Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodoma, kad 2017 m. sausio 26 d. Raseinių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. TS-28 „Dėl pritarimo Raseinių rajono savivaldybės administracijos dalyvavimui programos Erasmus + projekte“, kuriuo nusprendė pritarti Raseinių rajono savivaldybės administracijos dalyvavimui programos „Erasmus+“ projekte „Kokybiška mokykla“ partnerio teisėmis projekto įgyvendinimo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. ir numatyti Raseinių rajono savivaldybės strateginiame veiklos plane Raseinių rajono savivaldybei skirtas Europos Sąjungos lėšas – 18640,00 Eur. Administracijos direktoriui adresuotame 2017 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniame pranešime „Dėl Erasmus+ programos projekto „Kokybiška mokykla“ įgyvendinimo“ J. J. nurodė, kad, būdama šio projekto vadove, rengia vieną iš projekto plane numatytų dokumentų, kuris turi būti pristatytas ir analizuojamas mokymų V. metu (2017 m. rugsėjo mėn.). Tarnybiniame pranešime J. J. pabrėžė, kad „tai labai atsakingas darbas, reikalaujantis daug laiko sąnaudų ir įdirbio, dokumentas turi būti parengtas ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, turi būti paruoštas pranešimas, kuris bus pristatytas vizito metu V..“ Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į J. J. 2017 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją, 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (5.28E) R2-23 „Dėl informacijos apie „Erasmus+“ projekto „Kokybiška mokykla“ įgyvendinimą pateikimo“ kreipėsi į J. J. ir paprašė atsakyti į šiuos klausimus: „1. Koks iš Jūsų tarnybiniame pranešime minimų dokumentų turėjo būti parengtas ir pristatytas bei analizuojamas mokymų V. metu? 2. Kada buvo nuspręsta (nutarta) parengti šį dokumentą, kas buvo atsakingas už jo parengimą (nurodyti konkretų asmenį), kada (nurodyti tikslią datą) dokumentas pradėtas rengti ir iki kada dokumentas (ir pranešimas apie jį) turėjo būti parengtas (ir išverstas į anglų kalbą)? 3. Kokioje stadijoje šiuo metu yra Jūsų tarnybiniame pranešime minimas dokumentas? Prašau pateikti rengiamą dokumento projektą, jo gaires arba jau parengtą dokumentą.“ Atsakydama į tiesioginio vadovo prašymą pateikti konkrečią informaciją, J. J. 2017 m. rugsėjo 4 d. Administracijos direktoriui pateikė raštą Nr. (58.2) DEPB-23 „Dėl informacijos apie „Erasmus+“ projekto „Kokybiška mokykla“ įgyvendinimą pateikimo“. Šiame rašte J. J. neįvardijo rengiamo dokumento, tik nurodė, kad dėl dokumento parengimo buvo susitarta 2017 m. vasario 6-10 dienomis (duomenys neskelbtini)) vykusių mokymų metu ir jis turi būti parengtas ir pagrindiniam projekto vykdytojui išsiųstas iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. (imtinai). Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad J. J. 2017 m. rugsėjo 4 d. rašte neatsakė į konkrečiai suformuluotus klausimus ir pateikė tik bendro pobūdžio informaciją apie „Erasmus+“ projekto „Kokybiška mokykla“ įgyvendinimą, 2017 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. (5.28) R2-27 pakartotinai paprašė J. J. pateikti informaciją ir atsakyti į šiuos klausimus: „1. Kokį iš Jūsų tarnybiniame pranešime minimų dokumentų Jūs, kaip projekto vadovė, įsipareigojote parengti ir pagrindiniam projekto vykdytojui išsiųsti iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. (imtinai) bei pristatyti ir pateikti jį analizavimui mokymų V. metu? 2. Kokius konkrečius darbus Jūs atlikote rengdama šį dokumentą ir kokioje rengimo stadijoje Jūsų minimas dokumentas buvo 2017 m. rugpjūčio 8 d.? Prašau pateikti Jūsų rengto dokumento projektą, jo gaires arba jau parengtą dokumentą.“ Pareiškėja J. J., atsakydama į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. (5.28) R2-27 išdėstytą pakartotinį prašymą pateikti konkrečią informaciją apie rengiamą dokumentą, 2017 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. (58.2) DEPB-25 pakartojo, kad visą informaciją apie programos „Erasmus+“ projekto įgyvendinimą ji pateikė 2017 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. (58.2) DEPB-23. 2017 m. rugpjūčio 8 d. Administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A₂-349P „Dėl administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. A₂-62P „Dėl projekto vadovo ir finansininko skyrimo“ pakeitimo“, kuriuo Erasmus+ projekto „Kokybiška mokykla“ vadove vietoj J. J. paskirta Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė D. B.. Šiuo įsakymu J. J. pavesta iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. 17 val. pagal priėmimo perdavimo aktą perduoti D. B. visus reikalus, dokumentus, susijusius su Erasmus+ projektu „Kokybiška mokykla“. 2017 m. rugpjūčio 9 d. D. B. tarnybiniu teikimu kreipėsi į Administracijos direktorių, kuriame nurodė, jog J. J. perduodant Erasmus+ projekto „Kokybiška mokykla“ dokumentus, išaiškėjo, kad J. J., kaip buvusiai šio projekto vadovei, buvo pavesta iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. parengti gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose, tačiau šio dokumento J. J. D. B. neperdavė. Šią aplinkybę patvirtina 2017 m. rugpjūčio 8 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo J. J. D. B. perdavė su projektu „Kokybiška mokykla“ susijusius dokumentus. Atsižvelgdamas į D. B. 2017 m. rugpjūčio 9 d. tarnybinį teikimą, Administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio 9 d. priėmė įsakymą Nr. A₂-350P „Dėl pavedimo J. J.“, kuriuo pavedė J. J. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. 15.15 val. baigti rengti gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose, išversti jas į anglų kalbą ir perduoti D. B.. 2017 m. rugpjūčio 21 d. D. B. tarnybiniu teikimu informavo Administracijos direktorių apie tai, kad iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. gairių apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose iš J. J. negavo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir manydamas, kad savo veiksmais (neveikimu) J. J. galimai padarė tarnybinį nusižengimą, Administracijos direktorius 2017 m. rugsėjo 18 d. priėmė įsakymą Nr. A₂-388P „Dėl pavedimo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą“, kuriuo sudarė komisiją galimam J. J. tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – Komisija) ir įpareigojo pateikti išvadą dėl J. J. veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams. Komisija, vykdydama Administracijos direktoriaus pavedimą atlikti J. J. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2017 m. rugsėjo 25 d. Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. PNU-11 informavo J. J. apie tai, kad jos atžvilgiu pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas ir paprašė pateikti paaiškinimą dėl aplinkybių, susijusių su dokumento, kurį J. J. buvo įsipareigojusi parengti, rengimu, taip pat šio dokumento (ar jo projekto) perdavimu D. B. ir informacijos teikimu Administracijos direktoriui. J. J. 2017 m. spalio 2 d. pateikė Komisijai paaiškinimą raštu. Paaiškinime J. J. patvirtino, kad gairės apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose turėjo būti parengtos ir pagrindiniam projekto vykdytojui išsiųstos iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. (imtinai), o už jų parengimą buvo atsakinga pati J. J.. J. J. taip pat nurodė, kad iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. ji išanalizavo teisės aktus, statistinius duomenis, pasižymėjo pastabas, nuostatas bei mintis ir iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. būtų parengusi ir pagrindiniam projekto vykdytojui pateikusi minėtas gaires, jeigu 2017 m. rugpjūčio 8 d. Administracijos direktorius nebūtų nusprendęs projekto „Kokybiška mokykla“ vadove vietoje J. J. paskirti D. B.. J. J. manymu, po 2017 m. rugpjūčio 8 d. Administracijos direktoriaus sprendimo ji nebeturėjo pareigos baigti rengti gaires, nes projekto „Kokybiška mokykla“ vadove buvo paskirta D. B., kuriai buvo perduoti visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai ir informacija. Komisija J. J. paaiškinimus vertino visos tyrimo metu surinktos informacijos kontekste ir savo vertinimus išdėstė 2017 m. spalio 12 d. priimtoje Išvadoje dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorės J. J. tarnybinio nusižengimo (Nr. P9-14) (toliau – Išvada). Komisijai nekilo abejonių dėl to, kad J. J., kaip projekto „Kokybiška mokykla“ vadovė, dar 2017 m. vasario 6-10 d. (duomenys neskelbtini)) vykusių mokymų metu buvo įsipareigojusi iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. (imtinai) parengti gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose, išversti jas į anglų kalbą ir pateikti pagrindiniam projekto partneriui. Nėra ginčo ir dėl to, kad projekto „Kokybiška mokykla“ vadove J. J. buvo paskirta Administracijos direktoriaus sprendimu ir šiame projekte atstovavo Raseinių rajono savivaldybės administracijai. Pagal užimamas pareigas J. J., kaip valstybės tarnautoja, yra tiesiogiai pavaldi Administracijos direktoriui. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų 2002 m. birželio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 968 „Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos taisyklės), 7 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, vadovaudamasis atsakomybės principu, privalo asmeniškai atsakyti už savo sprendimus, taip pat privalo įstaigos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą (Etikos taisyklių 7.1. ir 7.2. papunkčiai). Komisija sprendė, kad J. J. be jokio teisinio pagrindo atsisakė Administracijos direktoriui suteikti informaciją apie jos, kaip projekto „Kokybiška mokykla“ vadovės, rengiamą dokumentą ir atsakyti į konkrečiai suformuluotus klausimus. Komisijos nuomone, tokie J. J. veiksmai (neveikimas) yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 7 punktuose nustatytais reikalavimais valstybės tarnautojams. Komisija taip pat atmetė kaip niekuo nepagrįstus J. J. teiginius, neva ji iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. atliko visus parengiamuosius darbus, būtinus gairėms apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose parengti, ir būtų jas parengusi iki 2017 m. rugpjūčio 10 d., jei nebūtų buvusi pakeista kaip projekto „Kokybiška mokykla“ vadovė. Pažymėjo, jog dar 2017 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniame pranešime J. J. nurodė, kad dokumento (gairių apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose) parengimas yra „labai atsakingas darbas, reikalaujantis daug laiko sąnaudų ir įdirbio, dokumentas turi būti parengtas ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, turi būti paruoštas pranešimas“, tačiau Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (5.28E) R2-23 paprašyta informuoti apie dokumento rengimo stadiją ir / ar pateikti dokumento projektą, jo gaires ar galutinai parengtą dokumentą, J. J. nepateikė jokios informacijos apie dokumento rengimo stadiją ar apie jos atliktus (atliekamus) parengiamuosius dokumento rengimo darbus, todėl abejotini ir niekuo nepagrįsti J. J. teiginiai apie tai, neva ji gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose būtų parengusi, jas į anglų kalbą išvertusi per 2 dienas, t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d., jei 2017 m. rugpjūčio 8 d. nebūtų buvusi pakeista kaip projekto „Kokybiška mokykla“ vadovė. Komisijos Išvadoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme Nr. A₂-350 P „Dėl pavedimo J. J.“ nurodyta, jog pavedama J. J. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. 15.15 val. parengti gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose, jas išversti į anglų kalbą bei perduoti visus neperduotus reikalus, dokumentus, susijusius su projektu „Kokybiška mokykla“, D. B.. Nei iki Administracijos direktoriaus įsakyme nurodyto termino pabaigos, nei vėliau J. J. neparengė gairių apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose. Komisijai adresuotame 2017 m. spalio 2 d. paaiškinime J. J. teigia, neva ji gairių parengti negalėjo, nes tuo laikotarpiu (nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d.) ji jau nebuvo projekto „Kokybiška mokykla“ vadovė, o jei D. B. būtų paprašiusi pakonsultuoti dėl gairių rengimo ar suteikti metodinę pagalbą – ji mielai būtų padėjusi. Komisijos nuomone, tokie J. J. paaiškinimai yra nepagrįsti, prieštaraujantys teisiniam reguliavimui. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta valstybės tarnautojo pareiga tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Tai reiškia, kad J. J., formaliai net ir nebūdama projekto „Kokybiška mokykla“ vadove, turėjo pareigą vykdyti Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme Nr. A₂-350P išdėstytą pavedimą užbaigti pradėtą darbą, kuriam, kaip teigė pati J. J., ji skyrė nemažai laiko, t. y. parengti gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose, jas išversti į anglų kalbą bei perduoti D. B.. Iš Komisijos nustatytų aplinkybių matyti, kad J. J., būdama valstybės tarnautoja, tiesiogiai pavaldi Administracijos direktoriui, net kelis kartus be jokio teisinio pagrindo atsisakė jam suteikti informaciją apie jos, kaip projekto „Kokybiška mokykla“ vadovės, rengiamą dokumentą ir atsakyti į konkrečiai suformuluotus klausimus, todėl tokie J. J. veiksmai (neveikimas), Komisijos nuomone, buvo įvertintini kaip Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 ir 7 punktuose, taip pat Etikos taisyklių 2.1., 2.3., 2.5. ir 7.2. papunkčiuose nustatytų reikalavimų bei Reglamento 22 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimas. Be to, Komisijos įsitikinimu, J. J. nepagrįstai atsisakė vykdyti Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme Nr. A₂-350P išdėstytą pavedimą užbaigti pradėtą darbą – parengti gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose, jas išversti į anglų kalbą bei perduoti D. B., todėl toks J. J. neveikimas vertintinas kaip Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 ir 7 punktuose, taip pat Etikos taisyklių 2.1., 2.3., 2.5. ir 7.2. papunkčiuose nustatytų reikalavimų bei Reglamento 22 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimas. Komisijos nustatytos aplinkybės pagrįstai leido konstatuoti, kad J. J. tarnybinį nusižengimą padarė tyčia. Taigi, pagrįsta teigti, jog J. J., būdama susipažinusi su savo pareigybės aprašymu bei su kitais valstybės tarnybą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais, privalėjo suprasti, kad, atsisakydama suteikti Administracijos direktoriui informaciją apie savo atliekamą darbą (t. y. atsakyti į Administracijos direktoriaus pateiktus klausimus), taip pat nevykdydama Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme Nr. A₂-350P suformuluoto pavedimo, ji savo veiksmais (neveikimu) pažeidžia tiek Įstatymo normas, tiek ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius jos veiklą (Pareigybės aprašymą, Etikos taisykles, Reglamentą), ir kad dėl tokio elgesio gali kilti žalingų padarinių. Aplinkybė, kad Administracijos direktorius į J. J. su tais pačiais klausimais kreipėsi pakartotinai, tačiau J. J. prašytos informacijos vis tiek neteikė, tik patvirtina, kad J. J. taip elgėsi sąmoningai ir tyčia siekė žalingų padarinių. Komisija sprendė, kad taip elgdamasi J. J. nesivadovavo Įstatyme ir kituose teisės aktuose (Etikos taisyklėse, Reglamente, Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašyme) įtvirtintomis normomis ir principais, savo asmeninius interesus (asmeninę priešpriešą Administracijos direktoriui ir / ar jo priimamiems sprendimams, taip pat dėl jos, kaip projekto „Kokybiška mokykla“ vadovės, pakeitimo) iškėlė aukščiau nei Raseinių rajono savivaldybės administracijos interesai. Komisijos įsitikinimu, aukščiau aprašytuose J. J. veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Komisijos nuomone, J. J. ne tik pažeidė nurodytų teisės aktų reikalavimus, bet ir sumenkino Raseinių rajono savivaldybės administracijos reputaciją projekto „Kokybiška mokykla“ partnerių akyse. Atsižvelgiant į tai, kad šis J. J. tarnybinis nusižengimas padarytas nepraėjus vieniems metams nuo anksčiau J. J. paskirtų tarnybinių nuobaudų, šią aplinkybę Komisija, vadovaujantis Įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalies 3 punktu, vertino kaip valstybės tarnautojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgdama į aukščiau minėtas aplinkybes, Komisija Administracijos direktoriaus pavaduotojui, pavaduojančiam Administracijos direktorių, pasiūlė: pripažinti, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorė J. J., atsisakiusi Administracijos direktoriui suteikti informaciją apie jos, kaip projekto „Kokybiška mokykla“ vadovės, rengiamą dokumentą ir atsakyti į konkrečiai suformuluotus klausimus, taip pat nevykdydama Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme Nr. A₂-350P išdėstyto pavedimo užbaigti pradėtą darbą – parengti gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose, jas išversti į anglų kalbą bei perduoti D. B., pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 ir 7 punktų reikalavimus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų 2002 m. birželio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 968 „Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“, 2.1., 2.3., 2.5. ir 7.2. papunkčiuose nustatytus reikalavimus, taip pat Raseinių rajono savivaldybės administracijos darbo reglamento 22 punkte nustatytus reikalavimus ir tokiais veiksmais (neveikimu) padarė tarnybinį nusižengimą; skirti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorei J. J. tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Vadovaudamasis Komisijos nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į Komisijos pateiktą šių aplinkybių teisinį vertinimą bei Išvadoje pateiktą siūlymą, Administracijos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis Administracijos direktorių, 2017 m. spalio 13 d. priėmė Įsakymą Nr. A₂-431P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“, kuriuo pripažino, kad J. J. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 ir 7 punktų reikalavimus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų 2002 m. birželio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 968 „Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“, 2.1., 2.3., 2.5. ir 7.2. papunkčiuose nustatytus reikalavimus, taip pat Raseinių rajono savivaldybės administracijos darbo reglamento 22 punkte nustatytus reikalavimus bei sumenkino Raseinių rajono savivaldybės autoritetą, valstybės tarnybos reputaciją ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Atsakovas mano, kad pareiškėjai J. J. tarnybinė nuobauda skirta pagrįstai, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo naikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio administracijos direktorių, 2017 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. A₂-431P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“. Atsižvelgiant į tai, teismo prašo pareiškėjos J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjos J. J. Raseinių rajono savivaldybės administracijos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. A₂-431P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja bylai aktualiu laikotarpiu dirbo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktore – karjeros valstybės tarnautoja ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pareiškėjos darbinę veiklą. Sprendžiant pareiškėjos, kaip karjeros valstybės tarnautojos, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas, redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – Taisyklės, redakcija, galiojanti nuo 2012 m. lapkričio 1 d.).

Skundžiamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos įsakymas priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 ir 6 punktais, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 2 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 dalimis, 30¹ straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 997 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14.1 punktu, ir atsižvelgiant į Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorės J. J. 2017 m. spalio 2 d. paaiškinimą, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr.A₂-388 P „Dėl pavedimo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą“ sudarytos komisijos 2017 m. spalio 12 d. išvadą Nr. P₉-14 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorės J. J. tarnybinio nusižengimo“.

Išvadoje siūloma pripažinti pareiškėją pažeidus Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 ir 7 punktų reikalavimus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų 2002 m. birželio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 968 „Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“, 2.1, 2.3, 2.5 ir 7.2 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, taip pat Raseinių rajono savivaldybės administracijos darbo reglamento 22 punkte nustatytus reikalavimus.

Valstybės tarnybos įstatymo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 15 straipsnio 1 dalies ginčui aktualiuose punktuose numatyta, kad valstybės tarnautojas privalo: 1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, 4) punkte numatyta tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; 5) laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba; 6) laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; 7) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2 punkte numatytas pagarbos žmogui ir valstybei principas, kuriuo vadovaudamasis valstybės tarnautojas privalo: 2.1. gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; 2.3. tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų; 2.5. vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į visuomenės interesus; 7.2 papunktyje numatyta, kad valstybės tarnautojas, vadovaudamasis atsakomybės principu privalo įstaigos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą. Taip pat Išvadoje nurodoma, kad pareiškėja pažeidė Raseinių rajono savivaldybės administracijos darbo reglamento 22 punkte nustatytus reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Sprendžiant, ar ginčijamu įsakymu nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad ji neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigų (-as), taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Teismas pasisakydamas dėl atsakovo laikymosi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažymi, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-647-257/2018, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo konstatavo, kad buvo pažeistas Taisyklių 7 punktas, numatantis reikalavimus pranešimo apie tarnybinį nusižengimą parengimui, taip pat nebuvo laikomasi Taisyklių 3–4, 7 punktuose numatytų terminų ir šiuose punktuose numatytų reikalavimų dėl atsakingo asmens paskyrimo tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti, todėl buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai. Teismas taip pat konstatavo, kad kvalifikuojant tarnybinį nusižengimą padarytas esminis pažeidimas nenurodant Pranešime, Išvadoje ir Įsakyme, pagal kokią atitinkamą (pažeistą) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą) siūloma skirti tarnybinę nuobaudą. Teismas 2018 m. vasario 6 d. sprendimu panaikino Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. A₂-431P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-1427-492/2019) panaikino Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą ir perdavė bylą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo. LVAT nutartyje konstatavo, kad Regionų apygardos administracinis teismas nepagrįstai akcentavo formaliuosius tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros aspektus, kurie niekaip nesuvaržė pareiškėjos teisių ir negali būti vertinami kaip sukliudę objektyviai nustatyti visas reikšmingas aplinkybes tarnybinės atsakomybės taikymui. Nutartyje pažymėjo, kad tuo pačiu liko neišnagrinėta paties pažeidimo konstatavimo bei atsakomybės už jį taikymo pagrįstumas / nepagrįstumas, taigi bylos esmė liko neatkleista.

