Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo O. B. (O. B.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui O. B. (O. B.), trečiasis asmuo T. Ž., dėl išlaikymo priteisimo, išnagrinėjo ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atsakovė D. B. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės D. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui O. B. (O. B.) atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį ne todėl, kad siekia gauti išlaikymą, bet jos tikslas yra apsunkinti atsakovo disponavimą Lietuvos Respublikoje esančiu turtu.

4.2. Ieškovės ieškinys dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo teismo jau buvo išnagrinėtas ir atmestas. Aplinkybės, nustatytos ankstesnio teisminio proceso metu, tikėtina, nepasikeitė, o tai rodo, kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas ir laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui taikytos nepagrįstai.

4.3. Ieškovei yra žinoma ir ji tą patvirtino teikdama ieškinį, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis turi turto, gauna dideles pajamas, todėl nėra pagrindo atsakovo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes gera jo turtinė padėtis nesukelia rizikos, jog galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas.

4.4. Ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą, o atsakovo sąžiningumas nėra preziumuojamas.

4.5. Atsakovui priklausančio turto areštas nėra būtina ir proporcinga priemonė užtikrinant ieškovės ieškinio dėl išlaikymo priteisimo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės D. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

9. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo kartu su atskiruoju skundu ir ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atsakovo atskirojo skundo ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nauji įrodymai pridėtini prie bylos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

11. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės ginčija vienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą.

12. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

13. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas. Taigi egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė iš esmės vieninteliu pagrindu, pasitelkęs prezumpciją, kad turtinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, t. y. teismui nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, kiti kreditiniai įsipareigojimai.

15. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į ieškinio reikalavimą, į tai, kad prašoma priteisti suma – po 600 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. – nėra maža, tačiau pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog vien tik aplinkybė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017 ir joje nurodyta praktika). Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip minėta, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019).

16. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek ieškovė savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad jo finansinė padėtis yra gera, jis turi turto, gauna dideles pajamas. Šios aplinkybės teismui suteikia pagrindo manyti, kad atsakovo turimo turto pakaktų teismo sprendimui įvykdyti. Be to, teismas, atsižvelgdamas į taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis areštuoto turto mastą, ieškinio reikalavimo sumą, mano, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai ir neproporcingai varžo atsakovo interesus.

18. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovas ketino nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), parduoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas turi teisę valdyti, naudotis, disponuoti jam priklausančiu turtu ir vien ta aplinkybė, kad turimą nekilnojamąjį turtą jis ketina parduoti, nesuteikia pagrindo abejoti atsakovo sąžiningumu ir kad galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo nebus galima įvykdyti iš kito atsakovui priklausančio turto ar pajamų, gautų pardavus minėtą turtą. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas galėtų būti nesąžiningas ir siektų nuslėpti kokį nors savo turtą būtent tam, kad išvengtų teismo sprendimo šioje byloje vykdymo, o pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumą ir spręsti, jog atsakovas turi ketinimų išvengti pareigos vykdyti būsimą galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą.

19. Šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinio, kuriuo reikalaujama priteisti nemažą pinigų sumą (po 600 Eur periodinio išmokų kas mėnesį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d.), kurios nurodymas priklauso tik nuo ieškovės, pateikimas, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovas vengs vykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylos procesinės baigties

21. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes neįvertino, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Nesant vienos iš dviejų būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama nutartis naikintina, klausimą išsprendžiant iš esmės – atmetant ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui O. B. (O. B.), panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės D. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui O. B. (O. B.) atmesti.