Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Mickevičienės ir Violetos Ražinskaitės,

gynėjams advokatams Aleksandrui Palamarčukui, Ingridai Botyrienei, Konstantinui Mironovui, Sauliui Ženteliui, Stasiui Lileikiui, Edgarui Dereškevičiui, Venjaminui Dubrovskiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. S., R. Z., A. S., A. G., D. L., S. J. gynėjo advokato Sauliaus Žentelio ir nuteistojo I. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau –BK) 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnio, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio. 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 266 straipsnį ir nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (už 2004-04-(11-12) veiką) – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

pagal BK 266 straipsnį (už 2004-04-(11-12) veiką) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (už 2004-06-26 veiką) – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

pagal BK 266 straipsnį (už 2004-06-26 veiką) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė S. J. paskirta – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas sustabdytas ir pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

I. A. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (už 2004-04-(11-12) veiką) – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

pagal BK 266 straipsnį (už 2004-04-(11-12) veiką) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;

pagal BK 266 straipsnį (už 2004-04-26 veiką) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (už 2004-06-26 veiką) – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė I. A. paskirta – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. Z. (R. Z.) pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnį, 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (už 2004-04-(11-12) veiką) – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal BK 266 straipsnį (už 2004-04-(11-12) veiką) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 266 straipsnį (už 2004 m. gegužės mėn. veiką) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (už 2004-06-26 veiką) – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

pagal BK 266 straipsnį (už 2004-06-26 veiką) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė R. Z. paskirta – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. L. (D. L.) pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. S. (R. S.) pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. G. (A. G.) pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. S. (A. S.) pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 266 straipsnį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. J. (D. J.) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (už 2004-04-(11-12) veiką), BK 266 straipsnį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (už 2004-06-26 veiką), pritaikius BK 39¹ straipsnį, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas.

Šiuo nuosprendžiu R. Z. skirtą 9 000 Lt (devynių tūkstančių litų) užstatą, įmokėtą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą pagal 2004 m. spalio 13 d. kvitą Nr. 124791504, teismas nusprendė perduoti valstybei; S. J. skirtą 20 000 Lt (dvidešimties tūkstančių litų) užstatą, įmokėtą į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą pagal 2004 m. gruodžio 1 d. kvitą Nr. 128174941 teismas grąžino J. J.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. ir I. A. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad turėdami tikslą neteisėtai disponuoti ir platinti labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį ir pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių), subūrė organizuotą grupę, įtraukdami į ją D. J., R. Z., A. G., R. S., A. S., D. L., vadovavo ir koordinavo jos narių veiklą, atlikdami žemiau nurodytus nusikalstamus veiksmus.

S. J., turėdamas tikslą gaminti psichotropines medžiagas ir jas platinti, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 1 litrą pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių) – 1-fenil-2-propanoną (fenilacetoną), laikė jį nenustatytoje vietoje, o 2004 m. kovo mėn. nenustatytą dieną per I. A. perdavė R. Z., kartu su I. A. nurodydamas organizuotos grupės nariams D. J. ir R. Z. pagaminti psichotropinę medžiagą – amfetaminą. Vykdydami S. J. ir I. A. nurodymus, 2004 m. balandžio mėn. nenustatytu laikotarpiu organizuotos grupės nariai D. J. ir R. Z. Vilniaus mieste įsigijo priemones – reagentus ir laboratorijos įrangą, skirtą psichotropinių medžiagų gamybai, kurias I. A. vairuojamu nenustatytu automobiliu kartu su S. J. perduotu pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursorium) – 1 litru 1-fenil-2-propanonu (fenilacetonu), nugabeno į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. balandžio 11-12 dienomis, kontroliuojami I. A., pasikėsino pagaminti psichotropinę medžiagą – amfetaminą, turėdami tikslą ją platinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių.

pasikėsino pagaminti psichotropinę medžiagą – amfetaminą, turėdami tikslą ją platinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių.

Be to, turint tikslą pagaminti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino ir ją platinti, S. J. 2004 m. balandžio mėn. nenustatytą dieną perdavė I. A. ir R. Z. pinigines lėšas priemonių – reagentų ir laboratorijos įrangos, naudojamos psichotropinių medžiagų gamybai, papildomam įsigijimui, per I. A. ir pats asmeniškai nurodė organizuotos grupės nariams R. Z. ir D. J. jas įgyti, dėl ko D. J. ir R. Z., vykdydami S. J. ir I. A. nurodymą, Vilniaus mieste supirko priemones – reagentus ir laboratorijos įrangą, skirtas psichotropinių medžiagų gamybai, ir atgabeno į patalpas (duomenys neskelbtini), kur D. J. ir R. Z., panaudodami R. Z. ir I. A. iš sodybos Trakų r., Raudonės 1-me kaime atgabentą S. J. prieš tai perduotą pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių) – 1-fenil-2-propanoną (fenilacetoną), kontroliuojami I. A., 2004 m. gegužės mėn. nenustatytu laikotarpiu pagamino labai didelį kiekį – ne mažiau 100 gr. psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią R. Z. per I. A. perdavė S. J. realizuoti.

Be to, turint tikslą pagaminti psichotropinę medžiagą amfetaminą ir ją platinti, S. J. 2004 m. birželio mėn. nenustatytą dieną per I. A. ir pats asmeniškai nurodė organizuotos grupės nariams R. Z. ir D. J. pagaminti psichotropinę medžiagą amfetaminą, davė I. A. ir R. Z. piniginių lėšų priemonių – reagentų ir laboratorijos įrangos, naudojamos psichotropinių medžiagų gamybai, įsigijimui bei jo gamybai, birželio 25 d. Vilniaus m., nenustatytoje vietoje, perdavė R. Z. 8 litrus pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono (fenilacetono), kurį įsigijo nenustatytomis aplinkybėmis.

2004 m. birželio mėn. nenustatytu laiku, vykdydami S. J. ir I. A. nurodymą pagaminti psichotropinę medžiagą amfetaminą, organizuotos grupės nariai D. J., R. Z., A. G., R. S., A. S., D. L. Vilniaus mieste supirko papildomas priemones – reagentus ir laboratorijos įrangą, skirtas psichotropinių medžiagų gamybai, birželio 23 d. R. Z., A. G. ir A. S. D. L. vairuojamu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvykę į Trakų r., 3 km nuo kelio Vilnius-Druskininkai, Ropėjų miško aikštelėje surado vietą laboratorijos įrengimui, į kurią 2004 m. birželio 25 d. tuo pačiu D. L. vairuojamu automobiliu nuvyko ir nugabeno laboratorijos įrangoje naudojamus daiktus – dujų balioną ir viryklę – D. J., A. G. ir R. S. paruošė stovyklavietę, A. G. ir R. S. sukalė bei įrengė pavėsinę, skirtą laboratorijai psichotropinių medžiagų gamybai, į kurią birželio 26 d., apie 4 val., A. S. ir R. Z. pastarojo vairuojamu automobiliu „Peugeot 605”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė priemones – reagentus, įrangą laboratorijai, skirtas psichotropinių medžiagų gamybai bei S. J. duotus 8 litrus pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono (fenilacetono), nuo 2004 m. birželio 26 d. iki 2004 m. birželio 27 d., 17 val., S. J. su I. A., D. J., R. Z., A. G., R. S., A. S., padedant D. L., pasikėsino pagaminti psichotropinę medžiagą amfetaminą, turėdami tikslą ją platinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes D. J., R. Z., A. G., R. S., A. S. ir D. L. buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

R. Z. ir A. S. 2004 m. birželio 25-26 dienomis R. Z. vairuojamu automobiliu „Peugeot 605”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Vilniaus miesto nenustatytos vietos iki Trakų r., Ropėjų miške, trys kilometrai nuo kelio Vilnius – Druskininkai, Paluknio k. esančios miško aikštelės turėdami tikslą platinti gabeno psichotropinę medžiagą – 8,148 g amfetamino, kurį S. J. ir I. A. nurodymu 2004 m. gegužės mėn. laikotarpiu R. Z. ir D. J. pagamino patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini).

Be to, R. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo įsigyti, laikyti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus ir šaudmenis – pramoninės gamybos „MIAMI 35” modelio pistoletą „RECK” ir ne mažiau kaip 5 vienetus savadarbių 35 kalibro šovinių, savadarbį dvivamzdį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą, pagamintą iš fabrikinio 1949 m. Vokietijos gamybos dvivamzdžio lygiavamzdžio medžioklinio 12 kalibro šautuvo Nr. 43729, neteisėtai laikė juos nenustatytoje vietoje, o 2004 m. birželio 25-26 dienomis gabeno automobiliu „Peugeot 605”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Vilniaus miesto nenustatytos vietos iki Trakų r., Ropėjų miške, trys kilometrai nuo kelio Vilnius – Druskininkai, Paluknio k. esančios miško aikštelės.

1. Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kadangi nuosprendyje nurodė nenustatytas bylos aplinkybes, t. y. kad R. S. veikė nenustatytu laiku.

Be to, teismo išvada, jog nuteistųjų kaltė įrodyta liudytojų parodymais, neatitinka bylos aplinkybių, kadangi bylos medžiagoje nėra liudytojų parodymų, patvirtinančių R. S. dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką.

R. S. skunde teigia, kad teismas nepagrįstai vertina jo duotus parodymus kaip pasirinktą gynybinę poziciją, o D. J. parodymus – patvirtinančiais jo (R. S.) kaltę. D. J. davė melagingus parodymus, siekdamas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas pažymi, kad D. J. charakterizuotinas neigiamai, kadangi šiuo metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra nagrinėjama byla dėl D. J. sukčiavimo stambiu mastu (byloje nustatyta labai daug D. J. nusikalstamos veikos epizodų, be to, jis yra kaltinamas nusikaltimo organizavimu). Nuteistasis R. S. neigia buvęs organizuotos grupės nariu, D. J. apkalbėjo jį ir kitus nuteistuosius, kadangi tik esant organizuotai grupei jis galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 39¹ straipsnį.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas. Byloje nėra įrodymų dėl apelianto bendrininkavimo su kitais byloje nuteistais asmenimis. R. S. teigia nedalyvavęs padarant nusikalstamą veiką.

R. S. manymu, byloje būtina skirti ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar D. J. žinių, surinktų reagentų ir medžiagų būtų pakakę pagaminti psichotropinę medžiagą – amfetaminą namų sąlygomis. D. J. galimai neketino (nebūtų sugebėjęs) gaminti psichotropinę medžiagą – amfetaminą. Neatlikus tyrimo negalima tvirtinti, kad D. J. pasikėsino pagaminti psichotropinę medžiagą – amfetaminą.

2. Nuteistasis R. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir priimti jam naują – išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas teigia, kad kaltinamasis aktas jam buvo surašytas netinkamai: nurodomas netikslus nusikalstamų veikų padarymo laikas, nenurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta bei kitos svarbios aplinkybės. Be to, ikiteisminio tyrimo metu gauti parodymai buvo gauti neteisėtu būdu. J. S., duodamas parodymus teisme, nurodė, kad būta susitarimų tarp įtariamųjų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, jog už tam tikrų parodymų davimą įtariamieji bus atleisti nuo baudžiamojo persekiojimo, neteisėtą parodymų gavimą taip pat patvirtino D. L., duodamas parodymus teisme. Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tvirtindamas, jog objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, ikiteisminio tyrimo metu surinkta nebuvo. Teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu gautais parodymais, kurių gavimo teisėtumas kelia abejonių, o ne parodymais, gautais teisminio bylos nagrinėjimo metu.

R. Z. taip pat pažymi, kad BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal šį straipsnį. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalies nurodytų veikų padarymą, privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, nekeldamas nei vienos iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų.

Apeliantas taip pat teigia, kad nebuvo nustatytas tikslus miltelių, kurių sudėtyje, valstybės kaltintojo tvirtinimu, buvo psichotropinių medžiagų kiekis, bet to, nenustatyta, kad jis (R. Z.) 2004 m. kovo mėn. pasikėsino pagaminti labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 100 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino, turėdamas tikslą ją platinti, o 2004 m. balandžio mėn. pagamino labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 100 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią perdavė realizavimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. birželio 21 d. Senato nutarime „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakių (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ yra išaiškinęs, jog sprendžiant veikų kvalifikavimo klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar medžiagos, kurios buvo įgyjamos, laikomos ar su jomis atlikti kiti neteisėti veiksmai yra psichotropinės medžiagos. Medžiagų priskyrimo psichotropinėms, jų kiekio nustatymui reikalingos specialios žinios ir teismui be kitų įrodymų priimant apkaltinamąjį nuosprendį būtina remtis specialisto išvada ar ekspertizės aktu. Tačiau minėto kiekio psichotropinės medžiagos (2 epizodas) ikiteisminio tyrimo metu rasta nebuvo, kadangi tos medžiagos apskritai nebuvo, todėl negalėjo būti specialistų nustatyta, kad miltelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas bei tikslus jo kiekis.

Neigdamas, jog jis nuo 2004 m. gegužės mėnesio tyrimo nenustatytos dienos neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje psichotropinę medžiagą – 8,148 g amfetamino, turėdamas tikslą ją platinti, o būtent savo vairuojamu automobiliu „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Vilniaus m. nenustatytos vietos į Ropėjų mišką, Trakų r. gabeno minėtą kiekį psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą ją platinti (4 epizodas), R. Z. teigia, kad jo dalyvavimas šios nusikalstamos veikos padaryme neįrodytas. Teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi tik D. J. parodymais, jog 8,148 g psichotropinės medžiagos, buvusios dviejuose stiklainiuose, yra dalis jo ankščiau surinktos laboratorijos, ir kad būtent R. Z. atgabeno tuos stiklainius į mišką. Tačiau D. J. parodymai yra prieštaringi ir nuolat keitėsi. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog minėtus stiklainius su laboratorija gabeno R. Z., duodamas parodymus teisme tvirtino, kad jis pats atvežė laboratoriją į Ropėjų mišką kitu automobiliu. Taip pat keitėsi jo parodymai dėl minėtų stiklainių laikymo rankose ir sienelių gramdimo. Apklausos teisme pradžioje jis teigė, jog stiklainius laikė rankose ir gramdė amfetaminą nuo jų sienelių A. S., vėliau, advokatams užduodant klausimus, jau teigė, jog tai darė R. S.. Tačiau atlikus ekspertizę, ant minėtų stiklainių nebuvo rastą nei R. Z., nei A. S., nei R. S. pirštų atspaudų, kas verčia abejoti D. J. parodymais. D. J. davė melagingus parodymus, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismo išvados dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino įgijimo ir laikymo nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje ištirtais neginčijamais įrodymais, o apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis.

Apeliantas taip pat teigia, kad nagrinėjant bylą buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto reikalavimai. Šie pažeidimai laikytini esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais.

Be to, apelianto teigimu, teismo išvada, jog jis turėjo mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3310“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), abon. Nr. 8 603 26511, taip pat nepagrįsta. Nurodo, jog automobilis „Peugeot 605“ Ropėjų miške, Trakų r. dvi paras, t.y. 2004 m. birželio 25-27 d. stovėjo atidarytas, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, jog visi daiktai rasti automobilyje priklauso būtent jam. Be to, apžiūra buvo atlikta birželio 27 d. apie 19 val., t.y. praėjus maždaug 6 valandoms po sulaikymo. D. J. parodymus dėl minėto mobilaus ryšio telefono paneigė 2007 m. sausio 19 d. fonoskopinės ekspertizės aktas Nr. ll-1721-(06).

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi neįrodytas apelianto bendrininkavimas su kitais asmenimis.

Be to, tvirtina, jog apkaltinamajame nuosprendyje iškreipti kaltinamojo I. A. parodymai apelianto atžvilgiu. Nurodoma, jog jis sakė, kad R. Z. prašė jo jį (R. Z.) įdarbinti, kad jis R. Z. vežėsi į kelis objektus, norėdamas patikrinti sugebėjimus darbe. Tačiau I. A. savo parodymuose teigė visiškai priešingai, t. y. kad R. Z. nepažinojo ir pirmą kartą pamatė teismo posėdyje.

R. Z. manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi D. J., o ne kitų kaltinamųjų (nuteistųjų) bei liudytojų parodymais. D. J. davė melagingus parodymus siekdamas sau naudos, t. y. apkalbėjo kitus kaltinamuosius, siekdamas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, teismas nepagrįstai teigiamai charakterizavo D. J., kadangi šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. J. yra kaltinamas padaręs keliasdešimt nusikalstamų veikų epizodų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje dėl sukčiavimo stambiu mastu.

Be to, apeliantas mano, jog yra nepagrįstai nuteistas už šaunamųjų ginklų įsigijimą, laikymą bei gabenimą. Nurodo, jog automobilis „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam nepriklauso ir miške stovėjo atrakintas. Teigia, jog automobilyje rastas pistoletas yra dujinis ginklas, o ant lygiavamzdžio šautuvo ir paketo, į kurį jis buvo suvyniotas, nėra R. Z. pirštų atspaudų, ginklas jam nepriklauso, objektyvių įrodymų, kad lygiavamzdis šaunamasis ginklas priklauso R. Z. nesurinkta.

3. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl jo yra nepagrįstas ir neteisėtas, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymus, neįrodyta, kad apeliantas dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Apelianto manymu, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas neobjektyviai ir šališkai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo suinteresuoti apkaltinamojo nuosprendžio jam priėmimu. Be to, bylą pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas ir byloje esančius įrodymus vertino tendencingai, siekdamas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., kuris tariamai padėjo išsiaiškinti ir atskleisti nusikalstamas veikas.

Nuteistasis A. S. pažymi, jog D. J. asmens kratos metu jo piniginėje buvo rastas jaunojo policijos rėmėjo pažymėjimas Nr. 01, taigi jo parodymai, jog jis buvo naivus ir tik po sulaikymo suprato, jog suklydo, bei kad motyvas atlikti neteisėtus veiksmus buvo atsitiktinis ir tai buvo žaidimas, yra melagingi. D. J. turi specialiųjų žinių chemijos srityje, be to, specialiąją literatūrą tyrėjai buvo paėmę iš jo ir jam grąžino (t. 1, b. l. 46). 2004 m. birželio 27 d., pareiškus D. J. įtarimus, jis nurodė, kad įtarimų esmė jam yra aiški ir suprantama, tačiau dėl jam pareikšto įtarimo jis kaltu neprisipažino. Be to, pareiškus jam įtarimus, D. J. atsisakė duoti parodymus ir nurodė, jog dėl sulaikymo patyrė šoką, parodymus duos viską apmąstęs ir pasitaręs su advokatu. Vėliau, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, D. J. pradėjo bendradarbiauti su policijos pareigūnais bei davė melagingus parodymus. Apeliantas taip pat pažymi, jog liudytoja apklausta specialistė-chemikė nurodė, kad su Ropėjų miške rasta įranga galėjo dirbti ir vienas žmogus. Pasak apelianto, būtent D. J. gamino psichotropines medžiagas ir jas platino. Be to, apeliantas teigia, kad teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus bei pažeidė BPK 301 straipsnio nuostatas.

Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir teigia, jog teismo išvada dėl jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas neatitinka bylos aplinkybių, yra pagrįsta prielaidomis ir spėjimais. Pasak apelianto, teismas apkaltinamąjį nuosprendį jam pagrindė tik D. J. parodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, ir tokiu būdu pažeidė LR BPK 1 straipsnio, 44 straipsnio 5 dalies ir 20 straipsnio nuostatas. Be to, apeliantas teigia, kad teismas atmetė visus jo ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, o D. J. parodymus perrašė į nuosprendį. A. S. taip pat teigia, kad D. J. nurodytas aplinkybes paneigia kiti nuteistieji, o dėl jo D. J. duotų parodymų nepatvirtina bylos duomenys. Nuteistasis A. S. pažymi, jog specialistų išvados (skunde minimos išvados Nr. 5668, Nr. 4595 ir Nr. 4962) patvirtina, jog ant tyrimui pateiktų objektų rasti rankų pėdsakai nėra su juo (apeliantu) susiję, kadangi jie asmens identifikavimui netinkami. Be to, nurodo, kad iš 2004 m. birželio 27 d. jo asmens kratos protokolo matyti, jog tarp jo asmeninių daiktų nieko nerasta ir nepaimta. Pasak apelianto, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis, žinodamas, kad tai nusikalstama, dalyvavo padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o suinteresuoto išvengti baudžiamosios atsakomybės D. J. parodymai nėra pakankami teismo išvadai dėl apelianto kaltės padarant nusikalstamas veikas pagrįsti.

Be to, apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas netinkamai ir neatsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. Senato nutarimą dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą. Teismas bendrai aprašė visų kaltinamųjų veiką ir bendrai sprendė jų kaltės klausimą, nurodydamas, jog kaltinamųjų neprisipažinimas vertinamas kaip pasirinkta gynybinė taktika, visų kaltinamųjų kaltė pilnai įrodyta, visų kaltinamųjų atžvilgiu veika teisingai kvalifikuota (nors toliau nuosprendyje nurodomos skirtingos bendrininkų rūšys), kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pasak apelianto, kaltė jo atžvilgiu įrodinėta neteisėtu būdu, remiantis specialisto išvadomis, jog tikėtina, kad 2004 m. birželio 23 d. techninių priemonių pagalba įrašytame garso įraše Nr. 7367 yra užfiksuotas A. S. balsas, nuosprendyje neanalizuojant pokalbių. Apeliantas nurodo, kad pokalbiuose nedalyvavo, nesitarė dėl daiktų įsigijimo, galimai neteisėtų medžiagų gamybos ir dėl to, kaip elgtis po sulaikymo. Taigi, nuosprendis jam grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, teismo išvados nepagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, ir neatitinka bylos aplinkybių.

4. Nuteistasis A. G. ir jo gynėjas advokatas Vitoldas Petravičius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir A. G. išteisinti.

Apeliantas ir jo gynėjas skunde teigia, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad S. J. ir I. A., turėdami tikslą neteisėtai disponuoti ir platinti psichotropines medžiagas ir pirmosios kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių), į jų suburtą organizuotą gupę be kitų įtraukė ir A. G., kuris kartu su kitais buvo susitaręs daryti nusikalstamą veiką ir turėjo konkretų jam skirtą vaidmenį. Skunde pažymima, jog tam, kad A. G. būtų galima inkriminuoti dalyvavimą organizuotoje grupėje, buvo būtina surinkti įrodymus, patvirtinančius jo dalyvavimą grupės narių susitarime daryti nusikalstamą veiką ir aplinkybę, kad asmuo atliko jam skirtą užduotį arba turėjo jam skirtą vaidmenį.