Teismas atsižvelgdamas į LVAT 2019 m. gruodžio 11 d. nutartyje padarytą išvadą, kad esminių tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų skiriant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą nenustatyta, todėl iš naujo sprendime dėl jų nebepasisakys.

Pareiškėja, teigdama, kad savo pareigas atliko tinkamai, nesutinka su tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktu jos veiksmų įvertinimu. Teigia, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra neišsami, neištirti visi įrodymai, neįvertintos visos aplinkybės, pareiškėja nepadarė neteisėtų veiksmų, o būtent 2017 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja gavo prašymą pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimą, į kurį 2017 m. rugsėjo 4 d. pareiškėja pateikė išsamų atsakymą nurodydama visas faktines aplinkybes. 2017 m. rugsėjo 11 d. gavusi prašymą atsakyti į tuos pačius klausimus antrą kartą, pareiškėja 2017 m. rugsėjo 13 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad į klausimus išsamiai atsakė ankstesniame rašte, todėl nebeturi informacijos, kurią galėtų pateikti papildomai. Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. A₂-350 P nevykdymo pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. atsakovo įsakymu pareiškėja buvo nušalinta nuo projekto vadovės pareigų, taigi nuo to momento nebeturėjo pareigos vykdyti projekto veiklų. Atsakovas neteisėto pavedimo vykdymui pareiškėjai buvo davęs tris darbo dienas, t. y. nuo rugpjūčio 9 d. iki rugpjūčio 11 d., tačiau pareiškėja visu tuo laikotarpiu iki rugpjūčio 31 d. sirgo ir buvo nedarbinga. Vis tik net ir nedarbingumo laikotarpiu buvo fiksuojamas jos neva padarytas pažeidimas.

Pažymėtina, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Todėl nagrinėjamoje byloje yra būtina nustatyti pareiškėjos konkrečius veiksmus, atliekant tarnybines užduotis bei pateikti šių veiksmų įvertinimą pareiškėjos veiklą reglamentuojančių ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės normų taikymo požiūriu.

Taisyklių 13 punkte numatyta, jog jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, atitinkamais atvejais pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose institucijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Kaip minėta, tarnybinis nusižengimas įstatyme suprantamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės tarnautojo pareigos yra nustatomos įstatymais, o taip pat pareigybės aprašyme. Vertinant, ar tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais tarnautojo veiksmais ar neveikimu.

