- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-07
- Bylos Nr.
- 1-48-999/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Advokatai
- Tautvydas Tomkaus
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.29.3.1Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas (BK 302 str. 1 d.)
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Irenai Gedžiuvienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. A., gimęs (duomenys neskelbtini). Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas
- Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo;
- Kauno apygardos prokuratūros 2021 m. vasario 9 d. nutarimu, patvirtintu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymo.
kaltinamas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. A. A. neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė bei panaudojo fizinio asmens dokumentą: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, nenustatytu būdu, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo M. G. asmens tapatybės kortelę ir ją laikė nenustatytoje vietoje iki 2022 m. rugpjūčio 28 d., apie 13.05 val., kol ją pateikė Senojo Turgaus g. 8, Palangoje, D. M. elektrinių paspirtukų nuomos punkte dirbusiam M. A., siekdamas sudaryti elektrinių paspirtukų nuomos sutartį kito asmens vardu bei tokiu būdu apgaule įgyti svetimą turtą ir tokiu būdu šį dokumentą panaudojo.
2. Be to, A. A. suklastojo tikrą dokumentą ir apgaule įgijo svetimą turtą: jis, 2022 m. rugpjūčio 28 d., apie 13.05 val., Senojo Turgaus g. 8, Palangoje, D. M. elektrinių paspirtukų nuomos punkte, pateikdamas ten dirbusiam M. A. svetimą - M. G. asmens tapatybės kortelę ir save pristatydamas šiuo asmeniu ir taip suklaidindamas M. A. dėl savo tapatybės, pasirašė M. G. vardu 2022 m. rugpjūčio 28 d. Elektrinio paspirtuko / elektrinių paspirtukų nuomos sutartį Nr. 0109 dėl trijų elektrinių paspirtukų „Dualtron 2S“ nuomos, grafoje „Nuomininko vardas, pavardė, parašas ir data, tel. Nr.“, įrašydamas M. G. vardą, pavardę bei pasirašydamas, ir tokiu būdu suklastojo šią sutartį, po ko, neketindamas vykdyti nuomos sutarties sąlygų ir suklaidinęs nuomos punkto darbuotoją dėl savo tapatybės, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą - tris D. M. priklausančius elektrinius paspirtukus „Dualtron 2S“, kurių kiekvieno vertė 600 eurų ir tokiu būdu nukentėjusiajai D. M. padarė 1800 eurų turtinę žalą.
3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog M. G. pažįsta seniai. Pastarasis važiavo su juo jo mašina ir paliko asmens tapatybės kortelę automobilio durelėse. Jis tvarkė automobilį ir rado. Po mokyklos mažiau su M. G. bendravo, gal kartą per mėnesį susitikdavo. M. G. nevairuoja, tai jis paveždavo. Jis kortelę įsidėjo į savo piniginę, ketindamas M. G. atiduoti. Kortelę turėjo su savimi apie 1-2 mėnesius. Tada atvyko į Palangą, čia sutiko R. P., kurią pažinojo iš seniau. Pasivaikščiojus, jis pasiūlė R. P. pasivažinėti paspirtukais. R. P. pasakė, kad yra su mama, tai jis pasiūlė kartu važiuoti visiems. Tą dieną negalėjo, susitiko kitą dieną sekmadienį Basanavičiaus gatvėje, Palangoje ir nuėjo link nuomos punkto. Jis tuo metu neketino negrąžinti tų paspirtukų. Planas buvo pasivažinėti su paspirtukais. Nuvykus į nuomos punktą, pamatė, kad turi tik M. G. asmens tapatybės kortelę. Kadangi jau buvo viską susitaręs su R. P. ir jos mama, tai pateikė M. G. tapatybės dokumentą. Sudarė nuomos sutartį, galvojo, nieko baisaus nebus. Tada truputį pasivažinėjo su paspirtukais. Sutiko senus pažįstamus, kurie buvo išsinuomavę kotedžą ir pakvietė juos ten atvažiuoti, tačiau moterys nenorėjo. Jo draugai paėmė iš moterų paspirtukus. Jie dar su tais draugais pasivažinėjo truputį. Tada nuvažiavo į draugų išsinuomotą namelį ir šventė savaitgalį. Bešvenčiant jam kilo tokia durna mintis paspirtukų nebegrąžinti. Įsidėjo į mašiną ir išvežė į Kauną. R. P. per mobiliąją programėlę jam pranešė, kad jų visur ieško dėl tų negrąžintų paspirtukų. Tada jis suprato tą situaciją, susisiekė su paspirtukų nuomos punkto darbuotoju, sutarė, kad įdės paspirtukus į autobusų siuntas. Išsiuntė paspirtukus M. G. vardu. Į paspirtuko daiktadėžę įdėjo nuomos pinigų sumą. Tuos paspirtukus gavo, pinigus rado, bet pasakė, kad per mažai pinigų. Dar per paštą išsiuntė 150 Eur. Nuomotojai pinigus gavo ir pasakė, kad pretenzijų neturi. Atsiprašė darbuotojo. Po įvykio sutiko M. G. ir sakė, kad išsinuomavo jo vardu paspirtukus. Jis ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų, nes manė, kad bus nutraukta byla. Dabar nori įsitvirtinti statybų sferoje, užsiimti verslu, ruošiasi atidaryti restoraną, nenori būti nusikaltėlis.
