Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-02 · Civilinė byla Nr. e2A-547-661/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-02
Bylos Nr.
e2A-547-661/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas (pran.), Inga Staknienė
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
Y. B.
Trečiasis asmuo
UAB „Geovika“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e 2A-547-661/2019Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-02063-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.4.11; 3.1.3.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Ingos Staknienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui Y. B., trečiajam asmeniui UAB „Geovika“ dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė: pareigoti atsakovą Y. B. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą požeminį statinį žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; Atsakovui Y. B. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą požeminį statinį žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo Y. B.; Jei atsakovas Y. B., per prašomą terminą neįvykdys nustatyto reikalavimo, įpareigoti jį mokėti 30 Eur (trisdešimt eurų) baudą į ieškovo sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

2. Ieškovas - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) nurodė, kad gavo informaciją apie vykdomus galimai savavališkos statybos darbus Trakų rajone. Inspekcijos pareigūnai, vykdydami statybos valstybinės priežiūros funkcijas bei atsižvelgdami į minėtą informaciją, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 12 straipsniu be išankstinio įspėjimo atliko reidą, kurio metu buvo patikrintos žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomos statybos ir surašytas 2016-04-07 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-603 bei 2016-04-08 Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reido ataskaita Nr. FAK-604. 2016-05-11 buvo atliktas pakartotinas teritorijos patikrinimas, surašytas 2016-05-12 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-965. Siekdama nustatyti požeminio statinio (šaudyklos) buvimo vietą, dydį, medžiagiškumą ir atsižvelgdama į būtinybę atlikti sekliuosius geofizikinius tyrimus vietoje, Inspekcija 2016-07-25 su UAB „Geobaltic“ sudarė paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SU-192(5.21), pagal kurią UAB „Geobaltic“ įsipareigojo atlikti sekliųjų geofizikinių tyrimų paslaugą statybvietėje, esančioje žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis Nekilnojamo turto registro duomenimis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Geovika“. Atlikus sekliuosius geofizikinius tyrimus, nustatytas požeminio statinio (apie 300 ilgio, apie 3 m pločio, apie 952 m2 ploto) buvimo faktas, duomenų apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą šio statinio statybai nėra, be to, UAB „Geovika“ raštu patvirtino, kad jokių statinio statybos darbų nevykdė. Atsižvelgdamas į tai bei, į tai, kad iki 2012-07-17 ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklausė atsakovui, Inspekcijos pareigūnas, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, surašė statytojui Y. B. 2016-11-15 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-161115-00155, kuriuo nustatė atsakovui terminą iki 2017-05-14 nugriauti požeminį statinį ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos 2016-11-15 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-161115-00155 surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Inspekcijai teisės aktai nenumato galimybės privalomuoju nurodymu suteikti atsakovui galimybės įteisinti statinį, todėl darytina išvada, kad privalomasis nurodymas surašytas tinkamai. Juo labiau, kad atsakovui nėra uždrausta siekti įteisinti savavališką statybą ir atlikti aktyvius veiksmus. Tačiau jokių, tokius aktyvius veiksmus patvirtinančių įrodymų nėra pateikiama. Priešingai, nurodoma, kad pastatytas požeminis statinys kartu su žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) yra perleistas UAB ,,Geovika“. Savavališkos statybos objektas negalėjo būti perleistas, o taip pat byloje yra pateiktas UAB ,,Geovika“ elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad UAB ,,Geovika“ įsigijo minėtą žemės sklypą be jokių statinių, todėl atsakovo nurodomi argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra atmestini, kaip neįrodyti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Y. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodė, jog ieškinyje nėra pateikta įrodymų, jog Statinys tai yra savavališka statyba. Ji neturėjo galimybės įteisinti Statinį, įvykdyti ar ginčyti privalomąjį nurodymą, nes: jam nebuvo įteiktas 2016-11-15 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-161115-00155 (Nurodymas) ir apie jį sužinojo, tik iš pateikto Ieškinio. Nurodymu nėra jam suteikiama teisė įsiteisinti Statinį. Statinys, kartu su Žemės sklypu, dar 2012 metais buvo perleistas Geovikai. Žemės sklypui, Statiniui ir kitam turtui, teismo nutartimi yra pritaikytas areštas.