Skunde nurodoma, jog A. G. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, tvirtindamas, kad jokiuose susitarimuose organizuota grupe gaminti psichotropinę medžiagą – amfetaminą – nedalyvavo ir apie tai nieko nežinojo. Teismas A. G. parodymus vertino kritiškai, tačiau tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą veikos padaryme, nepateikė, nes jų nėra. Teismas, konstatuodamas A. G. kaltę, rėmėsi nenuosekliais ir prieštaringais D. J. parodymais ir neįvertino aplinkybės, jog, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, D. J. galimai davė melagingus parodymus. Be to, D. J. nurodytos aplinkybės, kiek tai susiję su nuteistuoju A. G., nėra patvirtintos jokiais kitais teisme ištirtais įrodymais.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog D. J. parodė, kad švenčiant 2003 Naujuosius metus, kažkas iš dalyvaujančių pasiūlė gaminti amfetaminą, D. J. pasisiūlė surinkti visą reikamą informaciją kaip tai padaryti ir visi sutiko dalyvauti, vieni investuodami pinigus, kiti pirkdami įrangą ir medžiagas, teikdami kitokią pagalbą. Pasak D. J., A. G. dalyvavo susitariant dėl organizuotos grupės pavojingoms veikoms daryti ir prisidėjo prie tokių veikų darymo finansiškai bei konkrečiais veiksmais, t. y. laboratorijos įrengimu Ropėjų miške ir dalyvavimu gamybos procese – maišant skystį ir pilant vandenį į talpą. Skunde pažymima, kad D. J. buvo gerai pažįstamas tik su R. Z., be to, tariamas susitarimas vyko Naujųjų metų išvakarėse apie vidurnaktį, todėl abejotina, jog visi Naujųjų metų sutiktuvių dalyviai organizuotai dalyvavo tokiame susitarime, pasiskirdami sau tam tikrus organizuotos grupės vaidmenis ir įsipareigodami atlikti konkrečius darbus. Abejonių kelia ir tai, kad D. J. nesugebėjo nurodyti, kas konkrečiai pasiūlė gaminti amfetaminą. Be to, D. J. nurodomos susitarimo aplinkybės prieštarauja nuosprendyje išdėstytai versijai, kad organizuotą grupę subūrė ir jai vadovavo S. J. ir I. A.. Aplinkybę, jog nebuvo susitarta dėl organizuotos grupės, nustatant kiekvieno nario vaidmenį ir priskiriant konkrečias funkcijas, taip pat įrodo tai, jog A. G. buvo inkriminuotas tik vienas epizodas iš tęstinės D. J. nurodomos veikos, jis nėra pripažintas kaltu kituose epizoduose, nors padaryta veika traktuotina kaip tęstinė. Abejones dėl susitarimo veikti organizuota grupe patvirtina ir tai, kad D. J. negalėjo nurodyti tikslių pinigų dėjimo vietų, pinigų sumų, kitų aplinkybių, neginčijamai patvirtinančių organizuotos grupės egzistavimą ir A. G. dalyvavimą jos veikloje. Skunde taip pat nurodoma, jog A. G. ir jo brolis R. G. neturėjo jokių pajamų, todėl negalėjo finansiškai prisidėti prie nusikalstamos veikos darymo, be to, laboratorijoje Ropėjų miške A. G. pirštų antspaudų nerasta.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas A. G. kaltės nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Skundžiamame nuosprendyje A. G. kaltė grindžiama prieštaringais ir nenuosekliais D. J. parodymais, galimai duotais siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir byloje esančiais apibendrintais duomenimis, kurie negali būti siejami su nuteistuoju A. G..

5. Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl jo yra nepagrįstas, todėl naikintinas. D. L. skunde nurodo, jog nedalyvavo psichotropinės medžiagos – amfetamino gamyboje ir apie tai nieko nežinojo, I. A. ir S. J. nepažinojo ir nebendravo. 2004 m. birželio mėn. keletą kartų vežė pažįstamus A. G., R. G., D. J., P. S., J. S. į mišką Trakų rajone, kur 2004 m. birželio 27 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Nesutikdamas su teismo išvada, kad jo kaltė yra įrodyta liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga, apeliantas teigia, kad teismas jo kaltę grindė tik nenuosekliais ir prieštaringais D. J. parodymais, kurie neatitinka bylos aplinkybių. Apeliantas pažymi, kad nešventė 2003 Naujųjų metų su D. J. nurodytais asmenimis ir nežinojo apie D. J. parodymuose minimą susitarimą gaminti chemines medžiagas, pokalbių apie galimybę pagaminti narkotines ar psichotropines medžiagas nėra girdėjęs, pinigų tariamam bendram tikslui nedavė.

Pasak apelianto, teismas, priimdamas jam apkaltinamąjį nuosprendį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, nedetalizavo ir nekonkretizavo jo vaidmens, neatsižvelgė į jo parodymus arba neteisingai juos įvertino. Teismas nepagrįstai taikė kolektyvinės atsakomybės principą, neindividualizavo apelianto veiksmų ir vykstančio proceso suvokimo.

Apeliantas skunde nurodo, jog 2004 m. vasarą, draugams paprašius, keletą kartų savo tėvui priklausančiu automobiliu VW Golf vežė juos į mišką, kur šie, apelianto manymu, buvo įsirengę stovyklavietę poilsiui, taip pat vežė palapinę ir kitus, kaip jis manė, poilsiui skirtus daiktus. D. L. pažymi, kad draugai dažnai prašydavo pavežti juos, kadangi jis turėjo automobilį ir galėjo suteikti tokią paslaugą, be to, jam sumokėdavo už sunaudotus degalus. Veždamas girdėjo pokalbius apie kažkokį cheminį procesą, tačiau nesuvokė nei pokalbių nei cheminio proceso esmės. Susitarimo tarp jo ir kitų asmenų dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybos nebuvo. Skunde taip pat pažymima, kad apeliantas buvo paprašytas padėti nuvežti į mišką tik po to, kai į R. Z. automobilį netilpo statinė su vandeniu. Pasak apelianto, tai, kad jis buvo sulaikytas miške kartu su kitais nuteistaisiais, nesudaro pagrindo jį pripažinti kaltu, jo veiksmus bei ketinimus būtina detalizuoti ir individualizuoti. Teismas nepagrįstai taikė kolektyvinės atsakomybės principą, remdamasis tuo, kad apeliantas sulaikymo metu buvo toje grupėje. Apeliantas teigia, jog narkotikų gamybos procese sąmoningai nedalyvavo, formaliai, galimai padėjo kitiems asmenims, tačiau apie konkrečią veiką gaminant narkotines medžiagas nežinojo ir subjektyviai nesuvokė situacijos.

6. Nuteistojo S. J. gynėjas advokatas Saulius Žentelis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir bylą jam nutraukti ( BPK 403 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą. S. J. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

S. J. gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad S. J. su I. A. subūrė organizuotą grupę ir vadovavo jos narių veiklai. Teismas, remdamasis išimtinai D. J. parodymais, padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą. Kiti byloje apklausti asmenys nepatvirtino S. J. dalyvavimo darant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Be to, skunde pažymima, kad D. J. pripažino, kad S. J., ar asmenį panašų į jį, matė tik vieną kartą, vėliau atpažino jį iš nuotraukos, su S. J. niekada tiesiogiai nebendravo, jokių nurodymų iš jo negavo, apie tariamą S. J. dalyvavimą daromoje nusikalstamoje veikoje girdėjo iš kitų asmenų – I. A. ir R. Z.. Nuteistasis I. A. parodė, kad iš visų kaltinamųjų (nuteistųjų) pažįsta tik S. J. ir R. Z.. S. J. buvo jo valymo įmonės klientas, jie bendravo tik tiek, kiek tai susiję su patalpų valymu, organizuotos grupės jie nebūrė, nusikaltimų daryti nesusitarė. R. Z., D. L., R. S., A. G. ir A. S. parodė, jog nepažįsta S. J., organizuotos grupės nebuvo subūrę, nusikaltimų daryti nesusitarė. S. J. minimas tik D. J. parodymuose. Pirmosios instancijos teismas nevertino visų byloje apklaustų asmenų parodymų kompleksiškai – nepalygino jų tarpusavyje, nesusiejo į vieningą loginę visumą, nepašalino prieštaravimų tarp parodymų ir nenurodė duomenų atmetimo motyvų, tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje BPK 305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas. Be to, teismas nepagrįstai kitų kaltinamųjų (nuteistųjų) parodymus atmetė kaip gynybinę taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės bei suklaidinti teismą, jų nepaneigė byloje nustatytomis aplinkybėmis.

S. J. gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad D. J. parodė, jog susitarimas gaminti psichotropines medžiagas tarp jo ir kitų kaltinamųjų (R. Z., A. G., R. S., D. L. ir A. S.) buvo sudarytas švenčiant 2003 Naujuosius metus. Tuo metu nei vienas iš kaltinamųjų (nuteistųjų) S. J. nepažinojo ir nebuvo gavę iš jo jokių nurodymų, vadinasi S. J. objektyviai negalėjo suburti minėtų asmenų į organizuotą grupę. Be to, D. J. paaiškino, kad 2004 m. vasarį pranešę, kad surinko informaciją apie narkotinių medžiagų gamybą ir reikalingi pinigai medžiagoms bei įrangai pirkti, kaltinamieji (nuteistieji) surinko pinigus ir pradėjo pirkti reagentus bei įrangą. Kai beveik visi reikalingi daiktai buvo nupirkti, R. Z. pranešė D. J., kad BMK gaminti nereikės, kadangi 10 l jis gaus iš savo pažįstamo „V“, kuris BMK gavo iš „S“. D. J. teigimu, pirmą kartą apie asmenį vardu S., kuris tariamai prisidės prie jų veikos duodamas BMK, jis išgirdo 2004 m. vasario – kovo mėn., t. y. praėjus daugiau nei metai nuo momento, kada kaltinamieji susitarė pabandyti gaminti narkotines medžiagas ir savo lėšomis nupirko beveik visus reikiamus reagentus bei įrangą, šiuos veiksmus kaltinamieji atliko patys, niekieno neverčiami, negaudami nurodymų iš trečiųjų asmenų.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad D. J. nurodė, jog su S. J. niekada tiesiogiai nekontaktavo nei jis, nei kiti nuteistieji, išskyrus R. Z. ir I. A., kurie grasino, kad jei nepavyks pagaminti kokybiško amfetamino, „S“ labai supyks ir visiems bus blogai, minėjo, kad „S“ aktyviai domisi narkotikų gamyba bei laukia rezultatų. S. J. niekada tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis nedavė nei D. J. nei kitiems amfetaminą gaminusiems asmenims jokių nurodymų ar užduočių. D. J. S. J. matė tik vieną kartą, tačiau su juo nebendravo, o tik iš I. A. ir R. Z. žodžių suprato, kad tai „S“.

Net jeigu D. J. parodymus teismas laiko teisingais, prekursoriaus BMK pardavimas, grasinimai bei domėjimasis gaminimo procesu per trečiuosius asmenis nereiškia, jog S. J. vadovavo nusikalstamai veikai, davė nurodymus ar koordinavo vykdytojų veiklą.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad D. J. galimai buvo suinteresuotas apkaltinti save ir kitus nuteistuosius inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, kadangi prisipažinimas dalyvavus darant nusikalstamą veiką ir aktyvus padėjimas atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas yra būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus.

Be to, S. J. gynėjas nurodo, kad D. J. parodymai tėra išvestinis duomuo, kadangi apie tariamą S. J. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje jis nurodo girdėjęs iš I. A. ir R. Z., pats su juo niekada nebendravo. I. A. ir R. Z., kurių parodymai D. J. parodymų atžvilgiu laikytini pirminiais, paneigė, kad S. J. kokiu nors būdu galėjo dalyvauti ar prisidėti prie jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo ir kad jie kalbėjo apie jį su D. J.. R. Z. parodė, kad S. J. nepažįsta. Pasak S. J. gynėjo, teismas nepagrįstai pripažino D. J. parodymus įrodymais ir rėmėsi jais priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, atmesdamas pirminius įrodymus (I. A. ir R. Z. parodymus).

Skunde teigiama, kad teismas neatskleidė S. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės – išsamiai nenurodė kokiais konkrečiais veiksmais S. J. atliko nusikalstamas veikas, kuo pasireiškė jo vadovavimas, kontroliavimas, koordinavimas. Teismas formaliai ir deklaratyviai konstatavo, kad S. J. kaltė yra pilnai įrodyta.

S. J. gynėjas taip pat nurodo, kad jo ginamasis dėl psichikos sutrikimo nebuvo apklaustas teisme. Teismas visas nuosprendyje išdėstytas išvadas padarė remdamasis bylos baigtimi suinteresuoto D. J. parodymais.

Nuteistojo gynėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad S. J. kaltę patvirtina telefoninių pokalbių įrašai, išklausyti bylos nagrinėjimo metu. Įrašuose girdimas balsas galimai yra ne jo ginamojo, ginamasis bylos nagrinėjimo teisme metu nedalyvavo dėl psichikos sutrikimų, todėl negali patvirtinti arba paneigti, kad balsas garso įraše yra jo, o teismas nesiėmė priemonių šiai abejonei pašalinti.

Teismas, tinkamai neišanalizavęs ir nepalyginęs tarpusavyje visų duomenų, nesusiejęs jų į vieningą loginę visumą, nenurodęs įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais ir atmetė kitus įrodymus, nepašalinęs prieštaravimų tarp D. J. ir kitų kaltinamųjų bei liudytojų parodymų, netinkamai vertino posėdyje tirtus įrodymus ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl S. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo.

Be to, S. J. gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad S. J. neteisėtai disponavo pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais – BMK. Nurodo, jog teismas rėmėsi tik D. J. parodymais, kad BMK amfetamino gaminimui perdavė R. Z., paaiškinęs, kad gavo jį iš „V“, o pastarasis iš „S“. Byloje nėra tiesioginių, pirminių įrodymų, patvirtinančių, kad BMK buvo gautas iš S. J..

Pasak nuteistojo gynėjo, abejonių taip pat kelia teismo išvada, kad tariamos organizuotos grupės nariai 2004 m. gegužės mėn. pagamino labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 100 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Teismas skundžiamame nuosprendyje nekonkretizavo, kokiais įrodymais remiantis padarė tokią išvadą, galimai rėmėsi D. J. parodymais, kad iš 0.8 l BMK jie pagamino 120 g gryno amfetamino, ir kad R. Z. informavo, jog pagamintas amfetaminas buvo labai geros kokybės. Tariamai pagaminta medžiaga nebuvo ištirta įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, specialias žinias bei įrangą turinčio asmens – specialisto ar eksperto, nebuvo objektyviai bei kokybiškai nustatyta jos sudėtis, kiekis ir kita.

Be to, advokato manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalyje įvirtintas nuostatas. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas rėmėsi ne tik įrodymais, išnagrinėtais teismo posėdyje, bet ir ikiteisminio tyrimo duomenimis. Skundžiamame nuosprendyje nurodomas ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinys, perrašant jį iš kaltinamojo akto, dalies rašytinių įrodymų (specialistų išvadų, protokolų ir kt.) turinys, telefoninių pokalbių išklotinių turinys taip pat perrašyti iš kaltinamojo akto. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas duomenimis, surinktais ikiteisminio tyrimo metu, bet ne teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o tai duoda pagrindą manyti, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas, kuris galimai palaikė prokuroro poziciją.

Skunde nurodoma, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad S. J. sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Vadinasi, bendra tvarka pradėtas procesas tapo priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu (LR BPK 393 str.). Išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo teismas priima vieną iš BPK 403 straipsnyje numatytų nutarčių. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo priverčiamųjų medicininių priemonių taikymo procesą reglamentuojančiomis nuostatomis ir išnagrinėjęs bylą priėmė baudžiamojo proceso įstatyme nenumatytą spendimą – nuosprendį, tokiu būdu pažeidė BPK 4 straipsnyje, 392 straipsnyje, 401 straipsnyje ir 403 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas. Toks BPK normų pažeidimas laikytinas esminiu.

Be to, teismas, konstatavęs, kad S. J. yra sutrikusi psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės bei jų valgyti, pripažino jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau –BK) 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnio, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio. 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 266 straipsnį ir nuteisė 12 metų laisvės atėmimo bausme, tokiu būdu taip pat padarė esminį BPK pažeidimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad S. J. pats negali pasinaudoti teise į gynybą bei remdamasis BPK 404 straipsnio ir 312 straipsnio 6 dalies nuostatomis, skundą padavė ir pasirašė gynėjas, nesant raštu išreikštos nuteistojo valios.

7. Nuteistasis I. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį, jam nepadarius veikų, turinčių BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje bei 266 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų požymių.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Be to, teismo išvados, kad apeliantas dalyvavo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme, grindžiamos atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. parodymais, kurių objektyviai nepatvirtina bylos duomenys. Apelianto teigimu, priimdamas apkalinamąjį nuosprendį teismas padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis buvo organizatorius (BK 24 straipsnio 4 dalis) bei kad jam inkriminuojamos veikos buvo padarytos organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis). Bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad I. A. subūrė organizuotą grupę, jai vadovavo ir koordinavo jos narių veiklą, teismas padarė išsamiai neištyręs visų bylos aplinkybių, neįvertinęs byloje esančių įrodymų atskirai ir jų visumos, taip pat neįvertinęs, ar šioje byloje pakanka įrodymų šiai išvadai pagrįsti. Vertindamas įrodymus teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu.

I. A. teigia, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nė vienas liudytojas ar kaltinamasis, išskyrus nuo baudžiamosios atsakomybės atleistą D. J., neparodė, kad apeliantas būtų atlikęs pagal BK 24 straipsnio 4 dalies organizatoriui priskiriamus veiksmus.

Teismo išvadą, kad I. A. buvo grupės organizatorius, paneigia ir D. J. duoti parodymai, kad švenčiant 2003 m. Naujuosius metus, būtent jis (D. J.) pasiūlė surinkti informaciją kaip pagaminti amfetaminą, o kiti sutiko dalyvauti narkotinių medžiagų gamyboje. D. J. daugiau nei metus rinko informaciją, internete surado BMK ir amfetamino gamybos formules, 2004 m. vasario mėn. būtent jis informavo R. Z., kad informacija surinkta, ir jam reikalinga finansinė pagalba medžiagoms bei įrangai įsigyti, visi (taip pat ir D. J.) sudėjo pinigus ir pirko laboratorijoje naudojamus daiktus. Visa tai rodo itin aktyvų D. J. vaidmenį priimant sprendimą gaminti psichotropines medžiagas ir jų gamybos procese bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent jis parengė šia nusikalstamą veiką bei jai vadovavo, nurodydamas kitiems asmenims, kokios pagalbos jam reikia nusikalstamos veikos vykdymui, taip pat atliko kitus veiksmus įgyvendindamas savo sumanymą pagaminti psichotropinę medžiagą – amfetaminą.

Be to, teismo išvadą, kad I. A. buvo grupės organizatorius, paneigia ir D. J. parodymai, jog jis (D. J.) bei kiti jo nurodomi asmenys patys priiminėjo sprendimus: po kiek pinigų psichotropinių medžiagų gamybai susidėti, kaip ir kada juos panaudoti, kur ir kokias medžiagas, skirtas amfetaminui gaminti, pirkti, kokiose vietose užsiimti psichotropinių medžiagų gamyba ir panašiai.

Apeliantas taip pat pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių D. J. parodymus. Be to, D. J. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenurodė konkrečių aplinkybių, susijusių su jo nurodytomis nusikalstamomis veikomis: konkrečių datų, pinigų sumų, kurios buvo skirtos ir panaudotos psichotropinių medžiagų gamybai, kokias pinigų sumas skyrė kiekvienas, jo teigimu, nusikalstamose veikose dalyvavęs asmuo.

Apeliantas nurodo, jog byloje nėra duomenų apie konkrečius jo veiksmus tariamai suburiant organizuotą grupę ir įtraukiant į jos veiklą D. J. ir kitus asmenis bei apie bent apytikslį organizuotos grupės subūrimo laiką. Taip pat byloje nėra duomenų apie organizuotos grupės vadovavimui bei narių veiklos koordinavimui būdingus I. A. veiksmus. Be to, nėra jokių objektyvių duomenų, kad apeliantas būtų finansiškai ar kitais būdais prisidėjęs prie D. J. vykdytos psichotropinių medžiagų gamybos. Taigi teismo išvada, kad I. A. buvo organizuotos grupės organizatorius, nenustačius konkrečių organizatoriui būdingų jo veiksmų ir byloje nesant tokius veiksmus objektyviai ir neginčijamai patvirtinančių įrodymų, laikytina nepagrįsta ir neatitinkančia faktinių bylos aplinkybių.

Be to, apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad D. J. parodymai ir telefoninių pokalbių išklotinės, patvirtina, jog apeliantas buvo organizuotos grupės organizatorius. Nurodo, jog telefoninių pokalbių turinyje toks vaidmuo neatsispindi. D. J. parodymai apie vaidmenų pasiskirstymą bei apelianto - tarpininko tarp S. J. ir kitų grupės narių - vaidmenį prieštarauja jo D. J. parodymams apie aktyvų jo (D. J.) vaidmenį inicijuojant psichotropinių medžiagų gamybą ir parengiant šią nusikalstamą veiką bei šių medžiagų gamybos procese. Pasak apelianto, teismo išvada, kad jis subūrė organizuotą grupę, vienijo kitus grupės narius, vadovavo, duodamas nurodymus kiek ir kokios kokybės amfetamino pagaminti, kontroliavo gamybos procesą ir vadovavo jam per R. Z., yra nepagrįsta.

Be to, I. A. teigia, kad išvadas dėl jo kaltės pasikėsinant pagaminti psichotropines medžiagas, jas pagaminant bei disponuojant psichotropinių medžiagų prekursoriumi, teismas padarė išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjęs visų šios bylos aplinkybių, bei įstatymų nustatyta tvarka neįvertinęs byloje esančių įrodymų visumos, todėl šios išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jų objektyviai nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teismo posėdyje, o apelianto kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo grindžiama prielaidomis ir spėjimais. Duomenų, patvirtinančių jo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, byloje nėra. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių D. J. parodymus, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo ir patikimumo.