4. Liudytoja R. G. paaiškino, jog ji su A. A. gyvena viename name. A. A. yra jos sūnėnas. Ji pasirengusi sūnėną prižiūrėti, skirti daugiau dėmesio, kad daugiau nebūtų tokių incidentų. A. A. namuose viską padeda, neatsisako. Sūnėnas yra dirbantis, tačiau ir namuose paremontuoja, ką reikia ir nereikia meistro kviesti. A. A. turi savo įmonę, ji jam padeda jo įmonės buhalteriją tvarkyti. Kalbėjo su A. A. apie įvykį, pastarasis suprato, kad blogai pasielgė. Yra pasiruošusi tapti laiduotoja, žino atsakomybę.
5. Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
6. Liudytoja D. M., apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad Senojo Turgaus g. 8, Palangoje, ji turi elektrinių paspirtukų nuomos punktą. 2022 m. rugpjūčio 28 d. nuo 10 val. iki 22 val. ji dirbo nuomos punkte. Apie 13 val. ji išėjo pietauti, o punkte tuo metu dirbo M. A.. Į darbo vietą ji grįžo apie 14 val. M. A. jai pasakė, kad kol ji pietavo, jis išnuomojo tris elektrinius paspirtukus vyriškiui ir dviem moterims. Elektrinių paspirtukų nuomos sutartis visada yra sudaromo vieno asmens vardu. Kiek prisimena 2022 m. rugpjūčio 28 d. trijų elektrinių paspirtukų nuomos sutartis buvo sudaryta M. G. vardu, kuris 3 elektrinius paspirtukus išsinuomojo iki 22 val. M. G. už trijų elektrinių paspirtukų nuomą pinigus turėjo sumokėti grąžinęs elektrinius paspirtukus. 22 val. M. G. išsinuomotų 3 elektrinių paspirtukų į nuomos punktą negrąžino, sutartyje nurodytu telefono numeriu ji skambino kelis kartus, telefonas buvo išjungtas. Ji pagalvojo, kad gal įvyko nesusipratimas ir asmuo ne taip suprato, kada jis turi grąžinti išsinuomotus elektrinius paspirtukus, todėl palaukė iki sekančios dienos 10 val. ryto, tačiau išsinuomoti elektriniai paspirtukai į nuomos punktą grąžinti nebuvo. Paskambinus telefonu, jis buvo išjungtas. Tada ji su pareiškimu kreipėsi į Palangos m. PK. Paspirtukų pavadinimai buvo „Dualtron“, jie buvo be inventorinių numerių, juodos spalvos. Šiuos paspirtukus ji buvo pirkusi 2018 m. naujus. Iš kur pirko, nepamena. Jų įsigijimo dokumentų dabar nebeturi. Kiek pamena, vieną el. paspirtuką ji pirko už 1200 Eur, kitą - už 1000 Eur, trečią - už 1300 Eur. Kadangi el. paspirtukai buvo naudoti, todėl 2022 m. rugpjūčio 28 d. kiekvieno paspirtuko vertė buvo 600 Eur. Dėl to, kad apgaulės būdu iš jos buvo pavogti 3 el. paspirtukai, jai buvo padaryta 1800 Eur žala. „Facebook“ grupėse ji paskelbė vaizdo įrašą, nes jos nuomos punkte yra daromas vaizdo įrašas. Jai paskelbus vaizdo įrašą, kuriuose užfiksuotas asmuo su dviem moterimis, jai parašė nepažįstami žmonės, kad vyriškis vaizdo įraše yra A. A., gyv. Kauno m. Taip pat žmonės parašė ir kartu su A. buvusių moterų vardus, pavardes. Ji suprato, kad 3 elektrinius paspirtukus išsinuomojo ne M. G., o šio vardu prisistatęs A. A., kuris sudarydamas elektrinių paspirtukų nuomos sutartį pateikė M. G. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Po dienos, kai „Facebook“ grupėse buvo paskelbtas vaizdo įrašas, jos vyrui V. B. paskambino vyriškis, kuris prisistatė A. A.. Elektrinių paspirtukų nuomos punkte yra skelbiamas nuomos punkto mobiliojo telefono numeris, tačiau A. A. paskambino į V. B. asmeninį telefono numerį. Iš kur jis gavo V. B. telefono numerį, nežino. A. A. V. B. pasakė, kad įvyko nesusipratimas, kad elektrinius paspirtukus jis grąžins. A. A. 3 elektrinius paspirtukus, kuriuos išsinuomojo M. G. vardu, po kelių dienų grąžino per autobusų siuntą. 3 elektriniai paspirtukai buvo grąžinti per autobusų siuntą M. A. vardu. A. A. taip pat grąžino pinigus už 3 elektrinių paspirtukų nuomą. Pinigai, apie 400 Eur, buvo įdėti viename iš grąžintų elektrinių paspirtukų daiktų dėtuvėje. Kadangi 3 elektriniai paspirtukai yra grąžinti, pinigai už paspirtukų nuomą buvo sumokėti, todėl pretenzijų A. A. ji neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Dar nori parodyti, kad kai 3 pasisavinti paspirtukai jai buvo grąžinti, jai į asmeninį telefono numerį paskambino vyriškis, kuris prisistatė M. G. vardu. Šis jai pasakė, kad išsinuomojant 3 elektrinius paspirtukus, jis yra nekaltas, kad jis yra pametęs savo asmens tapatybės kortelę ir kad kitas asmuo jo vardu pasinaudodamas jo kortele išsinuomojo 3 el. paspirtukus. Ji jam atsakė, kad viską išsiaiškins policija (t. 1, b. l. 40-41, 44-46).
