- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- e2A-611-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04387-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- R. T.
- Ieškovas
- S. G.
- Trečiasis asmuo
- R. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo; trečiasis asmuo R. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. G. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo R. T. 12 500 Eur skolą, 1 302 Eur palūkanų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog atsakovas R. T. ir ieškovas S. G. (duomenys neskelbtini) pasirašė statybos rangos sutartį, pagal kurią S. G. atliko bendrus statybinius darbus ( bagetų (gipsinių apvadų) klijavimą 5 300 Eur, bagetų siūlių užtaisymas ir šveitimas 4 200 Eur, bagetų paruošimas dažymui 2 500 Eur, stelažų montavimas 500 Eur), bendra sutarties kaina 12 500 Eur (toliau – Sutartis). Ieškovas nurodė, jog laiku ir tinkamai atliko statybos rangos darbus, o atsakovas R. T. priėmė rangovo S. G. atliktus statybos darbus, (duomenys neskelbtini) pasirašė atliktų darbų aktą (toliau – Atliktų darbų aktas), tačiau už faktiškai atliktus darbus atsakovas nesumokėjo.
Atsakovas R. T. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jo įmonė užsiima gipsinių liejinių gamyba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientui R. J. pageidaujant gipsinių apvadų sumontavimo, atsakovas susitarė su ieškovu, kad jis sumontuotų užsakovui R. J. priklausančiame name (duomenys neskelbtini) gipso apvadus. Su ieškovu buvo susitarta dėl darbų telefonu, vėliau susitiko jau pačiame objekte. Gipso apvadų montavimo darbų kaina su ieškovu buvo sutarta 2 110 Eur ir suderinta sąmata, jam nusiuntus (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku. Atsakovas nurodė, kad ieškovas pateikė teismui suklastotą (duomenys neskelbtini) Sutartį, kurioje vienašališkai, nedalyvaujant atsakovui R. T., ranka įrašyta netikra sutarties kaina, atliekami darbai ir jų kaina bei pakeistas pirmasis lapas su atsakovo parašu. Taip pat pateiktas suklastotas atliktų darbų aktas (duomenys neskelbtini), kuriame suklastota data, atliktų darbų pavadinimai. Ieškovas pradinį atsiskaitymą 1 390 Eur yra gavęs, tai grindžia susirašinėjimu el. pašto adresu. Teigia, kad niekada nebuvo susitarta su ieškovu, dėl suklastotoje sutartyje nurodytų sumų už atliktus darbus, su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta pagal jo atliktus darbus, nors jis jų nebaigė, ir toks ieškinys negali būti tenkinamas. Ieškovas jau atsivežė jo parengtą Sutartį ir net atliktų darbų aktą, prašė iš karto atsakovui jas pasirašyti. Pirmame rangos sutarties lape buvo įrašyta susitarta darbų kaina 2 100 Eur, todėl atsakovas ją pasirašė abiejuose lapuose, o su ieškiniu pateikta sutartis pasirašyta tik antrajame lape, akivaizdžiai suklastojant Sutartį, sumas ir sąlygas. Priėmimo-perdavimo akte atsakovas taip pat pasirašė, tik nebuvo užpildyta grafa apie atliktus darbus, o buvo susitarta, kad paskui bus ji užpildyta pagal faktiškai atliktus darbus. Atsakovas pasitikėjo ieškovu, pirmame lape buvo įrašyta kaina, todėl pasirašė šiuos dokumentus, nesitikėdamas tokios ieškovo neteisėtos veiklos. Už tokią kainą, kurią nurodo ieškovas, niekada nebūtų buvusi pasirašyta tokia apvadų montavimo sutartis, nes rinkoje tokių darbų įkainiai yra keletą kartų mažesni. 2018 m. birželio-liepos mėnesiais buvo baigti darbai pas užsakovą, kurių nepabaigė ieškovas, juos baigė kiti įmonės darbuotojai, ir buvo surašytas (duomenys neskelbtini) atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas prie rangos sutarties (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavus iš užsakovo apmokėjimą už gipso apvadų montavimą pagal Rangos sutartį. Ieškovo pateiktas atliktų darbų aktas datuotas (duomenys neskelbtini), data taisyta, o ir darbai atlikti anksčiau.
Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Statybos rangos sutartį ir (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą pasirašė dviem egzemplioriais, kaip tai numatyta Sutartyje, taigi, jei atsakovui kyla abejonių dėl sutarties teksto autentiškumo, atsakovas turi pateikti teismui antrąjį (atsakovo) sutarties egzempliorių. Nurodė, jog iš atsiliepimo turinio galima suprasti, kad atsakovas kelia abejonių dėl sutarties pirmojo lapo autentiškumo, tačiau nekelia abejonių dėl sutarties antrojo lapo, kuriame kaip tik ir numatyta, kad sutartis buvo pasirašyta dviem egzemplioriais. Atsakovo teismui pateikta (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini), pasirašyta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. J., ir rangos sutartis, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, pasirašyti tarp UAB „(duomenys neskelbtini) ir R. J., neturi nieko bendro su ieškovo atliktais darbais ir sutartiniais santykiais su atsakovu. Ieškovo atlikti darbų kiekiai pagal Sutartį, darbų atlikimo laikas, darbų kainos, visiškai neatitinka atsakovo pateiktuose rašytiniuose dokumentuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. J. pasirašytoje sutartyje, akte nurodytų darbų kiekio, kainų, apimties. Ieškovas pagal atsakovo užsakymą atlikto didelį kiekį, įvairių rūšių (ne mažiau kaip šešių rūšių) bagetų klijavimo (montavimo) darbus. Atsakovo pateiktoje pirkimo-pardavimo sutartyje, darbų perdavimo priėmimo akte minimi tik dviejų rūšių gipso apvadai, visiškai neatitinka ieškovo atliktų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytuose aktuose nurodytų darbų kiekiai. Faktiškai buvo montuojami net kelių rūšių gipso apvadai (bagetai), ieškovas atliko individualų, meninį rankų darbą, formuojant įvairias dekoro formas, jas derinant, išgaunant reikiamas formas, struktūras, dekoro elementus, juos derinant ir jungiant tarpusavyje. Ieškovo atliekami darbai skaičiuojami metrais pagal apvado visų kraštinių metražą, sudėtingumą reikalaujamą meninį, kūrybinį, rankų darbą, todėl darbų kainos aptariamos individualiai. Bagetų montavimas apėmė ne tik jų klijavimą, tačiau taip pat ir glaistymą, nušveitimą, nugruntavimą, specifinį meninį formavimą, paruošimą dažymui. Darbų apimtys, nurodytos atsakovo pateiktoje (duomenys neskelbtini) rangos sutartyje, (duomenys neskelbtini) aktuose yra ne tos, kurias faktiškai atliko ieškovas. Visus sutartus darbus ieškovas baigė, todėl atsakovas pasirašė (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą. Ieškovas objekte dirbo ne vienas, kartu su ieškovu dirbo L. Z.. Su atsakovu buvo sudaręs ne vieną susitarimą dėl rangos darbų atlikimo. (duomenys neskelbtini) laiške ieškovas reikalauja sumokėti už darbus, kurie nėra susiję su (duomenys neskelbtini) rangos sutartimi sulygtais darbais, t. y. (duomenys neskelbtini) laišku prašoma atsiskaityti už ankstesnius atliktus darbus kitame objekte, už kuriuos atsakovas nebuvo atsiskaitęs su ieškovu.