D. J. parodymus, jog jis nežino, kuris iš nuteistųjų jam pirmas pasiūlė pagaminti psichotropines medžiagas, priemones ir medžiagas psichotropinėms medžiagoms gaminti pirko visi nuteistieji, prekursorių BMK jam perdavė R. Z. bei I. A., amfetamino gamyba vyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiame name buvo pagaminta 120 g gryno amfetamino, paneigia R. Z. parodymai, kad: jam susiginčijus su D. J. dėl galimybės pagaminti psichotropines medžiagas, D. J. pažadėjo įrodyti, kad gali tokias medžiagas pagaminti, abu supirko visas reikiamas priemones ir medžiagas, naudojamas psichotropinių medžiagų gamybai, D. J. pavyko pagaminti prekursorių BMK, kuris buvo rastas įvykio vietos apžiūros 2004 m. birželio 27 d. metu, psichotropinių medžiagų gamyba niekada nevyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), psichotropinių medžiagų D. J. nepavyko pagaminti.

D. J. parodymus, kad 2004 m. gegužės mėnesį psichotropinių medžiagų gamyba tris dienas vyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir buvo pagaminta 120 g gryno amfetamino, paneigia ir liudytojų A. N. bei S. N. parodymai, kad: šiame bute elektra buvo atjungta nuo 2004 m. pradžios, buto raktai I. A. žinioje buvo tik vieną dieną, nes jis norėjo atvesti žmones, norėjusius apžiūrėti patalpas. Tokius D. J. parodymus paneigia ir liudytojo N. O. parodymai, kad jis šias patalpas su apeliantu apžiūrėjo 2004 m. rugpjūčio mėn. Teismas neįvertino parodymų, objektyviai paneigiančių D. J. parodymus, ir nuosprendyje dėl jų nepasisakė. Be to, D. J. parodymų nepatvirtino ir kiti nuteistieji.

Be to, apeliantas teigia, kad D. J. parodymai apie faktines šių nusikalstamų veikų aplinkybes yra prieštaringi, todėl nelaikytini teisingais ir patikimais. D. J. teigė, kad amfetamino gamybą finansavo S. J., ir prieštaraudamas savo parodymams nurodė, kad jis ir kiti nuteistieji sudėjo į krūvą turimus pinigus psichotropinių medžiagų gamybai, R. Z. rinko ir skirstė pinigus, psichotropinių medžiagų gaminimo procese kiti nuteistieji dėjo pinigus į bendrą kasą. Be to, D. J. teigė, kad R. Z. jam grasino bei vertė gaminti amfetaminą, I. A. grasino ir sakė, kad reikia S. J. grąžinti susidariusią skolą, ir prieštaraudamas savo parodymams teigė, kad niekieno neverčiamas rinko informaciją, reikalingą psichotropinių medžiagų gamybai, niekieno neverčiamas ėmėsi gaminti amfetaminą, pats asmeniškai rūpinosi reikalingų medžiagų pirkimu, slėpė gamybai naudotas priemones ir medžiagas, kartu su kitais nuteistaisiais priiminėjo sprendimus dėl psichotropinės medžiagos gamybos vietos. Be to, D. J. teigė, kad apeliantas tarpininkavo tarp S. J. ir kitų grupės narių, ir prieštaraudamas savo parodymams tvirtino, kad R. Z. tiesiogiai iš S. J. gavo 1 l BMK, 2004 m. gegužės mėn. R. Z. iš jo (D. J.) paėmė amfetaminą, kad perduotų S. J., S. J. per R. Z. perdavė 9 l BMK bei 3000 Lt, R. Z. jam nurodė, jog pavykus pagaminti reikalaujamą kiekį amfetamino, S. J. nupirks jam kompiuterį. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepašalino D. J. parodymų prieštaravimų ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jų neįvertino bei dėl jų nepasisakė.

Apeliantas taip pat pažymi, kad D. J. galimai davė neteisingus parodymus, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, D. J. parodymų patikimumu bei teisingumu leidžia abejoti duomenys apie jo asmenybę, t. y. jam yra iškelta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo. Tačiau teismas nevertino D. J. parodymų patikimumo. Be to, teismas neteisingai interpretavo telefoninių pokalbių, kuriais grindė jo kaltę, turinį, kadangi visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, o tik formaliai perklausė teismo posėdyje, telefoninių pokalbių išklotinių turinys perrašytas iš kaltinamojo akto.

Apeliantas taip pat teigia, kad teismas išvadą dėl jo kaltės 2004 m. gegužės mėnesį padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. pagaminus daugiau nei 100 g psichotropinės medžiagos – amfetamino – pagrindė prielaidomis ir spėjimais, kadangi nesant specialisto išvados ar ekspertizės akto, negalima objektyviai spręsti apie pagamintos medžiagos rūšį, pavadinimą, savybes bei grynosios medžiagos kiekį. Nesant galimybės atlikti ekspertizę ar specialisto tyrimą, abejones dėl tariamai pagamintos medžiagos rūšies ir kiekio, kurių nebegalima pašalinti, teismas turėjo vertinti apelianto bei kitų nuteistųjų naudai. Be to, skunde pažymima, kad teismo posėdžio metu apklausta specialistė I. Žvironaitė parodė, kad net ir turint visas reikiamas medžiagas ir laboratorijos įrangą, įmanoma, kad amfetamino nepavyktų pagaminti, jei gaminant būtų suklysta, panaudotos netinkamos medžiagos, netinkamai pritaikytos formulės. Posėdyje liudytoja apklausta specialistė taip pat negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad įvykio vietoje 2004 m. birželio 27 d. rastoje laboratorijoje buvo gaminamas amfetaminas.

I. A. taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 266 straipsnį. Teismas nuosprendyje nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais ir aplinkybėmis I. A. padarė BK 266 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir išvadą dėl jo kaltės pagrindė prielaidomis bei spėjimais, o ne byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantai ir jų gynėjai palaikė savo apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti, o prokurorė sutiko su nuteistojo S. J. gynėjo apeliaciniu skundu dėl jo ginamajam netinkamai taikyto priverčiamųjų medicinos priemonių proceso ir prašė šioje dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo dėl priverčiamųjų medicinos priemonių S. J. taikymo, o kitų apeliantų skundus prašė atmesti kaip nepagrįstus.

Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išsamiai, visapusiškai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą ir nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų pagrįstumą bei pašalinti apeliaciniuose skunduose keliamas abejones, vadovaudamasi BPK 324 straipsnio 6 dalimi, atlikusi įrodymų tyrimą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė baudžiamąją bylą ir tai sudaro pagrindą teisėjų kolegijai šiame nuosprendyje pasisakyti dėl teismo išvadų visumoje.

Dėl BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio normų taikymo bei teismo šališkumo

Iš esmės visi nuteistieji kvestionuoja apkaltinamojo teismo nuosprendžio atitiktį BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nustatytiems reikalavimams, tvirtina jį esant pagrįstą prielaidomis, o nuosprendyje esančių įrodymų vertinimą nurodo pirmosios instancijos teismą atlikus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus.

Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Be to, teismas nuosprendį pagrindžia tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis, ką apeliaciniuose skunduose pabrėžia ir nuteistieji, negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką (kasacinė byla Nr. 2K-P-218/2009).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas nesilaikant nuosprendžio surašymui keliamų BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose numatytų reikalavimų. Skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas, aprašęs nuteistiesiems inkriminuotas organizuota grupe padarytas veikas - pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) įgijimo, laikymo, gabenimo ir panaudojimo aplinkybes (du epizodai), dviejų pasikėsinimų pagaminti psichotropinę medžiagą – amfetaminą, turint tikslą ją platinti ir labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – amfetamino pagaminimo ir jo gabenimo bei neturint leidimo įsigytų, laikytų bei gabentų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų faktines aplinkybes, kiekvieno kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų įrodytumo neaptarė, nepalygino bylos įrodymų, išsamiai neišanalizavo jų turinio ir neaptarė tiek teisinančių, tiek kaltinančių aplinkybių bei nepašalino prieštaravimų, tačiau šiuos nuosprendžio surašymo pažeidimus pripažinti esminiais teisėjų kolegija neturi pagrindo, jie šalintini išnagrinėjus nuteistųjų apeliacinius skundus. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė esminių BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ir (ar) kurie būtų sukliudę nešališkai, nors šiuo atveju ir neišsamiai, išnagrinėti bylą, juo labiau pripažinti, kad byla išnagrinėta šališkai dėl išimtinai kaltintojo pusės palaikymo, kaip teigiama S. J. gynėjo S. Žentelio apeliaciniame skunde, kadangi ikiteisminio tyrimo duomenų (nuteistųjų A. S., R. S., D. L. ir R. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų) išdėstymas apkaltinamajame nuosprendyje, juos perskaičiuos teisiamojo posėdžio metu (t.8, b.l. 175-182), byloje esantiems įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis) nekelia abejonių dėl leistinumo principo laikymosi bei nepatvirtina teismo šališkumo nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektais. Byloje nėra duomenų, kurie teisėjų kolegijai keltų abejonių dėl teisėjos nešališkumo, nei vienai iš proceso šalių bylos nagrinėjimo metu nebuvo reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas, ar teismas būtų suinteresuotas bylos baigtimi.

Dėl įrodymų vertinimo

Visuose apeliaciniuose skunduose keliamas įrodymų patikimumo ir pakankamumo klausimas. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs byloje esančių įrodymų atskirai ir jų visumos, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės, padarė neteisingas ir logikos dėsniams prieštaraujančias išvadas dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįstumo (įrodymų pakankamumo), apeliaciniuose skunduose teigdami, jog byloje, be BK 39¹ straipsnio pagrindu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. parodymų, objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadas, byloje nėra, t.y. pirmosios instancijos teismas nevertino nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. J. parodymų jų patikimumo aspektu. Apeliantų teigimu, tai prieštarauja teismų praktikai, kurioje laikomasi pozicijos, kad apkaltinamojo nuosprendžio grįsti išimtinai BK 39¹ straipsnio pagrindu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens parodymais negalima. Tuo tarpu byloje esančių įrodymų visuma teisėjų kolegijai nekelia abejonių dėl to, kad apeliantai D. J., R. Z., A. G., R. S., A. S. ir D. L. organizuota grupe, kiekvienas (atskiruose epizoduose skirtinga apimtimi) atlikdamas jam pavestus veiksmus (vaidmenį), iš S. J. įgyto ir per I. A. perduoto R. Z. pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus), S. J. ir I. A. nurodymu tris kartus pasikėsino pagaminti psichotropinę medžiagą – amfetaminą, turėdami tikslą šią narkotinę medžiagą platinti, o R. Z. valdytame automobilyje „Peugeot 605”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastus ginklus ir šovinius, į mišką atgabeno būtent jis. Kartu pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymams ir jų vertinimui. Tačiau siekdamas pašalinti abejones dėl D. J. parodymų, apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir apklausęs D. J., neturi pagrindo konstatuoti, kad tokius parodymus jis davė siekdamas apie nuteistuosius duoti melagingus parodymus, ir neleidžia jo parodymų vertinti kaip nepatikimų, todėl jie pripažintini tinkamais įrodymais.

Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad 2004 m. birželio 28 d. pagal 2004 m. birželio 27 d. gautą Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos 3-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. Termino 2004 m. birželio 27 d. tarnybinį pranešimą, kad 2004 m. birželio 9 d. asmenų grupė – R. Z., R. S., A. G., A. S., D. L., J. S., P. S., D. J. Vilniaus mieste chemijos ir kitose parduotuvėse supirkinėjo chemines medžiagas psichotropinių medžiagų gamybai, Vilniaus r., prie Paluknės k. pastatė nedidelį medinį namelį, kur suvežė supirktas chemines medžiagas ir įrangą bei nuo 2004 m. birželio 25 d. 17 val. iki 2004 m. birželio 27 d. 18 val. mėgino pagaminti psichotropines medžiagas, – buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00067-04 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio 2 dalies (t. 1, b.l. 2,3). Iš 2004 m. birželio 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad minėti asmenys tiriant operatyvinę informaciją buvo sulaikyti Trakų rajone, Ropėjų miške, apie 4 km. nuo Paluknio kaimo miško laukymėje, kurioje buvo įrengta pavėsinė, pastatyta palapinė, šalia stovėjo du automobiliai – Peureot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atlikus minėtų automobilių apžiūrą, automobilyje VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje rastos svarstyklės, automobilio Peureot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone, po vairuotojo sėdyne, rastas pistoletas su 5 šoviniais dėtuvėje, o šio automobilio bagažinėje – nupjautavamzdis šautuvas. Nuo pavėsinės 60 m link upės rasta įrengta kita pavėsinė, dengta polietilenu ir medžių šakomis, kurioje ant stalo stovi dujinė viryklė, o ant jos stiklinė kolba su gelsvu skysčiu. Pavėsinės viduje taip pat rastos kartoninės dėžės su įvairiais stikliniuose induose esančiais skysčiais ir cheminėmis medžiagomis, atverstas sąsiuvinis su cheminiais užrašais. Pirminiais duomenimis buvo įtariama, kad tai psichotropinių medžiagų gamybos laboratorija ir tuo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b.l. 4).

Ikiteisminio tyrimo metu parodymus sutikęs duoti įtariamasis D. J. (t. 4, b.l.18-21,23-29,31-32), savo nuoseklius ir iš esmės vienodus parodymus patvirtino pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (t. 8, 166-173; t. 11, b.l.132-146), nurodydamas, jog sumanymas gaminti narkotines medžiagas jam, R. Z., A. G., R. G., R. S., A. S., J. S., P. S. bei D. L. kilo švenčiant 2003-ius Naujuosius metus, nes iš šio verslo galima gerai užsidirbti. Kadangi gerai išmano chemiją, jis pažadėjo surinkti visą informaciją, kaip pasigaminti amfetaminą, kiti siūlėsi padėti finansiškai, įsigyjant reikiamus įrengimus, reagentus, supirkti medžiagas bei teikti kitą pagalbą. Informaciją jis rinko maždaug metus ir nustatė, kad lengviausias būdas pasigaminti amfetaminą susideda iš dviejų stadijų: pirmoji – pagaminti pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių), antroji – iš prekursoriaus pagaminti narkotinę medžiagą – amfetaminą. 2004 m. vasario mėnesį jis informavo R. Z., kad informacija amfetamino gamybai surinkta, todėl reikalingi pinigai medžiagoms bei įrangai įsigyti. Buvo nuspręsta gaminti pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių), nes jie galvojo, kad dėl tokių veiksmų baudžiamoji atsakomybė nekyla. Reagentų bei įrangos supirkimui reikalingas bendrai surinktas lėšas saugojo ir minėtų daiktų supirkimą reguliavo R. Z., duodamas nurodymus R. G., D. L., J. S., A. G., kur ir kokius daiktus bei reagentus pirkti, o jis (D. J.) pirko įvairius indus. Šiuos D. J. parodymus iš dalies bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu (t. 4, b.l. 161-168, t. 8, b.l. 175-179) bei savo baigiamojoje kalboje apeliacinės instancijos teisme (t. 11, b.l. 210) patvirtino nuteistasis R. Z., nurodęs, kad švęsdamas 2004 metų sutikimą susilažino su D. J., kuris tvirtino galįs pagaminti pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių) – BMK, naudojamą amfetamino gamyboje. 2004 m. pavasarį jis kartu su D. J. supirko įrangą ir reagentus, skirtus psichotropinių medžiagų pirmtako BMK pagaminimui. Iš pradžių viską laikė senelio garaže Liudvinavo g., Vilniuje, o vėliau šiuos daiktus bei dujinę viryklę, dujų balioną kartu su D. J. tėvo „Peugeot“ markės automobiliu nuvežė į Paluknio mišką, kur, jam padedant, D. J. surinko laboratoriją. D. J. maišė reagentus, kažką gamino, o ryte pasakė, kad jam pavyko pagaminti BMK, rodė indą su kažkokia mase, tačiau jis (R. Z.) juo nepatikėjo.

Aukščiau išdėstyti nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. J. ir nuteistojo R. Z. parodymai patvirtina, kad 2004 m. balandžio mėnesį D. J. ir R. Z. (duomenys neskelbtini) sodyboje turėjo pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių), t.y. buvo pasirengę pirmajam narkotinės medžiagos – amfetamino pagaminimo etapui. Kaip matyti iš D. J. ir R. Z. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, kuriuos D. J. patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdyje, dėl šiame epizode jiems inkriminuotų nusikalstamų veiksmų laiko, būdo bei įvykių sekos aplinkybių jų duoti parodymai sutampa, o iš esmės skiriasi dėl gamintos medžiagos bei asmenų, kurie, kad ir netiesiogiai, dalyvavo šios medžiagos gaminimo procese.

Iš tolimesnių D. J. parodymų turinio matyti, jog po to, kai amfetamino gamybai reikiama informacija buvo surinkta ir nuspręsta gaminti prekursorių bei supirkti tam reikalingi daiktai ir reagentai, R. Z., kuris D. J. teigimu, jų kompanijoje buvo vyriausias, planus pakeitė, nurodydamas, kad prekursoriaus (BMK) gaminti nereikės, nes šią medžiagą jis gaus iš pažįstamo vardu V., kaip vėliau sužinojo I. A., kurią gaus iš gero draugo S. (S. J.). Paaiškino, kad tai labai rimti žmonės, suteiksiantys finansavimą, todėl reikia padaryti bandomąją partiją. Netrukus R. Z. informavo, kad pažįstamas S. amfetamino gamybai davė 1 litrą BMK, kurios tinkamumą reikia patikrinti ir pagaminti bandomąją partiją amfetamino, kuris ateityje bus realizuojamas per tą patį Sergijų.

Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis D. J. atpažino I. A. kaip asmenį vardu V, kurio nurodymu ir kontroliuojamas Trakų r. Raudonės 1-ojo kaimo sodyboje, taip pat ir (duomenys neskelbtini) esančiose patalpose bei Trakų r., Ropėjų miške, gamino psichotropinę medžiagą amfetaminą, o S. J., kaip asmenį panašų į vyriškį vardu S., kurį matė 2004 m. gegužės mėnesį prie patalpų (duomenys neskelbtini), ir kurio užsakymu buvo gaminamas amfetaminas (t. 4 b.l. 33-38). Pažymėtina, kad liudytojai A. ir S. N., atpažinę I. A. kaip S. J. draugą, kuris žinojo apie išnuomojamą butą (duomenys neskelbtini) ir jame lankėsi, jį taip pat vadino „V“, o tai visų aplinkybių kontekste neduoda pagrindo abejoti, kad abiem atvejais kalbama apie vieną ir tą patį asmenį, juo labiau, kad telefoninių pokalbių išklotinėse I. A. taip pat vadinamas „V“. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. J. paaiškino, kad S. J. atpažino apžiūrėjęs tyrėjo pateiktas keturias nuotraukas, prieš atpažinimą iš nuotraukų niekas jam šio žmogaus nerodė, nesakė, kad jį reikia atpažinti, specialiai nerodė jo nuotraukos. Atpažino, nes prie Bokštų g. esančio buto matė jį pakankamai iš arti, gal 5-7 metrų atstumu (t. 11, b.l. 144).

Duodamas parodymus D. J. viso bylos nagrinėjimo proceso metu nuosekliai teigė, jog prekursoriaus (BMK) ir bandomosios amfetamino partijos pagaminimo tikslu 2004 m. balandžio mėnesio pradžioje I. A. savo BMW markės automobiliu jį, R. Z., J. S., A. S. ir R. S. nuvežė į R. Z. tėvų sodybą Trakų rajone, vakare į sodybą atvažiavo D. L. ir A. G.. Sodybos garaže iš atsivežtų įrengimų surinko laboratoriją, tačiau gamybos procesas buvo nesėkmingas, nes gamindamas jis padarė klaidą. Nepavykus pagaminti amonio formiatą, dalį laboratorijos įrango ir reagentų (chemines medžiagas) bei BMK jie paslėpė sodybos pirtyje. 2004 m. balandžio 11 d., per Velykas, R. Z. jį ir J. S. dar kartą nuvežė į tą pačią sodybą, jos pirtyje jie surinko laboratoriją, iš 200 g BMK jiems pavyko pagaminti apie 30 g miltelių, kuriuos atidavė į sodybą atvažiavusiam A., tačiau iš tiesų šį kartą procesas nepavyko – vietoje amfetamino buvo gauta kita cheminė medžiaga (natrio sulfatas), nes amfetamino gamybai buvo netinkamos sąlygos. Visą laboratorijos įrangą, reagentus ir likusį – apie 0,8 l BMK jie paslėpė prie sodybos pievoje esančioje slėptuvėje, iš kurios 2004 m. gegužės mėnesį jis, J. S., A. G. paėmė laboratorijos įrangą ir reagentus ir nuvežė į išnuomotą butą senamiestyje. Savo su pirmuoju epizodu susijusius parodymus D. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4. b.l. 52 -63).

Nuoseklius ir vienodus D. J. parodymus, susijusius su amfetamino gamybos 2004 m. balandžio 11-12 dienų epizodu (ir kitais apeliantams inkriminuojamais epizodais), kaip ir juos patvirtinančių nuteistojo R. Z. parodymų dalį patvirtina telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus išslaptintuose protokoluose užfiksuotų telefoninių pokalbių išklotinės. Išklotinėse užfiksuotuose pokalbiuose esamą informaciją sugretinus su jau minėtais atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. ir nuteistojo R. Z. parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais, susijusiais su šiuo ir kitais bylos epizodais, aiškiai suprantama, apie ką vyko organizuotos grupės narių konspiraciniai pokalbiai ir kokia tų pokalbių esmė, kuri, priešingai nei teigia apeliantas I. A., pirmosios instancijos teismo atskleista ne izoliuotai nuo kitų byloje esančių įrodymų, o iš karto pateikiant šių pokalbių analizės kitų byloje esančių rodymų kontekste, sugretinus pokalbiuose atskleistą informaciją su kitais byloje esančiais įrodymais, rezultatą, nors nuosprendyje šios aplinkybės ir nebuvo analizuojamos (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai).