7. 2022 m. rugpjūčio 30 d. D. M. pareiškimu nustatyta, jog 2022 m. rugpjūčio 28 d. 13.05 val. asmeniui, M. G. duomenimis, buvo išnuomoti 3 elektriniai paspirtukai „Dualtron 2S“, kuriuos asmuo turėjo grąžinti iki tos pačios dienos 21 val. Bandant susisiekti, sutartyje nurodytas telefonas neveikė. Pabandžius paieškoti per „Facebook“, buvo gauta informacijos, kad paspirtukus išsinuomojęs asmuo - galimai kaunietis A. A., o kartu su juo galimai buvo R. P. ir jos mama D. P. (t. 1, b. l. 1-6).
8. Liudytojas M. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. jis pavadavo elektrinių paspirtukų nuomos punkto, esančio Senojo Turgaus g. 8, Palangoje, savininkę D. M., kol ji pietavo. Dirbo vienas. Elektrinių paspirtukų punkte yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Jam būnant salone, į jį apie 13 val. atėjo trys asmenys - dvi moterys ir vienas vyras. Vyras apie 25-30 metų amžiaus, viena moteris apie 25 metų, o kita apie 50 metų amžiaus. Jie pasakė, kad nori išsinuomoti tris paspirtukus nuvykimui iki Šventosios. Jiems išsirinkus tris „Dualtron 2S“ paspirtukus, pažymėtus numeriais 37, 38, 39, buvo paaiškinta, kad reikės užpildyti ir pasirašyti nuomos sutartį. Vyras padavė asmens tapatybės kortelę, kurią išsiėmė iš ant juosmens segėto diržo - piniginės. Koks dokumento numeris, ar dokumentas galiojantis, neatkreipė dėmesio. Daugmaž pažiūrėjo, kad pagal amžių, nurodytą asmens dokumente, atitinka, veido labai atpažinti negalėjo, nes realiai šis buvo su barzda, o pateiktame asmens dokumente buvo be barzdos, bet kažkokį panašumą įžvelgė, tačiau labai nesigilino. Jis nuo asmens dokumento į nuomos sutartį nurašė vardą, pavardę ir asmens kodą (nuomos sutartyje, kairėje pusėje jis rašė savo ranka) bei davė tam vyrui pasirašyti - šis pasirašė savo ranka nuomos sutartyje dešinėje pusėje, apačioje - pasirašė kaip ir paduotame dokumente nurodytu M. G. vardu, užrašydamas vardą, pavardę ir telefono numerį. Buvo pasirašyta nuomos sutartis Nr. 0109. Minėtas vaikinas ir dvi moterys 3 el. paspirtukus išsinuomojo visai dienai, grąžinti turėjo 2022 m. rugpjūčio 28 d. 22 val. Pinigai už paspirtukų nuomą sumokėti nebuvo. Pinigus už paspirtukų nuomą tas vaikinas turėjo sumokėti grąžinus paspirtukus į nuomos punktą. Po nuomos sutarties pasirašymo, jis dar asmenims parodė kaip naudotis išsinuomotais paspirtukais ir jie iš salono su paspirtukais išvažiavo. 2022 m. rugpjūčio 28 d. 22 val. išnuomoti paspirtukai į nuomos punktą grąžinti nebuvo, todėl jis paskambino nuomos sutartyje nurodytu M. G. telefono numeriu, tačiau prisiskambinti nepavyko, rodė, kad linija yra užimta. Skambino 6-7 kartus. Jis D. M. pasakė, kad į nuomos punktą nėra grąžinti 3 išnuomoti elektriniai paspirtukai. D. M. nutarė palaukti iki sekančios dienos pietų, tai yra, iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. 13 val., pagalvojo, kad paspirtukus išsinuomoję asmenys ne taip suprato, kada turi juos grąžinti. 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki 13 val. elektriniai paspirtukai grąžinti nebuvo, todėl D. M. su pareiškimu kreipėsi į Palangos m. PK. Kiek prisimena, 2022 m. rugpjūčio 29 d. socialiniame tinklapyje „Facebook“, jis iš savo paskyros „M. A.“, įkėlė pranešimą apie tai, kad iš elektrinių paspirtukų nuomos punkto buvo pavogti 3 elektriniai paspirtukai. Prie pranešimo jis pridėjo elektrinių paspirtukų ir vaizdo kameromis užfiksuotų asmenų, kurie išsinuomojo elektrinius paspirtukus, nuotraukas. Pagal pateiktas nuotraukas buvo atpažintas vaikinas, kuris 2022 m. rugpjūčio 28 d. sudarė trijų elektrinių paspirtukų nuomos sutartį ir ją pasirašė. Tai - A. A.. Kiek jam yra žinoma, 3 elektriniai paspirtukai į nuomos punktą buvo grąžinti autobusu jo vardu, tačiau kas juos grąžino, nežino (t. 1, b. l. 55-56, 59-60).
