Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja J. J., atstovaujama advokatės Gitanos Gudaitės, kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. A2-233P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“; 2) įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją sumokėti pareiškėjai 70 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę piniginę išmoką jubiliejaus proga; 3) įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų atostogų apmokėti už kasmetines atostogas uždelstas 48 kalendorines dienas ir apmokėti už jas kaip už kasmetines atostogas; 4) įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją pridėti prie pareiškėjos nepanaudotų atostogų pareiškėjai prieš jos valią suteiktas 4 kalendorines dienas atostogų; 5) priteisti iš atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos pareiškėjos naudai visas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

Pareiškėja patikslintuose skunduose nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovės paaiškino, jog pareiškėjai Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A2-233P skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (pareiškėja supažindinta 2017 m. gegužės 11 d.), kuri pareiškėjai paskirta nepagrįstai, nesant tarnybinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėja jau kurį laiką patiria spaudimą iš atsakovo, kuris pasireiškia ne tik tarnybinės nuobaudos skyrimu, bet ir diskriminaciniu požiūriu dėl atostogų skyrimo ir jų apmokėjimo, skatinamosios išmokos jubiliejaus proga skyrimo. Atsakovo veiksmai pareiškėjos atžvilgiu yra neteisėti, pažeidžiantys pareiškėjos teises ir garantijas. Pareiškėjai 2016 m. lapkričio 18 d. dokumentų valdymo sistemoje buvo nukreiptas vykdymui Slavsko savivaldybės administracijos kvietimas dalyvauti tarptautiniame tinklinio turnyre. Kvietime buvo informuojama, jog atitinkamos sudėties delegacija – Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centro darbuotojai ir sportininkai – kviečiama į užsienio partnerės Slavsko savivaldybės organizuojamą tinklinio turnyrą. Savivaldybės vadovai ar darbuotojai į šį turnyrą nebuvo kviečiami. Pareiškėja šio dokumento nenukreipė toliau vykdyti jokiam kitam darbuotojui, o vykdė priskirtą užduotį pati. Kadangi delegacijos išvykimo reikalais rūpinosi pats Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centras, Savivaldybė jokių sprendimų, susijusių su delegacijos išvykos organizavimu nepriėmė ir negalėjo priimti. Pareiškėja bendravo su Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotojais, teiraudamasi, kaip vyksta pasiruošimas, vizų gavimas. Pareiškėja buvo informuojama, kad pasiruošimas vyksta tinkamai, be jokių trikdžių. 2016 m. lapkričio 30 d. pareiškėja nusprendė užduoties vykdymą ir pasirengimo išvykai stebėseną perduoti iš atostogų grįžusiai pavaldinei – Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėjai R. P.. Delegacija sėkmingai išvyko ir 2016 m. gruodžio 10 - 11 d. dalyvavo tinklinio turnyre. 2017 m. sausio 11 d. pareiškėja gavo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodoma, jog yra duomenų, kad pareiškėja galimai padarė tarnybinį nusižengimą – t. y., nenuvizavo, nepaskyrė vykdytojo, užduoties, nenustatė užduoties vykdymo terminų ir kontrolės tipo 2016 m. lapkričio 18 d. gautam kvietimui, o dokumentą nukreipė pavaldinei tik 2016 m. lapkričio 30 d. Vadovaujantis 2017 m. sausio 4 d. pranešimu, buvo sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti. Pareiškėja 2017 m. sausio 18 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog nukreiptą užduotį vykdė pati, užduotis nereikalavo jokių Savivaldybės veiksmų, tai buvo tik informacinio pobūdžio kreipimasis, visa informacija buvo perduota Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centrui, pareiškėja bendradarbiavo su Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centro darbuotojais ir aktyviai domėjosi kaip vyksta pasiruošimas išvykai. Taigi, pareiškėjos veiksmuose neveikimo nebuvo ir ji nepadarė tarnybinio nusižengimo. 2017 m. sausio 30 d. komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti pateikė išvadą dėl Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorės J. J. tarnybinio nusižengimo, kurioje konstatavo, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą neatlikdama savo pareigų, nes dokumentą, kaip nedidelės apimties, turėjo nukreipti R. P. ne 2016 m. lapkričio 30 d., o 2016 m. lapkričio 28 d.; atsižvelgiant į pareiškėjos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į tai, kad nusižengimas išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos skyrimas būtų neobjektyvus, neatitinkantis proporcingumo principo, todėl siūloma pripažinti, kad pareiškėja nepadarė tarnybinio nusižengimo. 2017 m. gegužės 10 d. atsakovas priėmė įsakymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su komisijos siūlymu neskirti tarnybinės nuobaudos ir skiria pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Įsakyme nurodoma, kad pareiškėjos tarnybinis nusižengimas galėjo neigiamai atsiliepti tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvoms, jei laiku nebūtų sureaguota ir ištaisyta padaryta klaida. Teigiama, kad pareiškėja atmestinai vykdė užduotis, tikėdamasi, jog tai nebus pastebėta. Pareiškėja nesutinka su tarnybinės nuobaudos skyrimu ir įsakyme nurodytais argumentais. Pareiškėja savo pareigas vykdė tinkamai ir tarnybinio nusižengimo nepadarė. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad ji neva pažeidė Dokumentų valdymo sistemos naudojimo Raseinių rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašo 63 punktą, kuris numato, kad užregistruoti ir paskirstyti pagal vadovybės kuruojamus struktūrinius padalinius ir sritis dokumentai perduodami adresatams. Savivaldybės vadovybė, Savivaldybės padalinių vadovai gautus ir siunčiamus dokumentais vizuoja ISA DVS (ir, jei reikia, popieriniame dokumento variante), paskiria vykdytojus, užduotis, nustato užduočių vykdymo terminus ir kontrolės tipą tą pačią darbo dieną, o didelės apimties dokumentus – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas; Švietimo ir socialinių reikalų departamento nuostatų 17 punktą, kuris numato, kad Departamento direktorius atsako už Departamentui priskirtų, skyrių vedėjai – už skyriams priskirtų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, kiekvienas darbuotojas – už savo pareigų atlikimą; Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.5 punktą, kuris nurodo, kad direktorius organizuoja departamento darbą: paskirsto užduotis departamentui tiesiogiai pavaldiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, bei pavaldžių departamentui skyrių vedėjams, kontroliuoja jų vykdymą ir atsako už departamentui priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą. 2016 m. lapkričio 18 d. kvietimas buvo nukreiptas vykdymui pareiškėjai. Kad pareiškėja buvo pagrindinė atsakinga šio dokumento vykdytoja aiškiai nurodoma ir įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Dokumentų valdymo sistemos naudojimo Raseinių rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašo 71 punktas numato, kad Savivaldybės vadovų rezoliucijų pagrindu suformuotos užduoties atsakingas vykdytojas yra atitinkamo padalinio vadovas, 73 punktas numato, kad Savivaldybės administracijos padalinių vadovai, kaip atsakingi vykdytojai, Savivaldybės vadovybės rezoliucijų pagrindu gali formuoti užduotis pavaldiems padalinių darbuotojams. Taigi, pareiškėja, būdama padalinio vadove, turi teisę formuoti užduotis pavaldiems darbuotojams, tačiau niekur nenurodyta, jog pareiškėja privalo nuvizuoti dokumentą. Taigi, padalinio vadovui yra suteikta teisė nuspręsti, kas vykdys vadovybės rezoliucija nukreiptą užduotį – pats padalinio vadovas ar ji bus nukreipta pavaldžiam darbuotojui. Tokia padalinio vadovo teisė pripažįstama ir komisijos išvadoje bei įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo: išvadoje nurodoma, kad J. J., būdama atsakinga ir pagrindine dokumento vykdytoja iki 2016 m. lapkričio 29 d., ir vėliau nusprendusi, kad pagrindinė užduoties vykdytoja bus R. P.; įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nurodoma, kad „būdama atsakinga ir pagrindine dokumento vykdytoja iki 2016 m. lapkričio 29 d., ir tik vėliau nusprendusi, kad pagrindinė užduoties vykdytoja bus <..