Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Nainienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, institucija) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2023-05-03 nutarimu administracinio nusižengimo byloje (Nr. VTPSĮ-ANR_N-60-2023) D. R. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalį 1 200 Eur bauda už tai, kad 2022-10-20 atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog statytojai D. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. J., turėdami 2020-09-24 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-200924-00022, rekonstruodami sandėliavimo paskirties neypatingojo statinio dalį į viešbučio paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), pažeidė esminius 2020 m. parengto statinio projekto „Sandėlio paskirties pastato rekonstravimo, keičiant paskirtį į viešbučio paskirties pastatą, (duomenys neskelbtini), projektas“ Nr. 2019-UA-07-TP (toliau – ir Projektas) sprendinius, t. y., pažeidžiant Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies nuostatas, savavališkai pakeitė rekonstruojamos statinio dalies laikančiųjų konstrukcijų išdėstymą, sumontavo naujas laikančiąsias konstrukcijas ir daugiau kaip 1 m pakeitė rekonstruojamos statinio dalies išorės matmenis. Statytojai parengė Projekto „A“ laidą ir tęsė sandėlio dalies rekonstrukcijos darbus, neturėdami privalomo statybą leidžiančio dokumento Projekto „A“ laidos sprendiniams įgyvendinti. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 11 dalyje pateiktą esminių statinio projekto sprendinių sąvokos apibrėžtį, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) bet kurioje statinio vietoje laikytini esminiais statinio projekto sprendiniais. Jeigu, įrengus suprojektuoto statinio naujas laikančiąsias konstrukcijas ar jų dalis, toje statinio vietoje bet kuris iš statinio išorės matmenų pakeičiamas daugiau kaip 1 m, tai, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies nuostatomis, privaloma atlikti šioje įstatymo dalyje nustatytus veiksmus, tarp jų – gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis imperatyviai nurodo, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, įstatymo nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad D. R., būdamas statytoju, parengė projekto „A“ laidą ir tęsė sandėlio dalies rekonstrukcijos darbus, neturėdamas privalomo statybą leidžiančio dokumento Projekto „A“ laidos sprendiniams įgyvendinti, kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą (b. l. 25–26).

2. Nesutikdamas su institucijos 2024-05-03 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas D. R. kreipėsi su skundu į Plungės apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti bei priteisti iš institucijos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3–10).

3. Skundžiamu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-09-18 nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. skundas tenkintas – panaikintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2023-05-03 nutarimas Nr. VTPSĮ-ANR_N-60-2023 ir administracinio nusižengimo teisena D. R. nutraukta, konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje D. R. nėra nusižengimo, numatyto ANK 352 straipsnio 5 dalyje, subjektu, be to, jo veikoje nėra ir subjektyviosios nusižengimo pusės – kaltės, bei priteisė jam iš institucijos 822,80 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (b. l. 154–162).

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo Plungės apylinkės teismo 2024-09-18 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – atmesti D. R. skundą kaip nepagrįstą arba grąžinti bylą nagrinėti institucijai iš naujo bei atmesti prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 164–166). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Institucijos 2024-05-03 nutarimu D. R. buvo nubaustas pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį už neypatingojo statinio savavališką rekonstravimą. Pagal Statybos įstatymo (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2022-03-01 iki 2022-03-31) 27 straipsnio 33 dalį, jeigu išdavus statybą leidžiantį dokumentą keičiasi esminiai statinio projekto sprendiniai, norint tęsti statybą, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka apie numatomą statinių projektavimą (kai jis privalomas) turi būti informuojama visuomenė ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka reikia gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas), išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, specialiųjų reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: 1) dėl objektyvių priežasčių keičiama inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų ilgis; 2) iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); 3) iki 1 m keičiami statinio ar jo dalių išorės matmenys; 4) keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos ar jų išdėstymas statinio viduje ir nesikeičia statinio kategorija.

