- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-27
- Bylos Nr.
- 1A-35-282-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Vytautas Kursevičius
- Nuteistasis
- P. G.
- Civilinis ieškovas
- A. V.
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Nukentėjusysis
- A. V.
Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-35-282/2009
2.1.14., 2.1.15.1.2., 2.1.15.3.3.2., 2.4.6.3.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. sausio 27 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo
P. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1, 2, 3 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Nukentėjusiajam A. V. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 36 547,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš P. G. – 1200 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
P. G. nuteistas už tai, kad 2007-06-18 apie 17 val. (duomenys neskelbtini) ribose, kelio Šiauliai-Mažeikiai 8 km 877 m, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko eismui saugaus greičio atsižvelgdamas į vietovės reljefą, tuo pažeisdamas KET 172 p. reikalavimus, ir susidūrė su automobiliu „Mitsubishi Carizma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamu A. V., dėl ko A. V. ir automobilio „Renault Master“ keleiviui A. A. padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, automobilio „Renault Master“ keleiviui M. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o minėto automobilio keleiviui S. I. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. prašo 2008-11-11 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir jam neturtinės žalos atlyginimui priteisti 146 550 Lt ir iš P. G. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo. Mano, jog teismas, nustatęs jam padarytos neturtinės žalos dydį – 40 000 litų, nepagrįstai žalos atlyginimą sumažino 1 000 eurų, t. y. tiek, kiek LR Draudikų biuras įsipareigojo atlyginti jam neturtinės žalos, nes LR Draudikų biurui įsipareigojus atlyginti jam neturtinę žalą, jis pats savo ieškinį buvo sumažinęs 1 000 eurų, t. y. nuo 150 000 litų iki 146 550 litų.
Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nustatytu patirtos neturtinės žalos dydžiu - 40 000 litų, kadangi, jo nuomone, tokia žala yra neatitinkanti eismo įvykio pasekmių jam, jo patirtos žalos ir išgyvenimų, o teismo argumentai nustatant žalos dydį neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.
Apeliantas pažymi, kad autoįvykio metu jis nukentėjo labai stipriai, jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, iš karto po įvykio buvo nuvežtas į chirurginę reanimaciją, būklė buvo sunki, sąmonė pritemusi, daugybinės viso kūno muštos žaizdos ir daugybinės poodinės viso kūno kraujosruvos, atviri skeveldriniai dešinės šlaunies ir kairės blauzdos kojų lūžiai, dubens kaulo lūžiai, raktikaulio lūžis, kulno lūžis, šonkaulių lūžiai, trūko abiejų kojų raiščiai, nustatytas galvos smegenų sukrėtimas. 2007-06-18, 2007-06-19 jam atliktos sudėtingos operacijos, 2007-06-21 dešinės pusės 5-6 šonkaulių lūžimai komplikavosi į plaučių uždegimą su plaučio plyšimu, chirurginėje reanimacijoje kritinės būklės išbuvo 9 paras. Visą šį laikotarpį jo šeima pergyveno sunkią nežinią, nes nebuvo garantijų, kad jis išgyvens. Po išrašymo iš ligoninės keturis mėnesius buvo gulimas režimas, visiškai negalėjo pasirūpinti savimi, po to du mėnesius praleido invalido vežimėlyje ir lapkričio pabaigoje išvyko į sanatoriją, kur buvo taikoma reabilitacija, mokėsi iš naujo vaikščiot. 2008-01-07 po sveikatos būklės patikros pas gydančius chirurgus, buvo nustatyta komplikacija ir 2008-01-09 dieną atlikta dešinės šlaunies pakartotinė operacija. Iš vis jam atliktos jau penkios operacijos. Dėl patirto sužalojimo neteko dalies darbingumo ir yra tik 50 procentų darbingas. Gydytojai rekomenduoja vykti į sanatorijas, toliau taikyti reabilitaciją ir įvairias procedūras, siekiant kiek įmanoma labiau atstatyti sveikatą po patirto sužalojimo. Nuo 2008-04-27 iki 2008-05-06 reabilitacijai buvo išvykęs į Vengriją. Apelianto teigimu visas paminėtas aplinkybes teismas turėjo įvertinti ir jos turėjo įtakoti neturtinės žalos dydį.