>. Priešingos išvados neleidžia daryti ir Švietimo ir socialinių reikalų departamento nuostatai ar Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašymas. Tiek nuostatai, tiek pareigybės aprašymas numato, kad departamento direktorius yra atsakingas už departamentui priskirtų užduočių įgyvendinimą. Tačiau niekur nenurodoma, jog departamento direktorius negali pats vykdyti departamentui nukreiptos užduoties ir privalo ją nuvizuoti pavaldžiam darbuotojui. Kaip nurodyta, pareiškėja pati vykdė pareiškėjai nukreiptą užduotį ir tik vėliau (2016 m. lapkričio 30 d.) nusprendusi, jog užduotį tikslingą nukreipti pavaldžiai darbuotojai, tą pačią dieną (2016 m. lapkričio 30 d.) ją nuvizavo R. P.. Atsakovo teiginys, jog pareiškėja privalėjo nuvizuoti dokumentą R. P. vos tik jai grįžus iš atostogų, t. y. 2016 m. lapkričio 28 d., yra nepagrįstas, kadangi tuo metu užduotį vykdė dar pati pareiškėja. Ką patvirtina ir pateiktas susirašinėjimas su Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotoju, t. y. 2016 m. lapkričio 28 - 29 d. pareiškėja bendravo su darbuotoju, atsakingu už delegacijos išvyką, ir aktyviai domėjosi užduoties eiga. Ir tik po to, gavusi atsakymus, jog viskas vyksta sklandžiai, pareiškėja priėmė sprendimą nukreipti užduotį stebėjimui pavaldžiai darbuotojai. Kad pareiškėja aktyviai vykdė užduotį patvirtinta ir komisijos išvadoje, kurioje nurodoma, kad J. J. ir iki, ir po nukreipimo vykdyti R. P. dokumentą atliko veiksmus, susijusius su jo nagrinėjimu bei vykdymu. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėja pati vykdė jai nukreiptą užduotį, ir netgi po nukreipimo pavaldžiai darbuotojai toliau rūpinosi užduoties eiga. Be to, nukreipto dokumento vykdymas apsiriboja kvietimo perdavimu Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centrui, o Savivaldybė jokių konkrečių veiksmų organizuojant delegacijos išvyką neprivalo atlikti. Tačiau pareiškėja ne tik nukreipė kvietimą kviečiamai organizacijai, bet ir toliau domėjosi delegacijos formavimu ir išvykos organizavimu, kas įprastai tokios užduoties vykdymo metu nėra atliekama. Atsakovas teigia, jog pareiškėja privalėjo nukreipti dokumentą vykdymui pavaldžiai darbuotojai grįžus iš atostogų 2016 m. lapkričio 28 d., kadangi dokumentas yra nedidelės apimties. Tačiau Dokumentų valdymo sistemos naudojimo Raseinių rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašas nedetalizuoja, kas yra laikoma didelės ir nedidelės apimties dokumentu. Atėjęs kvietimas buvo paruoštas rusų kalba. Aprašo 48 punktas numato, kad užsienio kalba gauti dokumentai išverčiami. Tačiau pareiškėjai buvo pateiktas tik dalinai išverstas dokumentas. Tuo tarpu pareigybės aprašyme iš departamento direktoriaus nereikalaujama mokėti rusų kalbą. Tai, kad dokumentas yra informacinio pobūdžio ir nereikalaujantis aktyvių Savivaldybės veiksmų, nereiškia, jog jis gali būti vertintinas kaip nedidelės apimties. Taigi, pareiškėjos veiksmuose negalima konstatuoti pažeidimo padarymo fakto. Pareiškėja jai nukreiptą vykdyti dokumentą vykdė pati, nenuvizavo jo pavaldžiam darbuotojui. Tik vėliau, nusprendusi, jog visi klausimai yra išsiaiškinti, užduoties eigos stebėjimui dokumentą nukreipė R. P.. Tokį sprendimą pareiškėja priėmė 2016 m. lapkričio 30 d. ir tą pačią dieną nuvizavo jį pavaldžiai darbuotojai. Todėl pareiškėja savo veiksmais nepažeidė nei Dokumentų valdymo sistemos naudojimo Raseinių rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašo 63 punkto, nei Švietimo ir socialinių reikalų departamento nuostatų 17 punkto, nei Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašymo 7.5 