- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2S-960-1092/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00051-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius, akcinė bendrovė Luminor bank AS, akcinė bendrovė „Swedbank“, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, ''Swedbank", AB, AB SEB bankas, UAB "Intrum Lietuva", VMI prie LR FM, Klaipėdos Apskrities VPK, "Legal Balance", VSDFV Klaipėdos skyriui, AB Luminor bankas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius, akcinė bendrovė Luminor bank AS, akcinė bendrovė „Swedbank“, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, antstoliai A. S., S. S., V. V., J. P., G. J., A. R. Ž., L. P., L. N. ir S. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjui D. M. (toliau – ir pareiškėjas) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta S. Š.. Nutartis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 19 d.
2. Bankroto administratorė 2022 m. balandžio 28 d. pateikė prašymą priimti sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą ir nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus.
3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi nutarė užbaigti fizinio asmens D. M. bankroto bylą ir nurašyti likusius nepatenkintus pareiškėjo kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma 7 358 494,34 Eur: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) – 402 331,75 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius – 4 230,11 Eur, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ – 4 865 636,94 Eur, AB SEB bankas – 1 860 392,87 Eur, UAB „Legal Balance“ – 225 571,49 Eur, antstolė A. R. Ž. – 118,40 Eur ir antstolė R. V. – 212,78 Eur. Teismas taip pat nutarė nenurašyti 652,19 Eur dydžio VMI kreditinio reikalavimo.
4. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi tenkino VMI atskirąjį skundą, panaikino Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kuria nurodytas nenurašytinas VMI kreditinis reikalavimas, ir grąžino šį klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi baigė fizinio asmens D. M. bankroto bylą, nurašė likusius nepatenkintus pareiškėjo kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma 7 306 564,89 Eur, ir nutarė nenurašyti 52 584,64 Eur dydžio VMI kreditinio reikalavimo. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
5.1. Teismas nustatė, kad pasibaigus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiui liko nepatenkinti bendros 7 306 564,89 Eur sumos kreditiniai reikalavimai. Priimant sprendimą užbaigti fizinio asmens D. M. bankroto bylą lieka 52 584,64 Eur dydžio kreditinis reikalavimas kreditorei VMI, kuris yra nenurašomas. 2022 m. balandžio 11 d. sudarytas ir pareiškėjo, bankroto administratorės S. Š. ir kreditorių susirinkimo pirmininkės UAB „Intrum Lietuva“ įgalioto asmens L. V. pasirašytas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas. Prieštaravimų dėl plano įgyvendinimo akto ir bankroto bylos užbaigimo bei nepatenkintų finansinių reikalavimų nurašymo nepareikšta.
5.2. Teismas, įvertinęs bankroto proceso eigą, mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą bei kitus rašytinius įrodymus, nenustatė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų nutraukti bankroto bylą. Todėl nutarė priimti nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą, nurašant likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus (išskyrus 52 584,64 Eur VMI kreditinį reikalavimą), nes jie nepatenka į FABĮ 27 straipsnio 7 dalyje numatytų nenurašytinų finansinių reikalavimų sąrašą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. M. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalį, kuria teismas nustatė nenurašytiną 52 584,64 Eur dydžio VMI kreditinį reikalavimą, sumažinant nenurašytiną VMI kreditinį reikalavimą iki 104,81 Eur sumos. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Pareiškėjui buvo skirtos šios baudos: bauda dėl neapskaičiuotų ir nesumokėtų gyventojų pajamų mokesčių – 51 929,45 Eur, bauda dėl neapskaičiuotų ir nesumokėtų privalomojo socialinio draudimo įmokų – 547,38 Eur, bauda dėl administracinių teisės pažeidimų – 104,81 Eur, iš viso 52 584,64 Eur. Būtent šias baudas teismas nustatė kaip nenurašytiną VMI reikalavimą.
6.2. Pareiškėjo nuomone, pagal kasacinio teismo išaiškinimą 2019 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-313/2019, draudžiama plečiamai aiškinti FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatą, kad nenurašomi kreditorių reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, yra tolygu administracinei nuobaudai, kuri skirta pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (toliau – MAĮ). Kitaip tariant, FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata dėl nenurašomų reikalavimų ,,<...> kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus“, neapima administracinių nuobaudų, kurios skirtos pagal Mokesčių administravimo įstatymą. Kadangi 51 929,49 Eur ir 547,38 Eur baudos skirtos MAĮ 139 straipsnio l dalies pagrindu, šios baudos turi būti nurašytos baigiantis fizinio asmens bankrotui, o nenurašomas reikalavimas gali sudaryti 104,81 Eur.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą VMI prašo Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
7.1. Pareiškėjo padaryti pažeidimai dėl neapskaičiuoto ir į valstybės biudžetą nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio, taip pat pažeidimas dėl neapskaičiuotų ir nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, už kuriuos vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi jam skirtos baudos, laikytini FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatytais nenurašomais reikalavimais už (kitų) įstatymų pažeidimus.
7.2. Pasikeitęs FABĮ reglamentavimas išplėtė nenurašytinų reikalavimų apimtį papildydamas FABĮ 29 straipsnio 7 dalį. Nuo 2021 m. liepos 15 d. FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje numatoma, jog nenurašomais reikalavimais pripažįstamos ne tik baudos už administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas, bet ir baudos, paskirtos už kitų įstatymų, tarp jų ir MAĮ ir kt., pažeidimus, tai taikoma byloms, pradėtoms ir nebaigtoms iki 2021 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra suformavęs teismų praktikos dėl FBAĮ 29 straipsnio 7 dalies papildymo „kitų įstatymų pažeidimais“. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo cituojama suformuota teismų praktika nėra aktuali, ji nesusijusi su ginču.
8. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą VSDFV Klaipėdos skyrius prašo bylą dėl pareiškėjo atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
8.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑72-1075/2021, be kita ko, pažymėjo, kad Konstituciniam Teismui 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu pripažinus, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d., 2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, įsigaliojusi 2017 m. sausio 1 d.) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata buvo pakeista, į nenurašomų kreditorių reikalavimų sąrašą įtraukiant ir reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1154 redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. gegužės 29 d. ir galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.). 2019 m. birželio 13 d. įstatymu Nr. XIII-2226 pakeitus FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, šioje teisės normoje vėl neliko nuostatos, kad iš nusikalstama veika padarytos žalos kilę reikalavimai, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, nenurašomi. Šis pakeitimas įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas nutarė nenurašyti 52 584,64 Eur dydžio VMI kreditinio reikalavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą
11. Pareiškėjas 2022 m. spalio 7 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo (2021 m. birželio 29 d. Nr. XIV-451) (toliau – FABĮ pakeitimo įstatymas Nr. XIV-451) 9 straipsnio l dalis, 13 straipsnio l, 4, 5 dalys neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek pagal įstatymo pakeitimus FABĮ 29 straipsnio 7 dalis negali bloginti padėties fizinių asmenų bankrotams, pradėtiems ir nebaigtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo.
12. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo metu galiojusio FABĮ redakcija nustatė, kad teismui baigiant fizinio asmens bankroto bylą, bus nurašomi bankrutavusio pareiškėjo likę nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, taip pat ir MAĮ pagrindu skirtos baudos. Vykstant pareiškėjo bankroto procesui buvo priimtas FABĮ pakeitimo įstatymas, kuriuo praplėstas nenurašomų reikalavimų sąrašas, o tai lėmė, kad pareiškėjui skirtos 51 929,49 Eur ir 547,38 Eur baudos negali būti nurašytos. Toks įstatymo pakeitimas ir juo labiau jo įsigaliojimo bei taikymo momentas, pareiškėjo vertinimu, akivaizdžiai pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinės valstybės principus.
13. Remiantis CPK 3 straipsnio 3 dalimi, tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra; įstatyme numatytas vienas pagrindas, kai teismas privalo kreiptis, t. y. tada, kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).
14. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalį FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – fizinis asmuo), mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad FABĮ pakeitimo įstatymo Nr. XIV-451 9 straipsnio l dalies, 13 straipsnio l, 4, 5 dalių reguliavimas yra suderintas su Konstitucija ir jai neprieštarauja. Fizinio asmens bankroto proceso tikslas, priešingai, nei samprotauja pareiškėjas, yra ne asmeniui padėti nusirašyti skolas, o sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo metu, kai buvo pradėta pareiškėjo bankroto byla, jis neturėjo ir negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad jo visi įsiskolinimai (paskirtos baudos) bus nurašyti, nes jis pradėdamas bankroto procesą turėjo siekti maksimaliai atsiskaityti su kreditoriais, o ne skolų nurašymo.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pateikto prašymo argumentus, konstatuoja, kad nėra pagrindo dėl FABĮ pakeitimo įstatymo Nr. XIV-451 9 straipsnio l dalies, 13 straipsnio l, 4, 5 dalių atitikties Konstitucijai kreiptis į Konstitucinį Teismą (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 3 dalis, Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalis). Dėl to pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti jo nurodyto teisės akto normų atitiktį Konstitucijai, netenkinamas.
Dėl (ne)nurašytino kreditinio reikalavimo
17. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė nenurašyti 52 584,64 Eur dydžio VMI kreditinio reikalavimo, remdamasis FABĮ 29 straipsnio 7 dalies reglamentavimu, nes, pagal kasacinio teismo išaiškinimą 2019 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-313/2019, draudžiama plečiamai aiškinti FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokį pareiškėjo argumentą kaip nepagrįstą.
18. Pagal šiuo metu galiojančią FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakciją fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip. Vadinasi, FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatoje numatyta išimtis, kad, baigus fizinio asmens bankroto procesą, nenurašomi reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų, taip pat ir MAĮ, pažeidimus.
19. Nagrinėjamai bylai aktualus FABĮ 29 straipsnio 7 dalies pakeitimas buvo priimtas 2021 m. birželio 29 d. FABĮ pakeitimo įstatymo Nr. XIV-451 9 straipsnio 1 dalimi. Šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad 9 straipsnio 1 dalyje išdėstyta FABĮ 29 straipsnio 7 dalis taikoma ir fizinių asmenų bankrotams, pradėtiems ir nebaigtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi, įstatymų leidėjas išreiškė valią, jog FABĮ 29 straipsnio 7 dalies pakeitimas būtų taikomas ir anksčiau pradėtiems bankrotams, kaip kad yra susiklostę nagrinėjamu atveju. Pareiškėjui bankroto byla buvo iškelta 2018 m. lapkričio 19 d.
20. Pareiškėjo minimoje kasacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-313/2019 pažymėta, jog kasacinis teismas aiškina 2015 m. gruodžio 22 d. FABĮ Nr. XII‑2235 redakciją. Vadinasi, šiuo atveju pareiškėjo nurodyta kasacinio teismo praktika yra nebeaktuali, nes yra pasikeitęs įstatymo reglamentavimas. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi pagal FABĮ pakeitimo įstatymo Nr. XIV-451 redakciją.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nenurašyti 52 584,64 Eur dydžio VMI kreditinio reikalavimo. Naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.