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodo, jog ieškovas nepagrįstai teigia, kad statybos rangos sutartis buvo pasirašyta dviem egzemplioriais, nes ji buvo parengta ir paduota ieškovo vienu egzemplioriumi, o vėliau turėjo būti surašyta ieškovui pateikus verslo liudijimą, tačiau toks dokumentas nebuvo pateiktas nei atsakovui, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) joks atliktų darbų aktas negalėjo būti pasirašytas, nes nei tą dieną, nei anksčiau, nei vėliau atsakovas su ieškovu nebuvo susitikęs, o jame esanti data akivaizdžiai taisyta taisant mėnesį iš ,,03“ į ,,08“, kas patvirtina, kad šis dokumentas buvo pasirašytas kartu su statybos rangos sutartimi. Atsakovas niekada negalvojo, kad tokio mąsto klastojimai galimi ir pasirašė šias sutartis vienu egzemplioriumi, nes ant pirmo sutarties lapo buvo įrašyta kaina 2 100 Eur. Priešingai, nei teigia ieškovas, jo pateiktos atliktų darbų foto nuotraukos, patvirtina, kad jis atliko darbus pas užsakovą R. J., su kuriuo yra pateikti teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas bei apmokėjimai, už šiuos konkrečius darbus. Jokio susitarimo dėl meno darbų nebuvo. Nei R. T., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada anksčiau nėra sudarę jokių sutarčių su ieškovu dėl darbų atlikimo. Ieškovas jokių pretenzijų nėra ir nebuvo pareiškęs atsakovui, o savo elektroniniu laišku dar (duomenys neskelbtini), jau po sutarties pasirašymo, skaičiuoja, kad liko sumokėti 1 000 Eur, o ieškinį pateikia 12 500 Eur sumai. Ieškovas nevykdė šalių suderintos žodžiu ir elektroniniu paštu siųstos sąmatos, ieškovas neatliko iki galo visų sutartų darbų, o sutarties sudarymo, vykdymo metu elgėsi nesąžiningai, suklastojo sutarties tekstą, nurodė visiškai šalių nederintą ir rinkos kainas neatitinkančią kainą, todėl jo ieškinys visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo R. T. ieškovui S. G. 12 500 Eur skolą, 1 302 Eur palūkanas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 500 Eur sumą nuo 2020 m. spalio 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl Sutarties galimo suklastojimo nurodė, kad Sutarties projektą teikė ieškovas, tereikėjo ranka užpildyti tekstą ir pasirašyti sutartį, tikėtina, kad tokių sutarties projektų egzempliorių asmuo, kuris verčiami individualia veikla, gali turėti pasiruošęs ir daugiau, dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, jog sutarties projekto lapai galėjo būti atspausdinti ir ne vienu spausdinimo metu, nes taip šalis ruošiasi sutarties pasirašymui, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina aplinkybės šioje byloje, jog pasirašyta sutartis suklastota. Pirmosios instancijos teismą įtikino ieškovo paaiškinimai dėl pataisytos atliktų darbų akto pasirašymo datos, t. y. jog per klaidą, pasirašant aktą, buvo nurodyta sutarties data, todėl ji buvo taisyta ir apvedžiota. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas yra verslininkas, jis teismui patvirtino, jog verslu užsiima nuo 2005 m., todėl sutarčių sudarymo patirties turintis asmuo laikomas protingu, apdairiu, teismo nuomone, toks asmuo nerizikuotų pasirašyti neužpildytą sutarties ar kito dokumento tekstą su asmeniu, su kuriuo, atsakovo teigimu, jis kaip įmonės vadovas nebuvo anksčiau pasirašęs sutarčių. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Sutartis pasirašyta dviem egzemplioriais. Nors atsakovas tai neigia ir tvirtina, kad antro egzemplioriaus nebuvo, tačiau tokia atsakovo pozicija teismas suabejojo, nes atsakovas teisme patvirtinęs, kad turi ir sutartyje minimą projektinę dokumentaciją, jos, teismui pareikalavus, nepateikė, teigdamas jos neturįs, o tai patvirtina, jog atsakovas į bylą teikia dokumentus ir aiškina savo tokią poziciją, kuri jam gali būti naudinga.
Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog Sutartis ir atliktų darbų aktas būtų suklastoti, teismas vadovavosi šiais šalių pasirašytais dokumentais, juose nurodyta kaina ir darbų apimtimi. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prieš pasirašant Sutartį svarbi aplinkybė yra nurodyta atsakovo R. T. el. laiške, siųstame ieškovui S. G.. Minėtame el. laiške atsakovas nurodė, kad ,,Čia įtraukti tik apvadai. Dar bus panelės ir t. t.“, o tai pirmosios instancijos teismo teigimu rodo, jog montavimo sąmata yra pateikta tik daliai gaminių ir kad dar bus panelės ir t. t. Montavimo sąmata pateikta 210 metrų apvadų ir nurodyta 2 100 Eur. Sąmata buvo išsiųsta (duomenys neskelbtini), o tarp šalių sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini), kurioje šalys sutarė, jog darbai objekte sudaro 12 500 Eur. Tai, kad montavimo sąmatoje buvo pateikta tik dalis montavimo darbų ir kiekių, patvirtina byloje esantis antstolio M. D. pateiktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, patvirtinantis atliktų apvadų montavimo darbų kiekius metrais. Iš šio protokolo matyti, kad yra sumontuota apie 517 metrų apvadų. Ieškovas pripažino, jog apie 10 proc. šių darbų nebaigė, todėl neprieštaravo, jog jis sumontavo apie 10 proc. mažiau apvadų, nei konstatuota antstolio, su tuo sutiko ir atsakovas. Ikiteisminiame tyrime apklaustas trečiasis asmuo R. J. patvirtino, jog kitų asmenų, išskyrus atsakovo paskirtus į objektą, niekas kitas neatsiuntė ir neatliko.
Dėl darbų atlikimo terminų pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, jog ieškovas su padėjėju dirbo (duomenys neskelbtini) objekte 2-3 savaites. Liudytojas V. K. tvirtino, jog ieškovas atliko 90 proc. darbų per 2-3 savaites, o UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – 10 proc. darbų per 3-5 dienas, tačiau negalėjo paaiškinti, kad 90 proc. darbų atlikti per tokį trumpą laiką įmanoma. Atsakovo teikti įrodymai, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasirašė atliktų darbų aktą, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl nuo ieškovo darbų pabaigimo (teigia, kad per 2-3 savaites), 10 proc. darbų buvo atlikti (duomenys neskelbtini). Iš įrodymų visumos teismas sprendė, jog objekte montavimai darbai buvo atliekami 3-4 mėnesius, todėl atsakovo poziciją, kad darbai buvo atlikti per 2-3 savaites laikė neįrodyta. Pirmosios instancijos teismo nuomone būtų nelogiška, kad du žmonės tiek laiko kiekvieną darbo dieną objekte dirbo už 2 100 Eur, iš kurių dar turėtų sumokėti mokesčius valstybei.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsiskaitymo už darbus pagal Sutartį nurodė, kad nors atsakovas teigė, jog su ieškovu buvo atsiskaityta ir kad dėl (duomenys neskelbtini) objekto jis nieko nežinąs, tačiau byloje esantys įrodymai paneigia tokią atsakovo R. T. poziciją. Į bylą pateiktos nuotraukos iš kito objekto, esančio (duomenys neskelbtini), įrodo, jog ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) objekte ir darbą jis atliko R. T. paprašytas, bet pagal žodinį susitarimą. Šią aplinkybę patvirtina liudytojų L. Z. ir V. K. parodymai. Kad byloje esančios nuotraukos yra iš Klaipėdos objekto, kuriame dirbo ieškovas ir jo padėjėjas, teisme patvirtino liudytojas V. K., kuris teigė, kad dar buvo žiema, kai buvo montuojami apvadai (duomenys neskelbtini), kad nuotraukose yra (duomenys neskelbtini) objektas. Liudytojas L. Z. patvirtino, kad darbai buvo pradėti kitų asmenų, jie su S. G. į objektą atvyko jų pabaigti. (duomenys neskelbtini) objekte dirbo 2-3 savaites, o po to perėjo dirbti į (duomenys neskelbtini) esantį objektą.
