Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovei advokatei Renatai Račko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiosios specialistės Ritos Juškaitės 2025 m. kovo 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-1369-2025 (ROIK: 25265689502),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) 2025 m. kovo 20 d. nutarimu A. K. (toliau – pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 463 straipsnio 1 dalį už tai, kad esant juridinio asmens vadovui, savininkui (valdytojui), jam priklausanti kelių transporto priemonė Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo mokamu valstybinės reikšmės keliu nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio, t. y. 2023 m. rugpjūčio 30 d., 04.27 val. magistraliniame kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda (dešinė pusė) 87,350 km. Taip A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad transporto priemonių ir jų junginių, nurodytų šio įstatymo 2 priede, transporto priemonių valdytojai moka kelių naudotojų mokestį už naudojimąsi magistraliniais keliais.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė R. Račko paaiškino, kad jos atstovaujamas A. K. neginčija fakto, jog nebuvo sumokėtas kelių naudotojo mokestis prieš įvažiuojant į mokamą magistralinį kelio ruožą. Teigia, kad dėl žmogiškos klaidos šis mokestis nebuvo sumokėtas, po to jis buvo sumokėtas. Mano, kad Institucija galėjo skirti minimalią baudą, nes nebuvo tyčios padaryti pažeidimą. Pažeidimas buvo ištaisytas, mokestis sumokėtas. A. K. nekalba rišliai lietuvių kalba, jis yra Latvijos pilietis, įmonėje yra daug transporto priemonių, todėl įvykus administracinei klaidai, mokestis nebuvo sumokėtas. Mokestis 1012 Eur sumokėtas 2024 m. gegužės 14 d. VIA Lietuva. Pareiškėjas pateikė teismui duomenis, kad kelių naudotojo mokestis už 2022-2023 metus sumokėtas.

Motyvuojamoji dalis

5. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

6. ANK 463 straipsnyje numatyta, kad važiavimas mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemonėmis nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos užtraukia baudą vairuotojams arba transporto priemonių savininkams (valdytojams) – fiziniams asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio eurų.

7. Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 463 straipsnyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Remiantis administracinio nusižengimo protokolu, daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistemos kvalifikavimo ataskaita, rašytine medžiaga apie transporto priemonės valdytoją, nustatyta, jog transporto priemonė Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „A.“, kurios direktorius yra A. K., ši transporto priemonė 2023 m. rugpjūčio 30 d. užfiksuota važiuojanti valstybinės reikšmės keliu nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio.

8. 2025 m. vasario 13 d. A. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VKTI-ANR_P-1100-2025 su administraciniu nurodymu dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei registruota pašto siunta išsiųsta pareiškėjui. Pašto siunta neatsiimta pašte. Pareiškėjui buvo siūloma iki 2025 m. kovo 15 d. sumokėti 350 baudą. Nurodymo neįvykdžius, 2025 m. kovo 20 d. administracinio nusižengimo byloje, nedalyvaujant pareiškėjui, priimtas nutarimas, kuriuo paskirta 800 Eur bauda.

9. Pažymėtina, ANK 463 straipsnyje numatyta atsakomybė vairuotojams arba transporto priemonių savininkams (valdytojams) – fiziniams asmenims arba juridinių asmenų vadovams. Šie asmenys turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti jiems numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Analizuojamu atveju, pareiškėjo ir jo atstovės nurodyta aplinkybė, jog dėl žmogiškosios klaidos įmonės vadovas A. K. nepastebėjo, jog nėra sumokėtas kelių mokestis, savaime nešalina jo atsakomybės. Pareiga mokėti kelių mokestį atitinkamos kategorijos transporto priemonės valdytojui yra įtvirtinta įstatyme, apie kurį žinojo A. K., to neneigia ir pats pareiškėjas. Tai reiškia, kas asmenys neįvykdę šios pareigos atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pareigos nevykdymas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir neatsargiai, pvz., laiku nepastebėjus ir pan. Atsižvelgiant į teismų praktikoje formuojamus aiškinimus, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, A. K. elgesys vertinamas kaip nerūpestingas ir nepakankamai atsakingas vadovavimas, negalintis pašalinti jo atsakomybės dėl jo, kaip transporto priemonės savininko (valdytojo) įsipareigojimų nevykdymo. Negalima sutikti su pareiškėjo pozicija, kad jo neveikimas ir aplaidus savo, kaip vadovo, pareigų atlikimas suponuoja administracinio nusižengimo teisenos nutraukimą. Nors teismo posėdžio metu buvo nurodoma, kad A. K. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl jam buvo sunku suprasti pareigas ir gautus dokumentus, tačiau pažymėtina, kad byloje yra pateikti įmonės atstovo (darbuotojo), kuris nėra užsienietis, susirašinėjimai su institucijomis dėl mokesčio nesumokėjimo, kurie patvirtina, kad įmonėje dirba ne tik A. K.. Atsakomybės nešalina ir aplinkybė, jog po veikos padarymo laiko buvo sumokėtas kelių mokestis. Mokesčio sumokėjimas yra mokestinė prievolė, kurios nevykdymas sudaro pagrindą valstybės institucijai, administruojančiai mokesčio sumokėjimą, reikalauti sumokėti mokestį, jo nesumokėjimas yra prievolės nevykdymas, reiškiantis skolą valstybei, dėl nesumokėtų mokesčių. Todėl jo sumokėjimas, neturi grįžtamosios galios ir nepadaro teisėtu važiavimo tuo metu, kai mokestis nebuvo sumokėtas, o tai suponuoja išvadą, kad vėlesnis mokesčio sumokėjimas nešalina atsakomybės už administracinį nusižengimą, kurio esmė pats važiavimas mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemonėmis nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia kad nusižengimo požymius atitinkančios aplinkybės nustatytos teisėtais įrodymais, nusižengimo teisinis vertinimas kvalifikuotas tinkamai pagal ANK 463 straipsnį.