9. Liudytojas V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad jo sugyventinė D. M. Senojo Turgaus g. 8, Palangoje, turi elektrinių paspirtukų nuomos punktą. Šiame punkte dirba ji pati. Kartais vasaros sezono metu šiame punkte dirba M. A.. 2022 m. rugpjūčio 28 d. vakare D. jam pasakė, kad apie 13 val. nuomos punkte vaikinas, kuris į punktą buvo atėjęs su dviem moterimis, išsinuomojo tris elektrinius paspirtukus ir jų negrąžino. Nuomos punkte yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Jis peržiūrėjo vaizdo įrašą. Kiek prisimena dėl 3 elektrinių paspirtukų vagystės D. M. su pareiškimu kreipėsi į policiją, taip pat socialiniame tinklapyje „Facebook“ ji patalpino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas tas vaikinas ir dvi moterys. Kiek prisimena, socialiniame tinklapyje paskelbus vaizdo įrašą, parašė kažkoks vaikinas, kurio vardo, pavardės, jis nežino, kuris atpažino tą vaikiną ir dvi moteris. Apie tai D. M. pranešė policijos pareigūnams. Po kelių dienų, tai galėjo būti 2022 m. rugpjūčio 30 d., tikslios dienos neprisimena, jam į asmeninį mobiliojo ryšio telefoną numerį paskambino vyriškis. Iš kur šis gavo jo asmeninį telefono numerį, jis nežino, šis numeris nėra viešai skelbiamas. Kiek prisimena, šis jam pasakė, kad yra tas pats asmuo, kuris išsinuomojo paspirtukus ir jų negrąžino, savo vardo, pavardės nenurodė ir pasakė, kad nori paspirtukus grąžinti. Jis šiam pasakė, kad šis kuo greičiau grąžintų 3 el. paspirtukus ir susimokėtų už jų nuomą, nes už nuomą sumokėta nebuvo. Tas vyriškis pasakė, kad el. paspirtukus grąžins iš Kauno m. per autobusų siuntas. Kiek jam yra žinoma, el. paspirtukai buvo grąžinti M. A. vardu. Jis apžiūrėjo grąžintus 3 el. paspirtukus. Vieno iš el. paspirtukų krepšelyje buvo įdėti pinigai už paspirtukų nuomą, pinigų sumos jis dabar neprisimena. Apžiūrėjęs visus 3 paspirtukus, jis pamatė, kad su jais yra pravažiuota tik 5-6 km., kas yra nebūdinga, kai el. paspirtukai yra išsinuomojami. Paprastai nuomininkai pravažiuoja apie 20 km. Taip pat pastebėjo, kad buvo atjungti visi trijų el. paspirtukų akumuliatoriai - buvo nukirpti akumuliatorių laidai ir po to sujungti. Mano, kad akumuliatorių laidai buvo nupjauti, nežinant ar elektriniuose paspirtukuose yra sumontuotas GPS ryšys, tačiau jo nebuvo. Jei el. paspirtukuose būtų sumontuotas GPS ryšys, tai neatjungus akumuliatorių būtų galima stebėti, kur el. paspirtukai randasi (t. 1, b. l. 65-66).
10. Liudytoja R. P., apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. vakarop ji kartu su savo mama D. P. atvyko į Palangą savaitgaliui. Galimai šeštadienį, t. y. 2022 m. rugpjūčio 27 d., tiksliai laiko pasakyti negali, nes praėjo jau daug laiko. Bevaikščiojant paplūdimiu sutiko iš matymo pažįstamą vyriškį, kurio vardo ir pavardės pasakyti negali, nes neprisimena, su juo nebendrauja. Minėtas vyriškis pasiūlė kurorte pasivažinėti su elektriniais paspirtukais. Ji sutiko. Pasiūlė kartu pasivažinėti ir savo mamai. Ji, mama ir tas vyriškis atėjo į elektrinių paspirtukų nuomos punktą. Kiek buvo valandų, neprisimena. Gatvės pavadinimo, kur tas vyriškis nuomojosi elektrinius paspirtukus, nurodyti negali, neprisimena. Ar į paspirtukų nuomos punktą ėjo visi trys, ar tas vyriškis ėjo vienas, neprisimena. Tas vyriškis elektrinių paspirtukų nuomos punkte išnuomojo 3 elektrinius paspirtukus. Kieno vardu išduotą asmens dokumentą tas vyriškis pateikė nuomos punkto darbuotojui, ji nematė. Nuomos sutartį pasirašė tas vyriškis. Kieno vardu jis pasirašė nuomos sutartį, nežino. Kiek prisimena minėti trys elektriniai paspirtukai buvo išnuomoti vienai dienai. Ji, mama ir tas vyriškis su išsinuomotais el. paspirtukais važinėjo po Palangos miestą. Visą dieną pasivažinėję minėtais paspirtukais, juos padavė minėtam vyriškiui, kad jisai juos gražintų į nuomos punktą, nes buvo sutarę, kad jis juos grąžins. Kurioje tai buvo vietoje, kiek buvo valandų, ji neprisimena. Ji ir mama, palikusios tam vyriškiui paspirtukus, nuėjo sau, to vyriškio daugiau sutikusi nebuvo. Kada grįžo į Kauną, neatsimena, grįžo kartu su mama, mamos automobiliu. Tas vyriškis kartu su jomis nevažiavo. Ji jokių paspirtukų grįžtant namo į Kauną neparsivežė. Minėtą vyriškį ji pažįsta iš darbo, kadangi ji dirba padavėja, o minėtas vyriškis kažkada buvo klientas. Jos mama to vyriškio nepažįsta. Iš kur jos mama turi to vyriškio telefono numerį, iš kur žino to vyriškio vardą, pavardę, ji nežino. Kas toks yra A. A., ji nežino, tokio asmens nepažįsta (t. 1, b. l. 127-128, 136-137).
