- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- 2S-312-232/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27822-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolio D. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) G. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis D. T., išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
Pareiškėjas G. B. pateiktu skundu prašė nutraukti vykdomąsias bylas Nr.0241/09/00924 ir Nr.0241/09/0121, pasibaigus išieškojimo senaties terminui, panaikinti patvarkymus, kuriais areštuotos pareiškėjo sąskaitos bei grąžinti neteisėtai nurašytas pareiškėjo lėšas į jo nurodytą sąskaitą. Nurodė, kad vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, vykdymo procesas turi būti nutrauktas dėl senaties, kadangi didžiąją vykdymo veiksmų atlikimo dalį pareiškėjas atliko paskirtas laisvės atėmimo bausme, nebuvo gavęs raginimo bei patvarkymų, nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išvengti mokėjimo. Skundžiamais patvarkymais antstolis neteisėtai nuskaičiavo iš AB DNB banko ir UAB „Medicinos bankas“ jam priklausančias lėšas, kurios yra socialinės išmokos. Vilniaus teritorinė darbo birža lėšas buvo pervedusi į AB DNB banke esančią sąskaitą, o Vilniaus miesto savivaldybė – į sąskaitą, esančią UAB „Medicinos bankas“.
A. D. T. 2015-08-05 patvarkymu Nr. 241 2015 08 05 924/09-3 netenkino pareiškėjo skundo, nurodė, kad vykdo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-06-22 nutarimą Nr. A2.1-2699-498/09 bei 2009-09-11 nutarimą Nr. A2.1-3149-119/09, kurie pateikti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 308 str. 1 d. nuostatų. Antstolis atliko aktyvius procesinius veiksmus, siekdamas užtikrinti išieškotojo interesus. Raginimai skolininkui nebuvo siunčiami, vadovaujantis CPK 661 str. 1 d. nuostatomis. Antstolis reguliariai tikrino skolininko finansinę padėtį, tam, kad būtų užtikrintas nutarimų įvykdymas. Tuo tarpu skolininkas niekada nesikreipė į antstolį dėl baudų sumokėjimo galimybių. Antstolio teigimu, jo depozitinėje sąskaitoje iki šio patvarkymo surašymo nebuvo ir nėra jokių pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų. Prašė atsisakyti tenkinti skolininko skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) G. B. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies. Nutraukė vykdomąsias bylas Nr. 0241/09/00924 ir Nr. 0241/09/01215, suėjus išieškojimo vykdymo senačiai. Panaikino antstolio 2015-07-16 patvarkymus areštuoti AB DNB banko, UAB „Medicinos bankas“ ir Vilniaus pataisos namų esančioje sąskaitoje G. B. priklausančias pinigines lėšas. Kitą skundo dalį atmetė. Teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nenustatė vengimo vykdyti nutarimus požymių, todėl nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog sustojo išieškojimų pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-06-22 ir 2009-07-16 nutarimus senaties terminų eiga. Antstolis 2009-09-24 patvarkymais areštavo lėšas, esančias apelianto bankų sąskaitose. Todėl apeliantas neturėjo galimybės savaip naudoti šias lėšas, jeigu, aišku, jų buvo, ir taip išvengti nutarimų vykdymo. Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas disponavo grynaisiais pinigais ir, turėdamas galimybes mokėti baudas, to nedarė bei siekė nuslėpti turimą turtą (lėšas, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą). Be to pareiškėjas praktiškai visą vykdymo veiksmų atlikimo laikotarpį buvo įkalinimo įstaigose, tiek taikant kardomąją priemonę – suėmimą, tiek atliekant galutiniu procesiniu sprendimu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą. Pareiškėjo nepranešimas apie jo sulaikymą ir laisvės atėmimo bausmės atlikimą negali būti kvalifikuotas Civilinio proceso kodekso 644 straipsnio 2 punkto pažeidimu ir vengimu vykdyti nutarimus. Senaties terminas išieškoti pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-09-16 nutarimą pasibaigė 2011-09-16, o pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-06-22 nutarimą pasibaigė 2011-06-22. Pasibaigus išieškojimų senaties terminams ir taip atsiradus pagrindui nutraukti vykdomąsias bylas, nebegalėjo būti atliekami procesiniai priverstinio išieškojimo veiksmai. Konstatavus, kad antstolis atliko vykdymo veiksmus (tuo tarpu priėmė ir skundžiamus 2015-07-16 patvarkymus areštuoti pareiškėjo lėšas), jau suėjus vykdymo senaties terminui, teismas antstolio patvarkymus panaikino kaip neteisėtus. Pareiškėjo reikalavimą grąžinti jam į Vilniaus pataisos namams priklausančią banko sąskaitą, esančią AB SEB banke, neteisėtai antstolio nurašytas pinigines lėšas, kurios yra socialinės išmokos, teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi iš vykdomosios bylos duomenų nenustatyta, kad antstolis būtų išieškojęs ir paskirstęs išieškotas skolininko G. B. pinigines lėšas ir tokiu būdu pažeidęs CPK 739 straipsnio nuostatas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Suinteresuotas asmuo antstolis D. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015 m. rugsėjo 8 d. priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Nurodė, kad remiantis Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, skolininkas laikotarpiu nuo 2012-02-21 iki 2012-04-15 bei laikotarpiu nuo 2014-10-13 iki 2014-11-06 buvo laisvėje ir tai jam netrukdė kreiptis į antstolio kontorą dėl banko sąskaitų arešto panaikinimo. Skolininkas atlikęs laisvės atėmimo bausmes ir žinodamas apie taikomus apribojimus atsiskaitomosioms sąskaitoms nesikreipė į antstolių kontorą su jokiais prašymais, nesidomėjo dėl skolos sumokėjimo galimybės dalimis, o taip pat atlikdamas laisvės atėmimo bausmę bei žinodamas apie pradėtas vykdomąsias bylas nepateikė jokių prašymų antstolių kontorai, nenurodė informacijos apie laikiną adreso, kuriuo galėtų būti informuotas apie vykdymo proceso eigą, pasikeitimą. Tokiu būdu nevykdė įtvirtintos pareigos domėtis vykdymo proceso eiga. Be to 2015-09-14 gautas skolininko prašymas bei įsipareigojimas, kuriuose skolininkas sutinka su skolomis bei vykdymo išlaidomis bei prašo skolas leisti mokėti dalimis. Minėtuose raštuose skolininkas pats patvirtina, kad neplanuoja dirbti laisvės atėmimo laikotarpiu, o pinigines lėšas gautas iš trečiųjų asmenų prašo pervesti į kitų nuteistųjų sąskaitas. Šios aplinkybės patvirtina, kad skolininkas tokiais veiksmais sistemingai siekia vengti skolos grąžinimo. Vykdymo procese buvo nuspręsta tenkinti skolininko prašymą bei priimti procesinį dokumentą, kuriuo laisvės atėmimo įstaigai nurodoma kiekvieną mėnesį iš nuteistojo sąskaitos pervesti po 15 eurų, o likusią sumą palikti disponuoti nuteistajam asmeniui.
Atsiliepimas
Pareiškėjas G. B. atsiliepimu prašo atmesti antstolio D. T. atskirąjį skundą, kadangi jis yra nepagrįstas. Nurodė, jog skolai pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-06-22 ir 2009-07-16 nutarimus yra suėjęs senaties terminas. Apelianto teigimu, jis nežinojo apie skolą, nėra gavęs jokių vykdomųjų raštų, raginimų, kitų dokumentų susijusių su vykdomąja byla. Apeliantas nuo 2009-08-28 iki 2012-02-21 atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Antstolis turėjo teisę ir privalėjo patikrinti Įtariamųjų ar nuteistųjų atliekančių bausmę registro duomenis. 2015-09-09 prašymą ir įsipareigojimą pareiškėjas parašė, kadangi klaidingai informuotas apie 2015-09-08 nutartį, jog ši nepalanki pareiškėjui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo G. B. skundas nutraukti vykdomąsias bylas, pasibaigus išieškojimo senaties terminui, teisėtumas ir pagrįstumas.
Apeliantas, antstolis D. T., atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, jog skolininkas nevykdė pareigos domėtis vykdymo proceso eiga, laikotarpiu nuo 2012-02-21 iki 2012-04-15 bei laikotarpiu nuo 2014-10-13 iki 2014-11-06 būdamas laisvėje ir žinodamas apie taikomus apribojimus atsiskaitomosioms sąskaitoms, nesikreipė į antstolių kontorą su jokiais prašymais, nesidomėjo dėl skolos sumokėjimo galimybės dalimis, nenurodė informacijos apie laikiną adreso pasikeitimą, be to 2015-09-14 gautas skolininko prašymas bei įsipareigojimas, kuriais skolininkas sutinka su skolomis bei vykdymo išlaidomis, prašo skolas leisti mokėti dalimis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtos nuobaudos – sumokėti jam paskirtą baudą ar netrukdyti jos išieškoti, t.y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo 2009-07-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.1.-3149-119/2009 dėl 200 Lt (57,92 Eur) baudos, 2009-06-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimą Nr. A 2.1.-2699-489/2009 dėl 200 Lt (57,92 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko G. B. išieškotojo VMI prie Finansų ministerijos naudai. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vykdomieji dokumentai, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-06-22 nutarimas Nr. A 2.1-2699-498/2009 dėl 200 Lt (57,92 Eur) baudos pateiktas ir antstolio vykdyti priimtas 2009-08-07 (v. b. Nr. 0241/09/00924, b. l. 3), o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-07-16 nutarimas A 2.1.-3149-119/09 dėl 200 Lt (57,92 Eur) baudos pateiktas ir priimtas antstolio vykdyti 2009-09-11 t.y. nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino vykdomajam dokumentui pateikti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog periodiškai buvo tikrinama skolininko turtinė padėtis.