10. Teismas pažymi, kad pagal ANK 463 straipsnį už nusižengimo padarymą gali būti baudžiama skiriant baudą vairuotojams arba transporto priemonių savininkams (valdytojams) – fiziniams asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio eurų.

11. A. K. už nusižengimo padarymą paskirta 800 Eur bauda. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu prašė svarstyti teismo sankcijoje nurodytos minimalios baudos paskyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad nesumokėjimas nebuvo piktybinis, A. K. nėra Lietuvos pilietis, užtruko laiko suprasti gaunamų dokumentų turinį, mokestis buvo sumokėtas.

12. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į įtvirtintą sankcijos minimalią ir maksimalią baudų ribas, baudos vidurkis šiuo atveju yra 850 Eur.

13. Institucija, skirdama nuobaudą, kuri mažesnė negu baudos vidurkis, savo sprendimą motyvavo ir nurodė, kad bauda skiriama atsižvelgus į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl parinkta bauda maksimalios ir minimalios baudos ribose. Pažymėtina, kad Nutarimo priėmimo metu nebuvo vertinama aplinkybė, kad A. K. sumokėjo kelių rinkliavos mokestį 2024 m. gegužės 14 d.

14. Teismo vertinimu, nors nenustatyta nei atsakomybę sunkinančių, ar lengvinančių aplinkybių, tačiau manytina, kad vertinat nuobaudos teisingumą ir tikslingumą, reikšminga, kad nusižengimas padarytas neatsargiai, asmuo neneigė, kad mokestis nebuvo sumokėtas, šį elgesį aiškino neatsargumu, klaida, byloje nėra duomenų, kad dėl to A. K. jau būtų buvęs baustas administracine tvarka. Nagrinėjant bylą teisme pateiktas įrodymas, kad A. K. sumokėjo kelių mokestį, tai rodo, kad jo asmenybė nėra linkusi piktybiškai nesilaikyti Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, kita vertus, savaime tai nemažina veikos pavojingumo. Šių aplinkybių visumos vertinimas leidžia teismui daryti išvadą, kad teisingumo principas nebuvo pažeistas paskyrus mažesnę negu vidurkis baudą.

15. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje aplinkybė, kad asmuo sumokėjo kelių mokestį po veikos padarymo savaime nepripažįstama tokia, kuri lemtų ir ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą (Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-199-919/2024). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Priešingas teismo sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą įstatymui tiek pačiam apeliantui, tiek visuomenei. Taigi taikant prevencines priemones ir asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau vis tik iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

16. Teismo vertinimu, Institucija išsamiai ir aiškiai motyvavo nuobaudos individualizavimą, o teisme pateikti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo keisti Institucijos sprendimo, darant išvadą, kad paskirta nuobauda yra neteisinga ir neproporcinga. Pažymėtina, kad pareiškėjo atstovės argumentai dėl to, jog dėl žmogiškos klaidos nebuvo sumokėtas Kelių naudotojo mokestis, savaime nevertinamas, kaip mažinantis veikos pavojingumą tiek, kad būtų galima konstatuoti išimtinę situaciją, dėl kurios turėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis, ar skirti minimalią nuobaudą sankcijos ribose, į šią aplinkybę Institucija, skirdama nuobaudą atsižvelgė, konstatuodama neatsargios kaltės formą. Pažymėtina, kad Institucijos nutarime tinkamai įvertinus aplinkybes (nenustatyta nei sunkinančių, nei lengvinančių atsakomybę aplinkybių), teisingai A. K. paskirta mažesnė už vidurkį nuobauda.

17. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai nustačius faktines aplinkybes ir pritaikius ANK tiek dėl pažeidimo kvalifikavimo, tiek dėl nuobaudos paskyrimo. Darytina išvada, jog A. K. kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 463 straipsnyje, yra įrodyta, skundžiamas Lietuvos transporto saugos administracijos 2025 m. kovo 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-1369-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiosios specialistės Ritos Juškaitės 2025 m. kovo 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-1369-2025(ROIK: 25265689502) palikti nepakeistą ir A. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.