punkto. Pareiškėjos veiksmai taip nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Pareiškėja tinkamai ir laiku pateikė informaciją Raseinių rajono kūno kultūros ir sporto centrui, delegacija 2016 m. gruodžio 10-11 d. sėkmingai dalyvavo tinklinio varžybose. Delegacijos išvyka įvyko be jokių trikdžių. Tai buvo konstatuota ir komisijos išvadoje. Tačiau įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nurodoma, kad pareiškėjos tarnybinis nusižengimas galėjo neigiamai atsiliepti tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvoms, jei laiku nebūtų sureaguota ir ištaisyta padaryta klaida. Tokie argumentai yra nepagrįsti, pareiškėjos veiksmai niekaip neigiamai neatsiliepė ir negalėjo atsiliepti tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvoms, kadangi visa informacija buvo perduota laiku, tinkamai, delegacija sėkmingai išvyko ir grįžo, jokių neigiamų pasekmių nekilo. Apie pareiškėjos neva padarytą tarnybinį nusižengimą atsakovas buvo informuotas tik 2017 m. sausio 4 d., praėjus beveik mėnesiui po delegacijos išvykos. Iki to laiko jokios reakcijos dėl šios užduoties vykdymo iš atsakovo nebuvo. Niekas neatliko jokių veiksmų ir netaisė jokių klaidų. Todėl negalima konstatuoti, kad pareiškėjos veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes. Be to, pareiškėja 2016 m. lapkričio 28-30 dienomis dirbo vadybos ekspertų darbo grupėje, kuri atliko Viduklės S. S. gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui kompetencijos ir veiklos atitikties antrajai vadybinei kvalifikacinei kategorijai nustatymą. Valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatų 21 punktas nurodo, kad ekspertų grupė mokykloje dirba ne daugiau kaip 4 darbo dienas. Šiuo atveju ekspertų grupė dirbo 3 darbo dienas. Darbas vadybos ekspertų darbo grupėje atestuojant švietimo įstaigos vadovus (pavaduotojus) prilygsta komandiruotei, nes visai darbo dienai išvykstama į mokyklą, kurioje vykdoma atestacija ir ten dirbama: išklausomas vadovo veiklos pristatymas, analizuojami mokyklos veiklos ir vadovo pateikti dokumentai, susipažįstama su edukacinėmis erdvėmis, susitinkama ir mažiausiai po valandą laiko bendraujama su mokyklos savivaldos institucijomis (Mokyklos taryba, Mokinių tarnyba, Mokytojų taryba, Metodine taryba ir pan.), su atestuojamu vadovu aptariama jo parengta vertinimo išvada, veiklos tobulinimo planas ir tobulintinos veiklos sritys. Pareiškėja buvo paskirta ekspertų grupės vadove, taigi, jos dalyvavimas buvo privalomas visas dienas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja net ir negalėjo nukreipti užduoties vykdymo anksčiau nei 2016 m. lapkričio 30 d., kadangi dirbo ne savo kabinete ir neturėjo prisijungimo prie DVS – ji dirbo Viduklės S. S. gimnazijoje. Pareiškėjos veiksmuose nėra visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, t. y., nėra pažeidimo padarymo fakto ir neigiamų pasekmių, todėl negalima tarnybinė atsakomybė ir tarnybinės nuobaudos skyrimas. Net jeigu pareiškėjos veiksmai būtų vertinami kaip tarnybinio nusižengimo padarymas, atsižvelgtina į valstybės tarnautojo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Kaip nurodyta komisijos išvadoje, nusižengimas išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos – skyrimas būtų neobjektyvus, neatitinkantis proporcingumo principo. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes ir pareiškėjos veiksmus, neigiamų pasekmių ir pareiškėjos tyčinės kaltės nebuvimą, net ir pripažinus, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, jis turėtų būti vertinamas kaip išimtinai formalus ir mažareikšmis, todėl tarnybinė nuobauda neskiriama. Juo labiau neturėtų būti skiriama griežta nuobauda, t. y., papeikimas. Nors komisijos išvada atsakovui yra neprivaloma ir tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau skiriant tarnybinę nuobaudą turi būti vadovaujamasi tarnybinių nuobaudų skyrimo kriterijais ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementų nustatymu.