4.2. Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

4.3. Šiuo atveju nustatyta, kad po statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo pakeisti esminiai statinio projekto sprendiniai daugiau negu metru, t. y. net 2,80 m didinamas rekonstruojamos statinio dalies aukštis. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies nuostatomis, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, kai statinio ar jo dalių išorės matmenys didinami virš 1 m, šio straipsnio 33 dalies 3 punkte numatyta išimtis netaikoma, todėl Projekto A laidos nepakanka, o yra privalomas naujas statybą leidžiantis dokumentas, kuris prie prašymo Nr. (duomenys neskelbtini)220317-02497 nebuvo pateiktas.

4.4. Aprašo 8.3 papunktyje punkte numatyta, jog, priėmus prašymą nagrinėti, Inspekcijos pareigūnas patikrina, ar pakeitus statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinius (jei jie buvo pakeisti), reikėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

4.5. D. R., būdamas statytoju, turėjo žinoti ir rūpintis vykdoma statyba, taip pat turėjo pareigą rūpintis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, su juo susijusiais statybų klausimais, tačiau galbūt sąmoningai ar dėl nežinojimo leido statybas vykdyti pažeidžiant teisės aktus. Šiuo atveju jo kaltės paneigimu negali būti laikomas veikimas per kitus samdomus asmenis.

4.6. Duomenys, kad D. R. sūnus tvarkė visus klausimus, susijusius su pastatu (duomenys neskelbtini), institucijai nebuvo pateikti, jie paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Institucijos 2022-11-21 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-221124-00146, kuriame statytoju nurodytas D. R., buvo apskųstas Plungės apylinkės teismui (civilinė byla Nr. e2-62-995/2024), tačiau faktas, kad statytojas yra ne D. R., o jo sūnus D. R., nebuvo ginčijamas. 2023-05-23 skunde dėl institucijos 2023-05-03 nutarimo Nr. VTPSI-ANR_N-60-2023 (ROIK 23201583475) taip pat nenurodyta, kad statytojas ir statybų reikalų tvarkytojas yra ne administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o kitas asmuo.

4.7. Teismas nevertino, kad institucijai tik teismo posėdžio metu tapo žinoma, jog į statybas lėšas investavo D. R. sūnus – D. R. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015 yra išaiškinta, kad: „Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalis nustato, kad statytoju laikomas Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši norma turi būti aiškinama ir taikoma kartu su Statybos įstatymo 3 straipsnio normomis. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas statytojo teisė, statant naują statinį, gali būti įgyvendinama tik tuomet, kai (1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; (2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Taigi, naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos LR Konstitucijos ir kitų įstatymų.“ Taigi D. R. yra ir buvo statinio statytojas, o D. R. finansavimas negali suteikti jam statytojo teisių.

4.8. Pagal kasacinio teismo praktiką, neteisėtais veiksmais gali būti pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir nepažeidžia imperatyviųjų normų ir yra formaliai teisėti, tačiau pažeidžia bendrąjį protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartą (kasacinio teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Teismas neįvertino D. R., kaip būsimo (statomo) turto savininko, o šiuo metu statytojo, rūpestingumo ir apdairumo pareigų, kylančių iš nuosavybės teisės, t. y. savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti daiktą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.41 straipsnio 1 dalis).

4.9. Teismo argumentas, jog statytojo samdomi asmenys gali atlikti kokius nors statybos darbus be statytojo žinios (nutarimo 24 punktas), prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Pažymėtina, kad statytojai formuoja užduotis samdomiems rangovams, t. y. nurodo, kokius darbus atlikti, už tai jiems moka atlygį, taigi rangovas veikia su statytojo žinia ir jo naudai. Pažymėtina, kad statytojo statusas yra asmens teisė, o ne pareiga, todėl jis gali laisva valia pasirinkti, ar būti statytoju, o juo tapęs, turi ir iš statytojo teisių kylančias pareigas, viena iš jų – rūpintis ir užtikrinti, kad statyba nebūtų savavališka.