4. Trečiojo asmens UAB „Geovika“ atstovė teismo posėdyje sutiko su atsakovo atstovės išdėstytais argumentais. Prašė ieškinį atmesti. Palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, jog Statinys nėra savavališka statyba. Ieškovė nesuteikė galimybės Geovikai įsiteisinti Statinį, nors Statinys, kartu su Žemės sklypu, dar 2012 metais buvo perleistas Geovikai. Ieškinyje yra nurodyta, kad atlikus sekliuosius geofizinius tyrimus (Tyrimai), Žemės sklype buvo nustatytas Statinio (apie 300 m ilgio, apie 3 m pločio, apie 925 kv. m ploto) buvimo faktas. Jokia kita papildoma informacija apie Statinį surinkta nebuvo. Vien šios informacijos pagrindu buvo konstatuota, kad tai yra neypatingas statinys, kuris buvo pastatytas savavališkai. Žemės sklype atliktų Tyrimų metu net nebuvo nustatyta kokia yra Statinio paskirtis, kam jis yra naudojamas, kas yra jo statytojas bei akivaizdžiai nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie tai ar apskritai Statinio statybą galima laikyti savavališka. Atsakovas savo atsiliepime aiškiai nurodė, kad Statinys atitinka nesudėtingo statinio požymius, t.y. pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelę. Statinio K koeficientas, pagal pateiktus Tyrimų duomenis, neviršija 40000 (K - statinio matmenų įvertinimo koeficientas, apskaičiuojamas pagal formulę K = S x H3) ir sudaro apie 30000 vertę.

5. Žemės sklypas su visais priklausiniais 2012-07-17 buvo perleistas UAB „Geovika“. Šis perleidimas buvo universalus, t.y. Žemės sklypas buvo perleistas su visais apribojimais. Civilinio kodekso 4.40 str. 1 d. įtvirtinta, jog Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Perleidžiant Žemės sklypą, Statinio likimas nebuvo aptartas todėl yra laikoma, jog su Žemės sklypu buvo perleistas ir Statinys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gegužės 15 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantis Vainių k., 1, Trakų sen., Trakų r. sav. (toliau – Sklypas), nuo 2012-07-17 priklauso UAB „Geovika“, pagal 2012-06-11 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 8-2560. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – Inspekcija) 2016-11-14 savavališkos statytos aktu Nr. SSA-100-161114-00161, konstatavo Sklype savavališkos statybos faktą – naujo neypatingo statinio statybą neturint nustatyta tvarka parengto projekto ir leidimo. Inspekcija 2016-11-15 privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-161115-00155 (toliau – Nurodymas), statytojui Y. B., gyv., (duomenys neskelbtini), nurodė iki 2017-05-14 nugriauti savavališkai pastatytą požeminį statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nurodymas atsakovui buvo paskelbtas viešai per spaudą vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 36 punktu. 2017-05-19 faktinių duomenų patikrino vietoje aktu Nr. FAK-1243, Inspekcijai patikrinus požeminio statinio vietą Sklype, nustatė, jog statinys nenugriautas, statybos padariniai nelikviduoti. Institucija 2017-05-25 privalomuoju nurodymu Nr. (23.29)-PN-854 įpareigojo atsakovą iki 2017-06-25 pateikti Inspekcijai dokumentus, patvirtinančius Nurodymo įvykdymą. Šis privalomasis nurodymas atsakovui buvo paskelbtas tokia pačia tvarka kaip ir 2016-11-15 Nurodymas. UAB „GeoBaltic“ sekliųjų geofizikinių tyrimų sodyboje (duomenys neskelbtini) ataskaita patvirtina, jog Inspekcijos užsakymu buvo atliekami geofizikiniai tyrimai tikslu nustatyti požeminio statinio tikslią vietą. Georadaru buvo aptiktas požeminis objektas 05-1,5 metrų gylyje, 300 metrų ilgio ir 3 metrų pločio.

7. Byloje atsakovas ir trečiasis asmuo prašė ieškinio netenkinti, kaip vieną iš ieškinio atmetimo pagrindų nurodė tai, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Tesimo nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Sklypo savininkas nuo 2012-07-17 yra trečiasis asmuo, kuris Sklypą įsigijo iš atsakovo 2012-06-11 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad Statinys, kaip neteisėtos statybos padarinys, negalėjo būti parduotas kartu su Sklypu trečiajam asmeniui, todėl atsakovas yra Statinio savininkas ir tinkamas atsakovas šioje byloje. Teismas su tokia ieškovo pozicija nesutiko.

8. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 4.40 str. 1 d., įtvirtinančia, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise, be kita ko, priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai, sprendė, jog trečiajam asmeniui su Sklypu buvo parduotas ir Statinys. Tesimas konstatavo, jog vien Statinio neįregistravimas viešajame registre nepatvirtina fakto, jog trečiasis asmuo nėra Statinio savininkas. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Taigi, atsakovas, nebūdamas nei Sklypo bei Statinio savininku, neturi jokio teisinio pagrindo atlikti neteisėtos statybos padarinių pašalinimo darbų Sklype, kuris yra trečiojo asmens nuosavybė. Be to, teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkinti ieškovo reikalavimai turėtų įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (CPK 47 str. 1 d.).

9. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog byloje nėra jokių dokumentų iš kurių teismas galėtų spręsti kada Statinys buvo pastatytas ir kas yra Statinio statytojas. Pažymėtina, jog teismas išaiškino ieškovui CPK 45 str. nuostatas, pasiūlė pakeisti atsakovą Y. B. tinkamu atsakovu šioje byloje UAB „Geovika“, kuris yra Sklypo savininkas, tačiau ieškovas nesutiko, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu. Pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo 2017-06-01, t. y. dar iki ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu, raštu kreipėsi į Inspekciją dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo, nurodydamas, jog ketina Statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre savo vardu, kaip nesudėtingą inžinerinį statinį, skirtą tenkinti Sklype esančio oro uosto (pakilimo tako) poreikius. Šios procedūros UAB „Geovika“ atlikti iki šiol negalėjo, nes Vilniaus apygardos teismo 2013-09-12 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas Sklypui, kuris buvo panaikintas tik 2018-04-11 Vilniaus mieto apylinkės teismo nutartimi. Iš to darytina išvada, jog jau iki kreipimosi į teismą dienos ieškovui buvo žinomos aplinkybės, jog trečiasis asmuo yra suinteresuotas įregistruoti Statinį, kadangi juo naudojasi ir jis yra reikalingas Sklype vykdomai veiklai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Apeliantas (ieškovas) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Ieškovas nesutinka su sprendimu dėl šių argumentų:

10.1. teismas 2018-05-15 sprendime netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, neobjektyviai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

10.2. Teismas, vertindamas nurodytus faktinius duomenis ir kitus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į atsakovo ir trečiojo asmens pasisakymus proceso metu, ginčijamame teismo sprendime nurodė, kad byloje reikalavimai yra pareikšti netinkamam atsakovui. Inspekcija negali sutikti su tokia išvada, kadangi visi Inspekcijos surašyti administraciniai aktai (savavališkos statybos aktas, privalomasis nurodymas), kuriuose yra nurodytas statytojas Y. B. yra nepanaikinti ir galiojantys. Kol jie yra nepanaikinti ir galiojantys, juose išdėstyti faktiniai duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti arba nepakeisti įstatymų nustatyta tvarka.

10.3. Teismo sprendime kitais leistinais įrodymais nėra paneigta administraciniuose aktuose užfiksuota aplinkybė, kad Y. B. yra statytojas, o teiginys, kad perleistas žemės sklypas UAB ,,Geovika“ buvo kartu su savavališkos statybos statiniais, prieštarauja teisės aktų reikalavimams, o konkrečiai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsniui. Šiame straipsnyje reglamentuota, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Kitaip tariant, pateikti byloje įrodymai (tame tarpe ir žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis) nepatvirtina fakto, kad savavališkos statybos objektas buvo perleistas, nes imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 str.).

10.4. nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad ieškinys nepagrįstas, nes atsakovas, nebūdamas žemės sklypo, kuriame stovi savavališkai pastatytas statinys, savininku ar teisėtu valdytoju, negali jo įteisinti. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Inspekcijos 2016-11-15 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-161115-00155 surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pateikta privalomajame nurodyme formuluotė atitinka;

10.5. Inspekcijai teisės aktai nenumato galimybės privalomuoju nurodymu suteikti atsakovui galimybės įteisinti statinį, todėl darytina išvada, kad privalomasis nurodymas surašytas tinkamai. Juo labiau, kad atsakovui nėra uždrausta siekti įteisinti savavališką statybą ir atlikti aktyvius veiksmus, o tai, kad jis nėra žemės sklypo savininkas neužkerta tam kelio.

10.6. Teisės aktų nustatyta tvarka atsakovas galėtų kreiptis į žemės sklypo savininką UAB ,,Geovika“ ir gauti sutikimą savavališkos statybos darbų įteisinimui, tačiau šios aplinkybės teismas neįvertino ir priėmė neteisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina pagrįsta išvada, kad Y. B. neginčijant jam surašytų administracinių aktų, Inspekcija tinkamam subjektui, statytojui, surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą. Juo labiau, atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu UAB ,,Geovika“ nepareiškė, kad jį būtų ginčo statinio statytoja, ji tik siekia įsiteisinti savavališką statybą, nes siekia tinkamai eksploatuoti jai priklausantį žemės sklypą.