Pareiškėja patikslintuose skunduose nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovės dėl vienkartinės piniginės išmokos jubiliejaus proga paaiškino, jog atsakovo kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad gyvenimo jubiliejų progomis tarnautojas yra sveikinamas ir apdovanojamas, išdirbęs savivaldybėje ne mažiau kaip vienerius metus, vienkartine pinigine išmoka (54 punktas). Pareiškėjai 2017 m. vasario 19 d. suėjo 50 metų. Tokiu atveju pareiškėja turėjo būti apdovanojama 70 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartine išmoka. Išsiaiškinusi, kad vienkartinė piniginė išmoka pareiškėjai nebuvo skirta, dėl šios išmokos pareiškėja 2017 m. vasario 27 d. prašymu kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių. Tačiau buvo atsisakyta pareiškėjai skirti vienkartinę išmoką motyvuojant tuo, jog ji paprašė atsakymą pateikti per vieną dieną, jai pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareiškėja piktnaudžiauja savo pareigomis ir taip apsunkina Savivaldybės administracijos darbą. Pagal Kolektyvinės sutarties nuostatas vienkartinė išmoka jubiliejaus proga yra skiriama. Tai reiškia, kad, jei tarnautojui per paskutinius 12 mėnesių nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda, per metus nebuvo paskirta jokia kita vienkartinė išmoka, išmoka jubiliejaus proga tarnautojui privalo būti skiriama. Šiuo atveju pareiškėjai tarnybinė nuobauda dar nebuvo paskirta, jokia kita vienkartinė išmoka nebuvo išmokėta, taigi, nebuvo jokių priežasčių neskirti vienkartinės išmokos jubiliejaus proga. Tokie motyvai, jog pareiškėja paprašė pateikti atsakymą per vieną dieną ar piktnaudžiauja pareigomis ir trukdo administracijos darbui, yra niekuo nepagrįsti ir nereikšmingi šiuo atveju. Tai tik akivaizdžiai parodo priešišką nusiteikimą pareiškėjos atžvilgiu ir diskriminavimą lyginant su kitais darbuotojais. Kolektyvinėje sutartyje numatyta, jog vienkartinės piniginės išmokos mokamos esant darbo užmokesčio fondo lėšų ekonomijai. Tačiau Atsakovas vienkartines pinigines išmokas jubiliejų proga 2017 m. I ketvirtį skyrė net penkis kartus. Tai parodo, jog darbo užmokesčio fondo lėšų ekonomija yra ir atsakovas turi finansines galimybes skirti tokias išmokas, todėl pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą išmokėti jai Kolektyvinėje sutartyje numatytą vienkartinę išmoką 50 metų jubiliejaus proga – 70 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio.

Pareiškėja patikslintuose skunduose nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovės dėl kasmetinių mokamų atostogų suteikimo ir apmokėjimo paaiškino, kad pareiškėja dirba pas atsakovą nuo 2013 m. spalio 7 d. Iki 2017 m. vasario mėnesio pareiškėja dėl didelio darbo krūvio dirbo beveik be atostogų ir buvo sukaupusi net 136 dienas atostogų. 2017 m. vasario 13 d. pareiškėja paprašė jai suteikti vieną dieną atostogų. Pareiškėjai buvo grubiai atsakyta, jog, kol nebaigtas tarnybinis patikrinimas, jos atostogų neišleis. Pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas antras tarnybinis patikrinimas ir pareiškėjos buvo paprašyta pateikti pasiaiškinimą. Tačiau pareiškėja turėjo dar dvi dienas pasiaiškinimui pateikti iki termino pabaigos, o kasmetinių atostogų prašė suteikti tik vieną dieną. Vis tik pareiškėjai buvo grubiai pasakyta, jog ji trukdo administracijos darbą ir, jeigu dabar pat nepateiks pasiaiškinimo, atostogos jai nebus suteiktos. Po tokio pokalbio pareiškėjai sutriko sveikata ir pareiškėjai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pareiškėja tokį atsakovo elgesį vertina kaip psichologinį spaudimą, pareiškėjos diskriminavimą ir jos teisių nepaisymą. 