Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

P. D., (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs baudžiamojo kodekso (toliau BK) 97 str. 6 d. tvarka),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. D., 2022 m. birželio 30 d. apie 22 val. 04 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančio vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo uždarajai akcinei bendrovei „D.“ priklausančią motorinę transporto priemonę – krovininį automobilį „MAN TGX 18.360 4x2 LL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su prie jo prikabinta priekaba ROHR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0325, patikros sertifikato Nr. 1667661, buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas- tai yra 2,84 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis P. D. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir parodė, kad iki įvykio dirbo UAB „D.“ vairuotoju, išdirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirba, yra registruotas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2022 m. birželio 30 d. darbą pradėjo 17 val., turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Vairavo UAB „D.“ priklausantį krovininį automobilį su priekaba. Išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) parduotuvėje nusipirko degtinės butelį, manė, kad vakare nebespės į parduotuvę užeiti, be to buvo ne kokia jo sveikata, nes iš vakaro vartojo alkoholį, bet girtas nesijautė. Į (duomenys neskelbtini) vežė duoną. Nusipirktą butelį degtinės žadėjo išgerti namuose po darbo, bet tuo metu buvo susipykęs su drauge, todėl važiuojant į (duomenys neskelbtini), sustojęs autostradoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, degtinę vienas išgėrė. Tuomet važiavo link (duomenys neskelbtini), o važiuodamas pro tiltą, neįvertino savo galimybių ir kliudė tilto atitvarus. Nurodė, kad jis nepastebėjo, jog jį kažkas būtų stebėjęs iš paskos. Priekaba, kai vairuoja, labai vinguriuoja po kelią. Nurodė, kad jį sustabdžius ir patikrinus girtumą, pirmą kartą alkotesteriu buvo nustatytas 3,00 prom. girtumas, antrą kartą 2,84 prom. girtumas. Nurodė, kad telefonu kalbant su drauge labai smarkiai susipyko, buvo labai susinervinęs, todėl gėrė degtinę. Nurodė, kad problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Anksčiau per metus laiko 2–3 kartus pavartodavo alkoholio. Paskutiniu metu turėjo daug problemų, nes vyko skyrybos, po to turėjo nesutarimų su drauge. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Nurodė, kad namuose turi alkotesterį. Iš vakaro vartojo alkoholį, todėl prieš eidamas į darbą namie alkotesteriu pasitikrino, alkotesteris rodė 0,4 prom. Vairuojant lengvąjį automobilį toks girtumas leistinas, todėl savo automobiliu nuvyko į darbą. Žino, kad vairuojant sunkiasvores transporto priemones girtumas negali viršyti 0,00 prom. Nurodė, kad jis priekaba kliudė tilto atitvarus, nes toje vietoje buvo siauras kelio ruožas. Nepastebėjo, kad kliudė atitvarus, nes dėl girtumo buvo jau ne tokia gera reakcija. Greičiausiai kai priekaba kliudė tilto atitvarus, iš priekabos rato pradėjo leisti orą, todėl jis apsisuko norėdamas pažiūrėti kas nutiko, per daug pasuko į kelkraštį, užklimpo. Nuo policijos ar persekiotojo jis tikrai nebėgo, nes nematė, kad jį kas stebėjo. Nurodė, kad jis yra 2022 m. balandžio 20 d. nubaustas administracine tvarka už kelio ženklo pažeidimą. Nurodė, kad asmuo, kurį prašo skirti laiduotoju, yra jo pusbrolis. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Su juo bendrauja dažnai, nuo pat mažens, galima sakyti, kad jis (laiduotojas) jį užaugino, nes tėvai mirę. Jį gerbia kaip žmogų, klauso jo patarimų, pusbrolis jį vairuoti išmokė. Nurodė, kad jis nuosavybės teise turi automobilį ir butą. Butas nuosavybės teise priklauso jam ir jo broliui, paveldėtas. Nurodė, kad UAB „D.“ dirbo iki (duomenys neskelbtini). Iki šiol neįsidarbino, nes laukia kol pasibaigs teismo procesas, planuoja vykti dirbti į užsienį. Nurodė, kad š. m. rugpjūčio 8 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš įvykio vietos, dėl ko jau yra nubaustas administracine tvarka. Nubaustas 1000–1100 Eur bauda, tiksliai nepamenu, o baudos mokėjimas išdėstytas dalimis, mokant per mėnesį po 45 Eur. Nurodė, kad savo poelgį vertina labai blogai, nuoširdžiai gailisi. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl apgadinto krovininio automobilio su UAB „D.“ vadovu sutarė, kad atlygins jiems žalą apie 2500 Eur, mokėdamas dalimis. Nurodė, kad vairuotojo teises turi nuo (duomenys neskelbtini). Toks atvejis pirmas. Turi B, C, E vairuotojo kategorijas.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš byloje esančio liudytojo, V. M. parodymų matyti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog kartu su sugyventine važiavo iš (duomenys neskelbtini). Važiuodami pastebėjo, kad tilto per (duomenys neskelbtini) atitvarai yra apgadinti, ant kelio mėtėsi detalės. Važiuojant toliau pastebėjo įtartinai manevruojantį mėlynos spalvos vilkiką su priekaba. Pastebėjo, kad nuo vilkiko byra detalės. Nukrito purvasaugis ir lempos dalis. Kai vilkikas sustojo, jį apvažiavo. Vilkiko vairuotojas išlipo. Jis buvo apie 30-40 metų amžiaus vyras, apie 175-180 cm ūgio, vilkėjo mėlynos ar kitos tamsios spalvos šortus ir tamsios spalvos marškinėlius. Suprato, kad vairuotojas norėjo eiti pasiimti nukritusio purvasaugio, bet buvo toli, todėl vairuotojas sugrįžo atgal į vilkiką ir važiavo toliau. Jis (liudytojas) apsisuko ir važiavo paskui vilkiką. Sugyventinė paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie galimai neblaivų vilkiko vairuotoją. Jis važiavo paskui. Vilkikas vinguriavo po kelią. Po to, vilkikas pasuko link (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vilkikas nusuko link apleistų fermų ir įklimpo. Jis atsiliko nuo vilkiko, kad nepastebėtų ir laukė policijos pareigūnų (b. l. 41-48).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal policijos pareigūnės D. B. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2022 m. birželio 30 d., apie 22:04 val., (duomenys neskelbtini), P. D., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę autotraukinį MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe ROHR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkotesterio pagalba „Alcotest 7510“, ARKB-0325, pirmu pūtimu nustatyta 3.02 promilių neblaivumas, po 16 min. antru pūtimu nustatytas 2,84 promilių neblaivumas. Pagal pakvitavimą transporto priemonė su puspriekabe perduota saugoti UAB „D.“ transporto vadybininkui T. L., o P. D. sulaikytas ir uždarytas į Kauno a. VPK areštinę (b. l. 1-7, 12-14).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Matyti žvyrkelyje stovintis krovininis automobilis „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė „ROHR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimta automobilis MAN ir puspriekabė ROHR. Įvykio vieta fotografuota (b. l . 15-22).