Atsiliepimas

11. Atsakovas Y. B. pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė šiuo argumentus:

11.1. Teisminis ginčas kilo iš to, jog Ieškovas 2016-2017 metais atliko 4 reidus į Atsakovo ir Geovikos žemės sklypus Trakų rajone, bandydamas nustatyti savavališkas statybas ir konkrečiai - surasti esą savavališkai pastatytą požeminę šaudyklą 1. Antrojo reido metu buvo nustatyta, kad vieno Atsakovui priklausančio pastato rūsio patalpos iš dalies naudojamos kaip šaudykla ir kad Atsakovas yra pradėjęs procedūras, siekdamas pakeisti tų patalpų paskirtį į „tiro“. Nepaisant to, Ieškovas kartojo reidus, ieškodamas kitos požeminės šaudyklos, ir tuo tikslu net užsakė (pirmą kartą savo veikloje) sekliuosius geofizikinius tyrimus Žemės sklype. UAB .Geo Baltic" atliko šiuos tyrimus ir nustatė, kad Geovikos Žemės sklype, plyname lauke, kuris yra naudojamas kaip oro uostas, 0,5-1,5 m gylyje po žemės paviršiumi yra apie 300 metrų ilgio, apie 3 metrų pločio, apie 952 m² ploto Statinys (Tyrimas 3). Nepavyko nustatyti nei Statinio aukščio, nei kad tai būtų tuščiaviduris erdvinis kūnas, nei jokio patekimo į jį, nei iš kokių medžiagų pastatytas šis Statinys, nei kokia jo paskirtis, nei kada jis pastatytas. Tyrimo medžiaga rodo, jog tai yra plokščias Statinys, kuriame nėra metalų.

11.2. Ieškovas liepė Geovikai pateikti informaciją, kas ir kada statė Statinį. Geovika atsakė, kad jokių statybos darbų Žemės sklype nevykdė. Geovika dar 2012-06-11 įsigijo Žemės sklypą su visais priklausiniais iš Atsakovo. Iš to Ieškovas padarė prielaidą, kad būtent Atsakovas yra Statinio statytojas, kuris esą pastatė Statinį 2012 metais, ir šiuo vieninteliu pagrindu surašė Atsakovui 2016-11-14 savavališkos statybos aktą bei 2016-11-15 privalomąjį nurodymą nugriauti Statinį.

11.3. Atsakovui nuo 2015 m. yra draudžiama išvažiuoti iš Rusijos Federacijose Tačiau Atsakovas yra Lietuvoje registruotos UAB „Aviabaltika“ darbuotojas. Ieškovas net nebandė įteikti Atsakovui savavališkos statybos akto nei privalomojo nurodymo darbovietės adresu. Ieškovas 2016-11-23 paskelbė apie juos „Lietuvos žiniose“. Atsakovas sužinojo apie savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą tik iš 2017-07-13 Ieškinio.

11.4. Geovika, kaip Žemės sklypo savininkė, dar 2017-06-01 kreipėsi į Ieškovą su prašymu nutraukti Statinio savavališkos statybos padarinių procedūrą, nes ji, sužinojusi apie Statinį, esantį po oro uosto pakilimo taku, nusprendė jį įregistruoti savo vardu 10. Ieškovas nepaisė Geovikos prašymų ir to, jog tik Geovika, kaip Žemės sklypo savininkė, gali priimti sprendimus dėl Statinio teisinio likimo, taip pat atsisakė sudaryti taikos sutartį tuo pagrindu, kad Geovika nėra atsakovas Byloje. Tokiu būdu Ieškovas sukūrė absurdišką situaciją, kai pareikalavo, kad Statinį nugriautų Atsakovas, kuris neturi absoliučiai jokių teisių nei į Žemės sklypą, nei į Statinį ir todėl neturi teisės ir intereso nei įregistruoti Statinį, nei vykdyti jo griovimo darbus svetimoje žemėje. Tuo atveju, jeigu būtų buvęs patenkintas toks Ieškinys, tariamai neteisėtas statybos padarinių pašalinimo veiksmai būtų atliekami nepriklausomai nuo Žemės sklypo ir Statinio savininkės Geovikos valios, o Geovika šioje Byloje netgi nebuvo patraukta atsakove. Tuo tarpu Geovika, nors ir yra vienintelis asmuo, norintis ir galintis įregistruoti Statinį, Byloje neturi procesinių galimybių prašyti teismo leisti įteisinti Statinį, net jeigu vis tik būtų nustatyta, jog tai buvo neteisėta statyba, nors tokią teisę žemės savininkui garantuoja įstatymas.