Nors atsakovas tvirtino, jog su ieškovu už darbą buvo atsiskaityta, tačiau atsakovo paaiškinimai žodžiu ir raštu ir jo prašymu apklausto liudytojo parodymai dėl atsiskaitymo skiriasi, atsakovo paaiškinimai nenuoseklūs ir skirtingi. Savo paaiškinimuose teisme atsakovas tvirtino, jog su ieškovu jis atsiskaitė, ieškovui didžiąją dalį 1000 Eur sumokėjo avansą grynais, kitą sumą - 1100 Eur jis sumokėjo ieškovui S. G. grynais, kai jis buvo atvažiavęs į Kuršėnus, tuo tarpu rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog: ,,kai S. G. atliko didžiąją dalį montavimo darbų, jam kaip avansas per du kartus buvo sumokėta 1400 Eur ir kad liko sumokėti 710 Eur“. Šių atsakovo nurodytų skirtingų aplinkybių nepatvirtino ir jo prašymu apklaustas liudytojas V. K., kuris tvirtino, kad, R. T. prašant, jis S. G. už darbą perdavė 400 Eur, tačiau jokio raštelio nepasirašė. Tai, kad už darbus objekte nebuvo atsiskaityta, patvirtina ir liudytojas L. Z., kuris parodė, kad buvo sutarta, kad jam už dieną mokės po 60 Eur, dirbo 3-4 mėnesius, tačiau už darbus nei ieškovas, nei atsakovas nesumokėjo. Šalių paaiškinimuose minimas susirašinėjimas įrodo, jog ieškovas S. G. prašo sumokėti 710 Eur nuo sąmatos, kuras 150 Eur, už kampus 140 Eur, iš viso 1000 Eur, dėl kurio ieškovas teisme paaiškino, jog buvo prašoma mokėti už (duomenys neskelbtini) esantį objektą, o įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovo prašymu ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) objekte.
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 1 302 Eur palūkanas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CK 6.261 straipsnis numato, jog skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį. Atliktų darbų aktas pasirašytas (duomenys neskelbtini). Byloje esantys parodymai patvirtina, jog skolą buvo siekiama atgauti skambinant ieškovui telefonu, tačiau ji nebuvo sumokėta, todėl atsakovas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą turi mokėti ieškovui palūkanas, kurių 1 302 Eur priteistina iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas R. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-263-797/2021 ir priimti naują sprendimą, atmesti ieškovo S. G. ieškinį, priteisti atsakovui R. T. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, prijungti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prijungti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, medžiagų sąrašą apvadų klijavimui, dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas lokalines sąmatas, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-1) prokuroro E. T. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) (toliau – Prokuroro nutarimas), D. L. paaiškinimas dėl gipso lipdinių sumontavimo (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, kadangi nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas, kuriame S. G. buvo pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą sustabdyti bylą motyvavo tuo, kad byloje nėra pateikti duomenys, kad ikiteisminiame tyrime yra paskirta ekspertizė, tačiau minėtame tyrime ekspertizė vėliau buvo paskirta ir atlikta, ja teismas vadovavosi ir priimdamas ginčijamą sprendimą, nors ikiteisminis tyrimas dar nebuvo baigtas.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su nagrinėjama civiline byla – t. y. įrodymus dėl darbų rinkos kainų remiantis kitų užsakovų sąskaitomis-faktūromis ir sudarytomis sutartimis, taip pat atsakovo paaiškinimus dėl ieškovo atliktų darbų specifikos. Pirmosios instancijos teismui kilo klausimų dėl panaudotų ginčo objekte medžiagų apvadų klijavimui panaudojimo, o jas atsakovui pateikus, teismas atsisakė priimti šį įrodymą, motyvuodamas tuo, jog neaišku, kokiame objekte šios medžiagos buvo panaudotos, nesuteikdamas galimybės atsakovui pateikti tokius paaiškinimus bylą nagrinėjant teisme.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino S. G. elektroniniu laišku siųstos darbų atlikimo sąmatos, kurioje nurodyta 2 110 Eur suma, nurodant, kad dar bus panelės ir t.t. Papildomi darbai nurodyti elektroniniame laiške nebebuvo atliekami ir dėl jų nesitarta, todėl nėra aišku, kodėl darbų kaina išaugo iki 12 500 Eur, nors pagal ieškovo pateiktą rangos sutartį numatyta tik bagetų klijavimas, apie jokias paneles ir kitus darbus sutartyje nebuvo rašoma.
Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į rašytinius įrodymus – t. y. su trečiuoju asmeniu R. J. sudarytas sutartis, atliktų darbų aktus, mokėjimo už darbus kvitus, bei paties R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad už darbus su medžiagomis jis galėjo mokėti apie 5 000 Eur ir nepagrįstai nustatė, kad vien už atliktus darbus ieškovui turėjo būti sumokėta 12 500 Eur.
Teismas neįvertino šios verslo srities specifikos ir aptariamų darbų kainos, kadangi apvadų klijavimas ir montavimas neskaičiuojamas bėginiais metrais; skaičiuojama priklausomai nuo apvadų storio ir, jei apvadai yra plonesni, į vieno metro klijavimo kainą gali būti įskaičiuojami ir keletą apvadų rūšių ir jie nebus skaičiuojami bėginiais metrais, o sudedami į vieno metro kainą. Tai savo paaiškinimuose ne kartą tvirtino pats atsakovas R. T., apie darbų kainą ir kiekius tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė ir darbų vadovas V. K., kuris patvirtino, kad ieškovo sutartyje nurodyta objekte atliktų darbų kaina 12 500 Eur visiškai nereali ir tokios kainos niekas nebūtų mokėjęs, nors šiais liudytojo parodymais teismas nesivadovauja ir nemotyvuoja, kodėl juos atmeta.