Išvadoje nurodoma, kad pareiškėja atsisakė Administracijos direktoriui suteikti informaciją apie jos, kaip projekto „Kokybiška mokykla“ vadovės, rengiamą dokumentą ir atsakyti į konkrečiai suformuluotus klausimus, taip pat nevykdė Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme Nr. A₂-350 P išdėstyto pavedimo užbaigti pradėtą darbą – parengti gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose, jas išversti į anglų kalbą bei perduoti D. B.. Darytina išvada, kad Išvadoje buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą dėl dviejų epizodų – atsisakymo pateikti informaciją ir atsisakymo vykdyti 2017 m. rugpjūčio 9 d. pavedimą.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos raštu pareiškėjai buvo užduoti šie klausimai: 1. Koks iš Jūsų tarnybiniame pranešime minimų dokumentų turėjo būti parengtas ir pristatytas bei analizuojamas mokymų V. metu? 2. Kada buvo nuspręsta (nutarta) parengti šį dokumentą, kas buvo atsakingas už jo parengimą (nurodyti konkretų asmenį), kada (nurodyti tikslią datą) dokumentas pradėtas rengti ir iki kada dokumentas (ir pranešimas apie jį) turėjo būti parengtas (ir išverstas į anglų kalbą)?; 3. Kokioje stadijoje šiuo metu yra Jūsų tarnybiniame pranešime minimas dokumentas? Prašoma pateikti rengiamo dokumento projektą, jo gaires arba jau parengtą dokumentą.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėja J. J. į atsakovo 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu pateiktus klausimus išsamiai atsakė 2017 m. rugsėjo 4 d. raštu ir pažymėjo, jog pareiškėja neatsisakė Administracijos direktoriui suteikti informacijos, kaip teigia atsakovas.

Nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. rugsėjo 4 d. raštu „Dėl informacijos apie „Erasmus+“ projekto „Kokybiška mokykla“ įgyvendinimą pateikimo“ atsakydama į pirmą klausimą nurodė, jog kadangi savo 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme Nr. A₂-350 P „Dėl pavedimo J. J.“ administracijos direktorius įvardijo, kad atsižvelgė į D. B. tarnybinį teikimą, pareiškėja turi pagrindo manyti, kad naujoji projekto vadovė informavo ir administracijos direktorių apie tai, kokias veikas ji turės įgyvendinti, kokius dokumentus ji, kaip projekto vadovė, turi parengti. Pareiškėja atsakydama į pirmą klausimą taip pat nurodė, kad atsižvelgdamas į D. B. pateiktą informaciją, dokumentą, kuris turėjo būti parengtas, pats administracijos vadovas įvardijo savo 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme „Dėl pavedimo J. J.“. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės D. B. 2017 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame teikime nurodyta: „<<...perduodant „Erasmus+“ projekto „Kokybiška mokykla“ dokumentus ir elektroninius laiškus, išaiškėjo, kad projekto vadovui iki šių metų rugpjūčio 10 d. yra pavesta parengti gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose...>>“.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėja pirmu atsakymu suteikė atsakovui prašomą informaciją, iš pareiškėjos pateiktos nuorodos į D. B. tarnybinį teikimą aišku, koks dokumentas turėjo būti parengtas ir pristatytas bei analizuojamas mokymų V. metu.

Atsakydama į antrą klausimą pareiškėja išsamiai paaiškino, kada buvo nuspręsta parengti dokumentą ir iki kada dokumentas (pranešimas apie jį) turėjo būti parengtas (kartu išverstas ir į anglų kalbą), taip pat pareiškėja išsamiai atsakė, kas buvo atsakingas už dokumento parengimą. Pareiškėja paaiškino, kad projekto įgyvendinimo laikotarpiu parengė ir pateikė projekto vykdytojui dokumentą, numatytą veiklų plane. Pareiškėja taip pat pateikė savo motyvus ir pagrindė kodėl negalėjo nurodyti tikslios ginčui aktualaus dokumento rengimo pradžios datos. Teismas konstatuoja, kad antruoju atsakymu pareiškėja atsakovui suteikė jo prašomą informaciją.

Atsakydama į trečią klausimą pareiškėja pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. A₂-349 P „Dėl administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. A2-62 P „Dėl projekto vadovo ir finansininko paskyrimo“ pakeitimo“ pareiškėja buvo nušalinta nuo jos administruoto projekto ir kadangi pareiškėja nebėra projekto vadovė ir šio dokumento rengimas jai nebeaktualus. Kartu nurodė, kad prieš rengiant šį dokumentą ji išanalizavo visą eilę teisės aktų, statistinių duomenų ir žymėjosi jai tinkančias pastraipas, nuostatas bei mintis. Teismas, konstatuoja, kad pareiškėja atsakė į klausimą: „kokioje stadijoje šiuo metu yra Jūsų tarnybiniame pranešime minimas dokumentas“. Administracijos direktoriaus trečiojo klausimo antroji dalis: „prašau pateikti rengiamą dokumento projektą, jo gaires arba jau parengtą dokumentą“ – laikytina ne prašymu suteikti informaciją apie rengiamą dokumentą, kaip nurodoma Išvadoje, Įsakyme, bet turėtų būti vertintina kaip pakartotinis įpareigojimas pateikti dokumentą (jo projektą). 2017 m. rugpjūčio 24 d. (kai buvo suformuluota trečiojo klausimo antroji dalis) pareiškėja nebuvo projekto vadovė, nebedalyvavo vykdant ir įgyvendinant projektą, todėl neįėjo į jos funkcijas šio projekto rengimas. Atsakovas nenurodė kokiu pagrindu reikalauja iš pareiškėjos pateikti dokumentą (jo projektą), kurio rengime ji nedalyvauja ir nėra kompetentinga jį gauti iš kitų asmenų. Darytina išvada, kad pareiškėja turėjo pareigą tik atsakyti į trečiojo klausimo pirmąją dalį nepateikdama trečiojo klausimo antrojoje dalyje numatyto dokumento (jo projekto).

Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta konstatuoja, kad atsakovas nepagrįstai Išvadoje konstatavo, jog pareiškėja J. J. atsisakė Administracijos direktoriui suteikti informaciją apie jos, kaip projekto „Kokybiška mokykla“ vadovės, rengiamą dokumentą ir atsakyti į konkrečiai suformuluotus klausimus.

Išvadoje taip pat nurodoma, kad pareiškėja nevykdė Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme Nr. A₂-350P nurodyto pavedimo užbaigti pradėtą darbą – parengti gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose, jas išversti į anglų kalbą bei perduoti D. B..

Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme Nr. A₂-350 P „Dėl pavedimo J. J.“ nurodyta, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius paveda pratęsiant perdavimo terminą iki šių metų rugpjūčio 11 d. 15.15 val. Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorei J. J. parengti „Erasmus+“ projektui „Kokybiška mokykla“ gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose, jas išversti į anglų kalbą bei perduoti visus neperduotus reikalus, dokumentus, susijusius su „Erasmus+“ projektu „Kokybiška mokykla“, pagal priėmimo perdavimo aktą Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vyriausiajai specialistei D. B..

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas iki 2017 m. rugpjūčio 11 d., taip pat nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti 2017 m. rugpjūčio 16 d., 2017 m. rugpjūčio 21 d., 2017 m. rugpjūčio 22 d., 2017 m. rugpjūčio 25 d., paskutinė nedarbingumo laikotarpio diena – 2017 m. rugpjūčio 30 d. Dokumento operacijų žurnalas patvirtina, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas Nr. A₂-350 P „Dėl pavedimo J. J.“ į dokumentų valdymo sistemą buvo įkeltas 2017 m. rugpjūčio 9 d. 17.02 val. pasibaigus darbo laikui. 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas Nr. A₂-350 P pareiškėjai nukreiptas vykdyti 2017 m. rugpjūčio 9 d. 17.03 val., o pareiškėja su įsakymu susipažino 2017 m. rugpjūčio 14 d. 13.16 val., t. y. jau pasibaigus įsakyme nurodytam jo įvykdymo terminui. Taigi pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo įpareigota vykdyti pavedimą 2017 m. rugpjūčio 9–11 dienomis, kuomet buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kurio ji nurodytu terminu įvykdyti negalėjo dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių.

Iš byloje esančio pareiškėjos 2017 m. spalio 2 d. paaiškinimo matyti, kad pareiškėja nurodė aplinkybę, kad sutrikus sveikatos būklei ji ilgą laiką buvo laikinai nedarbinga, tačiau Komisija netyrė pareiškėjos kaltės dėl konstatuoto tarnybinio nusižengimo, jos nepagrindė, o tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas tyčia. Atsakovas iš esmės netyrė pareiškėjos veikos subjektyvaus pagrindo, t. y. neatsižvelgė į visas nagrinėjamos veikos metu egzistavusias faktines aplinkybes, neanalizavo, ar pareiškėja laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. būdama nedarbinga galėjo įvykdyti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. A₂-350 P, ypač atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja galimybę susipažinti su pavedimu turėjo tik rugpjūčio 14 d., kai trumpam sugrįžo tarp nedarbingumo laikotarpių į darbą. Pažymėtina, jog atsakovas Išvadoje šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė, todėl minėtos aplinkybės vertintinos pareiškėjos naudai.

Teismas atmeta, kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad J. J., formaliai net ir nebūdama projekto „Kokybiška mokykla“ vadove, turėjo pareigą vykdyti Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme Nr. A₂-350P išdėstytą pavedimą užbaigti pradėtą darbą. Byloje nepateikta įrodymų, kad Įsakyme nurodytas terminas buvo atsakovo pratęstas esant pareiškėjai nedarbingai, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog pareiškėjai buvo pavesta po 2017 m. rugpjūčio 11 d. įvykdyti pavedimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad asmeniui taikant tarnybinę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu nustatytais terminais, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistavusias faktines aplinkybes, kurios sudarė galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005; 2010 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-876/2010).

Įvertinus Išvadoje nurodytas aplinkybes, įrodymus, kurių pagrindu konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, darytina išvada, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja padarė atsakovo nurodytus pažeidimus, jog yra nustatyti visi teisės pažeidimo elementai. Atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos galimo nusižengimo faktą, jos kaltę, ir visiškai ignoravo ir netyrė įrodymų, paneigiančių pareiškėjos kaltę, tarnybinio patikrinimo metu netinkamai vertintos aplinkybės, jog pareiškėja atsisakė Administracijos direktoriui suteikti informaciją apie jos, kaip projekto „Kokybiška mokykla“ vadovės, rengiamą dokumentą ir atsakyti į konkrečiai suformuluotus klausimus. Taip pat tarnybinio patikrinimo metu dėl Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme Nr. A₂-350 P išdėstyto pavedimo nevykdymo nevertintos pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės dėl nagrinėjamos veikos metu egzistavusių faktinių aplinkybių pareiškėjos nedarbingumo turėjimo.