Pagal vykdomosios bylos medžiagą Nr. 241/09/00924 nustatyta, kad 2009-08-07 priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2009-09-24 siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas bei 2009-09-24 patvarkymai areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą siųsti pareiškėjui adresu: Kojelavičiaus g. 50, Vilnius (Vilniaus miesto nakvynės namai) grįžo neįteikti. Antstoliui 2015-06-29 patikrinus įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis ir nustačius, kad skolininko buvimo vieta yra Rasų g. 8, Vilnius, skolininkui buvo išsiųsti antstolio procesiniai dokumentai ir įteikti pareiškėjui per įkalinimo įstaigą 2015-07-24.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad skolininkas vengė vykdyti nutarimus. Sutiktina su apelianto argumentais, jog skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo bylos eiga (Civilinio proceso kodekso 644 straipsnio 4 punktas). Tačiau skolininkui ši pareiga kyla ir tenka prisiimti jos nevykdymo pasekmes tik tada, kai jis yra informuotas, kad prieš jį yra pradėti ir atliekami priverstinio vykdymo veiksmai. Nagrinėjamu atveju antstolis tik 2015-06-29 atlikęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrus, duomenų patikrą nustatė, kad skolininkas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjui apie vykdymo procesą bei galimus priverstinius išieškojimo veiksmus iš esmės tapo žinoma tik 2015 m. liepos mėnesį, kuomet Vilniaus pataisos namuose buvo gauti G. B. adresuoti procesiniai dokumentai (patvarkymas areštuoti lėšas, patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, patvarkymai dėl skolos išieškojimo, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimas), kadangi patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, patvarkymai areštuoti lėšas išsiųsti 2009-09-24 pareiškėjui, grįžo neįteikti. Skolininkas, laikotarpiu, nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio, kai antstolis pradėjo vykdyti teismo nutarimus dėl administracinių nuobaudų paskyrimo ir praktiškai visą vykdymo veiksmų atlikimo laikotarpį buvo įkalinimo įstaigoje. Pirmosios instancijos teismo pastebėjimas jog antstolis turėdamas prieigą prie Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro, turėjo galimybę pats nustatyti jog pareiškėjas laikomas laisvės atėmimo vietoje teisingas.
Pirmosios instancijos teismo išvada jog nėra pagrindo konstatuoti, kad skolininkas šiuo atveju vengė vykdyti nutarimus, teisinga nes byloje nėra duomenų, kad jam buvo tinkamai pranešta apie jo atžvilgiu yra pradėtus ir atliekamus priverstinio vykdymo veiksmai. Įrodymų, kad pareiškėjas, būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo ar trukdęs išieškoti baudą, nėra. Todėl konstatuoti, jog pareiškėjas kokiais nors veiksmais siekė išvengti baudos išieškojimo nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytą, apelianto argumentai, kad skolininkas būdamas laisvėje laikotarpiu nuo 2012-02-21 iki 2012-04-15 bei laikotarpiu nuo 2014-10-13 iki 2014-11-06 žinojo apie taikomus apribojimus atsiskaitomoms sąskaitoms, tačiau nesidomėjo dėl skolos sumokėjimo galimybės, nevykdė įtvirtintos pareigos domėtis vykdymo proceso eiga, atmestini kaip nepagrįsti, byloje nesant duomenų apie tai, kad skolininkas žinojo apie apribojimus taikomus jo sąskaitoms, nes byloje duomenų, kad tokiomis sąskaitomis minėtu laikotarpiu apskritai skolininkas būtų naudojęsis ar šiose sąskaitose buvus piniginių lėšų, nėra. Apeliantas skundą grindžia 2015-09-14 gautu skolininko prašymu ir įsipareigojimu, kuriuose skolininkas sutinka su skolomis bei vykdymo išlaidomis bei prašo skolas leisti mokėti dalimis. Skolininkas atsiliepime nurodė, jog prašymas-įsipareigojimas, kuriuo įsipareigojo mokėti skolą dalimis, parašė klaidingai informuotas apie 2015-09-08 nutartį, jog ši nepalanki pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas skundžiamos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo G. B. skundas nutraukti vykdomąsias bylas, pasibaigus išieškojimo senaties terminui, teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl po šios nutarties priėmimo antstoliui pateiktas skolininko prašymas, įsipareigojimas, kuris, skolininko teigimu pateiktas per klaidą, iš esmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, naikinti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.