Teismas sprendė, kad ieškovo atliekami darbai galėjo trukti 3-4 mėnesius, nes buvo atlikta 90 proc., darbų, tačiau kaip minėta, jie atliko bagetų priklijavimo darbus, tačiau neatliko daugiau užimančio laiko jų apdailos darbų. Be to, dirbdami 3-4 mėnesius, ne va kaip teigia teismas, nereiškė jokių pretenzijų dėl apmokėjimo, išskyrus S. G. siųstą laišką R. T., kuriame būtent ir atsispindi ta nesumokėta suma – 710 Eur, (sudarant sutartį sąmata 2 110 Eur, R. T., sumoka 1 000 Eur., liudytojas V. K. paduoda 400 Eur) , tačiau teismui nekelia abejonių aplinkybė, kad dar ieškovas negavęs apmokėjimo ir toliau dar dirba du ar tris mėnesius, moka savo padėjėjui, liudytojui L. Z. po 60 Eur per dieną, ir neberašo jokių elektroninių laiškų, nereiškia kitokiu būdu pretenzijų.
Teismas savo sprendime visiškai nepagrįstai, be jokių rašytinių įrodymų, vien iš ieškovo pateiktos nuotraukos iš kito objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatė, kad ieškovas dirbo objekte ir darbą jis atliko R. T. paprašytas, bet pagal žodinį susitarimą ir nepagrįstai teigė, kad šią aplinkybę patvirtina liudytojų L. Z. ir V. K. parodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad V. K. nepatvirtino, kad R. T., ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų samdę ir/ar prašę ieškovo S. G., kad pastarasis atliktų kokius tai darbus (duomenys neskelbtini), todėl šie liudytojo parodymai nepatvirtina teismo nustatytų aplinkybių.
Teismas nepagrįstai laikė, kad sumokėti 1 400 Eur (R. T. (1 000 Eur) ir vėliau V. K. 400 Eur) buvo už darbą Klaipėdos objekte, kuris truko 2-3 savaites, nors ieškovas jokių rašytinių įrodymų teismui dėl to nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties projektą teikė ieškovas pagal iš anksto paruoštą šabloną. Pats teismas nurodė, kad tikėtina, jog tokių sutarties projektų egzempliorių asmuo, kuris verčiami individualia veikla, gali turėti pasiruošęs ir daugiau, todėl neaišku dėl ko analogiška sutartis nebuvo pateikta dėl darbų objekte. Teismui nebuvo pateiktos ir nebuvo įrodinėjamos sutarties aplinkybės, kaina, darbų atlikimo laikas, sutarties sąlygos. Atsakovas teismui pateikė duomenis, kad niekada nebuvo sudaręs jokių kitų sutarčių su S. G. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos sumontavimo darbų, nesant kitų jokių rašytinių įrodymų dėl atsakovo ir ieškovo susitarimo objekte, o tik esant fotografijoms, teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo susitarimas tarp ieškovo ir atsakovo dėl darbų atlikimo objekte, ir visiškai nepagrįstai sprendė, kad sumokėti 1 400 Eur yra už šį objektą, bet ne už ginčo objekte atliktus darbus.
Kadangi Šiaulių apylinkės teismas šias aplinkybes konstatavo nesant jokių rašytinių įrodymų, buvo kreiptasi į D. L., kurio gyvenamojo namo nuotraukas pateikė S. G. ir kuriam UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pardavusi kai kuriuos savo gaminius bei buvo atvykusi pakonsultuoti kaip juos geriau primontuoti, tačiau D. L. iš įmonės nebuvo užsakęs dirbinių montavimo paslaugos. Iš pateiktų D. L. paaiškinimų, matyti, kad R. T. nesamdė ir ieškovui nemokėjo už darbus (duomenys neskelbtini) objekte, ir patvirtina atsakovo duotus paaiškinimus byloje, kad užsakovams prašant, duodavo asmenų telefonus, kurie dirba su gipsinių lipdinių montavimo darbais, nes pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra orientuota į lipdinių gamybą bet ne montavimą ir tik retais atvejais apsiima montavimo darbais.
Atsiliepimas
Ieškovas S. G. pateikė atsiliepimą į atsakovo R. T. apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškovo apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Atsakovo argumentai, kad civilinė byla turėjo būti sustabdyta, neturi jokio faktinio pagrindo, nes civilinėje byloje buvo įvertinta ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie buvo teikiami tiek paties atsakovo, tiek ieškovo, o pats ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas ir atsakovas šį nutarimą yra pateikęs su apeliaciniu skundu. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ikiteisminio tyrimo metu atliktas specialisto išvadas bei įvertinęs visus kitus civilinės bylos duomenis ir įrodymus pilnai patenkino ieškovo ieškinį. Nesuprantamas atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kai pats atsakovas tokių duomenų į civilinę bylą teikęs net nebuvo.
Pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti į civilinę bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, nes atsakovas niekaip nepagrindė tokių įrodymų prijungimo būtinybės ir aplinkybių, kurias norėjo pagrįsti pateikdamas šiuos įrodymus pirmos instancijos teismui.
Atsakovas buvo pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą pasirašytą trečiojo asmens R. J., kuriame buvo nurodoma, kad buvo pagaminti ir sumontuoti tik dviejų gipso lipdinių gaminiai ir pats atsakovas visos civilinės bylos metu teigė, kad buvo pagaminti tik keli lipdiniai, tačiau apklausiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusį darbuotoją V. K., šis iš pradžių taip pat nurodė, kad buvo 2 ar 3 rūšys lipdinių, tačiau po to jau pats tvirtino, jog apvadų galėjo būti šešios ir daugiau rūšių lipdinių, o ieškovo pateiktose fotonuotraukose matyti, kad jis buvo montavęs ne mažiau kaip 13 rūšių gipsinių lipdinių.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ su R. J. pasirašytame atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte nurodoma, kad gyvenamajame name buvo sumontuota tik 210 m gipsinių lipdinių, tą viso proceso metu teigė ir pats atsakovas, tačiau antstoliui užfiksavus realų ieškovo atliktų darbų kiekį, paaiškėjo, kad buvo sumontuota 517 m lipdinių. Pats atsakovas ginčijo, kad ieškovas nėra sumontavęs tik 67 m gipsinių lipdinių, tą ir patvirtino pats ieškovas, nes dėl šių papildomų darbų nebuvo tartasi ir dėl šių 67 m darbų atlikimo jokia sutartis nebuvo sudaryta.
Šalies argumentai
Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikia D. L. paaiškinimą, tačiau pats atsakovas apklausiamas pirmos instancijos teisme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) objekto jis nieko nežino ir jokių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko, tačiau liudytojas V. K. patvirtino, kad į (duomenys neskelbtini) įmonė tiekė gipso lipdinius. Atsakovas galėjo pirmos instancijos teisme teigti ne melagingus paaiškinimus, bet iškviesti D. L. liudyti, tačiau gavus nepalankų teismo sprendimą bandoma teigti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme, todėl manytina, kad tokie įrodymai negali būti priimami apeliacinės instancijos teisme. Jeigu būtų priimtas D. L. paaiškinimas kaip įrodymas apeliacinės instancijos teisme, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius turėtų būti įpareigotas pateikti PVM sąskaitas-faktūras ir atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus dėl atliktų (duomenys neskelbtini)
Apeliaciniame skunde yra nuolatos kartojama, kad Rangos sutartyje nurodytos kainos neatitinka rinkos kainos, tačiau pamirštama ta aplinkybė, kad ieškovas ir kartu dirbęs L. Z. į statybos objektą Tauragėje turėdavo atvykti iš Vilnius, todėl susidarė nemažos, papildomos kelionės išlaidos per daugiau nei 3 mėnesius darbų trukmę. Taip pat reikia paminėti, kad ieškovas atliko nemažai darbų, kaip įvairių lenktų detalių ar laiptų gipsinių lipdinių montavimas, kurių kokybiškam atlikimui reikėjo sugaišti žymiau daugiau laiko, negu įprastų tiesių detalių montavimui. Atsakovas taip pat neprašė skirti ekspertizės, siekiant nustatyti atliktų darbų įkainius, tačiau visą laiką teigė, kad ieškovas atliko tik apie 200 m gipsinių lipdinių montavimo darbus, kai pirmos instancijos teismo sprendime aiškiai, pasisakyta, jog ieškovas atliko dvigubai didesnį darbų kiekį, kokį atsakovas yra nurodęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo dokumentuose, tiek savo paaiškinimus visos civilinės bylos nagrinėjimo metu.