Ištyrusi ir įvertinusi telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuotų garso įrašų duomenų visumą, fonoskopinių teismo ekspertizių aktus (t. 9, b.l. 26-42, 99-168), kratos ir daiktų apžiūros protokolus (t. 3 b.l. 69, 70, 71, 73, 74, 75, 165-183, 180-219, 249-254, 220-248), kuriuose nustatytų kratos metu pas organizuotos grupės narius rastų mobiliojo ryšio telefono aparatuose naudotų SIM kortelių (jų turinio) ir abonentinių numerių santykis su telefoninių pokalbių išklotinėse atskleista informacija, teisėjų kolegija neturi jokių abejonių dėl šiuose protokoluose užfiksuotų telefono numerių ir pokalbių priskirtinumo konkretiems organizuotos grupės nariams. Iš daiktų apžiūros protokolų ir skambučių išklotinių aiškiai matomas organizuotos grupės narių susižinojimo bevielio mobiliojo ryšio priemonėmis dažnumas ir intensyvumas, o telefoninių pokalbių išklotinėse atskleidžiamas tų pokalbių turinys kitų byloje esančių įrodymų kontekste parodo, kas ir su kuo iš organizuotos grupės narių konkrečiu atveju bendravo ir koks tų pokalbių turinys. Atsižvelgiant į tai, apelianto R. Z. skundo argumentas, jog jo valdomame automobilyje „Peugeot 605“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), rastas mobilaus ryšio telefono aparatas „Nokia 3310“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), apie ką liudija apžiūros protokolas (t.1 b.l. 47-48), jam nepriklausė, atmestinas kaip nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantai neigė dalyvavę užfiksuotose ir jiems išklausyti pateiktuose telefoniniuose pokalbiuose, tuo tarpu jau minėtus byloje esančius objektyvus įrodymus patvirtino D. J. paaiškinimai, kad jam pateiktuose išklausyti pokalbiuose jis, R. Z. ir I. A. kalbasi apie pasiruošimą gaminti psichotropinę medžiagą – amfetaminą, jos gamybą, pinigus, būtinus reagentams ir laboratorijos įrangai supirkti, reikiamų priemonių supirkimą, apie ką liudija tolimesnė byloje esančių įrodymų analizė.

Taigi užfiksuoti telefoniniai pokalbiai parodo, kad jau 2004 m. kovo mėnesio pabaigoje I. A. ir S. J. kalbasi apie tai, jog viskas paruošta ir viską galima daryti, todėl aukščiau aptartų D. J. parodymų kontekste, 2004-03-27 21.55 val. pokalbio metu I. A. ir S. J. 21:58 val. pasakytas frazes pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškino taip, jog šiame pokalbyje I. A. informavo S. J., kad amfetamino gamybai yra viskas paruošta ir R. Z. su D. J. gali pradėti dirbti (t.2, b.l. 1-3). Tuo tarpu iš 2004-03-30 22.13 val. tarp I. A. ir S. J. vykdusio pokalbio turinio akivaizdu, kad jie kalba apie tai, jog tuo metu jau buvo patikrintas S. J. pateikto BMK bandomajai partijai pagaminti tinkamumas (t.2, b.l. 7-8). Pažymėtina, kad kelių dienų paklaida D. J. parodymuose, įvertinus dar ir tai, kad balandžio mėnesio pradžioje į (duomenys neskelbtini) kaimo sodybą gaminti bandomąją partiją amfetamino D. J. nurodo važiavęs kelis kartus, ką iš esmės patvirtina I. A. ir S. J. pokalbių analizė, nėra pagrindo teigti, kad telefoninio pokalbio turinys prieštarauja D. J. parodymams. Iš 2004-04-01 9.58 val., 2004-04-02 18.01 val., 2004-04-03 19.21 val., 2004-04-03 19.21 val. ir 2004-04-04 17.50 val. S. J. ir I. A. telefoninių pokalbių turinio matyti, kad jie nuolat bendrauja, kadangi S. J. domisi, kaip sekasi jauniems draugams, kuriuos abu pašnekovai vertina kaip gerus specialistus, pageidauja kuo greičiau nustatyti gaminamo amfetamino kokybę, todėl prašo I. A. patikrinti, „kas gi ten jiems gaunasi“ bei paskatinti juos kuo greičiau dirbti, nes „mums svarbiausia, kad atiduotume, tai, ką mes turime“, t.y. nori greičiau pateikti amfetaminą užsakovams (t.2, b.l. 8-11, 13-17, 17-18). Iš 2004-04-05 10.54 val. pokalbio matyti, kad I. A. prašo S. J. dujinės viryklės (t.2, b.l. 19-20), kas visiškai atitinka D. J. parodymus, kad lygintuvas, kurį jis buvo pasiėmęs reagentų kaitinimui skleidė per mažai šilumos, todėl tąkart amonio formiato jiems pagaminti nepavyko. Tolimesni I. A. ir S. J. pokalbiai – 2004-04-07 15.15 val., 18.29 val. ir 18.47 val., taip pat 2004-04-10 12.44 val., 14.47 val., 12.51 val. ir 14.56 val. bei 2004-04-12 14.56 val. patvirtina, kad I. A. ir S. J. rūpinasi amfetamino gamybos procesu, kuris, kaip patvirtina jų pokalbių turinys ir D. J. parodymai, nebuvo sėkmingas (t.2, b.l. 21-24, 24-25, 25-31, 31-36). Iš 2004-04-(07-12) pokalbių turinio matyti, kad I. A. ir S. J. laukia tinkamos kokybės amfetamino, kadangi pagamintasis neatitinka kokybės reikalavimų. Šią aplinkybę patvirtina minėti D. J. parodymai. I. A. aiškina, kodėl nepavyksta pagaminti, teisinasi, o S. J. duoda nurodymus, kaip reikia veikti šioje situacijoje: „tegul, sakau, geriau tegul padarys mažesnį kiekį, na“. Kaip matyti, I. A. informuoja S. J., kad naudojo fizines bausmes, nes nepavyko pagaminti geros kokybės amfetamino: „<...aš atvažiavau su ketinimais su tais, kad žinai, kad iš karto duoti...>, <...iš karto ir išrašiau...>. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino D. J., kuris nurodė, kad R. Z. ir I. A. jam nuolatos grasino susidorojimu, jeigu amfetaminas nebus pagamintas, nes sutarta su svarbiais žmonėmis, todėl nepagaminus bus blogai visiems. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. J. paaiškino, kad dėl nesėkmingų bandymų pagaminti amfetaminą jis liko skolingas, skolą privalėjo atiduoti pinigais arba toliau gaminti produktą, o kadangi pinigų neturėjo, turėjo atidirbti, jam buvo daromas didelis psichologinis spaudimas (t. 11, b.l. 133). Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės, iš kurių matyti, kad D. J., R. Z. ir kitiems yra nuolatos grasinama, nes jiems nepavyksta pagaminti amfetaminą: „<...Arba toliau dirba, arba, <...>, tikrai vežame ten kur į mišką, ...> (t.2, b.l. 53-54). Iš 2004-05-02 13.49 val. pokalbio aiškiai suprantamas S. J. nurodymas I. A. išsiaiškinti su vaikėzais, ką jie galvoja, primygtinai reikalaujama griežtai kontroliuoti ir paspausti, kad jie pagamintų amfetaminą (t.2, b.l. 57-58).

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką asmenų – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo – parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tai yra akcentuojame ir nuteistųjų apeliaciniuose skunduose. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, nustačius to paties straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, vieną iš jų – jei toks asmuo duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme, tačiau šie duomenys neturi savarankiškų įrodymų reikšmės ir jie teismo sprendime gali būti analizuojami, jais remiamasi tik tikrinant kitų bylos įrodymų patikimumą ir yra reikšmingi formuojant teismo vidinį įsitikinimą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įstatymų reikalavimus, nuteistųjų R. Z. ir D. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė šalia kitų teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriais grindė teismo išvadas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tokiu būdu nepagrįstai šiems nuteistųjų parodymams suteikdamas savarankišką įrodomąją reikšmę.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistųjų R. Z. ir D. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 4, b.l. 159, 161-168, t. 5, b.l. 87-91) ir pirmajame, ir kituose epizoduose visiškai patvirtina D. J. parodymus bei atitinka telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuotų I. A. ir S. J. (kituose epizoduose taip pat ir kitų organizuotos grupės narių) pokalbių turinį, patvirtindami šių įrodymų patikimumą. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. Z. nurodė, kad amfetamino gaminimo procese be D. J. dalyvavo jis, A. S., A. G., A. S., kurie D. J. padavinėjo reikiamas chemines medžiagas (t. 4 b.l. 159, 161-168), o D. L. parodė, kad 2004 m. balandžio mėnesį R. Z., nieko konkrečiai nepaaiškinęs, pakvietė jį važiuoti į jo tėvams priklausančią sodybą, esančią Trakų r., girdėjo, kaip R. Z. ir D. J. kalbėjo apie kažkokias chemines medžiagas ir reakcijas. R. Z. prašymu jis iš namų paėmė lygintuvą ir kastuvą. Nuvykus į sodybą, ten jau buvo D. J., A. S., R. S.. Šalia sodybos esančiame garaže jis matė stiklainius, termometrą, kolbose skysčius ir iš jų nevestus vamzdelius, tačiau nesuprato, kam visa tai reikalinga ir ką ten darė jo draugai. Patvirtino, kad R. Z. jam minėjo, jog jie su D. J. daro kažkokią cheminę medžiagą, tačiau iš kalbų suprato, kad tą vakarą tos cheminės medžiagos jiems nepavyko padaryti.

Teisėjų kolegijos vertinimu byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad D. J. ir R. Z., iš S. J. per I. A. perduoto 1 litro pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono (fenilacetono), kurio įgijimo ir laikymo aplinkybių byloje esančių duomenų nepakanka nustatyti, S. J. ir I. A. nurodymu (jų kontroliuojami), Vilniaus mieste įsigijus trūkstamas priemones – reagentus ir laboratorijos įrangą, skirtą amfetamino gamybai, apie ką liudija telefoninių pokalbių išklotinių analizė, nugabenę į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, 2004 m. balandžio 11-12 dienomis, kontroliuojami I. A., pasikėsino pagaminti psichotropinę medžiagą – amfetaminą, turėdami tikslą ją platinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi amfetamino gamybai nebuvo tinkamų sąlygų.

Visi aukščiau išdėstyti įrodymai patvirtina, kad esamomis sąlygomis pagaminti amfetamino nepavyko, todėl buvo imtasi veiksmų amfetamino gamybai tinkamoms sąlygoms sudaryti. D. J. parodymus, kad amfetamino gamybai reikalingų sąlygų sudarymu rūpinosi I. A., kuris patikino, kad sąlygos bus sudarytos, nes tuo suinteresuotas S., patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės. Iš 2004-04-16 12.34 val. S. J. ir I. A. pokalbio matyti, kad I. A. patikina S. J., jog reikia uždaryti salę <...>, paaiškindamas, kad <...> „paprasčiausiai, žinai, dėl stabilumo, dėl įsitikinimo reikia visa tai daryti“ <...>, S. J. jam pritaria, tuo iš esmės pripažindami, kad reikia imtis papildomų priemonių, neeliminuojant ir D. J., R. Z. bei kitų laisvės suvaržymo. Planuoja, kad „<... Trumpiau tariant, mes juos ten uždarysime, o galimybę išeiti turės tik tuomet, kai viskas bus padaryta. ...>“ (t. 2, b.l. 37-40). Tai, kad šių veiksmų vėliau buvo imtasi, savo parodymuose patvirtino D. J., kuris apeliacinės instancijos teismo posėdyje dar kartą nurodė, kad buvo laikomas uždarytas Vilniuje, Bokštų gatvėje, kur vienas gamino amfetaminą (t. 11, b.l. 136-137).

Chronologiškai vėlesnių S. J. ir I. A. pokalbių analizė parodo, kad iki 2004 m. gegužės 7 d. S. J. ir I. A. koordinuoja tolimesnius amfetamino gamybos veiksmus: yra perduodamos lėšos priemonių – reagentų ir laboratorijos įrangos, naudojamos psichotropinių medžiagų gamybai, papildomam įsigijimui, R. Z. ir I. A. įpareigojami minėtas priemones įsigyti, planuojamas turimo pagaminti amfetamino keikis – 600 g. Iš 2004-05-03 21.36 val. pokalbio matyti, kad S. J. pergyvena, jog viskas išėjo ne taip, kaip planuota, nepavyko pagaminti 1,2 kg amfetamino, kurį buvo žadėjęs užsakovams, svarsto galimybę jį pasiskolinti (t. 2, b.l. 38-60). Tuo pačiu vyksta intensyvi patalpų paieška. Iš 2004-05-05 21.28 val. R. Z. ir I. A. pokalbio matyti, kad jie aptaria patalpas amfetamino gamybai, R. Z. informuoja, kad visos priemonės – reagentai ir įranga tolimesnei amfetamino gamybai kainuos apie 2.5 – 3 tūkstančius Lt (t.2, b.l. 214-215). 2004-05-06 12.01 val. I. A. prašo R. Z. paimti amfetamino gamybai būtinų priemonių sąrašą, kurį reikia parodyti S. J., nes šis nervinasi (t.2, b.l. 215-216). 2004-05-07 10.14 val. pokalbis patvirtina, jog S. J. informuoja I. A., kad kalbėjo dėl patalpų, kurios yra Trakuose ir šiuo metu laiku tiktų amfetamino gamybai, nes yra elektra ir vanduo (t.2, b.l. 185-187). Tą pačią dieną 21.25 val. I. A. informuoja S. J., kad ir jis, ir jaunimas ieško patalpų amfetamino gamybai ir prašo nesijaudinti, o S. J. svarsto, už kiek derėtų parduoti amfetaminą užsakovams Kaune, prašo I. A. laikytis atsargumo priemonių. Taip pat kalba apie tai, kad darbas yra sustojęs dėl to, jog nėra patalpų – „<... Nėra vienkiemio ir viskas, žinai. <...> Taigi, skaityk, laukėme. Žinai. <...>“ (t.2, b.l. 63-64). 2004-05-11 15.35 val. pokalbio metu I. A. informuoja R. Z., kad patalpos amfetamino gamybai surastos (t. 2 b.l. 222-223).

Remiantis D. J. bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, R. Z. jį informavo, jog amfetamino gamybai yra surastos patalpos Vilniaus senamiestyje, ir davė nurodymus D. L., J. S., R. G. supirkti papildomai chemines medžiagas bei įrangą, o 2004 m. gegužės pradžioje D. J. kartu su A. G. ir J. S. nepažįstamo vyriškio vairuojamu automobiliu nuvyko į R. Z. sodybą ir iš slėptuvės paėmė laboratorijos įrangą bei reagentus, kuriuos nuvežė prie mokyklos Vilniuje, Liudvinavos gatvėje, kur laukė R. Z., A. S., R. S., R. G., D. L.. R. Z. paskolintu senu automobiliu su visa įranga ir cheminėmis medžiagomis – reagentais – jie nuvyko prie išnuomoto buto Bokšto gatvėje. Ten R. Z. pasakė, kad reikia sulaukti I. A. ir S. J., kurie privažiavo mėlynos spalvos BMW markės automobiliu. S. J. išėjo, o I. A. ir R. Z. padėjo sunešti į butą laboratorijos įrangą, vėliau nuvažiavo į R. Z. sodybą atvežti likusio 0,8 l prekursoriaus BMK ir patalynės. Jiems sugrįžus, I. A. davė išnuomoto buto raktus ir pagrasino, kad jei nepavyks pagaminti amfetamino, S. J. išveš jį į mišką.

Šias D. J. nurodytas aplinkybes patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės, iš kurių matyti, kad 2004-05-09 23.08 val. I. A. informuoja S. J., kad <... Rytoj iš pačio ryto jau užsiperkame <...> ir po pusantros savaitės bus rezultatas, žinai.<...>“. Tuo tarpu S. J. ragina pagaminti greičiau (t. 2, b.l. 218-219). Iš 2004-05-10 14.02 val. pokalbio matyti, kad S. J. per I. A. kontroliuoja pasirengimą amfetamino gamybai, reikalauja atsiskaityti, kaip panaudojami amfetamino gamybai perduoti pinigai (t. 2, b.l. 189-190), todėl 17.54 val. I. A. nurodo R. Z. įsigyjant priemones rinkti čekius, kad galėtų atsiskaityti prieš S. J. dėl pinigų panaudojimo: „<...Tu tik pasakyk savo tiems gvardiečiams, taip ? Kad jie, <...>, jeigu ką nors pirks, kad imtų čekius. Kad po to jau, žinai, <...>, parodyti, kad nebūtų ten tokio, <...>, žinai (t. 2 b.l. 219-220). Pažymėtina ir tai, kad bylos medžiagoje esančios telefoninių pokalbių išklotinės aiškiai parodo, kad S. J. vadovavo amfetamino gamybai per I. A., kuris per R. Z. perduodavo nurodymus, informaciją ir pinigus, reikalingus reagentų ir inventoriaus pirkimui bei atsikaitymui su organizuotos grupės nariais.

Toliau D. J. savo parodymuose, susijusiuose su antruoju epizodu, nurodė, kad kitą dieną jis atvyko į išnuomotą butą (duomenys neskelbtini) ir surinko įrangą amfetamino gamybai. R. Z. į butą atvežė trūkstamus daiktus ir chemines medžiagas. Jis buvo laikomas užrakintas, ką patvirtina aukščiau aptarti telefoniniai pokalbiai. Amfetaminą jis pradėjo gaminti su J. S., kurį R. Z. atvežė kaip padėjėją. Pirmosios instancijos teisme D. J. nurodytą aplinkybę, kad jam buvo liepta pagaminti 600 g amfetamino, patvirtina minėti I. A. ir S. J. telefoniniai pokalbiai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje patikslino, kad gaminimui jam buvo pristatyta reagentai bei prekursorius (BPK), taip pat ir 900 g BMK likučiai iš sodybos. Bute jis pagamino apie 120 g labai gryno amfetamino, kurio buvo ne mažiau kaip 99 proc. Pagamintos medžiagos kiekį jis nustatė ją pasvėręs elektroninėmis svarstyklėmis, kurios rodė 100 g arba 120 g, tačiau tiksliai rodomo svorio neprisimena. Pagamintą amfetaminą atvykęs paėmė R. Z. ir pasakė, kad atiduos I. A. ir S. J.. Kitą dieną R. Z. informavo, kad pagamintas amfetaminas yra labai geros kokybės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. J. paaiškino, kad byloje yra jo konspektai, kurie patvirtina, kad gamybos procese galėjo būti pagamintas tik amfetaminas, o ne kita cheminė medžiaga, kadangi chemines reakcijas jis atliko pagal cheminį komplektą, pagal nustatytą laiką, todėl gavo tą produktą, kurį ir turėjo gauti (t. 11, b.l. 141).

2004-05-11 10.21 val. pokalbis patvirtina, kad I. A. liepia R. Z. pakontroliuoti D. J., jog šis greičiau dirbtų (t.2, b.l. 221-222), t.y. atliktus darbus, susijusius su pasirengimu gamybos procesui. Iš tos pačios dienos 13.37 val. ir 21.52 val. pokalbių tarp D. J. ir R. Z. matyti, kad D. J. prašo pasirūpinti inventoriaus ir reagentų įsigijimu, nurodo, kad reikia įsigyti viryklę, apsauginį kostiumą, prašo šiems pirkiniams pinigų. R. Z. aiškina, kad yra spaudžiamas, o D. J. tvirtina, jog stengiasi, nenori skubėti, kad išeitų gera kokybė: <...Ne, na tai aš puikiai suprantu, kad žmonės varo. Bet aš jiems galiu padaryti „<...>“. Na arba tai .... Pats žinai....> (t. 3 b.l. 33-34). Tą pačią dieną 17.26 val. D. J. informuoja tiesiogiai I. A., kad jau kitą dieną žada pagaminti kažkokį kiekį amfetamino bei nurodo, kad ne visos priemonės yra supirktos darbui (t. 2, b.l. 224-225). Iš 2004-05-12 00.04 val. pokalbio matyti, kad I. A. atsiskaito S. J. dėl atliktų darbų. Nurodo, jog visą dieną važinėjo ir supirkinėjo priemones amfetamino gamybai, nupirko viryklę, nėra tikras dėl to, kaip ji kaitina, ar pasieks reikiamą temperatūrą (t.2., b.l. 226-229). Tos pačios dienos 23.30 val. pokalbyje S. J. jau ragina I. A. greičiau pagaminti amfetaminą, nes domisi pirkėjai ir baigėsi terminas: „<... Na davai. Kaip ten „rebčikai“? Dirba? Tą patį, skambino man žmonės, klausė, kaip ten kas (t.2, b.l. 229-231). Tolimesni I. A. ir S. J. pokalbiai aiškiai atspinti amfetamino gaminimo procesą. Iš 2004-05-14 17.11 val. pokalbio matyti, kad I. A. informuoja S. J., jog amfetamino nepavyksta pagaminti, nes trūksta vieno komponento (t. 2 b.l. 231-235), tuo tarpu 2004-05-17 00.10 val. pokalbio metu I. A. informuoja S. J., kad kitą dieną jau bus pagamintas amfetaminas, sako, kad juos reikia spausti (t. 2, b.l. 235-239), o tos pačios dienos 16.58 val. pokalbio metu I. A. informuoja, kad amfetaminas pagamintas: „<...Tie mūsų „gavrikai“ padarė, taip?...Va. Padaryta....>“ (t.2, b.l. 192-194).

