- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2YT-2038-1194/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00082-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Pareiškėjas
- L. A.
- Suinteresuotas asmuo
- J. A., Valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. A., Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja L. A. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio Č. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė visą jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėja L. A., gimusi (duomenys neskelbtini) ir Č. A., gimęs (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), civilinės būklės akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Su Č. A. bendrų vaikų nesusilaukė. Pareiškėja turėjo tris vaikus nuo kito vyro. Č. A. su kita moterimi turėjo vieną sūnų J. A., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris šioje civilinėje byloje yra įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Santuokos metu su Č. A. įsigijo bendro nekilnojamojo turto: gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nors minėtas turtas įregistruotas tik pareiškėjos L. A. vardu, tačiau buvo įsigytas santuokos su Č. A. metu, todėl jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nesant duomenų, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, yra pagrindas pripažinti, jog minėtas turtas pareiškėjai ir Č. A. priklausė nuosavybės teise po 1/2 dalį. Taip pat, sutuoktinio Č. A. vardu 2003 m. vasario 5 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. 85-7984 pagrindu yra įregistruotos nuosavybės teisės į asmeninį turtą: 1,6600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,1700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis Č. A. mirė. Pareiškėja laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo dėl savo teisinio neišprusimo, dokumentų tvarkymo žinių stokos, aukštojo išsilavinimo neturėjimo. Ji paprastas kaimo žmogus, pensininkė, manė niekur papildomai po Č. A. mirties kreiptis nereikia. Po sutuoktinio Č. A. mirties liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), jame deklaravusi savo gyvenamąją vietą, kito būsto neturi. Moka namo išlaikymo komunalinius mokesčius: už elektros energijos tiekimą, šiukšlių išvežimą, taip pat stacionarų telefono ryšį, laikraščio prenumeratą gyvenamosios vietos adresu. Gyvenamasis namas, lauko virtuvė, esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra ant pareiškėjai nuosavybės teise priklausančios žemės. Taip pat, po Č. A. mirties tvarkė jo žemės ūkio paskirties žemę kaip savo. Sutuoktiniui priklausantys trys žemės sklypai yra nuolat apdirbami, prižiūrimi. Jų priežiūra ir tvarkymu užsiima vietinis ūkininkas E. P.. Niekas kitas dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, Č. A. testamento palikęs nebuvo, paveldėjimo byla, po Č. A. mirties pradėta nebuvo. Prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) mirus jos sutuoktiniui Č. A. priėmė visą jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
3. Suinteresuotas asmuo J. A. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 130 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo Č. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Neprieštarauja pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
6. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
7. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
8. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
9. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjos sutuoktinis Č. A. mirė (duomenys neskelbtini). Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės duomenimis, paveldėjimo byla po Č. A. mirties, užvesta nebuvo. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad po Č. A. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo – Testamentų registre nėra įregistruotų Č. A. testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėja po savo sutuoktinio mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėja po sutuoktinio Č. A. mirties, rūpinosi minėtu turtu kaip savo – liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), jame deklaravusi savo gyvenamąją vietą, kito būsto neturi. Moka namo išlaikymo komunalinius mokesčius: už elektros energijos tiekimą, šiukšlių išvežimą, taip pat stacionarų telefono ryšį, laikraščio prenumeratą. Taip pat tvarkė Č. A. priklausančią žemės ūkio paskirties sklypą kaip savo. Sutuoktiniui priklausantys trys žemės sklypai yra nuolat apdirbami, prižiūrimi. Jų priežiūra ir tvarkymu užsiima vietinis ūkininkas. Minėti pareiškėjos paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys byloje pareiškėjos nurodomų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po palikėjo mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.
10. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos sutuoktiniui, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
11. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio Č. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jo palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.