Atsakovas niekaip nepaneigė rašytinių įrodymų dėl atliktų darbų kainų ir kiekių. Atliktų darbų kiekius užfiksavo ir antstolis, kuris pirmos instancijos teisme paliudijo, kad atsakovas dalyvavo fiksuojant faktines aplinkybes bei jokių prieštaravimų ar pastabų dėl antstolio veiksmų neturėjo, tačiau į civilinę bylą pateikus antstolio surašytą Faktų fiksavimo protokolą bandė ginčyti ir šiame dokumente nustatytus ir užfiksuotus duomenis tik jam suprantamais, neaiškiais ir nelogiškais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).
Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini), Prokuroro nutarimą, D. L. paaiškinimą dėl gipso lipdinių sumontavimo (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pagrindo priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kadangi šie dokumentai nėra tinkamai pasirašyti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo priimti medžiagų sąrašo apvadų klijavimui, nes jame nėra numatyta nei montavimo data, nei kokiame objekte šios medžiagos sumontuotos, be to, nėra aišku kokias aplinkybes šiuo įrodymu atsakovas siekia įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nėra pagrindo priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų lokalinių sąmatų, D. L. paaiškinimo dėl gipso lipdinių sumontavimo, nes atsakovas nepagrindė, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme.
Tiek atsakovas apeliaciniame skunde, tiek ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė prie bylos prijungti Prokuroro nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad Prokuroro nutarimas buvo priimtas 2021-06-17, t. y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir dėl to jo nebuvo galima pateikti anksčiau, taip pat į tai, kad šis įrodymas gali turėti bylai įrodomosios reikšmės, sprendžia, kad yra pagrindas prijungti prie bylos tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktą naują įrodymą – Prokuroro nutarimą – ir jį vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nagrinėjant šią bylą.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra atsakovas R. T., sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį su R. J. (trečiasis asmuo) dėl gipso apvadų pagaminimo už 1 900 Eur be PVM. Sutarties priedas Nr. 1 yra sąmata, kurioje nurodyti dviejų rūšių gaminiai: apvadas KC512 (100x100) 82 metrai ir KC512 (150x150) – 128 metrai. Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, jog R. J. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 2 299 Eur už gipso gaminius pagal sutartį (PVM sąskaita faktūra nepateikta). Rangos sutartis, sudaryta tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir R. J. dėl 210 metrų dviejų rūšių gipso apvadų sumontavimo už 2 110 Eur (kiekiai ir gaminių rūšys atitinka Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytus kiekius).
Atsakovas R. T. išsiuntė ieškovui S. G. montavimo sąmatą, kurioje nurodyti tokie patys gaminiai ir tokia pati suma, kaip ir prie Rangos sutarties priede Nr. 1. Laiške rašoma: ,,Čia įtraukti tik apvadai. Dar bus panelės ir t. t.“.
Byloje pateikta Statybos rangos sutartis, kuria ieškovas S. G. įsipareigojo (duomenys neskelbtini), atlikti bagetų (gipsinių apvadų) klijavimo, siūlių užtaisymo ir šveitimo, paruošimo dažymui, stelažų sumontavimo darbus, o atsakovas R. T. įsipareigojo pateikti projektinę dokumentaciją, sumokėti už joje nenurodytus, bet reikalingus atlikti darbus, atsiskaitymo tvarka buvo numatyta etapais, pateikus prekių pirkimo-pardavimo kvitą. Sutartyje nurodyta, jog ji sudaryta dviem egzemplioriais. Sutarties objekto kaina sutartyje nurodyta 12 500 Eur, kurią sudaro apvadų klijavimas – 5 300 Eur, siūlų užtaisymas ir šveitimas – 4 200 Eur, paruošimas dažymui – 2 500 Eur, stelažų montavimas – 500 Eur. Pateiktas Atliktų darbų aktas su taisyta jo pasirašymo data, jog sutartyje nurodyti darbai atlikti ir kad šalys pretenzijų viena kitai neturi.
(duomenys neskelbtini) ieškovas S. G. siuntė atsakovui R. T. el. laišką ir nurodė, jog būtų gerai, kad padarytų pavedimą už padarytus darbus, nurodė, kad įrašytų, kaip sąskaitos papildymą, 710 Eur liko nuo sąmatos, kuras – 150 Eur, ir būtų gerai už kampus 140 Eur, iš viso 1 000 Eur į jo nurodytą sąskaitą banke.
(duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas atliktų darbų aktas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. J. perdavė gipso apvadų montavimo darbus už 2 110 Eur sumą be PVM. Pinigų priėmimo kvitas, surašytas (duomenys neskelbtini), jog už gipso apvadų montavimą pagal Rangos sutartį R. J. sumokėjo R. T. 2 553 Eur.
(duomenys neskelbtini) pateikta pažyma iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodoma, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ su S. G. nebuvo sudariusi jokių rangos darbų sutarčių. Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma patvirtina, jog ieškovas S. G. nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą: statybos baigimas ir apdaila, kraštovaizdžio tvarkymas, pažymos galiojimo pabaiga – (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuoti R. J. name atliktų darbų kiekiai metrais ir yra suskaičiuota apie 517 metrų apvadų.
Dėl bylos sustabdymo pagrindo
Atsakovas apeliaciniu skundu nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas, kuriame S. G. buvo pareikšti įtarimai, kad jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku suklastojo dokumentus –statybos rangos sutartį ir atliktų darbų aktą, įrašydamas šiuose dokumentuose tikrovės neatitinkančius faktus.
Apeliacinės instancijos teismas tokį atsakovo apeliacinio skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu. Įstatymas pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.