Apklausiamas D. J. visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad po to, kai jam pavyko pagaminti gryną amfetaminą, I. A. ir R. Z. pareikalavo per parą pagaminti dar 600 g amfetamino, nurodė, kad to reikalauja S. bei pagrasino, jog priešingu atveju bus blogai – veš į mišką. Užrakintas bute amfetaminą gamino visiškai vienas, pagamino 200 g amfetamino. Šiuos D. J. parodymus iš esmės patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės. 2004-05-17 00.10 val. pokalbio metu I. A. ramina S. J. dėl pagaminimo terminų, nurodydamas, kad rytoj bus padaryta 200 g amfetamino: „<...Trumpiau tariant, aš tau pinigų duosiu, trumpiau tariant, tą „dvuškę“. Va....> “ (t. 2, b.l. 236). 2004-05-18 18.57 val. pokalbio metu S. J. domisi I. A., kaip sekasi gaminti amfetaminą ir nurodo pagrasinti, jei nebus laiku pagaminta: „<...Jiems teks paaiškinti, kad visos ligos nuo kepenų. Pats žinai. <...> Juos reikia bendrai gydyti“ (t. 2, b.l. 241-243). 2004-05-21 01.53 val. pokalbio metu I. A. užtikrina S. J., kad kitą dieną tikrai bus pagamintas amfetaminas: „<...Dabar jau visa tai ten yra, trumpiau tariant, reikia, aš nežinau, tikriausiai jau rytoj, jau tai rinksime. <...> Ne, o šimtas procentų imsime jau antrą tą, žinai, jau viskas. ...>“. (t.2, b.l. 126-128). Pagamintą amfetaminą atvykęs paėmė R. Z., pasakė, kad atiduos I. A. ir S. J.. Tai patvirtina telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuoti pokalbiai. Iš 2004-05-20 21.07 val. I. A. ir R. Z. pokalbio matyti, kad I. A. nurodo R. Z. pristatyti amfetaminą: „<...Klausyk, tu ten paimk man tos uogienės iš močiutės, a?, o šis klausia kiekio: <...- Porą stiklainių?...>, I. A. atsako: „ – Na. Truputį, man daug nereikia. Porą stiklainių. Po truputį. Žinai, kad taip. ...>. 2004-05-21 00.07 val., 01.53 val. S. J. ir I. A. pokalbis patvirtina, kad nori perduoti amfetaminą ir tariasi kur susitikti (t. 2, b.l 245- 248). 2004-05-21 17.40 val. I. A. nurodo R. Z.: „<...Davai varyk greitai <...> į tas Kalobibiškes, <...>. Paimk ten tos uogienės <...> Bankui, tą šimtinę...>, o 2004-05-24 15.56 val. pokalbyje nurodo, kad „<... Aš viską Serui atidaviau, žinai, visus pinigus, „Dvuškę, <...>“ (t. 2, b.l. 248-252).

D. J. parodymus, kad 2004 m. gegužės mėnesį psichotropinių medžiagų gamyba vyko būtent (duomenys neskelbtini), duotus 2004 m. rugsėjo 24 d. nuo 9.50 val. iki 13.05 val., patvirtina Patalpų (duomenys neskelbtini) apžiūros, vykusios tą pačią dieną nuo 15.50 val. iki 16.20 val. protokolas, iš kurio matyti, kad patalpos (duomenys neskelbtini), visiškai atitinka D. J. parodymus (t.1, b.l. 194-202, t. 4, b.l. 48-50). Nuteistasis R. Z., remdamasis tuo, kad D. J. apklausos protokolo data bei apklausos pradžios ir pabaigos laikas bei tyrėjo R. K. parašas po minėtu 2004 m. rugsėjo 24 d. protokolu įrašyti skirtingomis rašymo priemonėmis, tvirtina, jog data ir laikas į protokolą galėjo būti įrašyti vėliau, t.y. po minėtų patalpų apžiūros, taip pat nėra nurodyta, kada ir kokiomis aplinkybėmis šiame protokole buvo padaryti pataisymai iš „sukalė pavėsinę“ į „sukalė laboratoriją“. Abejoti D. J. parodymų patikimumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Apklausoje dalyvavo gynėjas advokatas A. Gurauskas, taip pat D. J. apklausos metu duotus parodymus, be pastarojo anksčiau ikiteisminio tyrimo procese duotų parodymų, priešingai nei teigia apeliantai, patvirtina bylos nagrinėjimo metu duoti liudytojų A. ir S. N. parodymai, iš dalies patvirtinantys D. J. parodymus dėl nuteistiesiems antrame nusikalstamos veikos epizode inkriminuotos amfetamino gaminimo vietos.

Iš A. ir S. N. duotų parodymų matyti, kad A. N. kartu su S. J. mokėsi vienoje klasėje ir palaikė draugiškus santykius. Patalpos, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso jo žmonai S. N. ir jos tėvams, kurias jis norėjo išnuomoti, todėl 2004 m. pavasarį ar vasarą parodė patalpas I. A., su kuriuo juos supažindino S. J., davė jam raktus (t. 9, b.l. 171-172). Iš liudytojų A. ir S. N. parodymų ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad patalpos yra nenaudojamos, todėl liudytojų nurodoma aplinkybė, kad raktai I. A. buvo duoti tik vienai dienai, nelaikytina pakankamu argumentu D. J. parodymams paneigti, kadangi raktus nuo negyvenamų patalpų (duomenys neskelbtini), kuriomis niekas nesinaudoja, I. A. turėjo galimybę naudotis savo nuožiūra, o liudytojo A. N. nurodyta aplinkybė, kad nuo 2004 m. kovo mėnesio minėtose patalpose buvo atjungta šviesa nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog turėdami tikslą pagaminti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino ir ją platinti, S. J. 2004 m. balandžio mėnesį per I. A. ir R. Z. perdavus pinigines lėšas priemonių – reagentų ir laboratorijos įrangos, naudojamos amfetamino gamybai, papildomam įsigijimui, per I. A. nurodžius R. Z. ir D. J. jas įgyti, kurias šie įgijo ir atsigabeno į patalpas (duomenys neskelbtini), kur D. J., panaudodamas R. Z. ir I. A. iš sodybos (duomenys neskelbtini) atgabentą pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių) – 1-fenil-2-propanoną (fenilacetoną) – BMK, kontroliuojami I. A. ir S. J., 2004 m. gegužės mėnesį gamino labai didelį kiekį – ne mažiau 100 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir R. Z. per I. A. perdavė paimtą medžiagą S. J. realizuoti. Aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) gaminta medžiaga iš tiesų buvo amfetaminas, be aukščiau aptartų įrodymų, patvirtina 2004 m. rugpjūčio 27 d. Specialisto išvada Nr. 4594, kurioje konstatuota, kad ant laboratorinės įrangos yra rasta psichotropinės medžiagos amfetamino (t. 1. b.l. 93-97) bei D. J. parodymai, jog laboratorinė įranga iš (duomenys neskelbtini) buvo pervežta į mišką.

Nuteistieji R. Z., A. S., A. G., R. S., D. L. apeliaciniuose skunduose pateikia iš esmės vienodą versiją, kad į mišką 2004 m. birželio 25 d. važiavo švęsti Joninių, tačiau jų parodymus paneigia ne tik visų apeliantų kvestionuojami nuoseklūs D. J. parodymai, bet ir įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis (t. 1, b.l. 5-45), Specialistų išvados Nr. 4594, Nr. 5668, Nr. 4595, Nr. 4605, Nr. 4962, Nr. 4963, Nr. 4473, Nr. 6192 (t. 1. b.l. 91, 93-97, 99, 102-103, 106-108, 118-119, 127-128) bei telefoninių pokalbių įrašai (t. 2, 3), jų patikimumą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pačių nuteistųjų R. Z. ir D. L. duoti parodymai.

Duodamas parodymus dėl trečiojo ir ketvirtojo nusikalstamos veikos epizodų, D. J. proceso metu nuosekliai parodė, jog jis, R. Z., A. S. ir A. G. nusprendė surinkti laboratoriją miške, kuriai vietą surado D. L.. Amfetamino gamybai miške buvo naudojama dalis Bokštų g. esančiame bute gaminant amfetaminą naudotos laboratorinės įrangos, taip pat buvo perkama ir nauja įranga, kadangi pasikeitė gamybos sąlygos. Jis nurodė sąrašą gamybos procesui reikalingų daiktų, kuriems įsigyti pinigus perdavė S. gamybos procesui buvo reikalinga 3 300 Lt, kuriuos davė S. J.. 2004 m. birželio 25 d., penktadienį, D. L. vairuojamu automobiliu VW Golf jis važiavo į parduotuves, kur pirko trūkstamus daiktus amfetamino gamybai, vėliau nuvyko prie R. Z. namų, kur jų laukė R. Z., R. S., A. G.. R. Z. automobilyje „Peugeot” buvo sukrautos visos cheminės medžiagos ir įranga amfetamino gamybai, dujinė viryklė, kurią buvo paėmęs R. S., taip pat dujų balionas, kurį R. Z. paėmė iš senelio namų. D. L. savo automobiliu vežė statinę su vandeniu aušinimui, kuri į R. Z. automobilį netilpo.

Šias aplinkybes patvirtina 2004-06-08 13.18 val. D. J. informacija I. A., kad priemonių – cheminių medžiagų, laboratorijos įrangos papildomam įsigijimui pradžiai reikėtų 400 Lt, o vėliau dar maždaug 2000 Lt: I. A. klausia: „<...ko mums reikia? Tu sakai mums reikia tų 400 Lt. Taip?“, D. J. atsako: „Pradžiai, nors tuos, va tuos va. <...> o tai aišku maždaug „dvuškę“ (t.3, b.l. 1). 13.24 val. pokalbyje I. A. ir R. Z. derina finansinius amfetamino gaminimo klausimus, iš kurio akivaizdžiai matyti, jog I. A. yra labai pasipiktinęs S. J. veiksmais, kad šis nuolat juos spaudžia gaminti amfetaminą ir nieko nedarydamas nori pasipelnyti iš amfetamino, nors pinigų investuoti nenori (t. 3, b.l. 2-3). 17.13 val. I. A. informuoja D. J., kad jis pats paskambins, kai turės pinigus priemonių įsigijimui (t.3, b.l. 3). Iš 2004-06-15 19.46 val. pokalbio matyti, kad I. A. perduoda S. J. R. Z. telefono numerį, su kuriuo S. J. aiškinasi dėl reagentų įsigijimo, informuoja, kad kalbėjosi su užsakovais, žada perduoti būtinus gamybai pinigus ir pagrasina R. Z., kad turės pagaminti amfetaminą per nustatytą terminą: „<...Kaip aš sakiau, jeigu duodami tokie terminai, tai darome. Todėl, kad tai jau bus paskutinis. Žinai“ (t. 2 b.l. 138-139). Iš 2004-06-18 18.25 val. ir 20.31 val. pokalbių turinio matyti, kad D. J. informuoja R. Z. apie nupirktas medžiagas ir joms įsigyti išleistus pinigus: „<...Ten iš principo ne taip ir daug. 12 kilogramų. Ten atvilkau pats iki namų. <...> Dar ten liko dar. Ten truputį daugiau. Ten beveik trys šimtai dar liko. Va dar važiuosiu į „Senukus“ ten visokių <...> pirkti“ (t. 3, b.l. 36-37). 2004-06-22 9.53 val. pokalbio metu D. J. teiraujasi R. Z., ar negavo iš S. J. pinigų, nes reikia įsigyti priemones, kadangi užsidarys parduotuvės: „<... Sieras, tas taip pat nieko dar nepametėjo? Aha, supratau, na tai tu pats žinai, pasirašyk. Todėl, kad kontora, tie visi taip pat ten ne amžinai dirba..>“ (t. 3, b.l. 37). Iš 2004-06-23 15.08 val.,18.13 val., 23.22 val., 22.18 val., R. Z. ir D. J. bei R. Z. ir merginos X pokalbių bei 2004-06-24 14.02 val. D. J. ir R. Z. pokalbių, iš 2004-06-25 13.05 val. R. Z. ir I. A., 15.12 val. R. Z. ir R. S., R. Z. ir I. A. pokalbių turinio matyti, kad intensyviai rengiamasi naujos partijos amfetamino gamybai (t. 3, b.l. 38-48).

Atkreiptinas dėmesys, kad tarp S. J., A. A. ir R. Z. iki 2004 m. birželio 25 d. vyko intensyvūs pokalbiai dėl prekursoriaus (BMK) įsigijimo, apie ką liudija pokalbių išklotinių analizė, iš kurių aiškiai matyti, kad S. J., A. A. ir R. Z. tariasi dėl prekursoriaus (BMK), reikalingo amfetamino gamybai, (t. 2 b. l. 139-145, t. 3, b.l. 6). Kaip matyti iš 2004-06-24 20.33 val. pokalbio turinio, I. A. sako R. Z., jog kitą dieną reikia pradėti dirbti, t.y. gaminti amfetaminą, R. Z. prašo, kad I. A. paskambintų S. J., nes amfetamino gamybai reikalingas „tas niekalas“ – BMK (t. 3 b.l. 12-13). Iš 2004-06-25 10.48 val., 11.37 val., 13.05 val., 13.50 val. pokalbių matyti, kad R. Z. iš I. A. reikalauja papildomai pinigų, skundžiasi, kad nepavyksta prisiskambinti S. J. dėl BMK, nes „<... nuo rytojaus reikia jau dirbti...>“ (t. 3, b.l. 13-15, t. 2, b.l. 43-44). Šios dienos 13.54 val. ir 17.22 val. pokalbių metu R. Z. jau tiesiogiai prašo R. J. viso turimo BMK ir paklaustas, kak jam tiek iš karto, aiškina amfetamino gamybos procesą (t.2, b.l. 140-141, 171-172). 17.38 val. pokalbio metu R. Z. informuoja I. A., kad S. J. bijo duoti visą BMK (t.3, b.l. 15-16). Iš 2004-06-25 18.20 val. I. A. ir S. J. pokalbio matyti, kad S. J. nepasitiki jaunuoliais, todėl aiškina I. A., kad iš karto viso prekursoriaus jiems duoti negalima, pakanka ir 3,5 l, tuo tarpu I. A. tikina, kad geriau duoti viską iš karto, „<...kad iš karto galėtų viską padaryti...>, o S. J. priekaištauja, kad jis mažai kontroliuoja juos, neišsiaiškino gamybos proceso, BMK sąnaudų, primena I. A., kad prieš tai jie tarėsi vaikinams duoti tik po 1 l BMK. I. A. aiškina, kad jie išvažiuoja už miesto ribų, nežinia kur (t.2, b.l. 142-143). Iš 21.47 val. R. Z. ir S. J. pokalbio matyti, kad R. Z. nerimauja, nes reikalingas BMK amfetamino gaminimui, kadangi „<...Ten pirmas reisas jau seniai nuvažiavo“ (t. 2, b.l. 144).

Pažymėtina, kad D. J. parodymai visiškai atitinka telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuotų pokalbių turinį. D. J. parodė, kad apsipirkę su D. L. jo automobiliu VW Golf atvažiavo į (duomenys neskelbtini), prie R. Z. namų. Jis buvo pasiėmęs tėvo automobilį Peugeot, kuriame buvo dujinė viryklė ir dujų balionas. Susikrovę visą įrangą nuvažiavo į Savanorių pr., iš ten R. Z. skambino S. J. ir susitarė, kad jis vakare paims 9 l BMK. Vėliau D. L. vairuojamu automobiliu jis, A. G., R. S. nuvyko į mišką Trakų r., prie Paluknio k., kur ir turėjo gaminti amfetaminą. Miške jis, A. G. ir R. S. pradėjo įrenginėti laboratoriją, pastatė palapinę ir sukūrė laužą. Šiuos D. J. parodymus patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės. Iš 2004-06-25 22.45 val. pokalbio matyti, kad R. Z. skundžiasi I. A., jog iki šiol jam nepaskambino S. J. dėl BMK, piktinasi, jog reikės važiuoti naktį, prašo duoti pinigų (t.3, b.l. 44-45). Po šio pokalbio 22.46 val. I. A. skambina S. J. ir klausia, kada jis bus laisvas, „<...todėl, kad tie ten laukia...>, kol bus perduota BMK (t.2, b.l. 144-145). 22.48 val. I. A. liepia R. Z. paskambinti S. J. po 20 minčių ir šis duos BMK bei pinigų (t.3, b.l. 45-46). Iš 23.08 val. S. J. ir R. Z. pokalbio aišku, kad S. J. jau važiuoja dėl BMK ir nurodo, kad R. Z. turės atvažiuoti į Lazdynus jo pasiimti (t. 2, b.l. 145). 23.52 val. R. Z. informuoja I. A., kad pas S. J. gavo 8 l BMK: „<...Aišku. O kiek davė? <...> Aštuonis...>“, bet pamiršo paimti pinigus (t. 3, b.l. 45-46); 2004-06-26 00:16 val. R. Z. tariasi su I. A. atvykti pas jį ir paimti pinigų (t.3, b.l. 46-47), o šios dienos 13.06 val., 13.49 val. ir 14.58 val. pokalbių metu R. Z. nurodo D. L., kokius daiktus jis turi atvežti į mišką, liepia nupirkti svarstykles (t.3, b.l. 46-48).

Kaip matyti, tarp D. J. parodymų ir išdėstytų telefoninių pokalbių turinio prieštaravimų nėra. Priešingai nei nurodoma nuteistojo R. Z. apeliaciniame skunde, D. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai ir vienodai nurodė, kad R. Z. ir D. L. atvažiavo tik apie 00.03 val. (2004-06-26), ryte pamatė ir A. S.. Jie atvežė visą laboratorijos įrangą, chemines medžiagas, didelę talpą vandens ir apie 9 l BMK. D. J., R. S. ir A. G. toliau surinkinėjo laboratoriją. Paaiškėjus, kad trūksta svarstyklių, R. Z. paskambino D. L. ir liepė nupirkti, po kurio laiko D. L. atvežė svarstykles. D. L., R. G. ir J. S. apžiūrėjo laboratoriją, paklausė kaip sekasi ir išvažiavo. Vakare pradėjo gaminti amonio formiatą, kurį sumaišius su BMK gaunamas amfetaminas. Pastoviai reikėjo maišyti, maišė pasikeisdami D. J., A. G. ir R. S. (t. 4, b.l. 23-29, t. 8, b.l. 166-173).

Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu R. Z. ir D. L. duoti parodymai ir šiuose epizode patvirtina D. J. parodymų, patvirtintų telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuotų organizuotos grupės narių pokalbiuose pateikta informacija, patikimumą (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu R. Z. paaiškino, kad 2004 m. birželio mėnesį kartu su D. J., A. S., A. G. ir R. S. nuvyko į Paluknio kaimą, kur D. J. ketino pagaminti BMK. Jis iš senelio namų į tėvo automobilį Peugeot bagažinę pakrovė garaže laikomus reagentus, laboratorijos įrangą, iš R. S. paėmė viryklę, o iš senelio namų – dujų balioną. Kadangi į automobilį netilpo statinė su vandeniu, naudojamu laboratorijos aušinimui, ją vežė savo automobiliu D. L.. Jie atvyko į tą pačią vietą miške kur prieš tai pavasarį kartu su D. J. gamino BMK. Miško aikštelėje jis su D. J., A. G., R. S. ir A. S. iš automobilio iškrovė reagentus ir laboratorijos įrangą, įrengė stovyklavietę ir pavėsinę laboratorijai, D. J. surinkinėjo laboratoriją. Kitą dieną, t.y. birželio 27 d., jie vėl nuėjo prie laboratorijos, kur D. J. dar kartą pabandė pagaminti BMK, o jis, A. G., R. S., A. S. tik vykdė D. J. nurodymus ir padavinėjo reikiamus daiktus bei reagentus (t. 4, b.l. 159, 161-168). Kaip matyti, aukščiau išdėstyti D. J. ir R. Z. parodymai, išskyrus įvardintą gamintą medžiagą, dėl įvykio aplinkybių iš esmės atitinka vieni kitus. Nuteistojo D. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš dalies patvirtina D. J. bei R. Z. parodymus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. L., be kita ko, nurodė, kad 2004 m. birželio 25 d. į jo namus atėjo A. G., kuris paprašė paimti iš R. S. ir nuvežti į gamtą daiktus: palapinę, dujinę viryklę ir balioną. Jis, A. G. ir kartu buvęs R. Z. nuvyko pas R. S.. A. G. ir R. Z. nuėjo link R. S. namų ir grįžo su dujine virykle. Vėliau iš senelio namų R. Z. atnešė dujų balioną įdėjo į automobilį. Apie 15.00 val. jis vėl atvyko prie R. Z. senelio namų ir iš ten paėmęs laukusius D. J., R. S. ir A. G., nuvežė į mišką pailsėti. Vakare R. Z. jo paprašė nuvykti į tą pačią vietą ir nuvežti plastmasinę talpą su vandeniu, kadangi jo automobilis buvo pilnai prikrautas daiktų. Paėmęs iš R. Z. senelio namų plastmasinę talpą, ją kartu su R. G., P. S. ir J. S. nuvežė į mišką. Miške jis matė palapinę ir virš laužavietės padarytą pavėsinę. Prie laužo buvo D. J., R. S. ir A. G.. Iš automobilio bagažinės talpą su vandeniu paėmė R. S.. Kitą dieną, šeštadienį, jam paskambino R. Z. ir paprašė atvežti į mišką malkų ir valgio, svarstyklių nupirkti neprašė. Šalia palapinės, maždaug apie 50 metrų gilyn į mišką jis pastebėjo sukaltą pavėsinę, kurios stogą matė iš tolo. Jis nematė, kas buvo pavėsinės viduje ir nebuvo prie jos priėjęs. Sekmadienį jam paskambino R. Z. ir paprašė atvežti maisto, o jis paprašė, kad kartu būtų P. S., R. G., J. S.. Nupirktą maistą jie nuvežė draugams į mišką, po to visi sėdėjo prie laužo (t. 5, b.l. 87-91). Pažymėtina, kad nuteistasis D. L., neatskleisdamas nurodydamas tikrųjų organizuotos grupės narių vykimo į mišką priežasčių, kurias akivaizdžiai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, pakankamai išsamiai tiksliai išdėstė visą įvykių seką. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde D. L. neneigia, kad 2004 m. birželio mėnesį jis tikrai keletą kartų į mišką vežė pažįstamus A. G., R. G., D. J., P. S., ir J. S. į mišką Trakų r., kur birželio 27 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, vežiodamas girdėjo pokalbius apie kažkokį cheminį procesą, tačiau nesuvokė nei tų pokalbių, nei paties proceso esmės, tvirtindamas, kad jokio susitarimo tarp jo ir kitų asmenų dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybos nebuvo (t. 11, b.l. 68-69).