11. Liudytoja D. P., apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. vakarop, ji kartu su savo dukra R. P. atvyko į Palangą savaitgaliui. Kiek prisimena, Plytų gatvės gale ji buvo išsinuomojusi butą. Gyveno dviese su dukra. Kiek prisimena, tai galėjo būti rugpjūčio 28 d., ji su dukra R. buvo prie jūros, pliaže. Kiek pabuvus prie jūros, abi su R.nuėjo į J. B. gatvę ir joje sutiko Robertos pažįstamą vaikiną. Vyriškio nei vardo, nei pavardės nežino, telefono numerio neturi. Dar prieš tai R. jai buvo pasiūliusi pasivažinėti su el. paspirtukais po Palangą. Ji sutiko. Ji, R. ir jos pažįstamas nuėjo į elektrinių paspirtukų nuomos punktą, kuris buvo šalia Palangos miesto turgaus. Kiek prisimena, jie visi trys užėjo į elektrinių paspirtukų nuomos punktą. Kiek prisimena, nuomos punkte dirbo vaikinas. R. pažįstamas išnuomojo 3 elektrinius paspirtukus. Nuomos punkto darbuotojui R. pažįstamas padavė asmens dokumentą. Kieno vardu buvo išduotas asmens dokumentas, ji nematė. Elektrinių paspirtukų nuomos sutartį pasirašė R. pažįstamas. Kuriam laikui buvo išnuomoti paspirtukai, ji neprisimena. Su paspirtukais pasivažinėjo apie pusdienį. Kiek prisimena, važiavo link Šventosios, kur dar važiavo, neprisimena. Jai atsibodo važinėtis ir ji R. pažįstamo paklausė, ką daryti su el. paspirtuku, nes nebenori važinėtis. R. pažįstamas pasakė palikti čia. Jie buvo kažkur J. B. gatvėje. R. pažįstamas pasakė, kad tuoj ateis jo draugai. R. taip pat paliko savo el. paspirtuką ir ji su R.nuėjo į pliažą, o tas vaikinas liko J. B. gatvėje. Kada vyriškis grąžino išsinuomotus elektrinius paspirtukus, ji nežino. Į Kauną ji grįžo rugpjūčio 29 d. kartu su R. Ji jokių paspirtukų grįžtant namo į Kauną neparsivežė. Kiek prisimena, po kiek laiko jai paskambino moteris, prisistatė policijos pareigūne. Ji policijos tyrėjai jokio A. A. telefono numerio nedavė ir nesiuntė, su tyrėja daugiau nebendravo ir daugiau nekėlė ragelio. Ji nematė visai fragmento kaip ir su kuo atsiskaitė vaikinas, ar ten buvo koks dokumentas (t. 1, b. l. 141-142, 145-146, 147).
12. Liudytojas M. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad jis gyvena Kauno m. 2022 metų vasarą, tai yra rugpjūčio mėnesio pabaigoje, jis į Palangą atvykęs nebuvo ir 2022 m. rugpjūčio 28 d. apie 13 val. elektrinių paspirtukų nuomos punkte, esančiame Senojo Turgaus g. 8, Palanga, nebuvo, 3 elektrinių paspirtukų nuomos sutarties nesudarė ir jų savo vardu nesinuomojo, ant jokios sutarties nepasirašė. Apie tai, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. jo vardu buvo sudaryta 3 elektrinių paspirtukų nuomos sutartis, jis sužinojo iš policijos pareigūnų. 2018 m., 2020 m. ir 2021 m. jis buvo praradęs savo asmens dokumentus - jo vardu išduotas asmens tapatybės korteles. Apie visų 3 jo vardu išduotų asmens tapatybių kortelių praradimą jis yra pranešęs Migracijos tarnybai, yra paskelbta jų paieška. Kas galėjo rasti ir neteisėtai pasinaudoti jo asmens tapatybės kortele, jis nežino. A. A., D. P. ir R. P., jis nepažįsta. Dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. neteisėtai buvo panaudota jo prarasta asmens tapatybės kortele, jam žala padaryta nebuvo, asmeniui, kuris neteisėtai pasinaudojo jo prarasta asmens tapatybės kortele, jis pretenzijų neturi Papildomai apklaustas parodė, jog A. A. jam yra žinomas asmuo. Kiek laiko jis žino A. A., negali pasakyti, nežino. Kur gyvena A. A., jis nežino, jo kontaktų neturi, su šiuo nebendrauja. Kada paskutinį kartą matė A., neprisimena. Kad jis telefonu bendrautų su A., neatsimena. Kas yra D. P. ir R. P., pagal vardus ir pavardes, jis jų nežino. P. A. namuose jis nėra buvęs. Kur su juo susitikdavo, neprisimena. Jis yra praradęs 3 jo vardu išduotas asmens tapatybės korteles. Asmens tapatybės kortelių praradimo aplinkybių jis neatsimena. Kai tik pasigesdavo savo asmens tapatybės kortelių, jis iš karto internetu jas užblokuodavo. Prie kokių aplinkybių jo prarasta asmens tapatybės kortelė galėjo atsirasti pas A. A., jis neįsivaizduoja, to reikia paklausti pas A. Jis pats savo asmens tapatybės kortelės A. nėra davęs. Kadangi jis pas šį nėra buvęs namuose, todėl tapatybės kortelės palikti pas šį negalėjo. Apie tai, kad A. A. naudojasi jo prarasta asmens tapatybės kortele, jis jokios informacijos nebuvo gavęs, apie tai nieko nežinojo (t. 1, b. l. 75-76, 105-106).