Iš pakvitavimo matyti, kad krovininis automobilis MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė ROHR, (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 30 d. grąžinti UAB „ D.“ atstovui, T. L. (b. l. 25, 26).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2022 m. birželio 30 d. 22.44 val. P. D. nustatytas 3,02 promilių girtumas, o 23.00 val. – 2,84 promilių girtumas (b. l. 35, 36-38); Analogiški neblaivumo duomenys užfiksuoti ir neblaivumo nustatymo akte (b. l. 35, 39), kuriame nurodyta, kad P. D. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija - pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. 2022 m. birželio 30 d. 22.44 val. P. D. nustatytas 3,02 promilių girtumas, o 23.00 val. – 2,84 promilių girtumas Iš alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad jis galioja iki 2022 m. spalio 19 d. (b. l. 35).

2022 m. birželio 30 d. sprendimu P. D. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 40).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašų matyti, kad krovininis automobilis MAN TGX 18.360 4x2 LL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekaba ROHR, (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „D.“ (b.l. 31, 33)

VšĮ „Emprekis“ pažymose nurodyta, kad vidutinė krovininio automobilio „MAN TGX 18.360 4x2 LL“, 2009 m. laidos kaina – 13 340 Eur su PVM. Vidutinė priekabos ROHR, 2009 m. laidos, kaina su PVM – 8 000 Eur (b. l. 32, 34

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. T. y. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai, jų turto saugumui ir aplinkai.