Išdėstytų įrodymų ir juos patvirtinančių duomenų analizė patvirtina, kad amfetamino pagaminimo ir platinimo tikslu, S. J., 2004 m. birželio mėnesį per I. A. ir pats asmeniškai nurodė organizuotos grupės nariams R. Z. ir D. J. pagaminti psichotropinę medžiagą amfetaminą, davė I. A. ir R. Z. piniginių lėšų priemonių – reagentų ir laboratorijos įrangos, naudojamos psichotropinių medžiagų gamybai, įsigijimui bei jo gamybai, ir birželio 25 d. Vilniaus mieste, nenustatytoje vietoje, perdavė R. Z. 8 l pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono (fenilacetono), kurio įsigijimo aplinkybių nustatyti nepavyko.

Byloje esantis 2004 m. birželio 28 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad Trakų rajone, Ropėjų miške, apie 4 km nuo Paluknio kaimo miško laukymėje buvo sulaikyti D. J., R. Z., A. G., R. S., A. S. ir D. L. (t. 1, b.l. 4). Nuteistieji bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tvirtino, jog niekuo nėra susiję su 2004 m. birželio 27 d. apžiūros protokole bei prie jų pridėtose fotolentelėse užfiksuota apie 60 m nuo jų stovyklavietės išsidėsčiusia tinkama amfetaminui gaminti laboratorija, kurioje rasti reakcijos mišiniai, cheminės medžiagos (reagentai), psichotropinė medžiaga – amfetaminas, pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) (t. 1 b.l. 5-45). Tuo tarpu aukščiau išdėstyti įrodymai – atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., nuteistųjų R. Z. ir D. L. parodymai, patvirtinti nurodytais telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuotais nuteistųjų pokalbiais (jų turiniu) įvardintų objektyvių įrodymų kontekste paneigia apeliantų versiją dėl jų buvimo Trakų rajone, Ropėjų miške 2004 m. birželio 25-27 dienomis švęsti Jonines.

Byloje esančioje 2004 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvadoje Nr. 4594 konstatuota, kad įvykio vietoje Ropėjų miške ant laboratorinės įrangos: stiklinių kolbų, grįžtamojo ryšio šaldytuvo, dviejų stiklinių perėjimų vidinių paviršių ir rastų stiklainių yra pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono (fenilacetono) ir n-formilamfetamino, t.y. tarpinio produkto amfetamino sintezėje ir psichotropinės medžiagos – amfetamino (8,148 g) (t.1, b.l. 93-97). Vietovės Ropėjų miške apžiūros ir D. J. asmens kratos metu paimtos knygos, konspektai, užrašai, susiję su chemijos mokslu, cheminėmis reakcijomis ir formulėmis, kurios skirtos psichotropinės medžiagos – amfetamino gamybai (t .1, b.l. 41-45, t. 4, b.l. 48-50), taip pat patvirtina, kad D. J. kartu su kitais organizuotos grupės nariais 2004 m. birželio 26-27 dienomis bandė pagaminti psichotropinę medžiagą – amfetaminą.

Apeliantų akcentuojama aplinkybė, kad ant įvykio vietoje rastos laboratorinės įrangos, talpų su reagentais, svarstyklių ir kitų daiktų nėra jų pirštų antspaudų, nepaneigia jau aptartų įrodymų svarumo, juolab, kad iš įvykio vietoje padarytų fotonuotraukų matyti, kad amfetamino gamybos procese buvo naudojamos pirštinės ( t. 1, b.l. 13, 16, 20). Šią aplinkybę apklausiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir D. J., kuris nurodė, kad paprastai visi organizuotos grupės nariai mūvėdavo pirštines. Apklausiama teismo posėdyje specialistė I. Žvironaitė paaiškino, kad Ropėjų miške rastoje laboratorijoje tikėtina buvo gaminama narkotinė medžiaga – amfetaminas, rastas plastikinis bakelis su prekursoriumi, reikalingu jo gamybai, organiniai tirpikliai, sieros rūgštis, amonio karbonatas, natrio šarmas ir kitos cheminės medžiagos gamyklinėse pakuotėse, iš kurių buvo galima pagaminti amfetaminą. Specialistė patvirtino, kad iki sulaikymo buvo įvykdyta pirma cheminės reakcijos stadija ir pagamintas tarpinis produktas – n-formilamfetaminas, kuris dar nėra amfetaminas. Pažymėtina, jog specialistės teisiamajame posėdyje nurodyta aplinkybė, jog vienas žmogus teoriškai iš esmės galėjo pagaminti amfetaminą, kurį akcentuoja apeliantai, šiuo atveju nėra reikšminga (t. 8, b.l. 183). Specialistė paaiškino, kad tomis sąlygomis amfetaminą buvo galima pagaminti per 20-30 val., todėl vienam žmogui tai laibai sudėtingas ir fiziškai sunkus procesas, tačiau byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad amfetamino gaminimo procese kartu su D. J. dalyvavo ir kiti organizuotos grupės nariai.

Išdėstyti įrodymai teisėjų kolegijai neduoda pagrindo abejoti nuteistiesiems pareikšto kaltinimo pagrįstumu, kad 2004 m. birželio mėnesį, vykdydami S. J. ir I. A. nurodymą pagaminti psichotropinę medžiagą – amfetaminą, organizuotos grupės nariai D. J., R. Z., A. G., R. S., A. S., D. L. vairuojamu automobiliu VW Golf, Vilniaus mieste supirko papildomas priemones – reagentus ir laboratorijos įrangą amfetaminui gaminti, ir birželio 23 d. R. Z. A. G., A. S., tuo pačiu D. L. vairuojamu automobiliu VW Golf suradus vietą laboratorijai Trakų r., Ropėjų miško aikštelėje, 2004 m. birželio 25 d. D. J., A. G. ir R. S. ten nuvyko ir nugabeno dalį laboratorinės įrangos D. L. vairuojamu automobiliu, paruošė stovyklavietę bei įrengė pavėsinę laboratorijai, į kurią birželio 26 d., apie 4.00 val., A. S. ir R. Z. jo vairuojamu automobiliu Peugeot 605 atvežė laboratorijos įrangos dalį ir reagentus psichotropinių medžiagų gamybai bei S. J. duotus 8 litrus prekursoriaus BMK. Nuo 2004 m. birželio 26 d. iki 2004 m. birželio 27 d., 17.00 val., vadovaujami S. J. ir I. A., D. J., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas, A. G., R. S. ir A. S., padedami D. L., pasikėsino pagaminti psichotropinę medžiagą amfetaminą, turėdami tikslą ją platinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes D. J., R. Z., A. G., R. S., A. S. ir D. L. buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Aplinkybę, kad organizuotai grupei vadovavo būtent S. J. ir I. A., aiškiai patvirtina telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuoti jų pokalbiai po D. J., R. Z., A. G., R. S., A. S. ir D. L. sulaikymo, kuriuose jie derina versiją tuo atveju, jeigu būtų sulaikyti. Iš 2004-06-28 15.45 val. pokalbio turinio matyti, kad S. J. klausia I. A., kur pradingo vaikinai, nes suėjo jau anksčiau aptartuose pokalbiuose sutartas terminas amfetaminui pagaminti: „<...Ar atsišaukė riabčikai“ Ne, dar ne. Dar neskambino. Žiūrėk.... Pirmadienis...>“ (t.2, b.l. 172-173). 2004-06-29 19.51 val. S. J. jau aiškiai nurodo I. A. nevažiuoti namo: <...Draugeli, kol kas į namus nevažiuok...> (t. 2, b.l. 173-174), o iš 2004-06-30 00.56 val. jų pokalbio matyti, kad S. J. liepia I. A. saugotis ir pagalvoti, kas jam gali pakenkti iš sulaikytų jaunuolių, nes yra bendravęs su jais asmeniškai, t.y. jie derina savo pozicijas sulaikymo atveju. S. J. nurodo, kad jis laikysis parodymų, jog I. A. pažįsta kaip valymo firmos atstovą. Tai patvirtina pati sakinio konstrukcija: „<...Aš tave žinau kaip atstovą. <...> Valymo firmos...>“ ir I. A. pritarimas (t.2, b.l. 145-148). Pažymėtina, jog šios versijos S. J. laikėsi ir bylos nagrinėjimo metu. Iš tos pačios dienos 12.52 val. pokalbio matyti, kad S. J. informuoja I. A. atsiprašęs amfetamino užsakovų, kad viskas baigėsi „hemorojumi“, nurodo saugotis ir nepadaryti neprotingų žingsnių, kad neatsidurtų už grotų, ir tariasi susitikti (t.2, b.l. 174-175). Iš vėlesnių telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad 21.54 val. S. J. skambina nenustatytam vyriškiui ir domisi bendrininkų sulaikymo aplinkybėmis (t.2, b.l. 175, 176), p 2004-07-01 17.58 val. pokalbyje I. A. informuoja S. J. apie ikiteisminio tyrimo eigą, sako, kad du asmenys suimti, o kiti po sulaikymo paleisti tyli ir nieko nepasakoja. I. A. praneša, kad rūpinasi dėl šių asmenų gynybos, sako, kad reikia laikinai vengti susitikimų ir mažiau tarpusavyje kontaktuoti: „<...Ten jie kaip „treskojedai“, nieko nei žodžio nei pusė to. <...> Va. Tik du, du ilsisi. Du išvažiavo ilsėtis. <...>Likusieji ne. <...> Aš ten imu, gynybą imu. <...> Ir mums su tavim taip pat nebūtų gi, na nelabai gi. <...> Susitikimai nelabai tai žinai (t.2, b.l. 176-177).

Nuteistasis R. Z. apeliaciniame skunde nesutinka su jam ir S. S. inkriminuotu 8,148 g amfetamino gabenimu. Apeliantas tvirtina, jog aplinkybę, kad 2004 m. gegužės mėnesio 25-26 dienomis D. J. ir R. Z. negyvenamose patalpose, esančiose Vilniuje, Bokšto g. 10-7a, pagamintus 8,148 g amfetamino automobiliu Peugeot 605 nuo Vilniaus miesto nenustatytos vietos iki Trakų r., Ropėjų miške esančios miško aikštelės gabeno turėdami tikslą platinti, pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje grindė išimtinai D. J. parodymais. Teisėjų kolegija, iš naujo ištyrusi ir įvertinusi su šiuo epizodu susijusius bylos duomenis, daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų R. Z. ir S. S. kaltę padarius šiame epizode jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, t.y. 2004 m. gegužės mėnesį iki Trakų r., Ropėjų miške esančios miško aikštelės gabenus 8,148 g amfetamino turint tikslą jį platinti.

D. J. bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad prie laužo jis matė du stiklainius su amfetamino milteliais, kurie čia pateko kartu su laboratorijos įranga iš buto Bokšto g., kur minėtomis aplinkybėmis buvo pagamintas. Aplinkybę, kad prie laužo rasti du stiklainiai su amfetaminu taip pat patvirtina 2004 m. birželio 27 d. apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 5-7), 2004 m. rugpjūčio 27 d. Specialisto išvada Nr. 4594, iš kurios matyti, kad minėtuose stiklainiuose yra amfetaminas (bendra masė – 8,148 g) (t.1, b.l. 93-97), rankų pirštų pėdsakai, aptikti ant stiklainio su amfetaminu, ir nustatyta, jog palikti D. L. kairės rankos nykščiu ir didžiuoju pirštu (t.1, b.l. 76-77, 83-85). Šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu neneigė ir D. L.. Apklausiamas jis parodė, kad prie laužo matė du stiklainius, ant kurių sienelių buvo neaiškios kilmės balta medžiaga, juos pakėlė nuo žemės, norėdamas išsiaiškinti, kas juose yra, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų (t. 5 b.l. 87-91), nors teisiamajame posėdyje savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų atsisakė, tvirtindamas, kad tokius parodymus davė dėl pareigūnų gąsdinimų, grasinimų ir fizinės jėgos prieš jį panaudojimo (t. 8, b.l. 179). Pažymėtina, jog liudytojai R. G. ir P. S. apeliacinės instancijos teisme taip pat kategoriškai neigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad prie laužo matė du stiklainius, tvirtindami, jog tokius parodymus davė dėl prieš juos ikiteisminio tyrimo pareigūnų panaudotos psichologinės prievartos (t. 11, b.l. 147, 199). Teisėjų kolegijos nuomone, tokia nuteistojo D. L. ir liudytojų R. G. ir P. S. parodymų kaita susijusi su vieningos pozicijos suformavimu bei bendros versijos sukūrimu, apie ką liudija prie bylos prijungta, tiesiogiai su ja susijusios kitos baudžiamosios bylos Nr. 1-39/2006 medžiaga.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad 2004 m. birželio 27 d. Trakų rajone, Ropėjų miške, organizuotos grupės narių D. J., R. Z., A. G., R. S., A. S. ir D. L. sulaikymo metu prie laužo rastuose dviejuose stiklainiuose buvo 8,148 g amfetamino, tačiau įrodymų, kad šiuos stiklainius į Ropėjų mišką atgabeno būtent R. Z. ir S. S., byloje nėra. Kaip minėta, dėl sulaikymo metu prie laužo rastų stiklainių D. J. nurodė, jog stiklainiai su amfetaminu į mišką pateko kartu su laboratorijos įranga iš buto Bokšto g. Tuo tarpu apklausiamas dėl ketvirtojo epizodo D. J. paaiškino, jog amfetamino gamybai miške buvo naudojama dalis Bokštų g. esančiame bute gaminant amfetaminą naudotos laboratorinės įrangos bei perkama nauja. 2004 m. birželio 25 d., penktadienį, apsipirkus amfetamino gamybai, D. L. vairuojamu automobiliu VW Golf jie atvažiavo į Liudvinavos g., prie R. Z. namų, kur jo tėvo automobilyje Peugeot buvo dujinė viryklė ir dujų balionas, t.y. D. Z. automobilis buvo pakrautas, todėl susikrovę visą įrangą, jis, A. G. ir R. S. nuvyko į mišką Trakų r., prie Paluknio k., kur ir turėjo gaminti amfetaminą. Miške jis, A. G. ir R. S. pradėjo įrenginėti laboratoriją, pastatė palapinę ir sukūrė laužą. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina kiti aukščiau aptarti įrodymai. Iš D. J. duotų parodymų matyti, kad laboratorinė įranga į Ropėjų mišką buvo vežama ne tik R. Z., bet ir D. L. automobilyje, todėl nesant kitų įrodymų konstatuoti, kad juos atgabeno būtent R. Z. ir S., nėra pagrindo.

Apeliantas R. Z. taip pat nesutinka su jam inkriminuotu šaunamojo ginklo įgijimu, laikymu ir gabenimu, tvirtindamas, jog jo valdomas automobilis „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), miške dvi paras (2004 m. birželio 25-27 dienomis) stovėjo atrakintas, ant lygiavamzdžio šautuvo ir paketo, į kurį jis buvo suvyniotas, nėra jo pirštų antspaudų, byloje nėra ir kitų objektyvių įrodymų, kad paimtas ginklas priklauso jam, o dėl rasto pistoleto tvirtino, jog buvo įsitikinęs, kad jis dujinis, todėl dėl šios nusikalstamos veikos turi būti išteisintas. Tuo tarpu byloje esantys objektyvūs įrodymai patvirtina, kad 2004 m. birželio 27 d. Trakų r., Ropėjų miške UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame automobilyje „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 51), kurį R. Z. 2004 m. birželio 25 d. pasinaudoti davė jo tėvas J. Z., po vairuotojo sėdyne rastas šaunamasis ginklas – pistoletas „MIAMI 35” su penkiais šoviniais, o bagažinėje – lygiavamzdis šaunamasis ginklas (t.1, b.l. 47-48).

Iš byloje esančios 2004 m. liepos 23 d. specialisto išvados Nr. 4471 ir Nr. 4472 matyti, kad tyrimui pateiktas ginklas, paimtas iš automobilio „Peugeot 605“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), yra savadarbis dvivamzdis lygiavamzdis šaunamasis ginklas, pagamintas iš fabrikinės 1949 m. Vokietijos gamybos dvivamzdžio lygiavamzdžio medžioklinio 12 kalibro šautuvo Nr. 43729, kuris tinkamas šaudyti (t.1, b.l. 111-112), ginklas su šoviniais yra šaunamasis ginklas ir šaudmenys – pramoninės gamybos, „MIAMI 35” modelio pistoletas „RECK” ir 5 šoviniai – savadarbiai šaudmenys, pagaminti Vokietijos pramoninės gamybos, .35 kalibro garsinius šovinius užtaisant kietuoju užtaisu – šovinių tūteles užpildant sukarpytos metalinės vielos gabaliukais ir metalo drožlėmis (t.1, b.l. 121-123). Byloje esanti 2004 m. liepos 13 d. specialisto išvada Nr. 4473 patvirtina, kad rankų pėdsakai, aptikti ant pateiktų tyrimui objektų: pistoleto, šovinių dėtuvės, penkių šovinių, objekto, panašaus į granatą ir kitų tyrimui pateiktų objektų asmeniui identifikuoti netinka (t. 1, b.l. 118).

Apklausiamas teisiamajame posėdyje nuteistojo R. Z. tėvas liudytojas J. Z. nurodė, kad 2004 m. birželio 25 d. sūnus prašė automobilio, sakė, kad vyks prie ežero. Paaiškino, kad tą dieną šiuo automobiliu ir pats naudojosi, tačiau draudžiamų daiktų jame neturėjo (t. 8, b.l. 185). Iš daiktų apžiūros protokolo ir skambučių išklotinės matyti, kad nuo 2004 m. birželio 25 d. iki birželio 26 d., 01.15 val., R. Z. mobilaus ryšio telefonu su S. J., I. A. ir D. L. bendravo Vilniaus mieste. Ši aplinkybė paneigia R. Z. paaiškinimus, kad į Trakų r., Ropėjų mišką, jis atvyko birželio 25 d., apie 20.00 val. (t. 3, b.l. 218, 219, 255), bei jo apeliaciniame skunde akcentuojamą aplinkybę, jog minėtas automobilis atrakintas miške stovėjo dvi paras, todėl lygiavamzdį šaunamąjį ginklą į jį galėjo padėti bet kuris asmuo. Tuo tarpu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. teisiamajame posėdyje patvirtino kelis kartus matęs R. Z. turimus ginklus – medžioklinį šautuvą ir dujinį kovinį pistoletą, iš kurio šaudė į telefonų knygą, matydavo juos imant iš namų ir automobilio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. Z. 2004 m. birželio 25 d. perduotas automobilis „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame 2004 m. birželio 27 d. buvo rasti minėti šaunamieji ginklai ir šoviniai: po vairuotojo sėdyne – pistoletas „MIAMI 35” su penkiais šoviniais, o bagažinėje – lygiavamzdis šaunamasis ginklas, tuo metu buvo R. Z. valdyme, todėl jame esantys šaunamieji ginklai, be R. Z., niekam kitam priklausyti negalėjo, tokių duomenų nepateikia ir apeliantas. Nuteistojo R. Z. nurodoma aplinkybė, jog automobilis dvi paras atrakintas stovėjo Ropėjų miške, paneigta byloje esančiais įrodymais, o kitų objektyvių duomenų (dokumentų), kurie patvirtintų, kad D. Z. per šias dvi paras, t.y. 2004 m. birželio 25-27 dienomis būtų netekęs teisėto automobilio valdymo, byloje nėra. Nepagrįsta pripažintina ir apelianto nurodoma aplinkybė, jog įsigydamas „MIAMI 35” modelio pistoletą „RECK” buvo įsitikinęs, kad jis yra dujinis, tokiu būdu iš esmės ginčydamas jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, subjektyviąją pusę, kadangi įsigyjant ginklą manymo dėl įgyjamo pistoleto rūšies ir jo klasifikacinės kategorijos, t.y. ar tokiam ginklui įsigyti iš tiesų leidimas nėra reikalingas, nepakanka. Tokiu atveju įgyjantis ginklą asmuo turi įsitikinti, ar jo įgyjamas ginklas yra dujinis pistoletas, kuriam leidimas nėra reikalingas, juo labiau, kad be leidimo įsigyti D kategorijos ginklus, kuriam priklauso ir apelianto minimas dujinis pistoletas, gali fiziniais asmenys nuo 18 metų tik jais legaliai prekiaujančioje įmonėje ir pateikę asmens dokumentus, kaip tai numato Ginklų kontrolės įstatymas. Taigi, akivaizdu, kad R. Z., įsigydamas „MIAMI 35” modelio pistoletą „RECK” su šoviniais suvokė, kad įsigijo, laikė ir gabeno kovinį pistoletą su šoviniais ir norėjo taip veikti. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad ant lygiavamzdžio šautuvo ir paketo, į kurį jis buvo suvyniotas, nėra jo pirštų antspaudų, įrodymų vertinimui nėra reikšmingos, kadangi minėta specialisto išvada patvirtinta, jog rankų pėdsakų ant pateiktų tyrimui objektų, tarp jų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, tinkamų asmeniui identifikuoti apskritai nėra.

Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. Z. pagrįstai nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo įsigyti, laikyti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis – pramoninės gamybos „MIAMI 35” modelio pistoletą „RECK” ir ne mažiau kaip 5 vienetus savadarbių .35 kalibro šovinių, neteisėtai laikė juos nenustatytoje vietoje ir kartu su nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatyto asmens įgytu savadarbiu dvivamzdžiu lygiavamzdžiu šaunamuoju ginklu, pagamintu iš fabrikinės 1949 m. Vokietijos gamybos dvivamzdžio lygiavamzdžio medžioklinio 12 kalibro šautuvo Nr. 43729, 2004 m. birželio 25-26 d. neteisėtai gabeno automobiliu „Peugeot 605”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Vilniaus miesto nenustatytos vietos iki Trakų r., Ropėjų miške, trys kilometrai nuo kelio Vilnius – Druskininkai, Paluknio k. esančios miško aikštelės. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad R. Z. įgijo ir laikė savadarbį dvivamzdį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą, pagamintą iš fabrikinės 1949 m. Vokietijos gamybos dvivamzdžio lygiavamzdžio medžioklinio 12 kalibro šautuvo Nr. 43729.

