kad jame aiškiai suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas, nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, pateikti jas turintys patvirtinti įrodymai. Atsakovo byloje pateiktas atsiliepimas į pareiškėjo skundą patvirtina, kad atsakovui suprantama pareiškėjo reikalavimo dalyko esmė, jo pagrindas ir ribos. Taigi pareiškėjo skundas iš esmės atitinka pagrindinius CPK nustatytus ieškinio turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Ginčo šalių procesinį statusą pagal CPK reikalavimus skundžiamoje nutartyje patikslino pats pirmosios instancijos teismas. Visi kiti ieškinio trūkumai gali būti pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje. Remiantis tuo konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai), kadangi pareiškėjo pateiktas ieškinys (skundas) atitinka esminius jo turiniui keliamus reikalavimus. Be kita ko, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, neįvardydamas konkrečių ieškinio trūkumų, kuriuos turėtų pašalinti pareiškėjas, sukūrė teisiškai ydingą situaciją, kadangi taip pareiškėjui objektyviai užkertamas kelias realizuoti teisę į teisminę gynybą, nes nėra aišku, kokie būtent ieškinio trūkumai, teismo nuomone, yra kliūtis civilinės bylos iškėlimui.

Dėl to apskųsta teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo A. J. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Artūras Driukas