Išvadoje taip pat nurodoma, kad pareiškėjos sunkinanti aplinkybė yra tai, kad 2017 m. gegužės 10 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A₂-233P J. J. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, o 2017 m. liepos 17 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A2-317P J. J. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Taip pat nurodė, jog 2017 m. liepos 18 d. J. J. tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai. Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. A2-332 P J. J. suteikta nuosekliai žemesnė, t. y. trečia kvalifikacinė klasė ir pasiūlyta tobulinti kvalifikaciją ir pažymėjo, kad šios aplinkybės yra reikšmingos parenkant konkrečią tarnybinę nuobaudą.

Teismas patikrinęs Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“ nustatė, jog 2017 m. gegužės 10 d. Administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A₂-233P, kuriuo J. J. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas 2018 m. sausio 31 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-220-394/2018 panaikintas, o LVAT 2019 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1372-415/2019 sprendimo dalį, kuriuo panaikintas 2017 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. A₂-233 palikto nepakeistą. Dėl 2017 m. liepos 17 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A₂-317P J. J. paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo, taip pat nustatyta, kad Regionų apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1910-394/2017 panaikino minėtą įsakymą, sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo. Pareiškėja taip pat kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymą „Dėl nuosekliai žemesnės kvalifikacinės klasės suteikimo J. J. ir jos kvalifikacijos tobulinimo Nr. A?-332P“. Teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-273-257/2018 pareiškėjos skundą tenkino, sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Komisija tyrusi ir analizavusi valstybės tarnautojos sunkinančias aplinkybes netinkamai nurodė, jog pareiškėjai anksčiau buvo skirtos tarnybinės nuobaudos. Atsakovas neįvertino aplinkybių, jog vyksta teisminiai ginčai dėl minėtų įsakymų panaikinimo ir minėtos nuobaudos teismo gali būti panaikintos. Atsakovas rėmėsi savo paties priimtais sprendimais, kurie vėliau teismo buvo pripažinti, kaip neteisėti.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, turimą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis prieštaringa Išvada, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Įsakymą, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Pareiškėjos skundu prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą; to paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėja nurodo, jog skundą parengė advokatė G. G.. Pareiškėjos patirtas atstovavimo išlaidas patvirtina 2018 m. sausio 17 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 924903 ir 2018 m. sausio 16 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 1017.

Pareiškėjos advokatės prašyme nurodoma, kad pareiškėja patyrė 1500 eurų išlaidų už skundo parengimą teismui. Skundas teismui įteiktas 2017 metų lapkričio mėnesį. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punktą (koeficientas už skundo parengimą 2,5), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2017 m. 2-ojo ketvirčio) vidutinio mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) 838,7 Eur, už skundo parengimą galėtų būti priteistina iki 2096,75 Eur, todėl prašoma 1500 eurų suma už skundo parengimą neviršija galimos pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos ir priteistina bylinėjimosi išlaidoms atlyginti iš atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos.

Taip pat pareiškėja nurodo, kad jai teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas V. R.. 2020 m. vasario 24 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis patvirtina, kad pareiškėją atstovavo advokato padėjėjas V. R.. 2020 m. kovo 3 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 0872 nurodytas teisinių paslaugų pobūdis: parengimas prašymo dėl prieigos prie administracinės bylos Nr. e3I-1991-621/2020 suteikimo ir susipažinimas su bylos medžiaga, konsultacijų teikimas klientei (2,5 val.) – 100 Eur; atstovavimas 2020 m. kovo 4 d. teismo posėdyje – 50 Eur.

Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojama priteisti maksimali suma yra 421,63 Eur (0,4 x 1317,6 Eur x 0,8 prašymas pateiktas 2020 m. vasario 26 d.).

Rekomendacijų 8.19 punkte numatytas 0,1 maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų valandą. Pastebėtina, kad pareiškėja nedetalizuoja, kada buvo suteiktos teisinės konsultacijos. Teismo vertinimu, už teisines konsultacijas galėtų būti priteista iki 105,41 Eur už 1 val. prieš 2020 m. vasario 4 d. teismo posėdį. Išlaidų suma, gavus šio pobūdžio teisines paslaugas (teisines konsultacijas) galėtų būti priteista iki 105,41 Eur (0,1 x 1317,6 Eur x 0,8).

Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atstovaudamas teismo 2020 m. kovo 4 d. posėdyje (nuo 13.28 val. iki 14 val. 47 min.) advokato padėjėjas užtruko 1 val. 19 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktu, galėtų būti priteistina iki 105,41 Eur (1317,6 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (trečio 2019 metų ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius x 0,8).

Prašoma 150 eurų suma už suteiktas teisines paslaugas neviršija galimos pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos, todėl priteistina bylinėjimosi išlaidoms atlyginti iš atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. A₂-431P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“.

Priteisti pareiškėjai J. J. iš atsakovės Raseinių rajono savivaldybės administracijos 1650 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.