13. 2022 m. rugsėjo 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, jog pareiškėja D. M. pateikė 2022 m. rugpjūčio 28 d. elektrinių paspirtukų nuomos sutartį Nr. 0109 (t. 1, b. l. 173).
14. 2022 m. rugpjūčio 28 d. elektrinių paspirtukų nuomos sutartimi Nr. 0109 nustatyta, jog sutartis sudaryta tarp D. M., kaip nuomotojos, ir M. G., kaip nuomininko. Nurodoma, jog nuomininkui išnuomojami trys paspirtukai „Dualtron 2S“, nuomos pradžia - 13.05 val. Sutarties pabaigoje pasirašė nuomininkas M. G. bei užrašė savo telefono numerį - 8-605-34081 (t. 1, b. l. 176).
15. 2022 m. rugsėjo 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, jog pareiškėja D. M. pateikė vaizdo įrašą iš elektrinių paspirtukų nuomos punkto, esančio adresu Senojo turgaus g. 8, Palanga (t. 1, b. l. 166).
16. 2023 m. kovo 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėtas D. M. pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas su užrašu: „vaizdo įrašas iš paspirtukų nuomos salono adresu Senojo turgaus g. 8, Palanga“. Įrašo trukmė - 7:59. Paleidus peržiūrai vaizdo įrašą, ekrano viršuje dešinėje pusėje stebimas užrašas „2022-08-28 13:01:01“. Ekrane fiksuojamas vaizdas elektrinių paspirtukų nuomos punkto viduje. Patalpoje stovi paspirtukai. Kairėje patalpos pusėje prie stiklinių įėjimo durų stovi staliukas, pinti krėslai. Įrašo laiku 13:01:11 prie elektrinių paspirtukų nuomos punkto durų prieina vyriškis ir dvi moterys. Vyriškis vilki tamsios spalvos šortais, tamsios spalvos sportiniais marškinėliais su užrašu priekinėje dalyje, avi tamsios spalvos šlepetes. Vaikinas - su akiniais, barzda. Ant galvos užsidėjęs kepuraitę su snapeliu. Su savimi turi vyrišką rankinę. Kaip dabar žinoma, tai - A. A.. Šalia jo stovi moteris, kuri vilki trumpus šviesios spalvos šortus, baltos spalvos su dryželiais marškinėlius, 3/4 rankovėmis. Moteris užsidėjusi akinius nuo saulės. Moteris avi šlepetėmis. Su savimi turi moterišką rankinę. Kaip dabar žinoma, tai - R. P.. Ji ir A. A. įeina į el. paspirtukų nuomos punkto vidų. Kita moteris lieka stovėti gatvėje. Ji vilki šviesios spalvos kelnėmis, geltonos spalvos berankovius sportinius marškinėlius, ant veido užsidėjusi akinius nuo saulės, avi baltos spalvos sportinius batelius. Kairėje rankoje laiko baltos spalvos kepuraitę su snapeliu. Ant kairio peties užsidėjusi juodos spalvos kuprinę. Kaip dabar žinoma, tai - D. P.. A. A. ir R. P. įeina į elektrinių paspirtukų nuomos punkto vidų, D. P. lieka stovėti gatvėje. A. A. dairosi po salę, kurioje stovi elektriniai paspirtukai, bendrauja su nuomos punkto darbuotoju. Nuomos punkto darbuotojas į gatvę išvaro 3 el. paspirtukus. Nuomos punkto darbuotojas ir A. A. grįžta į patalpos vidų. A. A. kažko ieško savo rankinėje. Kažką paduoda nuomos punkto darbuotojui. Abu atsisėda ant krėslų prie stalo. D. P. ir R. P. stovi gatvėje prie el. paspirtukų. Nuomos punkto darbuotojas pildo kažkokį tai dokumentą, paduoda jį A. A.. A. A. kažką rašo tame pačiame dokumente, grąžina jį atgal nuomos punkto darbuotojui. A. A. atsistoja, išeina iš nuomos punkto. A. A., R. P., D. P. atsistoja ant el. paspirtukų ir 13:08:41 nuvažiuoja (t. 1, b. l. 169-172).
