Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Anykščių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei S. M. dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš teismui grąžintos pažymos matyti, kad ieškinys visais jo priedais 2020-08-08 įteiktas atsakovei S. M. (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.)), tačiau per nurodytą 14 dienų terminą atsakovė atsiliepimo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsiliepimo nepateikė, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Anykščių rajono savivaldybei, kuri Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)socialinį būstą išnuomojo atsakovei S. M. (e. b. l.). 2018 m. sausio 1 d. su atsakove sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis (toliau – Sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuomotojas atsakovei neterminuotai suteikė teisę valdyti ir naudotis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Socialinis būstas buvo išnuomotas gyventi kartu su atsakovės sūnumi K. P. (gim. (duomenys neskelbtini)). Socialinės paramos skyriaus duomenimis atsakovė vaiku nesirūpino, vaikas kartu socialiniame būste negyvena, gyvena kartu su tėvu R. P.. Iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 16 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1988-786/2019 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ir išlaikymo iš S. M. priteisimo, priimtas sprendimas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu R. P., iš S. M. priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Atsakovė taip pat netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus nuo nuomos pradžios, t. y. sistemingai nemoka jai priklausančių mokėti mokesčių.

2019 m. sausio 30 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini)atsakovė įspėta dėl susidariusių įsiskolinimų UAB ,,Anykščių šiluma“, UAB ,,Anykščių vandenys“ bei UAB ,,Anykščių komunalinis ūkis“, nurodant sumokėti skolas iki 2019 m. kovo 1 d. bei pateikti skolų likvidavimo faktą įrodančius dokumentus, taip pat S. M. nurodyta, jog nevykdant nurodytų reikalavimų, bus kreiptasi dėl jos iškeldinimo iš socialinio būsto, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų. Atsakovė susidariusių įsiskolinimų iki nurodyto termino nesumokėjo, todėl 2019 m. kovo 18 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini)atsakovė buvo pakartotinai įspėta dėl skolų sumokėjimo, nurodant, jog skolos turi būti sumokėtos iki 2019 m. kovo 31 d., o to neįvykdžius, socialinio būsto nuomos sutartis bus nutraukta, o ji iškeldinta iš socialinio būsto. 2019 m. balandžio 18 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo kreiptasi į Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrių dėl S. M. iškeldinimo iš socialinio būsto procedūrų inicijavimo, tačiau šios procedūros nebuvo inicijuotos. 2019 m. rugsėjo 26 d. Anykščių rajono savivaldybės būsto skyrimo ir jo priežiūros komisijos posėdyje buvo svarstomas nuomininkės S. M. iškeldinimo iš socialinio būsto procedūrų inicijavimo klausimas. Komisijos protokole Nr. (duomenys neskelbtini)užfiksuota, kad nuomininkė sistemingai nevykdo savo įsipareigojimo mokėti komunalinius ir kitus mokesčius, o skolos kiekvieną mėnesį tik didėja. Be to, protokole nurodyta, kad šiame socialiniame būste nuolat girtaujama, lankosi įvairūs asmenys, taip pat užfiksuota, kad S. M. vaikas kartu su ja socialiniame būste negyvena. 2019 m. gruodžio 4 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei nurodyta atvykti į savivaldybės skyrių arba paštu informuoti iki kada, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 28 d. galės atvykti pasirašyti dokumentų dėl sutarties nutraukimo ir išsikelti iš socialinio būsto arba iki 2019 m. gruodžio 20 d. sumokėti skolas, nes kitu atveju bus kreiptasi į teismą dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo. Atsakovė į Savivaldybės 2019 m. gruodžio 4 d. raštą taip pat nereagavo, neišsikėlė ir iš socialinio būsto, taip pat nesumokėjo skolų ir ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.610 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami.

Šalių sudarytos Sutarties 19 punkte numatyta, kad socialinio būsto „sutartį nutraukiant vienašališkai, sutartį nutraukianti šalis apie sutarties nutraukimą kitai Šaliai praneša ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį“. Sutarties 20 punkte nustatyta, jog „pasibaigus sutarčiai, nuomininkas ir jo Šeimos nariai iškeldinami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nustatyta tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos“. Apie planuojamą nuomos sutarties nutraukimą bei iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nuomininkė informuota net tris kartus Savivaldybei pateikus įspėjimus dėl Sutarties įsipareigojimų nevykdymo (2019-01-30, 2019-03-18, 2019-12-04). Nuomininkei buvo suteiktos galimybės likviduoti susidariusias skolas, atvykti klausimą spręsti į Savivaldybę ar elektroniniu paštu, tačiau į Savivaldybės teikiamus raštus S. M. visai nereagavo, nesumokėjo susidariusių įsiskolinimų.

Pagal CK 6.576 straipsnio nuostatas, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį, kadangi atsakovė nevykdo įsipareigojimo mokėti mokesčius ir tai pažeidė nuomos sutarties sąlygas. Pagal ieškovo pateiktą Anykščių komunalinis ūkis raštą, už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus atsakovė skolinga 113,38 Eur sumą. Pagal UAB ,,Anykščių šiluma“ raštą atsakovė skolinga 738,15 Eur sumą. Pagal UAB ,,Anykščių vandenys“ raštą matyti, kad atsakovės įsiskolinimas sudaro 65,14 Eur sumą.

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas) 20 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatyta, kad „socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama <...> kitais Civiliniame kodekse numatytais atvejais“.

Šalių pasirašytos Sutarties 13 punkte numatyta, jog „mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas nuomininkas turi mokėti vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkių atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame aiškiai nurodoma, jog už aukščiau nurodytas paslaugas atsiskaito būtent pats nuomininkas, numatyta ir šio atsiskaitymo tvarka. Sutarties 18.2. papunktyje numatyta, kad „sutartis nutraukiama Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais“, o 18.2.2 papunktyje - „jeigu Nuomininko įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokestį už patalpos tiekiamą energiją (Šiluminė ir (ar) elektros) ar dujas, ar geriamąjį ir (ar) karštą vandenį, ar komunalines paslaugas viršija trijų mėnesių Nuomos mokesčio sumą.

LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...> socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų <...>“.

Šalių sudarytos Sutarties 4.10 papunktyje įtvirtinta nuomininko pareiga „pasikeitus (sumažėjus) Nuomininko šeimos narių, kurių sąrašas nurodytas Sutarties 3 punkte, skaičiui, informuoti Nuomotoją ir per Nuomotojo nurodytą laikotarpį persikelti į kitą Nuomotojo suteiktą socialinį, atitinkantį socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus, nustatytus Įstatymo 15 straipsnyje. “

Sutarties 18.2.3 papunktyje numatyta, kad „sutartis nutraukiama Nuomininkui pažeidus bent vieną iš Sutarties 4.1 - 4.3, 4.5, 4.7 - 4.10 papunkčiuose nustatytų įsipareigojimų“.

Bylos duomenimis nustatyta, kad socialinis būstas atsakovei buvo išnuomotas gyventi kartu su jos sūnumi K. P. (Sutarties 3 punktas). Iš teismų informacinės sistemos nustatyta, kad S. M. nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su tėvu R. P., iš S. M. priteistas išlaikymas vaikui. Tai reiškia, kad faktinės aplinkybės nebeatitinka tų, kurioms esant socialinis būstas buvo išnuomotas atsakovei, t. y. socialinis būstas buvo išnuomotas dviejų asmenų šeimai, o šiuo metu jame gyvena tik S. M.. 28,60 kvadratinių metrų bendrojo naudingojo ploto socialinis būstas yra nuomojamas vienam asmeniui, o tai neatitinka LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos. Pasikeitus šioms aplinkybėms, remiantis Sutarties 4.10 punktu atsakovė turėjo pareigą informuoti ieškovą apie pasikeitusį šeimos narių skaičių, tačiau minėtos pareigos neįvykdė.

Sutarties 4.3 papunktyje nurodyta, kad ,,nuomininkas įsipareigoja socialiniu būstu naudotis nepažeidžiant kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisių bei teisėtų interesų.“

Iš Anykščių rajono savivaldybės būsto skyrimo ir jo priežiūros komisijos 2019 m. rugsėjo 26 d. protokolo nustatyta, kad socialiniame būste girtaujama, nuolat lankosi įvairūs asmenys (vyrai).

Pagal CK 6.611 straipsnį galimi šie nuomos sutarties sąlygų pažeidimai, kuriems esant nustatytiems, galimas nuomos sutarties nutraukimas ir nuomininko iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos: 1) mokesčių nemokėjimas (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino), 2) gyvenamosios patalpos ardymas, gadinimas, 3) naudojimas ne pagal paskirtį, 4) netinkamas elgesys, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi. Šie pažeidimai yra alternatyvūs sutarties nutraukimo ir iškeldinimo pagrindai.

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė nevykdo prievolių pagal sutartį, nes nuomos ir komunalinių mokesčių nemoka ilgiau nei 3 mėnesius, be to, nesilaiko kitų Sutarties sąlygų.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, be kitų teisių, yra ginama ir asmens teisė į būsto neliečiamybę. Socialinio būsto nuomos sutartis, kurią ieškovas prašo nutraukti, buvo sudaryta 2018 m. sausio 1 d. neterminuotam laikui, ir atsakovė, turėdama teisinį pagrindą, nepertraukiamai gyvena iki šio laiko ir tai rodo atsakovės tęstinį gyvenamųjų patalpų naudojimo pobūdį ir leidžia tai laikyti atsakovės būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme. Nors socialinis būstas laikytinas atsakovės būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme ir ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovę iš ginčo patalpų yra laikytinas atsakovės teisės į būsto neliečiamybę ribojimu, toks ribojimas gali būti pateisinamas, egzistuojant Konvencijoje nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2020). T. y. teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu jei toks ribojimas turi teisinį pagrindą; juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus; taikytinas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovės iškeldinimas iš nuomojamos patalpos būtų proporcinga priemonė ginant ieškovės teisėtus interesus, taip pat siekiant apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi socialiniame būste, interesus, kadangi atsakovė S. M. netinkamai vykdo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovės prašymas nutraukti Sutartį ir iškeldinti nuomininkę iš gyvenamųjų patalpų su visu jos turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė Anykščių rajono savivaldybės administracija nagrinėjamoje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio.

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinas 150 Eur žyminis mokestis už reikalavimą nutraukti nuomos sutartį (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 7d.), ir 75 Eur už reikalavimą iškeldinti atsakovę (CPK 80 str. 1d. 6 p., 7 d.), viso 225 Eur žyminio mokesčio.

Nagrinėjamoje byloje susidarė 1,86 Eur pašto išlaidos, kurios nepriteisiamos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 92 straipsnis, CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti 2018-01-01 Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Anykščių rajono savivaldybės administracijos ir S. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Iškeldinti atsakovę S. M., gim. (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu iš Anykščių rajono savivaldybei, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės S. M., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio. Žyminis mokestis mokamas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Išaiškinti, jog atsakovė S. M. šio sprendimo priimto už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė Anykščių rajono savivaldybės administracija per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose.