Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas J. J. pateikė skundą dėl antstolės I. Beliačic veiksmų, kuriuo prašė nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0011/10/08061 ir 0011/09/03430 suėjus senaties terminui; grąžinti neteisėtai areštuotas lėšas per šį laikotarpį. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jo atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos pradėtos 2009 ir 2010 metais. Nuo to laiko bent du ir daugiau metų iš eilės nebuvo atliekami jokie vykdymo veiksmai. Pareiškėjas skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N3-904-04, 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009 ir 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-132/2013.

Antstolė I. Beliačic 2021 m. vasario 1 d. patvarkymu nutarė pareiškėjo skundo netenkinti ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis persiųsti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodo, jog nuo 2009 metų nuo pirmos bylos užvedimo nebuvo dviejų metų laikotarpio, per kurį antstolė nevykdė vykdomosios bylos. Buvo tikrinami „Sodros“ duomenys, Nekilnojamojo turto registro, Transporto priemonių registro duomenys, Lietuvos kredito įstaigose esančios sąskaitos, areštuotos pareiškėjui priklausančios sąskaitos ir atliekami kiti veiksmai.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant ir sprendimą dėl pareiškėjo skundo priimti teismo nuožiūra pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad antstolės kontoroje vykdomas išieškojimas iš J. J. pagal Vilniaus miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybos išduotus (2009 m. balandžio 23 d. ir 2010 m. kovo 26 d.) vykdomuosius raštus. Vykdomosiose bylose skolos išieškojimas vyksta pagal iki Mokesčių administravimo įstatymo 2, 14, 26, 105, 106, 107, 113 straipsnių papildymo ir pakeitimo 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XIII-602 įsigaliojimo galiojusią tvarką. Šiuo atveju baudų, paskirtų iki 2015 m. liepos 1 d., administravimo ir išieškojimo klausimus sprendžia ir nutarimo skirti baudą kontrolę vykdo nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ir administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų – protokolą surašęs organas (pareigūnas).

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai) bei išsiunčiant teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties kopijas, suteikiant suinteresuotam asmeniui galimybę pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą.

Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Teismas pažymi, kad jam yra pateiktos antstolės vykdomosios bylos Nr. 0011/09/03430 ir 0011/10/08061, todėl pareiškėjo skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Skundas atmestinas. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai). Pareiškėjos pateikto skundo išnagrinėjimui svarbus tinkamas vykdomosios bylos duomenų, kurie susiję su pateiktu skundu, ištyrimas bei įvertinimas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolė I. Beliačic vykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baudos išieškojimo iš skolininko J. J. išieškotojo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato naudai bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2009 m. balandžio 23 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baudos išieškojimo iš skolininko J. J. išieškotojo pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato naudai.

Pažymėtina, jog 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnis). Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnis įtvirtina senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 2 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad antstolės vykdomi vykdomieji dokumentai buvo priimti iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. iki Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos išieškojimo senaties taisyklės pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2009 m. balandžio 23 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas 2009 m. liepos 2 d., taigi nepraleidus įstatymo nustatyto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti (CPK 606 straipsnio 3 dalis, ATPK (iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) 308 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta antstolei vykdyti 2010 m. lapkričio 9 d., taigi nepraleidus įstatymo nustatyto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti (CPK 606 straipsnio 3 dalis, ATPK (iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) 308 straipsnio 1 dalis).

CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad antstolė akivaizdžių kliūčių aukščiau nurodytiems vykdomiesiems dokumentams priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nenustatė, todėl patvarkymais juos priėmė vykdyti.

Nagrinėjamu atveju 2021 m. sausio 26 d. antstolei pateiktu skundu pareiškėjas prašo vykdomosiose bylose Nr. 0011/10/08061 ir 0011/09/03430 išieškojimą nutraukti motyvuodamas tuo, jog suėjo vykdymo senaties terminai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Pažymėtina, jog sprendžiant ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą, vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis taikytina tik esant abiem aukščiau nurodytoms sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007, 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007).

Bylos duomenimis, antstolė vykdomosiose bylose Nr. 0011/10/08061 ir 0011/09/03430 nedarydama dvejų metų pertraukos nuolat tikrino pareiškėjo turtinę padėtį, užklausinėjo VSDFV, Gyventojų registrą dėl pareiškėjo buvimo vietos ir kt., vykdė turto ir lėšų paiešką, areštavo pareiškėjo pinigines lėšas, paskirstė išieškotas lėšas, atliko kitus vykdymo veiksmus, todėl darytina išvada, jog antstolė periodiškai atlikdavo konkrečius veiksmus minėtose vykdomosiose bylose. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog baudų išieškojimas užsitęsė dėl antstolės aplaidumo, neveikimo ar netinkamų kitų antstolės pareigų vykdymo (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-353-467/2018). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti senaties terminą.

Be to, iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad pareiškėjas teikė skundus ir prašymus antstolei, taigi pareiškėjas žinojo apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas, žinodamas apie faktą, kad jo atžvilgiu yra priimti nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, kurie pateikti antstolei vykdyti, privalėjo aktyviai domėtis tolesniu išieškojimo procesu, bendradarbiauti su išieškojimo veiksmus atliekančia antstole bei vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas. Pažymėtina, jog pareiškėjas neįrodinėjo, kad antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudų įvykdymo ir per vykdymo laikotarpį yra dviejų metų terminas, per kurį nebuvo atliekami vykdymo veiksmai (CPK 178 straipsnis) (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-353-467/2018). Pareiškėjas nesikreipė į antstolę dėl baudų sumokėjimo ar išdėstymo (CPK 12, 178 straipsnis). Šiuo atveju teismas nenustatė, jog antstolei vykdant išieškojimą iš pareiškėjo vykdomosiose bylose Nr. 0011/09/03430 ir 0011/10/08061 būtų pažeista vykdymo veiksmų atlikimo tvarka.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nutraukti antstolės vykdomų vykdomųjų bylų Nr. 0011/09/03430 ir 0011/10/08061, taip pat grąžinti vykdomosiose bylose Nr. 0011/09/03430 ir 0011/10/08061 išieškotų piniginių lėšų pareiškėjui nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės I. Beliačic veiksmų atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo J. J. skundo dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.