2017 m. kovo 13 d pareiškėja vėl paprašė suteikti jai kasmetines atostogas, tačiau buvo atsakyta taip pat, jog kol nebaigtas tarnybinis patikrinimas jos atostogų neišleis. 2017 m. kovo 19 d. pareiškėja vėl paprašė suteikti jai kasmetines atostogas kovo 22-24 d., kovo 27-31 d. ir balandžio 3-7 d., t. y., neįskaitant savaitgalių. Pareiškėjai atostogos buvo suteiktos, tačiau įskaitant savaitgalius. Valstybės tarnybos departamentas Rekomendacijoje dėl valstybės tarnautojų atostogas reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymo nurodo, kad valstybės tarnautojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Įstatymų leidėjas nereglamentuoja į kiek dalių kasmetinės atostogos gali būti skaidomos, tačiau nustato vienintelį reikalavimą – kad viena iš suteikiamų valstybės tarnautojui kasmetinių atostogų dalių būtų ne trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Minimo imperatyvaus reikalavimo darbo teisinių santykių šalys negali pakeisti. Teoriškai tai reikštų, kad likusi atostogų dalis galėtų būti suteikiama nors po vieną dieną. Pareiškėjos nepertraukiamos 14 kalendorinių dienų atostogos atostogų grafike buvo numatytos 2017 m. birželio 12-30 d. Taigi, pareiškėja turėjo teisę prašyti suteikti atostogas neįskaitant savaitgalių. Savivaldybėje priimtina praktika, kai darbuotojų prašymu atostogos jiems suteikiamos neįskaitant savaitgalių. Tokia teise naudojasi ir Savivaldybės administracijos direktorius ir kiti Savivaldybės darbuotojai. Tačiau pareiškėjos prašymas kažkodėl buvo diskriminuojamas, prieš pareiškėjos valią jai suteikiant papildomai 4 kalendorines dienas atostogų. Valstybės tarnybos departamentas Rekomendacijoje dėl valstybės tarnautojų atostogas reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymo nurodo, kad apmokėjimas už kasmetines atostogas reglamentuotas Darbo kodekse, kurio 176 straipsnyje nurodyta, jog darbo užmokestis už kasmetines atostogas išmokamas ne vėliau kaip prieš tris dienas iki atostogų pradžios. Tačiau pareiškėjos atžvilgiu šis įstatymas nebuvo taikomas. Už 2017 m. kovo 22 d. – balandžio 7 d. atostogas pareiškėjai darbo užmokestis buvo išmokėtas tik kovo 30 d. (turėjo būti sumokėtas 2017 m. kovo 24 d., uždelstos 6 dienos), už 2017 m. balandžio 12 d. – balandžio 14 d. atostogas pareiškėjai darbo užmokestis buvo išmokėtas tik balandžio 13 d. (turėjo būti sumokėtas 2017 m. balandžio 7 d., uždelstos 6 dienos), už 2017 m. gegužės 3-5 d. atostogas (perkeltos iš 2017 m. balandžio 18 d. – balandžio 21 d.) pareiškėjai darbo užmokestis buvo išmokėtas tik gegužės 15 d. (turėjo būti sumokėtas 2017 m. balandžio 15 d., uždelsta 30 dienų), už 2017 m. birželio 12 d. – birželio 30 d. atostogas pareiškėjai darbo užmokestis buvo išmokėtas tik birželio 15 d. (turėjo būti sumokėtas 2017 m. birželio 9 d., uždelstos 6 dienos). DK 176 straipsnyje taip pat nurodyta, jog, jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Atsakovas uždelsė sumokėti pareiškėjai už kasmetines atostogas 48 dienas, todėl šios uždelstos išmokėti dienos turėtų būti pridedamos prie pareiškėjos nepanaudotų atostogų ir apmokamos kaip už kasmetines atostogas. Pareiškėja kreipėsi į atsakovą prašydama prieš jos valią suteiktas 4 kalendorines dienas (du savaitgalius) pridėti prie nepanaudotų kasmetinių atostogų, taip pat pateikė atsakovui prašymą pratęsti kasmetines atostogas tiek dienų, kiek buvo uždelsta sumokėti už atostogas, už pratęstą laiką apmokant kaip už kasmetines atostogas, tačiau atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymus.