- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-1851-555/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00646-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- D. M., uždarajai akcinei bendrovei „D.“
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 2.6.18.2Vartojimo ranga
- 2.6.18.3Statybos ranga
- 2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
- 2.1.5.1.2.9Reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1705-418/2019 pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovams A. Š. ir A. Š. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovų A. Š. ir A. Š. priešieškinį ieškovui D. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „D.“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. Š. 3 300,00 Eur už atliktus trinkelių klojimo darbus ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. birželio mėn. pradžioje tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis dėl 330 kv. m. trinkelių išklojimo pas atsakovą. Buvo sutarta atlikti ir papildomus darbus – sudėti bortelius ir pan. Už atliktus darbus atsakovas įsipareigojo sumokėti 4 300,00 Eur. Darbų eiga ir sąlygos buvo suderinta su atsakovu. Darbai buvo atliekami užsakovo medžiagomis, prieš pradedant darbus užsakovas ieškovui sumokėjo 1 000,00 Eur avansą. Visi darbai buvo atlikti pagal atsakovo ir jo sutuoktinės pageidavimus ir nurodymus. Atlikus darbus ieškovas 2018 m. birželio 12 d. pateikė atsakovui pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą, tačiau atsakovas darbų jį pasirašyti atsisakė ir akte nenurodė, kokie jo manymu yra darbo trūkumai, ar galima juos ištaisyti ir per kokį terminą. Kadangi atsakovas darbų perdavimo‑priėmimo akto nepasirašė ir tokiu būdu pretenzijų dėl darbų kokybės nepareiškė, todėl ieškovas šį aktą pasirašė vienasmeniškai. Atsakovas, nors ir gavęs pranešimą apie prievolę atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, į tai nereagavo ir iki šio laiko su ieškovu už atliktus darbus neatsiskaitė, motyvuodamas padarytais darbų trūkumais. Atsakovas ieškovui už atliktus darbus yra skolingas 3 300,00 Eur.
3. Atsakovai A. Š. ir A. Š. su ieškiniu nesutiko, į teismą kreipėsi su priešieškiniu, prašydami priteisti iš ieškovų 7 351,50 Eur atsakovų naudai nuostolių atlyginimo; priteisti iš atsakovų 1 000,00 Eur neturtinės žalos; bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovai nurodė, kad 2018 m. gegužės mėn. atsakovai (duomenys neskelbtini), degalinėje, pamatė automobilį su užrašu UAB „D.“, ant kurio buvo parašyta, jog atlieka trinkelių klojimo darbus bei nurodyti kontaktai. Kadangi atsakovai kaip tik tuo metu ketino tvarkyti kiemo gerbūvį, su automobilyje sėdinčiu žmogumi, t. y. D. M., sutarė dėl trinkelių klojimo. Tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl trinkelių dangos įrengimo jų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Ieškovas įsipareigojo atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą, o atsakovai – atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Trinkeles ir kitas klojimui reikalingas medžiagas turėjo įsigiję atsakovai. Už atliktus darbus buvo suderėtas 4 300,00 Eur atlygis, avansu buvo sumokėta 1 000,00 Eur. Darbai nebuvo atlikti laiku, nebuvo atlikti iki galo ir nekokybiškai, todėl buvo atsisakyta pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą. Su ieškovu daug kartų atsakovai kalbėjo apie netinkamai atliktą darbą, tačiau ieškovas atsisakė ištaisyti darbų trūkumus. Gavus ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, atsakovai kreipėsi į teismo ekspertą D. K., kuris atliko ekspertizę. Šioje išvadoje nurodyta, jog darbai atlikti nekokybiškai, nesilaikant techninių reikalavimų, klojant trinkelių dangos pagrindą, tarp plytelių ir vejos bortų ir sienos palikti per dideli tarpai. Esamai situacijai ištaisyti reikia išardyti trinkelių dangą, išardyti pagrindą, nuimti smėlio žvyro pagrindą, nuimti gruntą ir įrengti trinkelių dangą pagal techninius reikalavimus. Viso šių darbų kaina pagal eksperto sudarytą lokalinę sąmatą būtų 3 264,50 Eur. Be šių ištaisymų, ieškovas sunaudojo atsakovų statybines medžiagas, kurios yra sugadintos ir jų pakartotinai panaudoti nebegalima, sugadinta statybinių medžiagų už 2 587,00 Eur. Atsakovai prašė sugrąžinti iš atsakovų sumokėtą avansą – 1 000,00 Eur ir apmokėti 500,00 Eur ekspertizės išlaidas. Atsakovai teigė, kad dėl ieškovų netinkamai ir ne iki galo atliktų darbų vos ne metus laiko negali naudotis įvažiavimu į kiemą, garažu. Ieškovai su atsakovais elgiasi nepagarbiai, nemandagiai, net įžūliai, dėl ko jie patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, įtampą. Be to, pažeistas savo teises bei interesus ir įrodinėti savo pagrįstus reikalavimus tenka teisme. Atsakovei įrodinėjo, kad dėl to jie patyrė 1 000,00 Eur neturinę žalą.
Šalies argumentai
5. Ieškovas D. M. su atsakovų priešieškiniu nesutiko. Ieškovas nurodė, kad susitarimas dėl trinkelių klojimo buvo sudarytas su juo pačiu, kuris dirbo pagal individualios veiklos pažymą ir nebuvo niekaip susijęs su UAB „D.“. Trinkelių klojimo darbai, kurie buvo atlikti pas atsakovus, buvo atlikti be statybos projekto. Statybos projektą turėjo pateikti atsakovai ir tik remiantis statybos projektu galėtų reikšti pretenzijas dėl darbų kokybės, t. y. dėl nukrypimo nuo statybos projekto reikalavimų. Visus statybos darbus betarpiškai prižiūrėjo ir nurodinėjo, kaip ir ką reikia daryti atsakovas A. Š.. Nors ieškovo nuomonė ne visą laiką sutapdavo su atsakovo pageidavimais, tačiau jis turėjo klausyti ir vykdyti jo nurodymus.
6. UAB „D.“ su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ji jokios ūkinės veiklos susijusios su trinkelių dėjimu ar kitais statybos darbais niekados nevykdė ir nevykdo. Jos veiklos sritis yra krovinių pervežimas. Faktas, kad ant mikroautobuso uždėta įmonės UAB „D.“ reklama siūlanti tokias paslaugas kaip krovinių pervežimą, perkraustymo paslaugas, trinkelių klojimo ir vidaus apdailos darbus, yra investicija ateičiai. Įmonė užsiima krovinių pervežimu ir tiesiog ateities planuose yra numatyta atlikinėti trinkelių klojimo paslaugas, sudarant papildomas darbo vietas. Ieškovas D. M. tik naudojosi šiuo transportu, savo darbo tikslams neatlygintinai, kuris priklauso dabar jau esamai sutuoktinei I. M.. Su UAB „D.“ atsakovai jokio susitarimo dėl kokių nors darbų atlikimo nebuvo sudarę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. liepos 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė; atsakovų priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovo atsakovų naudai 3 747,93 Eur nuostolių atlyginimą ir 593,80 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje priešieškinį atmetė; iš ieškovo valstybės naudai priteisė 14,05 Eur, iš atsakovų po 6,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog atsakovas A. Š. būtų susitaręs su UAB „D.“ dėl rangos sutarties sąlygų, padarė išvadą, kad tarp atsakovo ir UAB „D.“ nebuvo sudaryta rangos sutartis, o ši sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo D. M., vykdančio individualią veiklą, ir atsakovo A. Š..
9. Teismas sprendė, kad šalims sutarus dėl kiemo gerbūvio darbų (trinkelių klojimo), tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, dėl ko, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis, kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.
10. Teismas nurodė, kad darbų perdavimo-priėmimo aktas buvo surašytas jau esant ginčui tarp ieškovo ir atsakovo, nepabaigus darbų, o ir ginčas kilo dėl atliktų darbų kokybės. Teismas sprendė, kad akte nurodomi įkainiai neatitinka šalių sutartos kainos. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškinyje ir priešieškinyje nurodoma, jog už atliktus darbus buvo sutarta 4 300,00 Eur kaina, tačiau teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek atsakovas pavirtino, kad už 1 kv. m trinkelių buvo sutarta 9,00 Eur kaina. Tuo tarpu pačiame akte nurodoma, kad trinkelių klojimo darbų kaina yra 10,00 Eur už 1 kv. m, o visi kiti ieškovo įvardijami darbai, esant žodiniam šalių susitarimui ir nesant rašytinės sutarties, apima (įeina) į trinkelių klojimo darbus, kadangi jie tiesiog privalomai turi būti atliekami. Nesant įrodymų, kad buvo susitarta dėl kitų darbų įkainių, kurie tiesiog neišvengiamai atliekami tokių darbų apimtyje, teismas konstatavo, jog darbų perdavimo-priėmimo aktas yra ydingas, nes neatitinka šalių sutartos kainos, surašytas nebaigus atliktų darbų.
11. Teismas laikė įrodyta aplinkybę dėl netinkamai atliktų trinkelių dėjimo darbų. Tuo tarpu tai, kad atsakovas darbų perdavimo-priėmimo akte nenurodė darbų trūkumų, neatima iš jo galimybės savo pažeistas teises ginti kitu būdu. Be to, nebūdamas tokių darbų specialistu jis negalėjo ir neprivalėjo žinoti tokiems darbams keliamų reikalavimų jų tinkamumui. Tokiems trūkumams įrodyti atsakovai pasitelkė specialių žinių turinį ekspertą. Teismas, atsižvelgęs tai kad, esant pateiktam atsakovų eksperto vertinimo aktui, šalys neprašė skirti papildomos ekspertizės, todėl D. K. vertinimo aktą laikė byloje esančiu rašytiniu įrodymu.
12. Teismas nurodė, kad eksperto išvadoje nustatytas pagrindinis ieškovo atlikto darbo trūkumas yra netinkamas trinkelėms kloti pagrindo paruošimas, kas neabejotinai reiškia, kad ištaisyti tokį trūkumą galima tik išardžius atliktus darbus ir naujai paruošiant trinkelėms kloti pagrindą. Teismas pažymėjo, kad vizualiai vertinant esančiose nuotraukose darbų kokybę, trūkumus gali pastebėti net ir asmuo neturintis tam tikrų specialių žinių, tokiems darbams atlikti. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad, rengiant trinkelių dangos pagrindą, jis jį rengė pagal atsakovo nurodymus, kas ir sąlygojo trinkelių kokybę, kadangi kaip savo srities specialistas, žinodamas (turėdamas žinoti), jog netinkamo pagrindo įrengimas gali turėti neigiamos įtakos atliekamų darbų tinkamumui ar tvirtumui, norėdamas išvengti jam galinčių kilti neigiamų padarinių, privalėjo sustabdyti darbus ir įspėti atsakovą raštu. Teismas pripažino, kad ieškovas trinkelių klojimo darbus atliko netinkamai, todėl ieškinį dėl 3 300 Eur atlyginimo už atliktus darbus atmetė kaip nepagrįstą.
13. Ieškovui nepateikus jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti ar nustatyti trūkumai gali būti šalinami už mažesnę kainą, teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais. Teismas nesutiko su atsakovais, kad defektų šalinimo išlaidų suma turėtų būti priteista kartu su 21 procentu pridėtinės vertės mokesčiu, kadangi nebuvo pateikti įrodymai, jog šiuos darbus atliks juridinis asmuo, mokantis pridėtinės vertės mokestį. Taip pat teismas laikė pagrįstomis 500,00 Eur išlaidas, kurios buvo sumokėtos ekspertui dar iki ieškinio teismui pateikimo. Tuo tarpu išlaidas už medžiagas teismas laikė nepagrįstomis, kadangi atsakovai nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų. Be to, teismas nustatė, kad gerai sudėtų trinkelių bendras plotas gali sudaryti 50 kv. m., todėl, atsižvelgęs į tai, kad šalys buvo susitariusios dėl 9,00 Eur kainą už vieną kv. m, sprendė, jog atsakovų mokėtina suma už šių 50 kv. m sudarytų 450,00 Eur, todėl prašomą priteisti avanso sumą sumažino iki 550,00 Eur. Teismas taip pat sprendė, kad šioje situacijoje nenustatyta, jog turtinės žalos atsiradimo faktas sąlygojo tokius išgyvenimus ir tokio pobūdžio nepatogumus, kad būtų pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas D. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o atsakovų priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad iš eksperto išvados matyti, jog pagrindinis ieškovo atlikto darbo trūkumas yra netinkamas trinkelėms kloti pagrindo paruošimas, tačiau ieškovo argumento, jog pagrindą jis klojo pagal atsakovo nurodymus nevertino, nurodęs, jog būtent ieškovas yra savo srities specialistas ir neįspėjęs atsakovo (raštu) apie galimas pasekmes pažeidė CK 6.659 straipsnio nuostatas ir privalo prisiimti atsakomybę už darbų kokybę. Toks teismo vertinimas pažeidžia materialiosios teisės, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, nuostatas.
Šalies argumentai
1.2. Ieškovas, ruošdamas trinkelių pagrindą klojimui, nurodė atsakovui, kad reikalingas dar papildomas skaldos kiekis pagrindo storiui, tačiau sulaukė iš atsakovo nurodymo pirkti papildomai skaldą jam yra per brangu. Ieškovas apie galimą trinkelių dangos deformaciją ir trūkumus įspėjo atsakovą, tą gali patvirtinti G. Ž., kuris ir vežė skaldą į objektą, o taip pat objekte dirbęs Ž. S..
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir vertino CK 6.659 straipsnio nuostatas, nurodydamas, kad ieškovas apie galimas pasekmes dėl užsakovo nurodyto darbo atlikimo būdo privalėjo perspėti raštu. Įvertinus tai, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, perteklinis reikalavimas kitus šalių santykius, kylančius iš žodinės rangos sutarties, priverstinai reguliuoti raštu. Teismas nepagrįstai šiam įspėjimui, nustatęs rašytinę formą, nepagrįstai nevertino ieškovo argumentų ir nurodymų, kad pareigą įspėti atliko žodžiu.
1.4. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad atliktų darbų trūkumai yra matomi vizualiai, visiškai neatsižvelgė į tai, jog atsakovas darbų priėmimo-perdavimo akte nenurodė visiškai jokių trūkumų. Kas atitinka ieškovo poziciją, kad atsakovui buvo pranešta apie galimus darbų trūkumus, atsisakius jam pateikti medžiagų reikiamam pagrindo sluoksniui, taip pat tai, jog jam buvo žinomi ir aiškūs trūkumai. Nenurodydamas bent iš dalies trūkumų priėmimo-perdavimo akte, atsakovas laiku ir tinkamai nepareiškė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Tokiu būdu atsakovas prarado galimybę reikalauti vieno iš teisių gynimo būdų: pašalinti trūkumus, atlyginti jų šalinimo išlaidas ir pan.
1.5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl darbų kainos sumažinimo ir trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, netinkamai taikė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2,3 punkto, 6.662 straipsnio 3 dalies nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos. Šiuo atveju atsakovas reikalavo sumažinti atliktų darbų kainą iki nulio (kainos sumažinimas) ir priteisti 7 351,50 Eur nuostolių (trūkumų šalinimo išlaidos), nors pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį galėjo reikšti tik vieną. Toks aiškinimas atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013; 2017 m. liepos 7 d. nutartas, civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011).
1.6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl avanso grąžinimo, laikė, kad 50 kv. m. trinkelių yra sudėta tinkamai, už kuriuos, šalims susitarus 9,00 Eur už vieną kv. m., atsakovams mokėtina suma yra 450,00 Eur. Toks teismo paskaičiavimas yra netikslus ir nepagrįstas jokiais rašytiniais bylos įrodymais. Teismas, sudėtų trinkelių plotą lygų 50 kv. m. nustatė tik pagal eksperto žodžiu duotus paaiškinimus teismo posėdyje. Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad greta sudėtų kokybiškų trinkelių buvo atlikti ir kiti darbai – sudėti borteliai, už kurių sudėjimą buvo susitarta atskira kaina, neįeinančią į sutartą 9,00 Eur užmokestį už vieną kv. m. trinkelių sudėjimą. Už šiuos tinkamai atliktus darbus nebuvo neišminusuota jokia suma. Teismas nuostolių apskaičiavimui vertino matmenis, nepagrįstais jokiais rašytiniais įrodymais, keliančius abejones dėl jų tikslumo, todėl neteisingai paskaičiavo ir priteisė atsakovui jo sumokėto avanso dydį.
Atsiliepimas
15. Atsakovai A. Š. ir A. Š. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo ne kartą klausiama, ar jis nepageidaus atlikti ekspertizės, tačiau nei jis, nei jo atstovas tokio prašymo nereiškė. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo argumentus, jog jis trinkelių pagrindą klojo pagal atsakovo nurodymus. Ieškovas, žinodamas (turėdamas žinoti), kad netinkamo pagrindo įrengimas gali turėti neigiamos įtakos atliekamų darbų tinkamumui ir tvirtumui, norėdamas išvengti jam galimų kilti neigiamų padarinių, privalėjo sustabdyti darbus ir įspėti atsakovus (raštu). Ieškovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nereiškė prašymo apklausti liudytojus G. Ž. ir Ž. S..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl statybos rangos sutarties vykdymo. Ieškovas (rangovas) pareiškė reikalavimą atsakovams (užsakovams) dėl apmokėjimo už atliktus darbus, atsakovai, įrodinėdami, kad ieškovo atliktas darbas turi defektų, pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas trinkelių klojimo darbus atliko netinkamai, todėl ieškinį dėl 3 300,00 Eur atlyginimo už atliktus darbus atmetė kaip nepagrįstą bei iš dalies patenkino atsakovų reikalavimą dėl trūkumų išlaidų atlyginimo. Ieškovas, neigdamas savo atsakomybę už defektus darbuose, atliktuose pagal žodinę sutartį ir pareigą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, savo poziciją grindžia šiais motyvais: sutinka, kad atlikto darbo trūkumas yra netinkamas trinkelėms kloti pagrindo paruošimas; ruošdamas trinkelių pagrindą klojimui, nurodė atsakovui, kad reikalingas dar papildomas skaldos kiekis pagrindo storiui, tačiau užsakovas atsakė, kad pirkti papildomai skaldą jam yra per brangu; ieškovas apie galimą trinkelių dangos deformaciją ir trūkumus įspėjo atsakovą, o užsakovo užduotis rangovui yra privaloma; užsakovas žinojo apie galimas netinkamo pagrindo įrengimo pasekmes ir su jomis sutiko, o tai, ieškovo nuomone, prilygsta užsakovo nurodymui (užduočiai), kurio rangovas privalo laikytis. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys nesudarė rašytinės vartojimo rangos sutarties. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ginčo šalių buvo susitarimas dėl trinkelių išklojimo.
18. Statybos rangos teisinius santykius reglamentuoja ne tik specialaus instituto – CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio „Statybos ranga“ normos, bet ir bendrosios rangos nuostatos, išdėstytos nurodyto CK skyriaus pirmajame skirsnyje, Statybos įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus sutartinių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui reikšmingus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyviąją statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007; kt.). Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis). Išlaidas, susijusias su šio straipsnio 1 dalyje numatytų kliūčių šalinimu, šaliai privalo atlyginti kita šalis statybos rangos sutartyje numatytais atvejais ir numatyto dydžio (CK 6.691 straipsnio 1 dalis).
19. CK 6.659 straipsnyje rangovui nustatyta pareiga įspėti užsakovą apie konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę tinkamam sutarties įvykdymui. Nurodyto straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui arba yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Rangovas, kuris neįspėja užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Jei užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie nurodytas aplinkybes, sudarančias grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ir jų nepašalina, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis). Toks reglamentavimas užtikrina viešąjį interesą, kad užsakovo nurodymai ir kitos paaiškėjusios aplinkybės dėl darbo atlikimo būdo nekeltų grėsmės atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ir saugumui, taip pat rangos sutarties šalių interesą, kad nė viena šalis nepatirtų žalos dėl atliktų darbų netinkamumo. Tai, kad viena iš statybos rangos sutarties šalių – rangovas – yra profesionalas, būtent jam suponuoja pareigą žinoti, kokie darbo atlikimo būdai gali būti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus.
20. Ieškovas (rangovas) apeliacinio skundo argumentais nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad jam kaip rangovui tenka atsakomybė už nustatytus darbų defektus dėl to, kad tinkamai neįvykdė pirmiau nurodytos CK 6.659 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos. Apeliantas tokią poziciją grindžia teigdamas, kad visi darbai buvo atlikti pagal užsakovų pageidavimus ir nurodymus, bei kad užsakovams buvo atskleista informacija apie netinkamai įrengtą pagrindą, ant kurio ieškovas klojo trinkeles, ir tai, ieškovo (apelianto) nuomone, prilygsta užsakovo nurodymui (užduočiai), kurią rangovas privalo vykdyti.
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad užsakovai nėra statybų specialistai, šalių sutartis, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai kvalifikuota vartojimo rangos sutartimi. Pasisakydama dėl CK 6.659 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos vykdymo, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, su atsakovais sudaręs žodinę grindinio (trinkelių) klojimo statybos rangos sutartį, yra asmuo, kuris verčiasi individualia statybos veikla (1 t., b. l. 6). Verslininkas, įsipareigojęs vykdyti statybos rangos sutartį, už jos tinkamą neįvykdymą atsako be kaltės, taigi, žinoti apie statybos rangos sutartimi siekiamam tikslui įgyvendinti tinkamus ir netinkamus darbų atlikimo būdus, medžiagas, kt. ir turėti atitinkamus darbo įgūdžius yra jo pareiga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Dėl to būtent rangovui nustatyta pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie grėsmę atliekamo darbo tinkamumui dėl darbo atlikimo būdo ar kitų CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių. Rangovas nuo šios pareigos neatleidžiamas nepaisant to, kad jis turi pagrindą manyti, jog užsakovas pats turi žinoti įspėjimo turinį sudarančią informaciją. Be to, CK 6.691 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat įpareigoja rangovą imtis priemonių kliūtims, trukdančioms tinkamai įvykdyti sutartį, pašalinti, šios rangovo pareigos veikti neribojamos nei CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų kliūčių, nei priemonių joms pašalinti sąrašu.
22. Apeliantas teigia, kad jis privalėjo vykdyti užsakovų pageidavimus, todėl šiems neišgalint įsigyti pagrindui reikalingų medžiagų, darbus atliko ant tokio pagrindo, kokio pageidavo užsakovai. Kolegijos vertinimu, nustatęs, kad klojant trinkeles ant netinkamai įrengto pagrindo kyla grėsmė darbo rezultatui, t .y. identifikavęs netinkamą užsakovo užduotį, rangovas turėjo galimybę ir privalėjo veikti CK 6.659 straipsnyje nustatyta tvarka, kartu taip apsaugodamas savo interesus, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad nustatęs pavojų darbų rezultato kokybei, rangovas nesustabdė darbų atlikimo, įrenginėjo pagrindą pagal užsakovo pageidavimą, ir paklojo trinkeles ant netinkamai įrengto pagrindo.
23. Kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovų dėl darbo trūkumų, užsakovai byloje pateikė rašytinį įrodymą, kuriame teikiama išvada, kad tiriamajame objekte nustatyti trinkelių dangos paviršiaus bei tarpų netolygumai, pabrėžta, kad įrengiant pagrindą nebuvo laikytasi nustatytų konstrukcinių techninių reikalavimų. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nepaisant to, jog ieškovas susidūrė su kliūtimi tinkamai įrengti pagrindą, rangovas nesustabdė darbų, užsakovui nepašalinus aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ir tvirtumui, neatsisakė sutarties ir tęsė darbus. Minėto CK 6.659 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsiantis darbą nelaukdamas, kol sutartyje nustatytu terminu arba protingu terminu bus gautas užsakovo atsakymas, arba jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Ieškovas, būdamas statybų srities specialistas ir veikdamas savo rizika, atliko statybos rangos darbus, žinodamas (ar turėdamas žinoti), kad darbų atlikimo būdas ar kitos aplinkybės gali turėti įtakos atliekamų darbų tinkamumui, tvirtumui, kokybei. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nerūpestingi ieškovo veiksmai lėmė tai, kad nebuvo pasiektas norimas statybos darbų rezultatas.
24. Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą nustatyta CK 6.665 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta dėl užsakovo teisių gynimo būdų vartojimo rangos teisiniuose santykiuose taikymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, o ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko užsakovo (vartotojo) pasirinktą, šiame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4–8 dalyse nustatytus reikalavimus. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „Lambatas“, bylos Nr. 3K-7-581/2008). Taigi, įstatyme nustatytų vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimas priklauso savo teises siekiančiam apginti vartotojui, tačiau teismas jį gali atsisakyti taikyti, kai toks teisių gynimo būdas būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus. Tokiu atveju teismas gali pritaikyti kitą užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros.
25. Byloje atsakovai, remdamasi tuo, kad ieškovo atlikti trinkelių dangos darbai yra netinkamos kokybės, naudojasi dviem savo teisių gynimo būdais – teise atsisakyti apmokėti netinkamai atliktus darbus ir teise reikalauti nuostolių, kuriuos sudaro netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidos, atlyginimo.
26. Pagal CK 6.363 straipsnio 4–8 dalies nuostatas, kada pirkėjui parduodamas netinkamas daiktas, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus (pataisyti) daiktus; 2) atitinkamai sumažinti kainą; 3) nemokamai pakeisti daiktą. Pagal to paties straipsnio 9 dalį, visais atvejais užsakovas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė atmesti ieškinio reikalavimą priteisti nesumokėtą atlyginimą už atliktus darbus bei priešieškiniu pareiškė reikalavimą atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos. Užsakovo teisė-atsisakyti apmokėti netinkamai atliktus darbus nustatyta pirmiau nurodyto CK 6.363 straipsnio 7 dalies 3 punkte, pagal kurį, rangovui atlikus darbus netinkamai, užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti šių darbų kainą. Tai yra savarankiškas užsakovo teisių gynimo būdas. Pažymėtina, kad atsakovai (užsakovai) pirmiau nurodytus du savo teisių gynimo būdus – nuostolių atlyginimą ir darbų kainos sumažinimą arba jos nemokėjimą – naudoja tai pačiai savo pažeistai teisei apginti, t. y. šiuos reikalavimus grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis – netinkama ieškovo atliktų darbų kokybe. Tokia teisė, kaip jau minėta, numatyta CK 6.363 straipsnio 9 dalyje. Tai reiškia, kad užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, kartu gali pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti netinkamai atliktus darbus. Šie teisių gynimo būdai nevertintini kaip alternatyvūs ir gali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo.
27. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Nagrinėjamoje byloje atsakovams pateikus rašytinius įrodymus, kuriuose pateikti duomenys apie darbo rezultato trūkumus, ieškovas nepasinaudojo teismo siūlymu trūkumų apimtį ir priežastis nustatinėti patikimesniais duomenimis, negu duomenimis, esančiais atsakovų pateiktame rašytiniame šaltinyje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl taikomo užsakovų teisių gynimo būdo, darbo rezultato trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo dydžio, vadovavosi ieškovės byloje pateiktu įrodymu, kuriame pateikta trūkumų šalinimo sąmata ir priteisė sumą, kuri pakankama atstatyti šalių padėtį iki darbų pradžios.
28. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dr. D. K. sudaryta sąmata yra tinkama įrodinėjimo priemonė, sprendžiant dėl ieškovo darbo trūkumų pašalinimo, kadangi joje įvardintos darbų apimtys, kurios yra būtinos pašalinti ieškovo atlikto darbo rezultatą bei kainos, egzistuojančios ginčo laikotarpiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta darbų šalinimo apimti, t. y., kad šalinant darbų rezultato trūkumus reikalinga atlikti šaligatvių bei betoninių plytelių, bordiūrų, pagrindo išardymą, atliekamiems darbams panaudoti mechanizmus ar atlikti grunto kasimą rankiniu būdu. Pažymėtina, kad ieškovas, nesutikdamas su trūkumų šalinimo apimtimis, be savo deklaratyvių paaiškinimų, įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių trūkumų šalinimo apimtis ir išlaidas, byloje neteikė.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima išvada, kad dalis dangos yra įrengta tinkamai. Ieškovo apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog parenkant užsakovų pasirinktą teisių gynimo būdą iš ieškovo priteista tik dalis sumokėtos avansinės sumos, neįgalina spręsti, kad atsakovams kyla prievolė apmokėti už ieškovo atliktų darbų dalį. Be to, atsakovams nepasinaudojus apeliacijos teise, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ar pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
30. Atsakovų pasitelkto specialisto išvadoje įvardinta netinkamai atliktų darbų apimtis, pateikti ir dangos defektų pašalinimo būdai: specialisto vertinimu, būtina išardyti įrengtą dangą, tinkamai įrengti pagrindą ir tik po to atlikti klojimo darbus. Taigi, byloje esantys duomenys įgalina spręsti, kad ištaisyti defektams yra būtinybė išardyti įrengtą pagrindą, pačią dangą ir pradėti dangos įrengimo darbus iš naujo. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovai įrodė būtinybę dangos įrengimo darbus atlikti nuo pradžios.
31. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog trūkumų šalinimo išlaidas sudaro: šaligatvių iš betoninių plytelių išardymas – 296,05 Eur, pagrindo išardymas – 1758,94 Eur, mechanizuotas grunto kasimas – 91,25 Eur, mechanizuotas grunto kasimas ir išvežimas – 93,41 Eur, grunto kasimas rankiniu būdu – 394,58 Eur, betono konstrukcijų ardymas ir statybinio laužo išvežimas – 63,70 Eur. Visa šių darbų atlikimo kaina su 21 procentu pridėtinės vertės mokesčiu sudaro 3 264,50 Eur.
32. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, o taip pat, kad tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangovo atsakomybę už atliktų darbų kokybę, sprendžia, jog naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgus į išdėstytą, apelianto D. M. apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Ieškovo (apelianto) D. M. apeliacinį skundą atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovai A. Š. ir A. Š. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 300,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš ieškovo atsakovų naudai.
34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 20,99 Eur, todėl, vadovaujantis LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290), atmetus ieškovo apeliacinį skundą, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo valstybės naudai (2 t., b. l. 21, CPK 92, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovų A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Iš ieškovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 20,99 Eur (dvidešimt eurų 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.