Dėl atsakovo teiginio apie suklastotą rangos sutartį ir atliktų darbų aktą ir dėl pradinio šalių susitarimo turinio
Byloje pateikta. Statybos rangos sutartis ir byloje kilo ginčas dėl sutartyje nurodytos sutarties kainos ir atliktų darbų apimties, atsakovui teigiant, kad ieškovas pateikė teismui suklastotą Sutartį ir Atliktų darbų aktą.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog šalys iš tiesų susitarė, kad ieškovas atliks darbus už 12 500 Eur kainą, kurią sudaro apvadų klijavimas – 5 300 Eur, siūlų užtaisymas ir šveitimas – 4 200 Eur, paruošimas dažymui – 2 500 Eur, stelažų montavimas – 500 Eur, ir nusprendė šią sumą priteisti iš atsakovo. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nuo pat proceso pradžios teigė, jog ieškovas pateikė teismui suklastotą Sutartį, kurioje vienašališkai, nedalyvaujant atsakovui R. T., ranka įrašė sutarties kainą, atliekamus darbus ir jų kainą bei pakeitė pirmąjį lapą; taip pat pateikė suklastotą atliktų darbų aktą, kuriame suklastojo datą, atliktų darbų pavadinimus. Atsakovas nurodė, kad šią aplinkybę patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atliktoje Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada, jog abu sutarties lapai buvo spausdinti ne tuo pačiu metu ir buvo maketuoti skirtingai; teismas nepagrįstai vadovavosi vien ikiteisminio tyrimo išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu nepakako duomenų kaltinamajam aktui surašyti, neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus apie per didelę atliktų darbų kainą.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, kad Sutartis ir Atliktų darbų aktas yra suklastoti, nes toks faktas nebuvo nustatytas ikiteisminio tyrimo metu, atsakovas nepateikė antrosios sutarties kopijos su kitokiu, nei ieškovo pateiktoje Sutarties kopijoje, tekstu, nors Sutartyje numatyta, jog ji sudaryta dviem egzemplioriais. Be to, pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovas, būdamas verslininku nuo 2005 m., turinčiu sutarčių sudarymo patirties turėtų būti protingas, apdairus ir sprendė, kad toks asmuo nerizikuotų pasirašyti neužpildytą sutarties ar kito dokumento tekstą su asmeniu, su kuriuo, atsakovo teigimu, jis, kaip įmonės vadovas, anksčiau nebuvo pasirašęs sutarčių.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iki galo nepanaikino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų ir rėmėsi prielaidomis bei liudytojų, susijusių su ginčo šalimis ir galimai turinčiais suinteresuotumą bylos baigtimi, parodymais (L. Z. yra ieškovo S. G. giminaitis, o V. K. turėjo darbinių santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad byloje esant daug vienas kitam prieštaraujančių liudytojų parodymų, be to, nuo pagal Sutartį atliktų darbų praėjus beveik 3 metų laikotarpiui, liudytojams netiksliai prisimenant aplinkybes, tikslinga remtis didesnę įrodomąją reikšmę turinčiais rašytiniais įrodymais bei tais liudytojų parodymais, tarp kurių nėra prieštaravimų.
Civilinis procesas yra pagrįstas rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), kuris numato kiekvienos šalies pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Apeliantas, teigdamas, kad ieškovas pateikė suklastotą sutarties egzempliorių, turėjo pateikti įrodymus apie tai. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nors atsakovas ir nepateikė antrojo Sutarties egzemplioriaus, kuris leistų įsitikinti Sutarties teksto autentiškumu, tačiau nuo pat proceso pradžios atsakovas teigė, jog tikroji Sutartyje numatyta kaina buvo 2 110 Eur, tokia pati kaina buvo nurodyta ir suderinta sąmatoje, kuri ieškovui nusiųsta elektroniniu laišku bei kad pirmasis Sutarties lapas ieškovo buvo savavališkai pakeistas, įrašant kitokią kainą, nei sutarta.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų kaltinamajam aktui ieškovo atžvilgiu surašyti dėl galimai suklastotos Sutarties, tačiau tai nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga nesant surašytam kaltinamajam aktui neturi jokios įrodomosios reikšmės. Įrodinėjimas civiliniame ir baudžiamajame procese yra skirtingo pobūdžio dėl civiliniame procese taikytinos įrodymų pakankamumo taisyklės, kuri baudžiamajame procese netaikytina. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbi aplinkybė, suteikianti svarumo atsakovo nuo pat proceso pradžios užimtai pozicijai, jog pirmasis Sutarties lapas ieškovo buvo pakeistas, yra tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktoje Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje buvo nustatyta, jog tirti pateiktos statybos rangos sutarties abu lapai išspausdinti tuo pačiu rašalinio spausdinimo aparatu, tačiau ant skirtingo popieriaus lapų, skirtingai maketuojant tekstą ir didelė tikimybė, kad ne vienu spausdinimo metu.
Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėtos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės gali reikšti ne tik Sutarties suklastojimo faktą, bet ir tai, kad tokių sutarties projektų egzempliorių asmuo, kuris verčiami individualia veikla, gali turėti pasiruošęs ir daugiau, kas pirmosios instancijos teismo teigimu leido spręsti, jog Sutarties projekto lapai gali būti atspausdinti ir ne vienu spausdinimo metu, nes taip šalis ruošiasi sutarties pasirašymui, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį argumentą vertina kaip niekuo nepagrįstą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybę, jog Sutartyje nurodyta kitokia, nei buvo šalių sutarta, kaina, taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Sutiktina su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į rašytinius įrodymus – t. y. su trečiuoju asmeniu R. J. sudarytas sutartis, atliktų darbų aktus, mokėjimo už darbus kvitus, kadangi būtent R. J. naudai buvo atliekami gipso dirbinių montavimo darbai, dėl kurių ir kilo ginčas šioje byloje. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis su R. J. dėl gipso apvadų pagaminimo už 1 900 Eur be PVM. Kaip sutarties priedas Nr. 1 yra pridėta sąmata, kurioje nurodyti dviejų rūšių gaminiai: apvadas KC512 (100x100) 82 metrai ir KC512 (150x150) – 128 metrai. Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, jog R. J. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 2 299 Eur už gipso gaminius pagal sutartį. pateikta Rangos sutartis, sudaryta su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir R. J. dėl 210 metrų dviejų rūšių gipso apvadų sumontavimo už 2 110 Eur. Kartu prie Rangos sutarties kaip Priedas Nr. 1 pridėta sąmata, kurioje buvo numatytas tų pačių gaminių, kurie pagaminti pagal sutartį, montavimas.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad dar iki Sutarties tarp ieškovo ir atsakovo sudarymo, ieškovui buvo išsiųsta sąmata, kurioje numatytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. J. sudaryta sutartimi pagamintų gaminių montavimas už 2 110 Eur sumą, bet ne už 12 500 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.653 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas. Pažymėtina, kad nors sąmatą sudarė ne rangovas S. G., o užsakovas R. T., tačiau laikytina, kad rangovas S. G. neprieštaravo dėl minėtoje sąmatoje nurodytos darbų apimties ir kainos už nurodytus darbus, todėl laikytina, kad sutiko su joje nurodyta kaina už sąmatoje nurodytą darbų apimtį, t. y. už apvadų KC512 100x100 (82 m) ir KC512 150x150 (128 m) montavimą. Apeliacinės instancijos teismas iš aptartų įrodymų laiko labiau tikėtina, kad ieškovas ir atsakovas iš pradžių susitarė dėl 2 110 Eur kainos už atsakovo siųstoje sąmatoje nurodytus darbus.
Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadose nurodoma, kad darbų perdavimo-priėmimo akte yra pataisyta data, pataisant ją iš (duomenys neskelbtini). Prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad tokios svarbos dokumentuose, kad jie nekeltų abejonių, tokių taisymų neturėtų būti ir su tuo apeliacinės instancijos teismas sutinka. Nors pirmosios instancijos teismą įtikino ieškovo paaiškinimai, kad darbų atlikimo akte nurodyta data buvo taisyta, nes per klaidą buvo įrašyta Sutarties pasirašymo data, tačiau tokie ieškovo paaiškinimai nėra pakankami. Byloje nustatyta, kad darbų atlikimo akto projektą paruošė ieškovas, todėl jis turėjo gerai žinoti, kurioje vietoje kokia data turi būti įrašyta, o be to, jei ieškovas (kaip sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas) būtų pasiruošęs daugiau darbų atlikimo akto egzempliorių, galėjo surašyti naują egzempliorių be įrašytos klaidos, tuo panaikinant bet kokias abejones dėl darbų atlikimo akte įrašytos datos.
Atsakovas R. T. byloje laikėsi pozicijos, jog Atliktų darbų aktas buvo surašytas (duomenys neskelbtini), o vėliau ieškovo vienašališkai pataisytas kartu suklastojant ir Sutartį. Liudytojas V. K. nurodė, kad aktas negalėjo būti pasirašytas, nes darbai turėjo būti baigti prieš porą mėnesių, Prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą paminėta, kad R. J. pirminėje apklausoje nurodė, kad darbai buvo baigti metų viduryje, o vėlesnėje apklausoje patikslino, kad galimai birželio mėnesį. Netgi L. Z., kuris nurodė esąs S. G. giminaitis ir dirbo kartu su juo, nurodė, kad darbai buvo baigti jau liepos mėnesio pradžioje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas atliktų darbų aktas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. J. perdavė gipso apvadų montavimo darbus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šiuos įrodymus dėl galimos tikrosios darbų užbaigimo datos nurodo, kad yra menkai tikėtina, jog Atliktų darbų aktas galėjo būti pasirašytas (duomenys neskelbtini). Iš visų aptartų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas laiko labiau tikėtina aplinkybe, kad teismui pateiktoje Sutartyje įrašyta kita, nei šalių buvo sutarta, darbų kaina, o darbų perdavimo-priėmimo aktas pataisytas, nurodant kitą akto pasirašymo datą.
Dėl faktiškai atlikto darbų kiekio ir kainos
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad šalys, sudarydamos Sutartį numatė galimybę keisti darbų apimtį ir atlikti papildomus darbus. Tai įrodo atsakovo R. T. siųstas el. laiškas, kuriuo ieškovui buvo nusiųsta apvadų montavimo sąmata ir nurodyta, kad „čia įtraukti tik apvadai. Dar bus panelės ir t.t.“. Nors atsakovas byloje teigė, kad šalys dėl papildomų darbų taip ir nesusitarė, tačiau galima spręsti dėl priešingos išvados, t. y. kad pageidaujant objekto savininkui R. J. buvo atlikti didesnės apimties darbai papildomai montuojant ir kitus gipso gaminius. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties su R. J. dėl gipso apvadų pagaminimo Priede Nr. 1 buvo nurodyti dviejų rūšių gaminiai: apvadas KC512 (100x100) 82 metrai ir KC512 (150x150) – 128 metrai (iš viso 210 metrų), Rangos sutartyje, sudarytoje tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir R. J. taip pat susitarta dėl 210 metrų dviejų rūšių gipso apvadų sumontavimo, tačiau faktiškai atliktas darbų kiekis buvo didesnis, nei numatyta sąmatoje. Be to, Rangos sutarties 4.2 punkte buvo numatyta darbus baigti (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai darbai užtruko ilgiau ir buvo atlikti tik birželio-liepos mėnesiais, ką galėtų paaiškinti didesnė, nei numatyta iš pradžių, darbų apimtis.
Pozicijos dėl didesnio faktiškai atliktų darbų kiekio nuo proceso pradžios laikėsi ieškovas, kuris nurodė, kad atliekant darbus, jų apimtis didėjo, buvo atlikta daugiau darbų, nei 210 metrų apvadų sumontavimas, nes montavo ir kitokius, nei nurodyta sąmatoje, gaminius. Ieškovas pagal savo turimą ir jam pateiktą R. J. gyvenamojo namo vizualizaciją apskaičiavo atliktų darbų kiekius ir jų kainas, nurodė, kokius darbus atliko. Atsižvelgiant į tai, kad šalys tarėsi tik dėl bagetų montavimo, kiti ieškovo nurodyti darbai (plokščių montavimas, rankų darbo gipso dirbinių montavimas, rozečių ir židinio apvadų montavimas ir kt.) nagrinėjamu atveju nėra vertinami. Ieškovo teigimu, ginčo objekte ieškovas atliko tokius bagetų montavimo darbus: vonioje prie grindų ir lubų sumontuota 185 m gipso apvadų, balkone sumontuota 85 m lenktų viršutinių ir apatinių gipso apvadų, aplink langus sumontuota 100 m apvadų, lubų gipsinių apvadų sumontuota 200 m, t. y. sumontuota 570 m gipsinių apvadų.
Šią ieškovo poziciją iš dalies patvirtina byloje esantis antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, patvirtinantis atliktų apvadų montavimo darbų kiekius. Iš šio protokolo matyti, kad iš viso sumontuota apie 517 metrų apvadų (prie dalies apvadų nėra nurodytas jų ilgis, yra nurodytas, jų plotis ir gylis). Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas antstolis M. D. patvirtino, jog jis pagal ieškovo užsakymą atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ir surašė protokolą dėl apvadų sumontavimo objekte (duomenys neskelbtini). Fiksuojant, kiek metrų yra sumontuota apvadų, dalyvavo atsakovas ir ieškovas, jie pastabų dėl protokolo nereiškė. Ieškovas pripažino, jog jis sumontavo apie 10 proc. mažiau apvadų, nei konstatuota antstolio.
Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo objekte papildomus gipso dirbinių montavimo darbus būtų atlikę kokie nors tretieji asmenys, tokios aplinkybės nenurodė ir objekto savininkas R. J., kuris ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis buvo sutaręs su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl gipsinių apvadų gamybos ir sumontavimo – montavo UAB (duomenys neskelbtini)“, įmonė keitė darbuotojus, bet darbus atliko visus iki galo. Trečiojo asmens parodymai patvirtina, jog kitų asmenų, išskyrus atsakovo paskirtus į objektą, niekas kitas neatsiuntė ir neatliko. Taigi, apeliacinės instancijos teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad ginčo objekte iš viso buvo sumontuota 517 metrų gipso apvadų.
Kaip jau minėta, ieškovas byloje sutiko, kad iš visų antstolio užfiksuotų darbų, jis neatliko apie 10 procentų. Nors atsakovas byloje iš pradžių teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumontavo tai, ko nepabaigė ieškovas, t. y. 10 metrų apvadų, vėliau tvirtino, jog įmonės darbuotojas pabaigė 10 procentų montavimo darbų, o ieškovas atliko 90 procentų montavimo darbų, todėl spręstina, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovo atliktų darbų apimties sutampa, t. y. pripažintina, kad ieškovas nebaigė iš viso 10 procentų visų užfiksuotų darbų. Kadangi, kaip nurodyta aukščiau, iš viso nustatyta, kad ginčo objekte buvo sumontuota 517 metrų gipso dirbinių, spręstina, kad ieškovas iš viso sumontavo apie 465 metrus įvairių rūšių gipso apvadų.