Kaltinamajame akte yra nurodyta krovininio automobilio MAN modelis TGW18.360 4x2LL, tačiau teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad padaryta rašybos klaida, automobilio modelis yra TGX18.360 4x2 LL (b. l. 31), todėl teismas tikslina minėtą aplinkybę, ją patikslinus įstatymas nepažeidžiamas, faktinės bylos aplinkybės nesikeičia, kaltinamojo teisės nesuvaržomos.

Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nekilo, todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas kaltinamąjį pripažinti kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Byloje yra gautas laiduotojo A. K. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 168-169). Teisiamojo posėdžio metu A. K. prašė perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis laikomas neteistu ( teistumas išnykęs BK 97 str. 6 d. tvarka), jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Yra kaltinamojo atsakomybę lengvinti viena aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis neteistas (b. l. 94-95), administracine tvarka baustas (b. l. 97-101, 172-173), nedirbantis, (duomenys neskelbtini) (b. l. 177), darbdavio charakterizuojamas kaip darbštus, tvarkingas, profesionalus darbuotojas. Jis palaiko draugiškus ir pagarbius santykius su visu kolektyvu, visada dalyvauja įmonė susirinkimuose, tačiau paskutiniu metu turi polinkį alkoholiui (b. l. 115); (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centras duomenų apie P. D. neturi (b. l. 108), civilinio ieškinio byloje nėra. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo nusikalstama veika nesmurtinio pobūdžio, sunkių pasekmių nebuvo sukelta, teismas daro išvadą, kad nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio. Visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, kaltinamojo kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką ir pats teisme pasižadėjo.

Byloje yra kaltinamojo giminaičio, pusbrolio A. K. prašymas (b. l. 168-169) atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Laiduotojas A. K. yra kaltinamojo pusbrolis, jų santykiai - artimi, pagrįsti pagarba, jis teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti jį kaltinamojo laiduotoju, atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pateikė ir rašytinį prašymą ir sutikimą (b. l. 151-152). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju santykiai geri, atviri, neigiamai vertina kaltinamojo padarytą nusikaltimą, nurodė, kad kaltinamasis yra geras žmogus, kaltinamasis klauso jo patarimų, jis pats dirba, todėl gali daryti jam teigiamą įtaką. Nurodė, kad kaltinamasis gerbia jo nuomonę, tariasi. Nurodė, kad kaltinamasis iš viso beveik nevartoja alkoholio, todėl kai jis jam pasakė apie įvykį, buvo šokiruotas. Mano, kad tokiems jo veiksmams įtakos turėjo tai, kad iširo jo santuoka, kaltinamasis dėl to pergyveno, patyrė stresą. Dabar kaltinamasis turi draugę. Jo motina mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju bendrauja labai dažnai, susitinka ne mažiau kaip du kartus savaitėje, kaltinamasis jį gerbia, klauso jo nuomonės, patarimų. Jie yra labai artimi. Kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką vertina blogai, tokius dalykus smerkia. Kaltinamasis labai pergyvena, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Tai vienintelis kartas, kai kaltinamasis vairavo išgėręs, anksčiau tokių dalykų nebuvo. Nurodė, kad kaltinamasis su broliu po tėvų mirties paveldėjo butą. Kaltinamojo brolis gyvena ne Lietuvoje.

A. K. neteistas, administracine tvarka baustas per praėjusius 5 metus baustas kartą (b. l. 155-156), neteistas (b. l. 171), dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 170), be to jis yra kaltinamojo giminaitis – pusbrolis. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Įvertinus tiek kaltinamąjį, tiek galimą laiduotoją charakterizuojančius duomenis, teismui nekyla jokių abejonių šių abiejų asmenų patikimumu, todėl laidavimas skirtinas be užstato.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 2,84 promilių, todėl siekiant prevencinių tikslų, užtikrinti visuomenės saugumą, bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę , kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą. Šios priemonės taikymo terminą skaičiuoti nuo 2022 m. liepos 1 d.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-50-788/2018).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-262-489/2017).

Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 72 straipsnio 1-4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas kaltinamasis, buvo padarytas kaltinamajam vairuojant krovininį automobilį MAN TGX 18.360 4x2 LL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba ROHR, (duomenys neskelbtini), priklausantys UAB „D.“ (b.l. 31, 33). Taigi, transporto priemonė – krovininis automobilis, panaudota kaip priemonė nusikaltimui padaryti.

Byloje nenustatyta, jog transporto priemonės savininkė, UAB „D.“, būtų žinojusi ar galėjusi žinoti, jog jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti, taip pat nenustatyta ir kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų

sumą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atvejis, kuomet visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis vidutinė krovininio automobilio MAN 18.360TG-X rinkos kaina su PVM 13 340,00 Eur, o priekabos ROHR rinkos kaina su PVM 8000,00 Eur, (b. l. 32, 34).

Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje 7 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai, teismų praktika Vilniaus apygardos teismo nutartis 1A-250-576/2022 ).

Teismas atkreipia dėmesį, kad kaip minėta ankščiau, konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o nagrinėjamu atveju krovininiu automobiliu tempta priekaba ROHR nebuvo nei įrankis, nei priemonė, nei nusikalstamos veikos rezultatas. Pastebėtina, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už vairavimą esant neblaiviam, neatsižvelgiant į tai, ar jis vairavo transporto priemonę vilkdamas priekabą ar krovinį, nes ši aplinkybė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, todėl nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo priemone nelaikytina su krovininiu automobiliu buvusi priekaba ROHR (duomenys neskelbtini), kadangi ji su krovininiu automobiliu nesudaro nedalomos visumos ir turi atskirą registracijos numerį ( teismų praktika, Panevėžio apygardos teismo nutartis 1A-90-531/2021).

Taigi šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl proporcingos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš kaltininko nustatymo teismas bendrame kontekste vertina pagrindinius kriterijus, aptariamojo turto realią rinkos vertę, kuri pagal nustatytas aplinkybes yra apie 13 340,00 Eur, tai, kad kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, jo turtinė padėtis sunki, išsituokęs, kaltinamasis turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo kartu su broliu, kur ir gyvena, daugiau nekilnojamojo turto neturi (nurodė pats kaltinamasis), turi įsiskolinimų, įmonei atlyginti padarytą žalą, sumokėti baudą už padarytą administracinį nusižengimą, todėl visos vilkiko vertės – 13 340,00 Eur (VĮ „Emprekis“ pateikta pažyma b. l. 32, kitokio turto vertinimo byloje nėra pateikta), turto konfiskavimas kaltinamajam būtų nepakeliama finansinė našta. Tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas, teismo vertinimu, neturės tiesioginio pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti. Taigi, bendrame kontekste įvertinus visų aukščiau nurodytų šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų santykinę įtaką, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojamą taikomos poveikio priemonės proporcingumo principo taikymą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo konfiskuotina mažesnė, nei konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, konfiskuotina dalis krovininio automobilio vertės, t. y.- 5000,00 Eur kas laikytina proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma. Išimtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kad turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) teisinė priemonė kaltinamojo padarytam nusikaltimui, byloje nėra.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones: specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Krovininį automobilį MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekabą ROHR, (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 30 d. grąžintus UAB „ D.“ atstovui T. L. (b. l. 25, 26), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti UAB „ D.“ žinioje.

Voką su P. D. vairuotojo pažymėjimu (prie bylos 1 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 103 str. 105 str. 1 d. 2 d. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos – 8,96 Eur ( pašto išlaidos), valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 254 str. 5 d., 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, straipsniu,

nusprendžia:

P. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo A. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto motorines priemones 2 (dviem) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2022 m. liepos 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti iš P. D. valstybės naudai konfiskuotino turto - krovininio automobilio MAN TGX 18.360 4x2 LL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš dalies atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur.

Išaiškinti P. D., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. K., kad jis gali atsisakyti laidavimo.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Krovininį automobilį MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekabą ROHR, (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 30 d. grąžintus UAB „D.“ atstovui T. L. (b. l. 25, 26), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti UAB „ D.“ žinioje.

Voką su P. D. vairuotojo pažymėjimu esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Priteisti iš P. D. proceso išlaidos – 8,96 Eur ( pašto išlaidas), valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o P. D. nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.