Visus ištirtus ir įvertintus įrodymus patvirtinta prie bylos prijungta tiesiogiai su nagrinėjama byla susijusi baudžiamosios bylos Nr. 1-39/2006 medžiaga, kurioje apeliacine ir kasacine tvarka patikrintu nuosprendžiu D. J., R. Z., A. G., R. S., A. S. ir D. L. yra nuteisti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį už tai, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo atvirai, savo naudai, panaudodami fizinį smurtą bei psichinę prievartą ir atimdami laisvę, nuo 2005 m. birželio 30 d. iki 2005 m. rugpjūčio 3 d. dėl jo bendradarbiavimo su teisėsaugos pareigūnais šitoje byloje prievartavo iš D. J. turtą. Prie nagrinėjamos bylos prijungtas 2005 m. rugpjūčio 3 d. tarp D. J., R. Z., A. S. ir D. L. Vilniuje, Architektų g. 91 namo vykęs pokalbis, kurio teisėtumas nekvestionuojamas, nes pripažintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, matyti, kad akstinas turtui prievartauti buvo nagrinėjama byla, kurioje D. J. sutiko duoti parodymus, ir tai savo sprendimuose konstatavo pirmosios ir patvirtino apeliacinės instancijos teismai. Iš pokalbio stenogramos matyti, kad D. J. kaltinamas dėl to, jog V. (I. A.) yra suimtas. A. S. sako, kad pats yra matęs byloje, kaip D. J. pirštu rodė į I. A., patvirtindamas, kad tai V., todė „turi jį šildyti“, nes vaikinas jau sėdi visus metus. R. Z. tiesiai sako D. J.: „<...tu išdavei V. ir S. ir mane. Mane ir V. labiausiai....>. Kalbai pasisukus apie laboratoriją, A. S. sako: „Taigi mes visi buvome su pirštinėm, visą tai darėme <...>. Toliau R. Z. kalba apie tai, kokią versiją jie visi turėjo pasakoti ikiteisminio tyrimo metu, jog visi buvo girti ir niekas nieko neprisimena, ką iš tiesų ir patvirtina tolimesnė įvykių seka. A. S. ir D. L. tvirtina, kad viskas ėjo pagal planą, laboratoriją veikė (t. 8, b.l. 34-41).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus – asmeninius (atskirų asmenų parodymus) ir kitus įrodymus (specialistų išvadas, įvykio vietos, daiktų apžiūros, kratos protokolus, telefoninių pranešimų policijai apie eismo įvykį, telefoninių skambučių faktus, pokalbių įrašų išklotinių turinį ir kitus duomenis) – jų tarpusavo susietumo aspektu konstaruoja, kad visi byloje esantys įrodymai sudaro logišką įvykių grandinę, kuri pagrindžia išvadas dėl apeliacinės instancijos teisme nuteistųjų nustatytų nusikalstamų veikų ir kaltės. Byloje esančių ir BPK numatyta tvarka patikrintų įrodymų visuma leidžia teisėjų kolegijai daryti neabejotiną išvadą, kad apeliantai padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus, išskyrus nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, dėl R. Z. ir S. S. inkriminuoto 8,148 g amfetamino gabenimo turint tikslą jį platinti.

Dėl organizuotos grupės požymio

Visi apeliantai kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad jiems inkriminuotus nusikaltimus jie padarė veikdami organizuotoje grupėje.

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų padarant nusikalstamą veiką. Tokia bendrininkavimo forma pripažįstama tais atvejais, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo.

Nagrinėjamos bylos įrodymų vertinimo dalyje ištirti ir įvertinti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog nusikalstamas veikas apeliantai padarė veikdami organizuota grupe kartu su BK 391 straipsnyje numatytu pagrindu atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. bei S. J., kuris po nusikalstamos veikos padarymo susirgo psichikos liga, dėl kurios šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes organizuotos grupės inkriminavimui svarbūs faktai atitinka BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl minimalaus tokios grupės dalyvių skaičiaus, jų susitarimo, nusikaltimų kiekio, jų sunkumo ir tam tikros užduoties ar vaidmens atlikimo.

Bylos duomenimis, šiai organizuotai grupei vadovavo, jų narių veiksmus koordinavo ir kontroliavo, grupės nariams duodavo nurodymus, teikdavo finansavimą ir atliko kitas vadovo funkcijas S. J., organizuotai grupei vadovavęs kartu su I. A., kuris paprastai tiesiogiai vykdytojui R. Z. nurodydavo, kokių veiksmų atlikimo reikalaujama iš kitų organizuotos grupės narių – vykdytojų D. J., R. Z., A. G., R. S., A. S. ir D. L., ir per R. Z. jų veiksmus koordinavo ir kontroliavo. Tai, kad organizuotą grupę, turėdami tikslą neteisėtai disponuoti ir platinti labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį ir pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių), subūrė, jai vadovavo ir jų veiksmus koordinavo bei kontroliavo S. J. ir I. A., įtraukdami į ją D. J., R. Z., A. G., R. S., A. S., D. L., be kitų įrodymų vertinimo dalyje aptartų įrodymų, akivaizdžiai parodo įrodymų vertimo dalyje ištirti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus išslaptintuose protokoluose užfiksuotų telefoninių pokalbių išklotinėse esantys organizuotos grupės narių konspiraciniai pokalbiai (pokalbiuose naudojant menamus žodžius, sutartinius simbolius, kaip, pavyzdžiui, „uogienė iš močiutės” ir kiti), iš kurių aiškiai matyti, kad S. J. ir I. A. koordinuoja organizuotos grupės narių veiksmus ir vadovauja nusikalstamai veiklai, sprendžia finansinius reikalus, organizuoja cheminių medžiagų supirkimą, tariasi dėl prekursoriaus (BMK) perdavimo bei amfetamino realizavimo, svarsto fizinių bausmių panaudojimo galimybę organizuotos grupės nariams, kad jie greičiau pagamintų kuo didesnį kiekį amfetamino, bando psichologiškai paveikti kitus organizuotos grupės narius, siekdami jų visiško paklusimo, o po organizuotos grupės narių sulaikymo tariasi ir derina parodymus, domisi bylos eiga. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad jie veikė kaip organizuota grupė, buvo pasiskirstę vaidmenimis: S. J. finansavo, I. A. tarpininkavo tarp S. J. ir kitų grupės narių, R. Z. laikė pinigus ir nurodydavo kam ką pirkti, rinko ir skirstė pinigus, grasindavo D. J. smurtu, versdamas gaminti amfetaminą, D. L. įnešdavo pinigus į bendrą kasą ir važiuodavo pirkti cheminių medžiagų, R. S., A. G. ir A. S., kaip ir kiti, dėdavo pinigus į bendrą kasą ir buvo pagalbiniai darbininkai gaminant amfetaminą. D. J. patvirtino, jog R. Z. klauso I. A., bet S. J. žodis jiems buvo įstatymas. Tai, kad organizatorius yra S. J., D. J. nurodo supratęs tada, kai jam nepavyko pagaminti amfetamino, o I. A. su R. Z. grasino, kad su S. J. geriau nejuokauti, reikia grąžinti jam atsiradusią skolą.

Byloje įrodyta, kad kiti organizuotos grupės nariai – D. J., R. Z., A. G., R. S., A. S. ir D. L. atliko įvairius vykdytojų veiksmus – supirkinėjo amfetamino gamybai reikalingą laboratorinę įrangą ir reagentus, pristatydavo juos į reikiamą vietą, pagal turimą kompetenciją dalyvavo laboratorijos surinkimo ir amfetamino gaminimo procese, šalino amfetamino gamybos procese iškilusius nesklandumus ir atlikdavo visus kitus S. J. ir I. A. per R. Z. perduodamus nurodymus. Taip pat įrodyta, kad susitarimo pagrindu vieningai veikdami organizuotos grupės nariai, pagal aplinkybes pasiskirstę vaidmenimis, padarė apysunkius bei pasikėsino padaryti sunkius bei labai sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnis).

Organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų, jos subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pažymėtina, jog susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad organizuota grupė gaminti amfetaminą susitarė po to, kai realizuodamas D. J., R. S., A. S., J. S., P. S. bei D. L. kilusį sumanymą pabandyti pasigaminti amfetaminą, ir D. J. surinkus informaciją apie amfetamino gamybą, buvo nuspręsta gaminti ne amfetaminą, o prekusorių (BMK), ir supirkti tam reikalingi daiktai bei reagentai, per R. Z. buvo susitarta su I. A. ir S. J., jiems finansuojant, gaminti amfetaminą iš jų pateikto prekursoriaus (BMK). Šios aplinkybės patvirtina, kad realus susitarimas dėl amfetamino gamybos buvo sudarytas tik tada, kai S. J. ir I. A. amfetamino gamybai per R. Z. perdavė 1 litrą BMK ir suteikė papildimą finansavimą amfetamino gamybai bei trūkstamai įrangai įsigyti. Bylos duomenys patvirtina, kad būtent nuo to momento, kai per R. Z. buvo perduotas prekursorius (BMK) ir piniginės lėšos, S. J. per I. A. ėmėsi aktyvios kitų organizuotos grupės narių kontrolės, koordinavo jų veiklą ir vadovavo amfetamino gamybos procesui. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai dėl to, kad būtent atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. parengė organizuotai grupei inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei jai vadovavo. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, apie ką liudija byloje esantys įrodymai. Čia pažymėtina ir tai, jog susitarimo buvimui įrodyti nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Pagal suformuotą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą.

Nagrinėjamos bylos įrodymų vertinimo dalyje ištirti įrodymai patvirtina, kad susitarimo pagrindu vieningai veikdami organizuotos grupės nariai, pagal aplinkybes pasiskirstę vaidmenimis, padarė apysukius bei pasikėsino padaryti sunkius ir labai sunkų nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Taigi byloje nustatytos aplinkybės dėl organizuotos grupės narių, kurių buvo daugiau nei du, jų susitarimo daryti kelis (tarp jų – labai sunkų) nusikaltimus, pastovus, glaudus bendravimas (telekomunikacijų tinklais, tiesiogiai), pasiskirstymas vaidmenimis, užduotimis, veikimas suderintai ir vieningai įgyvendinant nusikaltimų planus ir visų šių aplinkybių suvokimas atitinka BK 25 straipsnio 3 dalies objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius, todėl apeliantų nusikalstamos veikos teisingai pripažintos padarytos dalyvaujant organizuotoje grupėje.

Dėl neteisėtų veiksmų padarymo dalyvaujant organizuotoje grupėje ir jų teisinio vertinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį pažymėtina, kad organizuotos grupės požymis gali būti arba kvalifikuotos nusikaltimo sudėties požymis, arba kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pripažinus, kad neteisėti veiksmai buvo padaryti organizuota grupe, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, pripažįstami nusikalstamos veikos vykdytojais ir visų jų padarytos veikos kvalifikuotinos pagal BK specialiosios dalies straipsnį su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį, o kai organizuota grupė yra nusikaltimo kvalifikuojantis požymis pagal tą BK specialiosios dalies straipsnio dalį, kurioje šis požymis numatytas, papildomai nenurodant BK 25 straipsnio 3 dalies. Nagrinėjamoje byloje visos nuteistiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo sudėtyje neturi kvalifikuojančio požymio – organizuotos grupės, todėl kvalifikuojant nuteistiesiems inkriminuojamas veikas, numatytas BK 266 straipsnyje (trys epizodai), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje (du epizodai), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (2004 m. kovo 30 d. ir 2004 m. gegužės 1 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijos) kartu nurodytina ir BK 25 straipsnio 3 dalis. Tuo tarpu nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį kvalifikuojant organizuotos grupės vadovams – S. J. ir I. A. inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra perteklinė ir nereikalinga, todėl šalintina, nes, kaip minėta, organizuotoje grupėje visi bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, pripažįstami nusikalstamos veikos vykdytojais ir visų jų padarytos veikos kvalifikuotinos pagal BK specialiosios dalies straipsnį su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 266 straipsnį (trys epizodai) (2004 m. kovo 30 d. ir gegužės 1 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (du epizodai) (2004 m. kovo 30 d. ir gegužės 1 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijos) ir BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ( 2004 m. gegužės 1 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

BK 260 straipsnio 1 dalyje (kaip 2 ir 3 dalyse) įtvirtintos alternatyvios savarankišką teisinę reikšmę turinčios neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų sudėtys, t. y. minėtų medžiagų gaminimas ir (ar) perdavimas, ir (ar) įgijimas, ir (ar) laikymas, ir (ar) gabenimas, ir (ar) siuntimas, ir (ar) pardavimas, ir (ar) kitoks platinimas. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad BK 260 straipsnio 1 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikaltimų sudėčių visuma ir bet kurios iš nurodytų veikų padarymas gali būti (esant visiems konkrečios sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (ar kitas dalis). Dėl to teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-159/2012, Nr. 2-7-107/2013). Tuo tarpu pagal šioje byloje taikomą BK 266 straipsnio, reglamentuojančio neteisėtą disponavimą pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) redakciją (2004 m. gegužės 1 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), priešingai negu šiuo metu galiojančioje, baudžiamas neteisėtas disponavimas prekursoriais neatsižvelgiant į jų kiekį, todėl kvalifikuojat šioje byloje nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 266 straipsnį už pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) įgijimą ir (ar) laikymą ir (ar) gabenimą, ir (ar) siuntimą, ir (ar) pardavimą, ir (ar) kitokį realizavimą, skirtingai negu BK 260 straipsnyje, neatsižvelgiant į prekursoriaus kiekį, bet kurios iš nurodytų veikų padarymas, esant visiems sudėties požymiams, gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 266 straipsnį.

Nagrinėjamos bylos įrodymų vertinimo dalyje nustatyta, kad D. J. ir R. Z., iš S. J. per I. A. perduoto 1 l pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono (fenilacetono), kurio įgijimo ir laikymo aplinkybių byloje esančių duomenų nepakanka nustatyti, S. J. ir I. A. nurodymu (jų kontroliuojami), Vilniaus mieste įsigijus trūkstamas priemones – reagentus ir laboratorijos įrangą, skirtą amfetamino gamybai, nugabenę į sodybą, esančią Trakų r., Raudonės 1-me kaime, 2004 m. balandžio 11-12 dienomis, kontroliuojami I. A., pasikėsino pagaminti psichotropinę medžiagą – amfetaminą, turėdami tikslą ją platinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi amfetamino gamybai nebuvo tinkamų sąlygų. Šias aplinkybes patvirtina nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. J. ir nuteistojo R. Z. parodymai, telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuoti garso įrašų duomenys, fonoskopinių teismo ekspertizių aktai, taip pat ir nuteistųjų R. Z. ir D. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie ir pirmajame, ir kituose epizoduose atitinka D. J. parodymus bei telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuotų I. A. ir S. J. (kituose epizoduose taip pat ir kitų organizuotos grupės narių) pokalbių turinį.

Pagal BK 22 straipsnį 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Taigi, asmens veiksmai (neveikimas) pripažįstami pasikėsinimu tuo atveju, kai kaltininkas realizuoja ne visus, o tik dalį įstatyme įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių. Atsižvelgiant į tai, kad šiame epizode nuteistiesiems inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, nebuvo baigtos dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – netinkamų sąlygų amfetaminui pagaminti – nuteistiesiems I. A. ir R. Z. inkriminuojama veika kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimas organizuotoje grupėje pagaminti psichotropinę medžiagą – amfetaminą, nuteistajam I. A. eliminuojant inkriminuotą BK 24 straipsnio 4 dalį kaip perteklinę.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme konstatuota, jog iš S. J. per I. A. perduoto D. J. ir R. Z. 1 l pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) įgijimo ir laikymo aplinkybių byloje esančių duomenų nustatyti nepakanka, jų, nagrinėdamas bylą nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, todėl nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis, kada, iš kokio šaltinio, už kokią pinigų sumą buvo įgyta minėta medžiaga ir kur laikyta. Atsižvelgiant į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką išvados, kurių teismas negali pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais, o grindžia iš esmės tik prielaidomis, laikytinos nepagrįstomis, pirmajame epizode nuteistiesiems pagal BK 266 straipsnį inkriminuotas prekurosriaus įgijimas ir laikymas šalintinas iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos įrodymų vertinimo dalyje nustatė, kad turėdami tikslą pagaminti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino ir ją platinti, S. J. 2004 m. balandžio mėnesį per I. A. ir R. Z. perdavus pinigines lėšas priemonių – reagentų ir laboratorijos įrangos, naudojamos amfetamino gamybai, papildomam įsigijimui, ir per I. A. nurodžius R. Z. ir D. J. jas įgyti, šie jas įgijo ir atsigabeno į patalpas Vilniuje, Bokšto g. 10-7a, kur D. J., panaudodamas R. Z. ir I. A. iš sodybos Trakų r., Raudonės 1-me kaime atgabentą pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių) – 1-fenil-2-propanoną (fenilacetoną), kontroliuojamas I. A. ir S. J., 2004 m. gegužės mėnesį gamino labai didelį kiekį – ne mažiau 100 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir R. Z. per I. A. perdavė pagamintą medžiagą S. J. realizuoti. Aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) gaminta medžiaga iš tiesų buvo amfetaminas, be atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. parodymų, patvirtina įrodymų vertinimo dalyje išanalizuotos telefoninių pokalbių išklotinės, 2004 m. rugpjūčio 27 d. Specialisto išvada Nr. 4594, kurioje konstatuota, kad ant laboratorinės įrangos yra rasta psichotropinės medžiagos amfetamino, patalpų (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas bei liudytojų A. ir S. N. parodymai.

BK 260 straipsnyje atsakomybė diferencijuojama priklausomai nuo nusikalstamos veikos dalyko – narkotinių ar psichotropinių medžiagų – kiekio. Pagal BK 269 straipsnio 2 dalį, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis rekomendacijomis. Tačiau pagal šį norminį aktą inkriminuoti labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos pagaminimą yra pagrindas tuo atveju, kai yra pati narkotinė ar psichotropinė medžiaga, kurios cheminę sudėtį ir kiekį gali nustatyti specialių žinių turintys asmenys – specialistai ar ekspertai. Nagrinėjamoje byloje nusikaltimo dalykas – psichotropinė medžiaga (amfetaminas) nebuvo rasta, todėl šiuo atveju akivaizdu, kad buvo ketinta pagaminti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, apie ką, be atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. parodymų, liudija įrodymų vertinimo dalyje aptarti telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuoti S. J. ir I. A. bei I. A. ir Z. pokalbiai, tačiau nustatyti tikslų pagamintos psichotropinės medžiagos kiekį šiuo atveju nėra galimybės.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl antrojo epizodo pirmosios instancijos teismo išvadų dalis nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais, o kaltinimas dėl labai didelio kiekio amfetamino pagaminimo yra nekonkretus ir dalyje dėl amfetamino kiekio grindžiamas iš esmės prielaidomis, teisėjų kolegija, remdamasi apeliacinės instancijos teisme ištirtais ir įvertintais įrodymais, kurių pakanka pasikėsinimui pagaminti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino inkriminuoti, nuteistiesiems I. A. ir R. Z. antrajame epizode inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuoja į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, taip pat nuteistajam I. A. pašalinant BK 24 straipsnio 4 dalies inkriminavimą kaip perteklinį, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje keičia dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 328 straipsnio 1 punktas).

Bylos įrodymų tyrimo dalyje atlikta byloje esančių duomenų analizė patvirtina, kad 2004 m. birželio mėnesį, vykdydami S. J. ir I. A. nurodymą pagaminti amfetaminą, organizuotos grupės nariai D. J., R. Z., A. G., R. S., A. S., D. L. vairuojamu automobiliu VW Golf, Vilniaus mieste už S. J. duotas pinigines lėšas supirko papildomas priemones – reagentus ir laboratorijos įrangą amfetaminui gaminti, birželio 23 d. R. Z. A. G. ir A. S. tuo pačiu D. L. vairuojamu automobiliu VW Golf surado vietą laboratorijai Trakų r., Ropėjų miško aikštelėje, 3 km nuo Palieknės kaimo, birželio 25 d. D. J., A. G. ir R. S. nugabeno dalį laboratorinės įrangos, paruošė stovyklavietę bei įrengė pavėsinę laboratorijai, o birželio 26 d., apie 4.00 val., A. S. ir R. Z. jo vairuojamu automobiliu Peugeot 605 atvežė priemones – reagentus, likusią laboratorijos įrangą bei S. J. birželio 25 d. R. Z. perduoto nenustatytomis aplinkybėmis įsigyto 8 l pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono (fenilacetono), ir nuo birželio 26 d. iki birželio 27 d., 17.00 val., kai buvo sulaikyti policijos pareigūnų, vadovaujami S. J. ir I. A., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., A. G., R. S. ir A. S., padedami D. L., pasikėsino pagaminti psichotropinę medžiagą amfetaminą, turėdami tikslą ją platinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Šias aplinkybes, be nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. J. nuoseklių ir vienodų parodymų, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis, Specialistų išvados Nr. 4594, Nr. 5668, Nr. 4595, Nr. 4605, Nr. 4962, Nr. 4963, Nr. 4473, Nr. 6192, kratos ir apžiūros protokolai bei telefoninių pokalbių įrašai, o jų patikimumą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pačių nuteistųjų R. Z. ir D. L. duoti parodymai.

Įvertinusi tai, kad ketvirtajame bylos epizode nuteistiesiems inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, nebuvo baigta dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – policijos pareigūnų sulaikymo – nuteistiesiems I. A. ir R. Z. A. G., R. S., A. S. ir D. L. inkriminuojamos veikos teisingai kvalifikuotinos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimas organizuotoje grupėje pagaminti psichotropinę medžiagą – amfetaminą, nuteistajam I. A. eliminuojant inkriminuotą BK 24 straipsnio 4 dalį kaip perteklinę.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi su penktuoju bylos epizodu susijusius įrodymus, pripažįsta, jog byloje nepakanka įrodymų išvadai, kad būtent R. Z. ir S. S. 2004 m. birželio 27 d. į Trakų rajono, Ropėjų mišką, atgabeno organizuotos grupės narių D. J., R. Z., A. G., R. S., A. S. ir D. L. sulaikymo metu prie laužo rastus du stiklainius su 8,148 g amfetamino.

Apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo egzistavimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šiame epizode netinkamai įvertino įrodymus, reikšmingus R. Z. ir S. nusikalstamai veikai inkriminuoti, ir nepagrįstai juos nuteisė už minėtą psichotropinės medžiagos – 8,148 g amfetamino gabenimą, turint tikslą ją platinti. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis dalyje, kurioje R. Z. ir S. S. pripažinti kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, naikintinas ir šioje dalyje priimtinas išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius, kad R. Z. ir S. S. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl nuskalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį( 2004 m. gegužės 1 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

BK 253 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Nustatinėjant BK 253 straipsnyje numatytą neteisėtumo požymį, nepakanka formalaus konstatavimo, kad disponavimo BK 253 straipsnyje išvardytais objektais tvarka yra pažeista. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį gali būti taikoma tik tuo atveju, kai disponavusio nurodytais objektais asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-178/2012).

Įrodymų tyrimo dalyje ištirti įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė R. Z. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdamas leidimo įsigyti, laikyti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis – pramoninės gamybos „MIAMI 35” modelio pistoletą „RECK” ir ne mažiau kaip 5 vienetus savadarbių .35 kalibro šovinių, neteisėtai laikė juos nenustatytoje vietoje ir kartu su nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatyto asmens įgytu savadarbiu dvivamzdžiu lygiavamzdžiu šaunamuoju ginklu, pagamintu iš fabrikinės 1949 m. Vokietijos gamybos dvivamzdžio lygiavamzdžio medžioklinio 12 kalibro šautuvo Nr. 43729, 2004 m. birželio 25-26 d. neteisėtai gabeno automobiliu „Peugeot 605”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Vilniaus miesto nenustatytos vietos iki Trakų r., Ropėjų miške, trys kilometrai nuo kelio Vilnius – Druskininkai, Paluknio k. esančios miško aikštelės. Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina byloje esantys įrodymai: specialistų išvados Nr. 4471, Nr. 4472 ir Nr. 4473, paties nuteistojo R. Z., liudytojo J. Z. bei nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. J. parodymai. Tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad R. Z. įgijo ir laikė savadarbį dvivamzdį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą, pagamintą iš fabrikinės 1949 m. Vokietijos gamybos dvivamzdžio lygiavamzdžio medžioklinio 12 kalibro šautuvo Nr. 43729. Pirmosios instancijos teismas savadarbio dvivamzdžio lygiavamzdžio šaunamojo ginklo įgijimo ir laikymo katą šioje byloje tiesiogiai preziumavo remdamasis šio ginklo gabenimo faktu. Ši teismo išvadų dalis nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais, o kaltinimas R. Z. dėl savadarbio dvivamzdžio lygiavamzdžio šaunamojo ginklo įgijimo bei laikymo nekonkretus ir grindžiamas iš esmės prielaidomis. Tuo tarpu neginčijamas konstatavimas, kad R. Z. 2004 m. birželio 25-26 dienomis automobiliu „Peugeot 605”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Vilniaus miesto nenustatytos vietos iki Trakų r., Ropėjų miške, trys kilometrai nuo kelio Vilnius – Druskininkai, Paluknio k. esančios miško aikštelės gabeno savadarbį dvivamzdį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą, savaime nereiškia, jog būtent R. Z. jį įgijo ir laikė, juolab, kad BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos iš kitų BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, šiame epizode nuteistajam R. Z. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį inkriminuotas savadarbio dvivamzdžio lygiavamzdžio šaunamojo ginklo, pagaminto iš fabrikinės 1949 m. Vokietijos gamybos dvivamzdžio lygiavamzdžio medžioklinio 12 kalibro šautuvo Nr. 43729, įgijimas ir laikymas šalintinas iš nuosprendžio aprašomosios dalies, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo ir esminio baudžiamojo proceso teisės normų pažeidimo

Bylos duomenys patvirtina, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kilus įtarimui, kad kaltinamojo S. J. psichika yra sutrikusi, jam buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. 2005 m. gegužės 9-30 dienos Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu S. J. diagnozuotas laikinas psichikos sutrikimas – sunkus depresijos epizodas su psichozės simptomais, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ir rekomenduotas stacionarus stebėjimas psichikos priežiūros įstaigoje bendro režimo sąlygomis iki pasveikimo pagal gyvenamąją vietą (t. 6, b.l. 151-152, 193-195). Po gydymo stacionare 2005 m. gruodžio 6-23 dienomis buvo atlikta pakartotinė Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizė, kurioje S. J. nuo 2005 m. sausio 10 d. diagnozuota lėtinė psichikos liga – šizofreninis sutrikimas, depresijos tipas, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ir rekomenduotas stebėjimas psichikos priežiūros įstaigoje bendro režimo stebėjimo sąlygomis (t. 7, b.l. 53-55). Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartimi kaltinamasis S. J. buvo 3 (trims) mėnesiams patalpintas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę (t. 7, b.l. 74-75), o 2006 m. vasario 11 d. šio teismo nutartimi jam buvo pradėtas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas (t. 7, b.l. 102-103). 2006 m. kovo 30 d. specialisto išvada buvo konstatuota, kad S. J. stacionarinė priežiūra Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nereikalinga, toliau jis galima būti gydomas ambulatoriškai (t. 7, b.l. 143). Tuo pagrindu Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartimi kaltinamojo S. J., teismo nutartimi atiduoto į sveikatos priežiūros įstaigą – Rokiškio psichiatrijos ligoninę, laikymas joje panaikintas (t. 7, b.l. 145-146), o Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 7 d. nutartimi, siekiant nustatyti kaltinamojo S. J. psichikos būklę ir galimybę dalyvauti bylos nagrinėjimo procese, jam paskirta nauja stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė (t. 7, b.l. 147-148). 2006 m. balandžio 20-26 dienomis atliktos Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad S. J. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizofreniniu sutrikimu, depresijos tipu su asmenybės deficito reiškiniais, dėl kurių negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžiuose, ir rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis psichiatro gydymas pagal gyvenamąją vietą (t. 9, b.l. 8-10). Pažymėtina, jog teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė N. Mačiūnienė paaiškino, kad S. J. nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nuo 2005 m. sausio 10 d. S. J. nustatyta lėtinė psichikos liga – šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas, dėl kurios šiuo metu jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis gydymas pagal gyvenamąją vietą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą priverčiamosios medicinos priemonės – tai ir gydomojo, ir valstybės prievartos poveikio priemonių visuma, tam tikras jų derinys. Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti pavojingas veikas padariusių asmenų sveikatos apsaugą, gydymą ir kitus gyvybiškai svarbius interesus. Kartu minėtomis priemonėmis norima apsaugoti visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Nors priverčiamosios medicinos priemonės nėra bausmės, jos neužtraukia teistumo, tačiau kai kurios jų pagal sukeliamus suvaržymus, apribojimus prilyginamos suėmimui, laisvės atėmimui (BK 76 straipsnio 3 dalis, BPK 406 straipsnio 2 dalis). Šios ir kitos aplinkybės nulėmė ir atitinkamus priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso reguliavimo ypatumus. Įstatyme įtvirtintas imperatyvas, kad visais atvejais, kai yra pagrindai taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, bendra tvarka pradėtas procesas tampa priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu (pvz., BPK 393, 394 straipsniai) ir turi būti vadovaujamasi BPK XXIX skyriaus nuostatomis.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2006 m. vasario 11 d. nutartimi S. J. pradėjo priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą, todėl bendra tvarka pradėtas procesas tapo priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu (BPK 393 straipsnis). Šio proceso metu asmens psichikos sutrikimai, jų laikas ir pobūdis yra viena iš BPK 395 straipsnyje numatytų būtinų įrodinėjamų aplinkybių ir BPK 401 straipsnio 2 dalyje išvardintų teismo nutartyje spręstinų klausimų. Taigi šiuo atveju teismas turėjo remtis BPK XXIX skyriaus nuostatomis ir sustabdęs kaltinamajam S. J. bylos nagrinėjimą, taikyti priverčiamąją medicinos poveikio priemonę, – jeigu pripažintų įrodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko jo psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (BK 76 straipsnio 3 dalis, BPK 403 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kiekvieną kartą sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo klausimą teismas turi konstatuoti tokių pagrindų visumą: pirma, padaryta nusikalstama veika (konstatuota kaltė padarius inkriminutą nusikalstamą veiką), ir antra, šią veiką padariusiam asmeniui yra sutrikusi psichika: nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra arba nepakaltinamas (BK 17 straipsnis), arba ribotai pakaltinamas (padaręs atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką, nurodytą BK 18 straipsnio 2 dalyje), arba asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis nebegali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (BK 76 straipsnio 3 dalis), kaip yra šiuo konkrečiu atveju (BK 98 straipsnio 1 dalis, BPK 392 straipsnio 1 ir 2 dalys, 393 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas S. J. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų klausimą nagrinėjo ne atskiroje byloje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, o bendrąja tvarka kartu su šioje byloje kitiems kaltinamiesiems pareikštais kaltinimais, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 4 straipsnyje, 392 straipsnyje, 401 straipsnyje ir 403 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas.

BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio, panaikina nuosprendį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės.

Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis dalyje, kuria S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnio, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 266 straipsnį, o paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas sustabdytas ir pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, naikintinas ir bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių kaltinamajam S. J. taikymo perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl baudžiamojo proceso trukmės vertinimo ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) bei atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Skirdami bausmes teismai turi vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti skiriamos bausmės motyvai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei atsižvelgia į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nesuteikdamas nei vienai iš šiame straipsnyje numatytų aplinkybių išskirtinės dominuojančios reikšmės (kasacinė byla Nr. 2K-118/2011). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodama nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų analizė parodo, jog skirdamas nuteistiesiems I. A., R. Z., D. L., R. S., A. S. ir A. G. bausmes, pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino kiekvienam iš jų paskirtos bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė jiems bausmes inkriminuotų straipsnių sankcijos ribose, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos bylos baudžiamojo proceso trukmė pernelyg ilga, šiame bylos baudžiamojo proceso etape spręstini ne nuteistiesiems skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių teisingumo klausimai, kurių apeliaciniuose skunduose apeliantai neginčija, o tai, ar šiuo atveju pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės nėra pagrindo pripažinti išimtine aplinkybe, kurią konstatavus būtų pagrindas skirti nuteistiesiems švelnesnes bausmes (BK 54 straipsnio 3 dalis).

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-625/2010 ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Tokia teismų praktika formuojama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonė, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir pagal formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas vertina, ar proceso trukmė atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir kiti. Pažymėtina, kad išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas. (Sorvisto v. Finland, no 19348/04, judgement of 13 January 2009; Meilus v. Lithuania, no 53161/99, judgement of 6 November 2003 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko beveik 6 (šešerius) metus: ikiteisminis tyrimas iš tiesų truko gana operatyviai – nuo 2004 m. birželio 27 d. (t. 1 b.l. 1) iki 2004 m. gruodžio 7 d., kai baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teisminiam nagrinėjimui (t. 6, b.l. 3-34), tuo tarpu bylos procesas teisme, skaičiuojant nuo bylos gavimo teisme 2004 m. gruodžio 7 d. (t. 6, b.l. 35) iki nuosprendžio priėmimo (2010 m. gegužės 21 d.), truko bemaž penkis su puse metų. Iš bylos duomenų matyti, kad byla 2005 m. vasario 4 d. nutartimi buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. 2005 m. kovo 14 d. teisiamajame posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2005 m. balandžio 20 d. dėl to, kad vienas iš kaltinamųjų – S. J. tuo metu gydėsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir teismas kreiptasi į šią gydymo įstaigą su užklausimu apie jo ligos pobūdį (t. 6, b.l. 95-97, 99). 2005 m. balandžio 20 d. posėdis taip pat buvo atidėtas ir S. J. gynėjo advokato S. Žentelio prašymu kaltinamajam S. J. buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė (t. 6, b.l. 149-150, 151-152), kuri, kaip patvirtina bylos duomenys, S. J. buvo atlikta 2005 m. gegužės 25 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu buvo konstatuota, kad S. J. dėl laikinos psichikos sveikatos sutrikimo būsenos negali dalyvauti teismo posėdžiuose bei būti apklausiamas, jam buvo rekomenduotas stacionarus stebėjimas psichikos priežiūros įstaigoje bendro režimo sąlygomis iki pasveikimo pagal gyvenamąją vietą. Taigi, teisiamasis posėdis objektyviai negalėjo įvykti iki išaiškės kaltinamojo S. J. psichikos sveikatos būklė. 2005 m. gruodžio 6-23 dienomis atliktos Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės aktu S. J. nuo 2005 m. sausio 10 d. diagnozavus lėtinę psichikos ligą – šizofreninį sutrikimą, depresijos tipą, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (t. 7, b.l. 53-55), 2006 m. vasario 11 d. teismo nutartimi jam buvo pradėtas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas (t. 7, b.l. 102-103), o teisiamasis posėdis paskirtas 2006 m. vasario 11 d., tačiau šis teisiamasis posėdis buvo atidėtas dėl kaltinamojo D. J. klausos sutrikimo iki bus pagamintas klausos aparatas. Teisėjų kolegija sprendimu teisiamasis posėdis atidėtas 2006 m. balandžio 5, 6, 7 ir 18 dienai (t. 7, b.l. 100-101). Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006 m. balandžio 5 d. teisiamasis posėdis įvyko (t.8, b.l. 160 – t. 9, b.l. 6). Į 2006 m. gegužės 18 d. teismo posėdį neatvykus liudytojams A. ir S. N. ir L. K., bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2006 m. gegužės 22 d. (t. 8, b.l.112). Minėti liudytojai į 2006 m. gegužės 22 d. teisiamąjį posėdį taip pat neatvyko, todėl teisėjų kolegija tos pačios dienos nutartimi konstatavusi, kad minėti liudytojai neatvyko be svarbios priežasties, nutarė juos atvesdinti ir nenurodžiusi jokių kitų motyvų, padarė bylos nagrinėjimo pertrauką net 11 (vienuolikai) mėnesių iki 2007 m. balandžio 20 d., kuris nenurodžius priežasčių dar buvo perkeltas 2007 m. gegužės 5 d. (t. 8, b.l. 197, t. 9, b.l. 48). Taigi bylos nagrinėjime buvo padaryta beveik metų nemotyvuota pertrauka, tačiau ir po šios pertraukos teisiamasis posėdis ir vėl neįvyko, šį kartą dėl kaltinamojo A. G. ligos buvo paskelbta pertrauka iki 2007 m. birželio 18 d. (t. 9, b.l. 84-86). 2007 m. birželio 18 d. teisiamajame posėdyje apklausus liudytojus A. ir S. N. ir L. K., dėl apeliacinio teismo sprendimo kitoje įrodymų vertinimo dalyje aptartoje byloje, kuri yra betarpiškai susijusi su šia byla (dėl D. J. turto prievartavimo) buvo nutarta bylos nagrinėjime daryti pertrauką iki 2007 m. rugsėjo 3 d. ( t. 9, b.lo. 171-172). Gavus informaciją, kad ši nutartis bus paskelbta tik 2007 m. spalio 12 d, bylos nagrinėjime padaryta pertrauka iki 2007 m. spalio 17 d. (t. 9, b.l. 188). 2007 m. spalio 12 d. ši nutartis apeliacinės instancijos teisme paskelbta nebuvo, todėl atsižvelgus į prokuroro prašymą, byloje padaryta pertrauka iki 2007 m. gruodžio 5 d. (t. 9, b.l. 194). Po pertraukos 2007 m. gruodžio 5 d. teisiamajame posėdyje, nenurodžius priežasties, buvo paskelbta iki 2008 m. kovo 17 d., t.y. daugiau nei trims mėnesiams, tačiau neatvykus gynėjui A. Palamarčuk bei negavus išslaptintų nutarčių iš Valstybės saugumo departamento bylos nagrinėjime ir vėl paskelbta pertrauka iki 2008 m. rugsėjo 3 d. (t. 10 b, b.l. 40). Šiame teisiamajame posėdyje teismas, tenkindamas prokuroro prašymą užklausti Teistumo informacijos skyrių apie kaltinamojo D. J. teistumą, padarė pertrauką bylos nagrinėjime iki 2008 m. spalio 31 d. (t. 10, 79-80), t.y. dar beveik dviems mėnesiams. Dėl svarbios priežasties į šį teisiamąjį posėdį neatvykus advokatui S. Ženteliui, bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka iki 2009 m. sausio 16 d. (t. 10, b.l.95), į kurį neatvyko kaltinamasis A. G., todėl ir vėl paskelbta pertrauka iki 2009-03-06 (t. 10, b.l. 101), t.y. beveik dar dviems mėnesiams. Į šį teisiamąjį posėdį dėl ligos neatvyko gynėjas V. Dubrovskij, todėl teisiamajame posėdyje padaryta pertrauka iki 2009 m. gegužės 27 d. (t. 10, b.l. 109). Į šį teisiamąjį posėdį dėl ligos neatvyko kaltinamasis D. L., todėl paskelbta pertrauka iki 2009 m. rugsėjo 30 d. (t. 10, b.l. 123), o šis teisiamasis posėdis neįvyko dėl kolegijos teisėjo komandiruotės – pertrauka paskelbta iki 2009 m. gruodžio 15 d. (t. 10, b.l. 130). Toliau dėl gynėjo A. Palamarčuk ligos ir dėl kaltinamojo R. L. ligos paskelbta pertrauka atitinkamai iki 2010 m. sausio 29 d. ir 2010 m. balandžio 27 d. (t. 10, b.l. 132, 167).

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme analizė patvirtina, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu įvyko vienerių metų nepateisinamas delsimas, o teismo proceso ilgumas tiesiogiai priklausė nuo nekokybiško pirmosios instancijos teismo darbo. Taip pat matyti, kad ir kitos bylos nagrinėjimo procese paskelbtos pertraukos, tiek susijusios su nesavalaikiais institucijų veiksmais organizuojant bylos procesą, tiek ir proceso dalyvių – kaltinamųjų bei jų gynėjų dėl svarbių priežasčių neatvykimu į teisiamąjį posėdį, buvo nepamatuotai ilgos ir taip pat pripažintinos nepateisinamu delsimu. Akcentuotina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką atvejai, kai procese dėl valstybės institucijų neveiklumo ilgą laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai, vertinami itin griežtai nepriklausomai nuo bylos sudėtingumo (mutatis mutandis Lavents c. Lettonie, no. 58442/00, ?rret du 28 novembre 2002, § 103; Petrenko v. Russia, no. 30112/04, judgment of 20 January 2011; von Hoffen v. Liechtenstein, no. 5010/04, judgment of 27 July 2006; Grauslys v. Lithuania, no. 36743/97, judgment of 10 October 2000, § 61). Taigi šiuo atveju pripažinus, jog baudžiamasis procesas šioje byloje be priežasties nevyko beveik vienerius metus, sprendžiant klausimą dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, bylos sudėtingumo kriterijus prarandą aktualumą, juolab, kad bylos medžiagos analizė parodo, jog dėl skubotai atlikto ikiteisminio tyrimo veiksmų byla tapo daug sudėtingesnė (komplikuota) ir pareikalavo daugiau laiko sąnaudų jos išnagrinėjimui tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu kaltinamieji, išskyrus I. A., kuriems baudžiamajame procese nebuvo taikomos griežčiausios kardomosios priemonės, nuo teismo nesislapstė, per bylos nagrinėjimo laikotarpį dirbo, mokėsi, kai kurie sukūrė šeimas, kas parodo, mažesnį jų pavojingumą visuomenei ir siekį tapti visateisiais visuomenės nariais. Čia taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad nuo nusikaltimų padarymo (2004 metų) iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (2013 metų) praėjo devyneri metai tai iš tiesų yra ilgas laikotarpis teisingumo vykdymo prasme, iš esmės teigiamai apibūdinantis apeliantus ir parodantis jų mažesnį pavojingumą.

Teisėjų kolegija, nustačiusi byloje nuteistųjų teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimus, pripažįsta juos išimtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą pritaikius nuteistiesiems BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, sušvelninti jiems paskirtas bausmes, jas sumažinant, bet nekeičiant paskirtų bausmių rūšies. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) sumažinamos ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatomis iš naujo subendrinamos.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį, kuria S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnio, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 266 straipsnį, o paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas sustabdytas ir pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių S. J. taikymo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį, kuria R. Z. (R. Z.) ir A. S. (A. S.) pripažinti kaltais pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už 8,148 g amfetamino gabenimą ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – juos išteisinti, neįrodžius, kad R. Z. ir A. S. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Perkvalifikuoti nuteistiesiems I. A., R. Z. (R. Z.), D. L. (D. L.), R. S. (R. S.), A. G. (A. G.), A. S. (A. S.) inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje už labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – amfetamino pagaminimą į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaip pasikėsinimą pagaminti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistajam I. A. nuorodą į BK 24 straipsnio 4 dalį.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies BK 266 straipsnyje numatytus nusikalstamos veikos požymius, kad S. J., turėdamas tikslą gaminti psichotropines medžiagas ir jas platinti, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 1 litrą pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių) – 1-fenil-2-propanoną (fenilacetoną) ir laikė jį nenustatytoje vietoje.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos požymius, kad R. Z. (R. Z.) įgijo ir laikė savadarbį dvivamzdį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą, pagamintą iš fabrikinės 1949 m. Vokietijos gamybos dvivamzdžio lygiavamzdžio medžioklinio 12 kalibro šautuvo Nr. 43729.

I. A. pagal BK 266 straipsnį (2004-04-(11-12) epizodas) paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (2004-04-(11-12) epizodas) paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti iki 3 (trejų) metų laisvės atėmimo; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti iki 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo; pagal BK 266 straipsnį (2004-04-26 epizodas) paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti iki 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (2004-06-26 epizodas) paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti iki 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę I. A. paskirti – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

R. Z. (R. Z.) pagal BK 266 straipsnį (2004-04-(11-12 epizodas) paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (2004-04-(11-12) epizodas) paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti iki 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo; pagal BK 266 straipsnį (2004 m. gegužės mėn. epizodas) paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti iki 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (2004-06-26 epizodas) paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti iki 3 (trejų) metų laisvės atėmimo; pagal BK 266 straipsnį (2004-06-26 epizodas) paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti iki 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. Z. (R. Z.) paskirti – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

A. S. (A. S.) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti iki 1 (vienerių) metų; pagal BK 266 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. S. (A. S.) paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

D. L. (D. L.) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti iki 1 (vienerių) metų. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

R. S. (R. S.) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti iki 1 (vienerių) metų. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

A. G. (A. G.) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti iki 1 (vienerių) metų. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.