4.10. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nurodyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Šio įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad Inspekcijos pareigūnas privalomuoju nurodymu sustabdo statybą, kai nustatoma, kad statyba yra savavališka ir surašomas savavališkos statybos aktas. Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis) ir per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui arba žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).

4.11. D. R. inspekcijos surašytų Savavališkos statybos akto, Privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų neskundė ir juos įvykdė, taigi pripažino jų pagrįstumą. Vien tai, kad asmuo pateikė papildomus liudytojų paaiškinimus, nepaneigia prieš tai institucijos surinktų rašytinių įrodymų. Jei teismui kilo papildomų abejonių dėl tinkamo bylos ištyrimo, jis turėjo grąžinti bylą institucijai papildomam tyrimui, o ne tik žodinių paaiškinimų pagrindu apskritai paneigti asmens kaltę ir bylą nutraukti. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, formaliai pritaikė teisės normas ir nepagrįstai nutraukė administracinės bylos teiseną D. R.

5. Atsiliepimu į institucijos apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. R. atstovė advokatė Jolita Urbienė prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-09-18 nutarimą palikti nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti bei priteisti iš institucijos D. R. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (išlaidas pagrindžiantys dokumentai pridėti prie atsiliepimo) .

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinio skundo nustatyta, kad ši institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu nutraukti D. R. administracinio nusižengimo teiseną, teismui konstatavus, kad nagrinėjamu atveju D. R. nėra tinkamas ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo subjektas. Anot inspekcijos, būtent D. R. yra statinio statytojas, o D. R. (jo sūnaus) statybų finansavimas negali paneigti D. R., kaip statytojo, teisių ir pareigų. Tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais institucijos skundo argumentais.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020-09-24 buvo išduotas statybą leidžiantį dokumentas Nr. LRS-33-200924-00022 (toliau – ir statybos leidimas) rekonstruoti sandėlio paskirties pastatą į viešbučio paskirties pastatą (duomenys neskelbtini). Šis statybos leidimas išduotas pagal projektuotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-07-22 parengto projekto „Sandėlio paskirties pastato rekonstravimo, keičiant paskirtį į viešbučio paskirties pastatą, (duomenys neskelbtini), projektas“ Nr. 2019-UA-07-TP sprendinius (b. l. 37–46). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2023-03-21 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSI-ANR_P-82-2023 (b. l. 63–65) ir jo pagrindu 2023-05-03 priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-60-2023 (b. l. 67–68), kuriuo statytojui – D. R. paskyrė administracinę nuobaudą – 1 200 Eur baudą už tai, kad šis, turėdamas 2020-09-24 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-200924-00022, rekonstruodamas sandėliavimo paskirties neypatingojo statinio dalį į viešbučio paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), pažeidė esminius 2020 m. parengto statinio projekto „Sandėlio paskirties pastato rekonstravimo, keičiant paskirtį į viešbučio paskirties pastatą, (duomenys neskelbtini), projektas“ Nr. 2019-UA-07-TP sprendinius, t. y., pažeidžiant Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies nuostatas, savavališkai pakeitė rekonstruojamos statinio dalies laikančių konstrukcijų išdėstymą, sumontavo naujas laikančias konstrukcijas ir daugiau kaip 1 m pakeitė rekonstruojamos statinio dalies išorės matmenis. Nustatyta, kad statytojai parengė Projekto „A“ laidą ir tęsė sandėlio dalies rekonstrukcijos darbus, neturėdami privalomo statybą leidžiančio dokumento Projekto „A“ laidos sprendiniams įgyvendinti.

8. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismų įsiteisėjusiais procesiniais dokumentais jau nustatyta, kad po statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo neleistinai pakeisti esminiai statinio projekto sprendiniai (t. y., daugiau nei tą leidžia Statybos įstatymo nuostatos). To paties apylinkės teismo 2024-01-08 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-62-995/2024, ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys, pareikštas atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl 2022-11-21 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-221124-00146 ir privalomųjų nurodymų Nr. PNSD-30-221125-00165, PNSSP-30-221128-00163, susijusių su savavališkos statybos padarinių pašalinimu, panaikinimo buvo atmestas. Minėtas sprendimas įsiteisėjo – 2024-05-09 (b. l. 83–98), o šių dokumentų – savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų pagrindu D. R. ir buvo surašytas protokolas bei nutarimas šioje administracinio nusižengimo byloje.

9. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. skundą, pagrįstai vadovavosi minėtoje civilinėje byloje priimtu įsiteisėjusiu teismo 2024-01-08 sprendimu, kuriuo nustatytas neypatingojo statinio (duomenys neskelbtini) savavališko rekonstravimo faktas. Aplinkybių, susijusių su Statybos įstatymo pažeidimu, nebeginčijo ir D. R. atstovė (advokatė), iškėlusi tik administracinės atsakomybės subjekto klausimą, be kita ko, pažymėdama, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (D. R.) statybos procese nedalyvavo, o visus su statyba susijusius reikalaus tvarkė ir pinigus į statybas investavo jo sūnus – D. R.

10. Taigi ginčui dėl to, kad neypatingas statinys buvo rekonstruotas pažeidžiant Statybos įstatymo nuostatas esant nebeaktualiam, apygardos teismas pasisakys tik dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 352 straipsnio 5 dalyje, subjekto (ne)tinkamumo.

11. ANK 352 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą. Aptariamas ANK straipsnis yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, todėl pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą. Be to, šios teisės normos dispozicijoje atsakomybės subjektas įvardijamas kaip „asmuo“, todėl būtina nustatyta „asmens“, galinčio atlikti neypatingo statinio rekonstrukciją, apibrėžtį.

12. Statybos įstatymo nuostatos statinio rekonstravimą priskiria būtent statybos veiklai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 ir 85 dalys), o šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog būtent statytojas už šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytų statytojo (užsakovo) pareigų ir teisių nevykdymą atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir ANK nustatyta tvarka.

13. Todėl šiuo atveju sprendžiant administracinės atsakomybės pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį subjekto tinkamumo klausimą aktualia tampa statytojo sąvoka, pateikta Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje, pagal kurią statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), juridinis (juridiniai) asmuo (asmenys) ar kita (kitos) užsienio organizacija (organizacijos), kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai).

14. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas ir į bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu institucijos atstovės duotus paaiškinimus, jog nutarimas surašomas būtent – statytojui, aukščiau aptartą Statybos įstatyme nurodytą statytojo sąvoką vertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumos kontekste. Apygardos teismas nenustatė pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms.

15. Nustatyta, kad institucijos įvardintas, administracinės atsakomybės subjektas – D. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su dar viena bendraturte – S. R. valdo nekilnojamojo turto objektą – patalpą (butą), esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–12) bei kartu su kitais pastato, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiais (tame tarpe ir – S. R.) 2020-02-13 pasirašė projektuotojos – UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą sutikimą dėl statybą leidžiančio dokumento E. J. vardu išdavimo, tokiu būdu pritardamas projektui (dėl sandėlio rekonstravimo keičiant pastatą į viešbučio paskirties statinį) ir neprieštaravo projekto sprendiniams (b. l. 20). Tačiau, apygardos teismo vertinimu, institucija, visiškai nepagrįstai suabsoliutindama šiuos duomenis (dokumentus) būtent D. R. laiko statytoju ir atitinkamai – nusižengimo, numatyto ANK 352 straipsnio 5 dalyje, subjektu. Byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad pačiame 2020-09-24 statybą leidžiančiame dokumente Nr. LRS-33-200924-00022 statytoju nurodomas tik E. J. (kuo, be kita ko, leidžia įsitikinti ir civilinės bylos Nr. e2-62-995/2024 ieškinio priedas Nr. 1, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Nors institucijos procesiniuose dokumentuose ir nurodoma, kad D. R. analizuojamą ANK nusižengimą padarė turėdamas 2020-09-24 statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-200924-00022, tačiau nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga jokių D. R. disponavimo šiuo dokumentu ir (ar) savęs reprezentavimo, kaip statybos procesu besirūpinančiu statytoju, faktų nepatvirtina. Priešingai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad tiek 2021-04-02 projektavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl objekto, adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto / rekonstrukcijos, statybos projekto (b. l. 126–127), tiek vėliau sudarytą 2021-07-02 statybos rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to paties objekto dalies rekonstrukcijos darbų bei visus kitus lydinčius dokumentus pasirašė administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. sūnus – D. R. (šiose sutartyse įvardintas, kaip užsakovas ir būtent jam, kaip pirkėjui, buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, atliktų darbų aktai, pateikta atliktų darbų išpildomoji nuotrauka ir kt. (b. l. 126–148). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojas apklaustas D. R. parodė, kad visus su minimo pastato rekonstrukcija susijusius klausimus tvarkė ir pinigus (didžiąją jų dalį) į statybas investavo būtent jis – D. R. Tokiu atveju aptartų duomenų visuma Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje nurodytos statytojo sąvokos (pagal kurią statytoju laikomas ir asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui) kontekste, neleidžia šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. pripažinti statytoju ir tinkamu administracinės atsakomybės subjektu ANK 352 straipsnio 5 dalį bei tuo pačiu sudaro pagrindą svarstyti dėl jo sūnaus D. R. atitikties statytojo sąvokai ir kelti būtent šio asmens administracinės atsakomybės pagal analizuojamą ANK 352 straipsnio 5 dalį klausimą.

16. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra pakankamai patikimų duomenų, leidžiančių neabejotinai pripažinti, kad D. R. buvo renovuojamo objekto (duomenys neskelbtini) statytojas, todėl reikalauti iš jo įstatymus ir kitus teisės aktus atitinkančio elgesio – nagrinėjamu atveju užtikrinti, kad po statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius daugiau negu metru – 2,80 m padidinus rekonstruojamos statinio dalies aukštį, būtų išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas, negalima.

17. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. R. neatitinka statytojo (užsakovo) požymių, įtvirtintų Statybos įstatymo 2 dalies 99 punkte ir pagrįstai jam administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį nutraukė.

18. Nustačius, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka duomenų D. R. laikyti ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo subjektu, nėra jokio pagrindo nagrinėti kaltės (subjektyviosios pusės) klausimo.

Dėl proceso išlaidų

19. 2024-10-29 Klaipėdos apygardos teisme gautas D. R. atstovės advokatės prašymas priteisti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos D. R. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 484 Eur – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai – 2024-10-24 PVM sąskaita faktūra Nr. 686 ir 2024-10-25 mokėjimo pavedimas.

20. ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 5651 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

21. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal anksčiau galiojusio ANK 591 straipsnio 1 punktą arba šiuo metu galiojančio ANK 565¹ straipsnio (2023 m. gegužės 11 d. redakcija) 1 punktą, šio asmens išlaidos, vadovaujantis ANK 666 straipsnio nuostatomis, advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto, jei prireikia, kartu taikant BPK 106 straipsnio nuostatas; iš nukentėjusių nuo administracinio teisės nusižengimo asmenų ar kitų asmenų, inicijavusių administracinio nusižengimo procesą, tokių išlaidų priteisti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-10-15 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-976/2024).`

22. Apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju vyko apeliacinį skundą pateikusios institucijos iniciatyva, todėl D. R., gindamas savo teises, kreipėsi į kvalifikuotą teisininkę – advokatę, kuri parengė atsiliepimą į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinį skundą, todėl atmetus šį skundą yra pagrindas priteisti iš valstybės asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, D. R. jo patirtas 484 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kurios pripažintinos pagrįstomis ir proporcingomis, todėl turi būti atlygintos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti D. R. iš valstybės 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.