Skunde nurodoma, kad priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu pasekmės asmens sveikatai yra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo tiek sužalojimo metu, tiek ir po jo, yra susijusios su asmenį persekiojančiu nerimu dėl sveikatos ateityje, jeigu tais susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo, operacijomis, specialiomis procedūromis – tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Tokią nuostatą formuoja teismų praktika, tačiau, apelianto manymu, būtent šis kriterijus – nusikalstamos veikos sukeltos pasekmės, teismo buvo nepakankamai įvertintos nustatant žalos dydį ir dėl to reikalaujama priteisti suma sumažinta beveik penkis kartus. Apeliantas pažymi, kad jis ne tik patyrė sužalojimus, ištvėrė eilę operacijų, gydymosi, reabilitacijos periodus, neteko 50 procentų darbingumo, nebegali užsiimti mėgstama sportine, laisvalaikio veikla, tačiau tas pasekmes jis skaudžiai jaučia ir jaus ateityje. Teismas turėjo įvertinti ir tai, kad dėl šios nusikalstamos veikos jo sveikata buvo pakenkta negrįžtamai, tapo neįgaliu, galinčiu iš lėto judėti, lazdele besiremiančiu žmogumi. Jo dešinė koja, kuri avarijos metu visiškai buvo sutrupinta, liko trumpesnė ir niekada tos pasekmės nebus pašalintos bei sveikata nebeatsistatys. Jis jaučia nepatogumą ir diskomfortą, kad būdamas jauno amžiaus gali judėti tik pasiremdamas lazda, kad ta negalia yra akivaizdžiai matoma visiems, be to, iki šiol jaučia fizinį skausmą, laukia eilė procedūrų ateityje siekiant nors kiek sumažinti padarytą žalą sveikatai.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad jo prašoma priteisti suma – 146 550 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra protinga bei adekvati jo patirtiems išgyvenimams. Be to pažymi, kad atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialinė padėtis tikrai yra gera, ką pažymėjo ir teismas, nuosprendyje nurodydamas, jog nėra duomenų, kad ši padėtis būtų sunki.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad dėl eismo įvykio kaltu teismas pripažino P. G., tačiau nuosprendyje nurodė, kad nustatydamas žalos dydį atsižvelgia į tai, kad įvykio pasekmės susijusios ir su nukentėjusiojo A. V. neatsargumu, nes specialisto išvadoje dėl eismo įvykio yra nurodyta, jog A. V., iškilus grėsmei eismo saugumui, tai yra atsiradus kliūčiai jo automobilio eismo juostoje, privalėjo pasitraukti galimai arčiau dešiniojo kelio važiuojamosios dalies krašto ir stabdyti savo vairuojamą automobilį. Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada ir mano, kad teismas šiuo pagrindu nepagrįstai mažino priteisiamos žalos dydį. Tokia aplinkybė, kurią pažymėjo teismas nuosprendyje yra nenustatyta, specialisto išvadoje kategoriškai ir vienareikšmiškai yra nurodyta, kad P. G. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą sudarydamas kliūtį priešinga kryptimi savo eismo juosta važiuojančio automobilio „Mitsubishi Carizma“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimui bei susidūrė su juo ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam įvykiui kilti. Specialisto išvadoje nėra nurodyta, kad „Mitsubishi Carizma“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET ar buvo neatsargus, nustatyta vieno P. G. kaltė. Apeliantas teigia, kad elgėsi taip, kaip reikalauja taisyklės, traukėsi prie krašto kiek įmanoma ir stabdė. Būtent dėl stabdymo buvo labai smarkia sužalota jo dešinė koja, kuri eismo įvykio metu buvo ant stabdžio pedalo. Mano, kad teismas jo elgesį įvertindamas kaip neatsargų padarė neteisingą išvadą, neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių bei nepagrįstai sumažino patirtos žalos dydį.