17. 2022 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos AVPK Palangos m. PK VS vyresniosios tyrėjos J. B. tarnybiniu pranešimu dėl atliktų veiksmų nustatyta, jog D. M. paaiškino, kad paspirtukus atėjo išsinuomoti trys asmenys, tai yra vienas vyras ir dvi moterys. Tuo metu nuomos salone jos nebuvo, ji pietavo, už nuomą atsakingu buvo palikusi darbuotoją M. A.. Pasak D. M., išnuomojant paspirtukus asmens yra paprašoma asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, pasirašoma nuomos sutartis, kurioje yra įrašoma nuomininko vardas, pavardė, asmens kodas, data ir parašas. D. M. teigimu, M. A. nieko įtartino nepastebėjo, paėmė iš nuomininko asmens tapatybės kortelę, nurašė nuo jos asmens vardą, pavardę, asmens kodą, davė nuomos sutartį pasirašyti ir įdavęs tris paspirtukus atsisveikino. Nuomos sutartis buvo pasirašyta M. G. vardu. D. M. teigimu, negavus nustatytu laiku jai priklausančių išnuomotų paspirtukų, ji socialiniame tinkle „Facebook“ patalpino informaciją su asmenų nuotraukomis, kurie išsinuomojo paspirtukus ir prašymu, kad juos grąžintų. Labai greitai asmenys socialiniame tinkle buvo atpažinti ir paspirtukai netrukus buvo grąžinti. Grąžinti paspirtukai buvo nesugadinti, tačiau nuo jų buvo nuimtos plombos bei atjungti akumuliatoriai. Pažiūrėjus paspirtukų ridą, su jais buvo praktiškai nevažiuota. Kokiu tikslu buvo nuimtos plombos ir atjungti akumuliatoriai D. M. nebesiaiškino, džiaugėsi juos atgavusi. Taip pat D. M. nurodė, kad kai paskelbė informaciją socialiniame tinklalapyje „Facebook“, jai buvo keista, kad atpažintas asmuo, jį atpažinusių asmenų, buvo įvardintas ne kaip M. G., o kaip A. A., o kartu buvusios moterys - tai R. P. ir D. P.. Patikrinus minėtus asmenis policijos POLIS II registruose ir sulyginus su gauta vaizdo medžiaga ir nuotraukomis, buvo nustatyta, kad tai A. A., gim. (duomenys neskelbtini), R. P., gim. (duomenys neskelbtini), D. P., (duomenys neskelbtini)m. gyvenančios Kaune. Susisiekus telefonu su M. G., gim. (duomenys neskelbtini)., jis paaiškino, kad yra pametęs savo asmens tapatybės kortelę ir jau ne vieną, jos yra blokuotos bei paskelbta jų paieška. M. G. paaiškino, kad su paspirtukų nuoma ir jų nuomininkais nieko bendro neturi, jų nepažįsta. Patikrinus policijos POLIS II registruose buvo nustatyta, kad M. G. asmens tapatybės dokumentai yra ieškomi. Telefonu susisiekus su R. P. ir jos mama D. P., abi moterys apgailestavo, kad įvyko nesusipratimas dėl laiku negrąžintų paspirtukų, teigė, kad tiesiog jie buvo pamiršti automobilio bagažinėje. Bandant susisiekti su A. A., telefonu atsiliepęs vyras paaiškino, kad ne čia pataikyta, jokio A. čia nėra ir nebaigus pokalbio padėjo ragelį. Skambinant iškart antrą kartą, telefonas jau buvo išjungtas (t. 2, b. l. 7-8).
18. 2023 m. vasario 8 d. UAB „Kautra“ pateiktu raštu nustatyta, jog 2022 m. rugpjūčio 31 d. iš Kauno siuntų terminalo į Palangos siuntų terminalą buvo siųsta siunta Nr. 3166395, sudaryta iš trijų vienetų, kurių kiekvieno svoris - po 26 kg. Kas buvo siunčiama, nefiksuoja. Siuntos siuntėjas - M. G., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), o gavėjas - M. A., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 150-151).
19. 2023 m. birželio 13 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1294 (23) nustatyta, jog 2022 m. rugpjūčio 28 d. elektrinio paspirtuko / elektrinių paspirtukų nuomos sutartyje Nr. 0109 grafoje „(Nuomininko vardas, pavardė, parašas ir data, tel. Nr.)“, rankraštinius įrašus „M. G.“ ir „(duomenys neskelbtini)“ parašė ir pasirašė A. A. (t. 2, b. l. 4-6).
20. M. G. asmens duomenų išrašu nustatyta, jog M. G. asmens tapatybės kortelė buvo išduota 2018 m. sausio 10 d., kuri galiojo iki 2018 m. liepos 17 d. (negaliojimo priežastys - keitimas pametus, pavogus ar dingus). Vėliau kita asmens tapatybės kortelė buvo išduota 2018 m. liepos 25 d., kuri galiojo iki 2020 m. birželio 5 d. (negaliojimo priežastys - keitimas pametus, pavogus ar dingus). Dar vėliau – 2021 m. kovo 15 d. vėl buvo išduota nauja asmens tapatybės kortelė, kuri galiojo iki 2021 m. gruodžio 30 d. (negaliojimo priežastys - keitimas pametus, pavogus ar dingus). M. G. turi galiojančią asmens tapatybės kortelę, kuri buvo išduota 2022 m. sausio 20 d. (t. 1, b. l. 109-110).
21. BK 302 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. BK 302 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas gali būti dokumentai. Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą juridinį faktą. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-662/2000).
22. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, nenustatytu būdu, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo M. G. asmens tapatybės kortelę ir ją laikė nenustatytoje vietoje iki 2022 m. rugpjūčio 28 d., apie 13.05 val., kol ją pateikė Senojo Turgaus g. 8, Palangoje, D. M. elektrinių paspirtukų nuomos punkte, dirbusiam M. A., siekdamas sudaryti elektrinių paspirtukų nuomos sutartį kito asmens vardu bei tokiu būdu apgaule įgyti svetimą turtą ir tokiu būdu šį dokumentą panaudojo. Veika padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad įgijo, laiko ir panaudoja svetimą jam nepriklausantį dokumentą neturėdamas teisėto pagrindo. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.
23. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina pavojinga veika – apgaulės panaudojimas. Tai esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018 ir kt.).
24. Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės panaudojimo bei turto užvaldymo, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento nustatymo. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, kuri yra tik tyčinė. Kaltininkas suvokia, kad panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją arba instituciją, sprendžiančią ginčą ir priimančią privalomus vykdyti sprendimus, numato, kad turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori.
25. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 1 dalyje veiką apibūdinantys objektyviosios pusės požymiai yra alternatyvūs ir bet kurio vieno iš jų padarymo užtenka baudžiamajai atsakomybei kilti.
26. Pagal teismų praktiką žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir BK 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį (LAT 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).
27. Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. A. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad nuomos punkte pateikė M. G. asmens tapatybės kortelę, pasirašė nuomos sutartyje pastarojo vardu, išsinuomojo tris paspirtukus ir pastarųjų negrąžino, įsidėjo į mašiną ir išsivežė į Kauną. Be kaltinamojo prisipažinimo, A. A. kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais aukščiau nurodytais ir ištirtais įrodymais, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suklastojo tikrą dokumentą (nuomos sutartį) ir šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, kaip apgaulės priemonę savo naudai įgydamas svetimą D. M. priklausantį 1600 Eur vertės turtą. Kaltinamojo A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, idealioji sutaptis.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų (ne)taikymo
28. Kaltinamasis A. A. ir jo gynėjas prašė taikyti laidavimo institutą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant kaltinamojo tetą R. G. jo laiduotoja.
29. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Pažymėtina, kad net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (LAT nutartys baudžiamosiose bylose 2K-445-489/2016, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).
30. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis A. A. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 302 straipsnio 1 dalis).
31. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose 2K-137/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). Atsižvelgiant į tai, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas tik tada, kai nustatomos pavojingos veikos, atitinkančios baudžiamajame įstatyme įtvirtintą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, padarymo faktas, taip pat išsiaiškinama, ar tai pavienė veika, o jei keletas – kokią sutaptį (realiąją ar idealiąją) jos tarpusavyje sudaro.
32. Šiuo atveju kaltinamasis A. A. nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje padarė idealiąja sutaptimi, tačiau BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra realioji. Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, jog kelių nusikalstamų veikų padarymas neužkerta kelio taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik tuo atveju, jeigu jos tarpusavyje sudaro idealiąją sutaptį, todėl taikyti A. A. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas bei pripažinti, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nėra teisinio pagrindo.
33. Kita būtina BK 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog asmuo <...> laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, o tuo pačiu ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).
34. Iš kaltinamąjį A. A. charakterizuojančių duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu bei Kauno apygardos prokuratūros 2021 m. vasario 9 d. nutarimu, patvirtintu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo, A. A. abu kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tai yra, vadovaujantis BK 40 straipsniu. Po 2021 m. vasario 9 d. priimti sprendimo atleisti pagal laidavimą praėjus kiek daugiau nei metams, A. A. vėl padaro tris nusikalstamas veikas. Be to, ne kartą baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 98-110), turi galiojančių nuobaudų. Todėl teismo vertinimu nėra pagrindo manyti, kad A. A. laikysis įstatymų, jis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo anksčiau padarytų nusikaltimų ir administracinių nusižengimų, kartu tai leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamojo padarytos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio ir dėl to, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad A. A. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.
35. Nors būtų galima pripažinti egzistuojant kaltinamojo A. A. veiksmuose BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas sąlygas, tačiau kaip jau buvo minėta tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Nagrinėjamoje byloje nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad šiuo atveju nesant BK 40 straipsnio sąlygų visumos, atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra pagrindo.
III. Bausmės skyrimo motyvai
36. Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.
37. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
38. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. A. padarė vieną apysunkį ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Nors kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 98-110), turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau dirbantis. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atlygino padarytą žalą, nukentėjusioji D. M. pretenzijų kaltinamajam neturi. Už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos bausmės - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų ir už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, tiek padarytus nusikaltimus, tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose numatytas švelnesnes bausmės rūšis – baudas, jų dydį nustatant mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytų šių bausmių vidurkiai.
39. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį subendrintinos apėmimo būdu ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės pridėtina dalis apėmimo būdu subendrintos bausmės.
40. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
41. Atsižvelgiant į skiriamos bausmės – baudos dydį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nors šiuo metu dirba, tačiau yra jauno amžiaus, pradėjo verslą, savo nekilnojamojo turto neturi, nurodė, jog baudos paskyrimas būtų sunki našta, skiriamos baudos sumokėjimas išdėstytinas per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
IV. Kiti klausimai
42. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (t. 2, b. l. 72-74).
43. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - skaitmeninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, telefoninių pokalbių suvestinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 ir 432 straipsniais,
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 100 MGL (5000 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 centų)) dydžio baudą;
- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 centų)) dydžio baudą;
- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 centų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, paskiriant 60 MGL dydžio baudą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės pridėti dalį apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę 150 MGL (7500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų 00 centų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti galutinę bausmę – 100 MGL (5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 centų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog A. A. teismo jam paskirtą baudą savanoriškai privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą (-us) privaloma pateikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo raštinei (Vytauto g. 102, Palanga) arba elektroniniu paštu palangos.rumai@teismas.lt Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, telefoninių pokalbių suvestinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.