11.5. Atsakovas yra įsitikinęs, kad Teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė visiškai pagrįstą bei teisėtą Teismo sprendimą Apeliacinis skundas turi būti atmestas, nes: byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kad Atsakovas statė Statinį, o administraciniai aktai yra paremti tik Ieškovo prielaidomis. Reikalavimai nugriauti Statinį pareikšti netinkamam atsakovui, kadangi Atsakovas nėra nei Statinio statytojas, nei Statinio ar Žemės sklypo savininkas.

11.6. Ieškovas nei viename iš savo procesinių dokumentų neneigė fakto, kad Administraciniai aktai Atsakovui nebuvo įteikti ir kad Atsakovas sužinojo apie Administracinių aktų egzistavimą tik tada, kai prasidėjo šios Bylos procesas.

11.7. Antra, Geovika niekada nesutiko, kad Atsakovas įteisintų Statinį kaip savo nuosavybę. Atsakovas, neturėdamas teisių į Žemės sklypą, neturi teisinio pagrindo įgyti nuosavybės teisės į Statinį (Statybos įstatymo 3 str. 2 d.). Be to, kadangi Atsakovas pardavė Geovikai Žemės sklypą su visu jame esančiu turtu, Atsakovas neturi ir jokio intereso įgyti nuosavybės teisės į Statinį.

11.8. Statinys atitinka nebent nesudėtingiems inžineriniams statiniams keliamus reikalavimus, numatytus statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelėje 18, kadangi pagal pateiktus Tyrimo duomenis Statinys yra 952 m² ploto, o tai yra mažiau negu 10,000 m²;

11.9. Statinys yra tik plokščia konstrukcija, galimai skirta tenkinti Žemės sklype esančio oro uosto (pakilimo tako) poreikius. Tokia išvada daroma dėl to, kad Tyrimu buvo nustatytas tik Statinio ilgis ir plotis, o iš šių duomenų negalima nustatyti, kad Statinys yra erdvinis kūnas, turintis patalpas;

11.10. Ieškovas nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie pagrįstų, kad Statinys priklauso neypatingų statinių kategorijai.

Šalies argumentai

11.11. Ieškovas į Bylą yra pateikęs 2018-02-14 ir 2018-03-15 prašymus (Prašymas) dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bendrai 5457,52 EUR sumai, iš kurios 5 445 EUR sumą sudaro išlaidos Tyrimams Žemės sklype atlikti. Ieškovas, prašydamas priteisti šias išlaidas, Prašyme nurodo, kad šios išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, referuodamas į CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Atsakovo įsitikinimu, bet kuriuo Bylos baigties atveju Ieškovo išlaidos, patirtos vykdant Tyrimus, pasitelkus UAB .Geobaltic", negali būti atlygintos remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalį.

11.12. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Ieškovo išlaidos, susijusios su geofizikiniais Tyrimais, savo esme nėra procesinio pobūdžio išlaidos, patirtos Bylos nagrinėjimo metu. Tai yra, Ieškovas šias išlaidas patyrė dar iki civilinės Bylos pradžios ir jos yra materialinio teisinio pobūdžio išlaidos, kurių tikslų dydį ir faktą Ieškovas žinojo dar iki Ieškinio pateikimo dienos. Dėl šios priežasties, reikalaudamas tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, Ieškovas galėjo remtis CK 6.249 straipsnyje įtvirtintomis žalą ir nuostolius reglamentuojančiomis teisės normomis, o ne procesinio pobūdžio CPK nuostatomis, nustatančiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Tačiau nepareiškus materialinio pobūdžio reikalavimo Ieškinyje dėl 5445 EUR išlaidų atlyginimo, Ieškovui priteisti prašomo dydžio išlaidų atlyginimo šioje Bylos stadijoje nėra jokio procesinio pagrindo.

Šalies argumentai

11.13. Ieškovo - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos - apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu nebus patenkintas prašymas atmesti skundą: leisti atsakovui – Y. B. – teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti požeminį statinį, esantį žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „Geovika“), – parengti jo projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius (jeigu jis yra būtinas pagal teisės aktų reikalavimus), tuo atveju, kai žemės sklype tokio naujo statinio statyba yra galima pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Leisti atsakovui – Y. B. – perleisti teisę įteisinti požeminį statinį tretiesiems asmenims. Neįteisinus statinio per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti atsakovą – Y. B. – per 6 mėnesius nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis;

11.14. atmesti ieškovo – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos – prašymą priteisti 5445,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovo – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos – sumokėjo UAB „Geobaltic“ už sekliųjų geofizikinių tyrimų paslaugą žemės sklype.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

13. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių neteisėtos statybos padarinių šalinimą, aiškinimo ir taikymo.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šį Konstitucijos straipsnį, yra konstatavęs, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (pvz., 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai).

15. Konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą turinys yra, inter alia, detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ši nuostata patvirtina, jog tik pats savininkas sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę, įskaitant ir disponavimo savo turto objektu teisę (tiek, kiek tokios diskrecijos neriboja įstatymai ir naudojimasis šia diskrecija nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų). Vis dėlto nuosavybės teisė, kad ir kokią plačią diskreciją savininkas turi šios teisės įgyvendinimo kontekste, nėra absoliuti. Tas yra pripažįstama ir konstitucinėje doktrinoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas).

16. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (inter alia, aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015).

17. Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad siekis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp bendruomenės intereso ir individo pagrindinių teisių apsaugos lemia proporcingo pasirinktų priemonių ir siekiamo tikslo santykio poreikį (žr., pvz., 2010 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02; 2009 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Kozaciolu prieš Turkiją, peticijos Nr. 2334/03).

18. Pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę į statinį egzistuoja, be kita ko, tais atvejais, jeigu statinys yra pastatytas savavališkai arba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Nuosavybės teisė tokiais atvejais ribojama, įpareigojant savininką susilaikyti nuo aktyvių nuosavybės teisės įgyvendinimo veiksmų – draudžiant savininkui disponuoti ir naudotis tokiu nekilnojamojo turto objektu (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Be to, savininkas savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą atvejais gali būti įpareigotas prieš savo valią imtis disponavimo turtu veiksmų, pvz., nugriauti statinį, išardyti ar perstatyti statinio dalis (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 2–3 punktai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai).

19. Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kurios taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3–4 punktai, 3 dalis). Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.). Konstitucinėje doktrinoje taip pat pripažįstama, jog aptariamų kraštutinių priemonių taikymas tam tikrais atvejais būtinas demokratinėje visuomenėje ir yra konstituciškai pagrįstas (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas).

20. Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonių taikymas įstatymo nustatytomis sąlygomis laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu. Vis dėlto įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 58, 59 punktai).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo, kaip savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymo, ir įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindą, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tai reiškia, kad faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavališkumas) arba statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl statinio nugriovimo, pagrįsti turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją. Teismui, sprendžiančiam reikalavimus dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo – teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas. Tokio pobūdžio byloms yra būdingas viešojo intereso elementas. Šio elemento egzistavimas suponuoja, kad teismas, esant prieštaravimų tarp skirtingų faktinių duomenų, ex officio (pagal pareigas) privalo imtis veiksmų tokiems prieštaravimams pašalinti – pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) ir (ar) pats rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Bet kuriuo atveju tokių procesinių veiksmų atlikimas turi būti nukreiptas į pirmiau nurodyto rezultato pasiekimą, t. y. į bet kokių abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių reikalavimo pagrindą, egzistavimo pašalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 60 punktas).

22. Viešojo intereso elemento buvimas (egzistavimas), be kita ko, reiškia, jog teismui, nagrinėjančiam bylą, tenka aktyvesnis (negu įprastas) vaidmuo. Toks vaidmuo įrodinėjimo procese atsiskleidžia tuo, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, turi teisę (tam tikrais atvejais netgi pareigą) savo iniciatyva rinkti įrodymus. Vis dėlto viešojo intereso elemento egzistavimas nepaneigia rungtyniškumo, kuris yra pamatinis nacionalinio civilinio proceso principas, ir savaime nesudaro pagrindo kitaip paskirstyti įrodinėjimo naštą – asmuo, nors ir gina ne (išimtinai) savo asmeninį, bet viešąjį interesą, privalo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą dėl statybos padarinių kraštutinėmis priemonėmis pašalinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 62 punktas).

Dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama

23. CPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. CPK 45 straipsnio 1 dalyje viena šios teisės normos taikymo sąlygų (prielaidų) yra ta, kad teismas atitinkamų veiksmų turi teisę imtis tada, kai nagrinėdamas bylą nustato, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti.