Atsikirtimu į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. apeliacinį skundą civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V., jo atstovė bei prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistasis, jo gynėjas ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašo atmesti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
BK 281 str. 3 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 str. 3 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių pasekmių. Kadangi priežastinis ryšys yra BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, išvadą apie jo buvimą ar nebuvimą daro teismas.
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad P. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 144, 164, 172 punktų reikalavimus, kas buvo pagrindine sąlyga kilti eismo įvykiui, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta apelianto A. V. ir nukentėjusiojo A. A. sveikata, nukentėjusiesiems M. R. nesunkiai, o S. I. nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl pagrįstai P. G. pripažino kaltu pagal BK 281 str. 3 d. To neginčija ir apeliantas.
Savo skundu nukentėjusysis A. V., iš esmės, nesutinka su jam pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Savo prašymą priteisti visą pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos apeliantas motyvuoja tuo, kad apylinkės teismo argumentai, nustatant neturtinės žalos dydį, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.
Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 str. nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CK 6.283 str. 1 d. pasakyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 2 d., vadovavosi CK 1.5 str. nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais (sąžiningumo, teisingumo, protingumo principai), siekė išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą. Kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas nukentėjusiojo A. V. civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 35-36) nurodytas, teisiamajame posėdyje pastarojo išsakytas (t. 2, b. l. 79-80), neturtinės žalos atlyginimo nustatymui reikšmingas aplinkybes, kurias, iš esmės, tokias pat savo skunde vėl deklaravo apeliantas. Teismas atsižvelgė į apeliantui padaryto sveikatos sutrikdymo mąstą (sunkiai sutrikdyta sveikata), autoįvykio metu patirtus kūno sužalojimus (galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, kairio raktikaulio lūžis, krūtinės ląstos dešinės pusės 5, 6 šonkaulių lūžis, dubens kairės pusės kaulo lūžis, atviras dešinio šlaunikaulio lūžis, dešinės girnelės raiščių plyšimas, atviras dešinio kulnikaulio lūžis, atviras kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžis, kūno muštinės žaizdos, 3 laipsnio šokas), įvertino dėl sužalojimų patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, psichologinę įtampą dėl neaiškios gyvenimo perspektyvos ir kitas neigiamas emocijas, tai, kad apeliantas ilgai gydėsi ir tebesigydo, patyrė kelias medicinines operacija, kad jam kol kas laikinai nustatytas 50 % darbingumo lygis (t. 2, b. l. 46; 48-49), dėl ko prarado pilnavertę galimybę į darbą, galimybę į visiems prieinamą aktyvų laisvalaikį ir sportinę veiklą. Visas šias aplinkybes apylinkės teismas pripažino neturtinės žalos turiniu ir, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, kuri pasireiškė neatsargumo forma (nuteistasis P. G. sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam dvasinių ir moralinių išgyvenimų). Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad P. G. pats atlygino dalį žalos (1870 Lt, t. 2, b. l. 50), kad LR Transporto priemonių draudikų biuras, kuris prisiėmė atsakomybę už bankrutavusią bendraatsakovę ADB ,,(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 29), atlyginti maksimalią TPVCAPD įstatyme numatytą neturtinę žalą – 3452,80 Lt ir 1628,83 Lt patirtą turtinę žalą (t. 2, b. l. 62-63), įvertino civilinio atsakovo (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) turtinę padėtį.
Tačiau pirmosios instancijos teismas, kaip vieną iš prašomos priteisti neturtinės žalos sumažinimo argumentų, nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog autoįvykio pasekmės susijusios ir su nukentėjusiojo A. V. neatsargumu. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė ir kokius KET pažeidimus padarė nukentėjusysis neatsargiai elgdamasis. Specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, jog nėra duomenų, kad tiriamoje eismo situacijoje, iškilus grėsmei eismo saugumui (automobiliui, kurį vairavo nuteistasis, įvažiavus į automobilio, kurį vairavo nukentėjusysis, eismo juostą), automobilio ,,Mitsubishi Carizma“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. V. būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu ,,Renault Master“ (t. 1, b. l. 131). Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad A. V., iškilus grėsmei eismo saugumui, t. y. atsiradus kliūčiai jo automobilio eismo juostoje, privalėjo pasitraukti galimai arčiau dešinio kelio važiuojamosios dalies krašto ir stabdyti savo vairuojamą automobilį, iš esmės, neprieštarauja specialisto išvadai, tačiau, kaip matyti iš ankščiau paminėtos kitos specialisto išvados, nukentėjusysis neturėjo tam techninės galimybės.
Tokiu būdu, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad autoįvykio pasekmės yra susijusios ir su A. V. neatsargiu elgesiu, todėl ši aplinkybė šalintina iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, nes byloje nenustatytos jokios faktinės aplinkybės, bylojančios apie nukentėjusiojo kokius tai KET punktų reikalavimų pažeidimus ir jo neatsargumą.
Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams – būtent tai akcentavo ir apeliantas savo skunde. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Apylinkės teismas, kaip buvo minėta, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad A. V. dėl autoįvykio metu padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad nukentėjusiajam buvo atliekamos chirurginės operacijos, dėl patirtų sužalojimų buvo apribota judėjimo laisvė, galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą (gali vaikščioti tik su lazdele, viena koja tapo trumpesnė už kitą, neįgalumas akivaizdžiai matomas, iki šiol jaučia fizinį skausmą, diskomfortą, nepatogumus). Atsižvelgusi į minėtas pasekmes, įvertinusi jas ateities požiūriu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sumenkino P. G. padarytos nusikalstamos veikos padarinius, mažindamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimą nurodė nepagrįstą motyvą, jog autoįvykio pasekmės susijusios ir su nukentėjusiojo neatsargumu, todėl nukentėjusiajam A. V. neturtinės žalos atlyginimas turi būti padidintas.
Tačiau, kolegijos nuomone, nėra pagrindo didinti priteistą nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimą iki skundu prašomos sumos. Kolegija, spręsdama klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos, atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos turinį sudaro tik ta žala, kuri negali būti atlyginta kaip turtinė žala. Transporto priemonių draudikų biuras įsipareigojo išmokėti kompensacijas apeliantui už medikamentus, už specialiąsias medicinos priemones (čiužinys, pagalvėlės, vaikščiojimo lazdelė ir kt.), už reabilitacinį gydymą Druskininkų ir Vengrijos gydyklose (t. 2, b. l. 62-63). Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į padarytos turtinės žalos paskaičiuotą ir iš dalies nukentėjusiojo atlygintą bendrą sumą (3498,83 Lt), dėl kurios apeliantas jokių pretenzijų nepareiškė, o taip pat į išmokas, kurias, pasak nukentėjusiojo A. V., jis gavo iš gyvybės draudimo (12000 Lt) ir iš darbdavio (t. 2, b. l. 80). Be to, kolegija, tik iš dalies tenkindama apelianto skundą dėl neturinės žalos atlyginimo, atsižvelgia ir į žalą padariusio nuteistojo kaltės aspektus. Konkrečiu atveju nusikaltimas pasireiškė neatsargia kaltės forma, nesiekiant nusikalstamų padarinių. Kolegija, taip pat, siekdama skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgia ir į civilinio atsakovo – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtinę padėtį. Byloje nėra jokių duomenų, tokių duomenų nenurodė ir civilinio atsakovo atstovas atsikirtime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 117-119), kad įmonės turtinė-finansinė padėtis būtų bloga. Priešingai, iš interneto tinklalapiuose UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2009-01-21 skelbiamos informacijos apie bendrovę, galima susidaryti įspūdį apie perspektyvią, klestinčią įmonę: ,,Esame didžiausia Baltijos šalių infrastruktūrų kūrimo įmonė...“ ; ,,UAB (duomenys neskelbtini) yra Estijos kapitalo įmonė, dirbanti aplinkosaugos objektų projektavimo ir statybos srityje....“, ,,Bendrovė, nuosekliai ir pagrįstai investuodama, darbus atlieka tik su šiuolaikine nauja technika.“, ,,...sukūrėme regioninių bendrovių tinklą su modernia technika ir kvalifikuotais darbuotojais.“ (http://www.(duomenys neskelbtini)).