Apeliacinės instancijos teismas apibendrina, kad nors šalys tarėsi sumontuoti 210 metrų gipsinių apvadų už 2 110 Eur kainą, tačiau iš byloje esančių duomenų galima spręsti, jog darbų atlikimo eigoje šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo, nors to ir neįformino atskira rašytine sutartimi ar susitarimu dėl Sutarties pakeitimo.
Iš byloje esančių duomenų teismas negali identifikuoti, dėl kokios papildomai atliktų darbų kainos susitarė šalys. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, - atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes (įvykdymo kokybę, sutartį vykdančios šalies kvalifikaciją ir panašiai), tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010).
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šalių pateikti įrodymai dėl atliktų darbų kainos nėra pakankami, šiai aplinkybei ištirti šalys ekspertizės skirti neprašė. Ieškovas, teikdamas savo paskaičiavimus, kokie darbai buvo atlikti ginčo objekte, nurodė, kad vieno metro gipsinio apvado montavimo kaina varijuoja nuo 10 iki 30 Eur. Atsakovas teigia, jog buvo susitarta dėl 210 m apvadų montavimo už 2100 Eur kainą (atitinkamai nuo apvadų tipo vieno metro apvadų montavimo kaina yra 7 ir 12 Eur). Nors nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nurodyta, kad bandant nustatyti atliktų darbų realią rinkos kainą, nei su ieškovu, nei su atsakovu nesusijusi įmonė MB „Patikimos komandos grupė“ pateikė sąmatą ir apskaičiavo, kad 210 metrų darbų atlikimas jų įmonėje kainuotų apie 7 529,47 Eurus, o įvertinant, kad R. J. name suskaičiuota daugiau metrų, tai net 12 500 Eur suma nėra per didelė, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo vadovautis MB „Patikimos komandos grupė“ pateiktomis kainomis, kadangi būtina vadovautis ieškovo darbų atlikimo metu, o ne šiuo metu taikytomis kainomis. Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas remdamasis CK 6.198 straipsnio 1 dalimi nustato protingumo kriterijus atitinkančią kainą, kuri šiuo atveju laikytina tokia kaina, kokią protinga laikė ieškovas su atsakovu nustatę pradiniame susitarime ir įtvirtinę sąmatoje, t. y. 2 110 Eur už 210 metrų apvadų sumontavimą su visais papildomais darbais, arba vidutiniškai 10 Eur už vieną metrą. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas sumontavo iš viso 465,3 metrus apvadų, laikytina, kad bendra jo atliktų darbų vertė yra 4 653 Eur.
Dėl atsiskaitymo už faktiškai atliktus darbus
Byloje iš visų aptartų įrodymų nustačius, kad ieškovas faktiškai sumontavo apie 465 metrus apvadų, pažymėtina, kad atsakovas turėjo pareigą už tokius darbus atsiskaityti su atsakovu ir aplinkybę, kad yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu, atsakovas turėjo įrodyti, tačiau to nepadarė.
Atsakovo aiškinimo, kad avansu buvo sumokėta 1000 Eur ir kad atsakovo prašymu V. K. perdavė ieškovui 400 Eur, kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, be to, šalių sudarytoje sutartyje avansinis mokėjimas numatytas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių paaiškinimuose minimas susirašinėjimas el. laiškais taip pat neįrodo, jog atsakovas yra dalinai atsiskaitęs su ieškovu. Kartu su ieškovu ginčo objekte dirbęs L. Z. nurodė, kad darbus ginčo objekte pradėjo (duomenys neskelbtini) pradžioje, dirbo 3-4 mėnesius, darbus galėjo baigti liepos mėnesį; objekto savininkas nurodė, kad meistrai montavimo darbus baigė 2018 metų viduryje, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktą objekto savininkas pasirašė (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktos Sutarties nuostatos, kad užsakovas apmoka etapais už atliktus darbus, nei viena šalis neginčijo, todėl spręstina, kad ieškovas negalėjo turėti pagrindo jau (duomenys neskelbtini) el. laiške prašyti atlikti pavedimą už padarytus darbus. Minėtame laiške nenurodyta, už kokiame objekte atliktus darbus prašoma atsiskaityti, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas pripažino, jog jam yra sumokėta 1 400 Eur suma už ginčo objekte atliktus darbus pagal sąmatą, pateiktą su el. laišku.
Įrodymų, kad ieškovui buvo atlikti kokie nors mokėjimai, atsakovas nepateikė, todėl nesant jokių skolos apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, spręstina, kad ieškovui liko nesumokėta 4653 Eur suma, kuri ieškovo naudai priteistina iš atsakovo.
Dėl palūkanų priteisimo
Ieškovas ieškiniu reiškė reikalavimą priteisti 1 302 Eur palūkanas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino. CK 6.261 straipsnis numato, jog skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį. Pripažinus, kad ieškovui buvo nesumokėta ne 12 500 Eur, o 4653 Eur suma, atitinkamai ieškovui iš atsakovo priteistina 485 Eur (4653 Eur x 5 proc.:12 mėn. x 25 mėn.) palūkanų.
Dėl bylos procesinės baigties
Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai patenkino ieškinį pilna apimtimi. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad atsakovas skolingas tik dalį ieškovo ieškinyje nurodytos sumos, o taip pat dalį skolos yra sumokėjęs, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant ieškovui priteistinas skolos ir palūkanų sumas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme
CPK 93 straipsnio nuostatos reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši principinė nuostata būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas, apeliacinės instancijos teisme – apeliacinio skundo reikalavimo išsprendimo rezultatas. Teisėjų kolegija nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos, susidariusios atitinkamos instancijos teisme, paskirstomos pagal bylos išsprendimo ta konkrečia instancine tvarka rezultatą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinį patenkinus iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingai paskirstytos bylos šalims pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją. Byloje iš buvo patenkinta 32 procentų ieškovo reikalavimų, o 68 procentai – atmesta.
Ieškovas kreipdamasis į teismą iš viso patyrė 3 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jam iš atsakovo priteistina 1216 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 800 Eur x 0,32). Atsakovas patyrė 650 Eur išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, todėl jam iš ieškovo priteistina 442 Eur bylinėjimosi išlaidų (650 Eur x 0,68). Įskaičius abiem šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, ieškovui iš atsakovo priteistina 774 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas patyrė 8,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pastarųjų išlaidų atlyginimas turėtų būti priteistas valstybei iš šalių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis), tačiau pakeitus teismo sprendimą ši suma yra artima minimaliai valstybei priteistinai bylinėjimosi išlaidų sumai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
Kaip nurodyta šios nutarties 51 punkte, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, iš viso patenkinta 63 procentai apeliacinio skundo reikalavimų ir atmesta 37 procentai reikalavimų. Atsakovas iš viso sumokėjo 311 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovas sumokėjo iš viso 1 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios ieškovo ir atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytų dydžių už apeliacinio skundo ir atsiliepimo už apeliacinį skundą, todėl šios bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją. Atsakovui iš ieškovo priteistina 552 Eur (811 Eur x 0,68), o ieškovui iš atsakovo – 416 Eur (1 300 Eur x 0,32). Įskaičius abiem šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, atsakovui iš ieškovo priteistina 136 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo R. T. ieškovui S. G. 4653 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt trijų eurų) skolą, 485 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) palūkanas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5138 Eur sumą nuo 2020-10-01 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 774 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti iš ieškovo S. G. atsakovui R. T. 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.