Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį atsakovui K. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovo pilnamečiam šeimos nariui 2016-12-03 (2016-12-01 pažyma), remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 3 d. nuostatomis. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, jog UAB „Omnitel“ ir atsakovas K. T. 2011-06-14 sudarė sutartį dėl abonento bei paslaugų įjungimo (e. b. l. 7-12) ir 2011-06-16 telefono aparatų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartį (e. b. l. 3-6), pagal kurią UAB „Omnitel“ įsipareigojo teikti atsakovui telefoninio ryšio bei interneto paslaugas, o atsakovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti už suteiktas paslaugas ir naudotis paslaugomis iki 2014-06-14 (e. b. l. 3-4). UAB „Omnitel“ savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, suteikė minėtas paslaugas, išrašė sąskaitas (e. b. l. 14-25). Atsakovas sąskaitų neapmokėjo ir UAB „Omnitel“ liko skolingas už faktiškai suteiktas paslaugas 119,36 Eur (e. b. l. 1-2). Atsakovo turimi abonimentai 2012-02-27 dėl susidariusio įsiskolinimo buvo išjungti ir paskaičiuota 2 405,50 Eur suma už neišbūtą laikotarpį, pagal sutartis, operatoriaus tinkle (e. b. l. 33). Ieškovas UAB „Sergel“ ir UAB „Omnitel“ 2015-11-23 sudarė skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TR-2140-14688, kurios pagrindu UAB „Omnitel“ perleido reikalavimo teises į atsakovą (e. b. l. 27, 30).

Pagal CK 6.716 str. paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str.).

Remiantis aukščiau aptartais įrodymais ir nurodytais argumentais, darytina išvada, kad atsakovas atsakingas už padarytus nuostolius nevykdydamas pareigos mokėti sutartą kainą už paslaugas bei naudotis paslaugomis sutartyse nurodytą terminą, turi pareigą atlyginti UAB „Omnitel“ patirtus nuostolius. Duomenų, jog atsakovas būtų sumokėjęs UAB „Omintel“ už suteiktas paslaugas bei atlyginęs nuostolius, byloje nėra.

Iš tarp UAB „Sergel“ ir UAB „Omnitel“ 2015-11-23 sudarytos skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties bei šios sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad UAB „Omnitel“ perleido ieškovui UAB „Sergel“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą (e. b. l. 27,30). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 str. 1 d. nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Kadangi pagal 2015-11-23 reikalavimo perleidimo sutartį pirminis kreditorius UAB „Omnitel“ reikalavimą perleido ieškovui UAB „Sergel“ (naujajam kreditoriui), o atsakovas nesumokėjo už suteiktas paslaugas bei neatlygino nuostolių pirminiam kreditoriui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 2 524,86 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus iš pirminio kreditoriaus materialųjį reikalavimą (CK 6.63 str., 6.101 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.716 str.).

Pagal 2015-11-23 skolos portfelio pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas įgijo ir papildomas teises, taip pat ir teisę reikalauti palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas prašo priteisti 598,36 Eur palūkanas (e. b. l. 1-2). CK 6.37 str. 1 d. numato, jog palūkanas pagal prievoles gali numatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas tarp fizinių asmenų, jeigu sutartis nenustato kitokio dydžio. Pagal CK 6.210 str. palūkanos kartu yra ir civilinės atsakomybės forma, kurios atlieka kompensacinę funkciją, skirtą apsaugoti kreditoriaus interesus. Skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. CK 6.261 str. numato, jog skolininkai praleidę piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Kadangi atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pradiniam kreditoriui, 598,36 Eur palūkanų suma yra pagrįsta ir ieškovui priteistina iš atsakovo.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 70,00 Eur žyminis mokestis ir 0,23 Eur komisinis mokestis (e. b. l. 28), todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 70,23 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 str. 1 d., 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“, įm. kodas 125026242, iš atsakovo K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 524,86 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų dvidešimt keturių eurų 86 ct) skolą, 598,36 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 36 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (3 123,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70,23 Eur (septyniasdešimties eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.