Tiek apeliantas, tiek civilinio atsakovo atstovas savo atsikirtime į apeliacinį skundą teisingai pastebi, kad teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Vis dėlto pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Tuo pačiu pažymėtina, kad teismų sprendimai nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo labai nevienodi (2K-444/2006 – nustatytas 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimas; 2K-114/2008 – 60000 Lt). Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008 nustatyta, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nėra galutinai suformuota, todėl vadovautis vien ieškovų nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis nėra pakankamo pagrindo.
Tokiu būdu, kolegija, atsižvelgusi ir įvertinusi visas skundžiamame nuosprendyje išdėstytas ir šioje nutartyje aptartas nusikaltimo padarymo aplinkybes bei pasekmes, civilinio atsakovo turtinę padėtį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei besiformuojančia teismų praktika, įvertina nukentėjusiajam A. V. padarytą neturtinę žalą 60 000 Lt.
Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatytą neturtinės žalos dydį sumažino 1 000 eurų, nes tokia suma nukentėjusysis jau pats buvo sumažinęs savo civilinį ieškinį. Dėl to kolegija pažymi, kad teismas pagal teisinius kriterijus nustatinėja neturtinės žalos dydį, o nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos suma negali būti laikoma nustatyta. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš civilinio atsakovo – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priteistiną žalos atlyginimo dydį sumažino už bendraatsakovą ADB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareigą atlyginti žalą prisiėmęs Transporto priemonių draudikų biuras, įsipareigojęs nukentėjusiajam išmokėti draudimo išmokos sumą – 1 000 eurų (3452,80 Lt). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiajam priteistinos iš civilinio atsakovo neturtinės žalos dydį, nepažeidė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų (2001 m. birželio 14 d. Nr. IX-378) bei nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo metu nustatytas A. V. priteistinos neturtinės žalos atlyginimas mažintinas atitinkamai suma pinigų, kurią įsipareigojo nukentėjusiajam atlyginti Transporto priemonių draudikų biuras (3 452,80 Lt).
Dėl to, kas paminėta, skundžiamas nuosprendis keistinas, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą (BPK 328 str. 4 p.)
Apeliantas skundu taip pat prašo iš nuteistojo P. G. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pilnai priteisė ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo A. V. turėtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti (t. 1, b. l. 54; t. 2, b. l. 44-45). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo interesus baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atstovavo samdoma advokatė (t. 2, b. l. 100). Nukentėjusiojo argumentai dėl advokatės, dalyvavusios byloje kaip apelianto atstovės, išlaidų, visiškai pagrįsti byloje esančiais dokumentais (t. 2, b. l. 100-101). Atstovavimo išlaidų suma – 500 Lt, kolegijos nuomone, atitinka protingumo, teisingumo, proporcingumo kriterijus, todėl, vadovaujantis BPK 106 str. nuostatomis, priteistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nuosprendį pakeisti:
iš civilinio atsakovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priteistą A. V. neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 56 547,20 Lt.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teiginį, kad įvykio pasekmės susijusios ir su nukentėjusiojo A. V. neatsargumu.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Iš P. G. priteisti A. V. 500 Lt išlaidų advokatės paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.