24. Nagrinėjamoje byloje žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), kuris 2012-06-11 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8-2560 įgytas iš Y. ir I. B., nuosavybės teise valdomas UAB ,,Geovika“, yra savavališkai pastatytas statinys, kuriam Inspekcija 2016-11-14 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-161114-00161 ir 2016-11-15 privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-161115-001555 (toliau – nurodymas) statytojui Y. B. nurodyta nugriauti savavališkai pastatytą požeminį statinį Vainių k. 1, Trakų sen. Trakų r. sav. iki 2017-05-14. Inspekcijos užsakymu UAB „Geobalti“ atliko sekliuosius geofizikinius tyrimus. Šie tyrimai leido nustatyti požeminio statinio dydį: 0,5 - 1,35 m gylyje yra 300 ilgio, 3 m pločio statinys. Teismas, vertindamas šiuos faktinius duomenis ir kitus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į atsakovo ir trečiojo asmens pasisakymus proceso metu, ginčijamame teismo sprendime nurodė, kad byloje reikalavimai yra pareikšti netinkamam atsakovui. Tačiau Inspekcija nesutinka su tokia teismo išvada, nes visi Inspekcijos surašyti administraciniai aktai (savavališkos statybos aktas, privalomasis nurodymas), kuriuose yra nurodytas statytojas Y. B. yra nepanaikinti ir galiojantys. Apeliantas nei viename iš savo procesinių dokumentų neneigė fakto, kad Administraciniai aktai Atsakovui nebuvo įteikti.

25. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Atsakovui nuo 2015 m. yra draudžiama išvažiuoti iš Rusijos Federacijos (Atsakovo atsiliepimo 2 priedas, Bylos tomas 1, b.l. 132). Tačiau Atsakovas yra Lietuvoje registruotos UAB „Aviabaltika“ darbuotojas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog apeliantas (ieškovas) nebandė įteikti Atsakovui savavališkos statybos akto nei privalomojo nurodymo darbovietės adresu. Apeliantas (ieškovas) 2016-11-23 paskelbė apie juos „Lietuvos žiniose“. Atsakovas, kaip nurodė jo atstovas, sužinojo apie savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą tik iš 2017-07-13 Ieškinio. Taip pat nustatyta, jog Geovika, kaip Žemės sklypo savininkė, dar 2017-06-01 kreipėsi į Ieškovą su prašymu nutraukti Statinio savavališkos statybos padarinių procedūrą, nes ji, sužinojusi apie Statinį, esantį po oro uosto pakilimo taku, nusprendė jį įregistruoti savo vardu (Geovikos atsiliepimo 1 priedas, Bylos tomas 2, b.l. 33-34). Tačiau apeliantas neatsižvelgė į Geovikos prašymą ir tai, jog tik Geovika, kaip Žemės sklypo savininkė, gali priimti sprendimus dėl Statinio teisinio likimo, taip pat atsisakė sudaryti taikos sutartį tuo pagrindu, kad Geovika nėra atsakovas Byloje.

26. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje yra nurodoma, kad savavališkos statybos aktas yra įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka. Detalizuodami šią įstatymo normą, statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 14 ir 27 punktai nurodo, kad įteikti savavališkos statybos aktą viešojo paskelbimo būdu (kas buvo padaryta šioje situacijoje) galima, tik jeigu nežinoma statytojo gyvenamosios ir darbo vieta. Kolegija laiko pagrįstu atsakovo argumentą, jog Atsakovas jokiomis aplinkybėmis negalėjo realiai sužinoti apie Administracinių aktų priėmimą net ir paskelbus apie juos Lietuvos spaudoje. Taigi buvo pagrindas pripažinti, jog Ieškovas pažeidė minėto STR 1.09.06:2010 nuostatas, kadangi įteikė Administracinius aktus viešo paskelbimo būdu, nors turėjo realią galimybę įteikti šiuos dokumentus Atsakovui, jo darbovietės – UAB „Aviabaltika“ – adresu. Taigi buvo iš esmės pažeista teisės aktų nustatyta dokumentų įteikimo procedūra.

27. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (TPSVPĮ) 14 str. 1 d. yra išvardinti subjektai, kuriems gali būti surašomas savavališkos statybos aktas. Šie subjektai yra – statinio statytojas, o jeigu jo nėra – statinio, žemės sklypo ar jų dalių savininkas, valdytojas ar naudotojas. Todėl ieškovui neturint duomenų ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kas yra ginčo Statinio statytojas, ieškinys atsakovo atžvilgiu negali būti tenkinamas. Nors šalys byloje aplinkybių dėl to, kad Sklypas trečiajam asmeniui buvo parduotas su jame jau esančiu Statiniu, ir trečiasis asmuo Statinio nestatė, tačiau šie faktai nepatvirtina aplinkybės, jog, būtent, atsakovas Statinį statė.

28. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Sklypo savininkas nuo 2012-07-17 yra trečiasis asmuo, kuris Sklypą įsigijo iš atsakovo 2012-06-11 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad Statinys, kaip neteisėtos statybos padarinys, negalėjo būti perleistas kartu su Sklypu trečiajam asmeniui, todėl atsakovas yra Statinio savininkas ir tinkamas atsakovas šioje byloje. Kolegija laiko tokią apelianto poziciją nepagrįsta.

29. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais (CK 4.12 straipsnis). Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnio 1 dalis). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip (CK 4.40 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kolegijos nuomone šioje byloje turi būti taikoma ne apelianto nurodoma CK 4.103 straipsnio 1 dalis, kuri taikoma savavališkai pastatytiems statiniams, o CK 4.40 straipsnio 1 dalis. Geovika ir Atsakovas, sudarydami Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, aiškiai susitarė, kad Atsakovas parduoda Geovikai Žemės sklypą su viskuo, kas jame yra, todėl Statinys buvo teisėtai perleistas Geovikai kartu su Žemės sklypu. Tokiu atveju apelianto teiginiai, jog Statinys negalėjo būti perleistas kartu su Žemės sklypu Geovikai ir todėl Atsakovas yra statinio savininkas ir tinkamas atsakovas, yra nepagrįsti. Tai taip pat reiškia, kad vien Statinio neįregistravimas viešajame registre nepatvirtina fakto, jog trečiasis asmuo nėra Statinio savininkas. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Taigi, atsakovas, nebūdamas nei Sklypo bei Statinio savininku, neturi jokio teisinio pagrindo atlikti neteisėtos statybos padarinių pašalinimo darbų Sklype, kuris yra trečiojo asmens nuosavybė. Be to, teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkinti ieškovo reikalavimai turėtų įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (CPK 47 str. 1 d.). Pažymėtina, jog teismas išaiškino ieškovui CPK 45str. nuostatas, pasiūlė pakeisti atsakovą Y. B. tinkamu atsakovu šioje byloje UAB „Geovika“, kuris yra Sklypo savininkas, tačiau ieškovas nesutiko, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu.

Dėl statinio kategorijos

30. Ieškovas įrodinėdamas aplinkybes dėl Statinio kategorijos remiasi išimtinai UAB „GeoBaltic“ sekliųjų geofizikinių tyrimų sodyboje (duomenys neskelbtini) ataskaita (toliau – Atskaita), kurioje nurodoma, jog Sklype esantis požeminis objektas yra 0,5-1,5 metrų gylyje, jo ilgis – 300 metrų, plotis 3 metrai. Objekto aukščio nustatyti nepavyko, nes georadaru stebimas tiktai atspindys nuo objekto paviršiaus. Ieškomo objekto plotas 952 m². Jokia papildoma informacija apie Statinį, surinka nebuvo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Ataskaita neatskleidžia, kokios kategorijos statiniams turėtų būti priskiriamas Statinys. Ieškovas, teigdamas, jog Statinys priskiriamas inžineriniams statiniams, todėl jo, kaip naujo neypatingo statinio statybai reikalingas statybos projektas ir leidimas statyti, jokiais įrodymais šios aplinkybės nepagrindė. Kaip teigia atsakovas, statinys gali būti inžinerinis statinys, galimai skirtas tenkinti Sklype esančio oro uosto (pakilimo tako) poreikius, kadangi pagal pateiktus Tyrimų duomenis Statinys yra 952 m² ploto, o tai yra mažiau negu 10,000 m². Todėl pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ Statinys atitinka, nebent, nesudėtingiems inžineriniams statiniams keliamus reikalavimus, numatytus 3 lentelėje. Taigi pagrįstai nuspręsta, jog ieškovas neįrodė, kad Statiniui pagal Statybos įstatymą, galiojusį savavališkos statybos darbų atlikimo metu, 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, turėjo būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

31. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

32. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Kolegijos nuomone, net ir esant nustatytai aplinkybei, kad Statinys yra savavališka statyba, atsakovui arba Žemės sklypo savininkui turi būti suteikta galimybė įteisinti Statinį, prieš imantis neteisėtos statybos pašalinimo veiksmų, kadangi vadovaujantis aptartais šioje nutartyje 14-15 p., nurodytais konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, ginčui aktualios redakcijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (TPSVPĮ) nuostatomis ir nuosekliai formuojama teismų praktika (nutarties 16-22 p.), statinio griovimas yra kraštutinė priemonė, kurios turi būti imamasi tik asmeniui per nustatytą laikotarpį neįteisinus savavališkos statybos padarinių. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

apelianto (ieškovo) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas BarkauskasVaclovas PaulikasInga Staknienė