Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-153-380/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-10-24
Bylos Nr.: 1A-153-380/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-18566-2023-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aurelija Sadauskaitė, Eugenijus Antanauskas, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis: A. P., ir P
Advokatai: Dariušas Lučinskis

Kategorijos

1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-380/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18566-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.1;

1.2.23.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei,nuteistajam A. P., jo gynėjui advokatui Dariušui Lučinskiui (Dariuš Lučinski),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Dariušo Lučinskio apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. P. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. gegužės 22 d. 21.00 val. iki 2023 m. gegužės 23 d. 2.08 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. P. sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.

Nurodyta A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuspręsta laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. P. piniginėms lėšoms – 20 eurų, saugomiems Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, palikti galioti, iki nuosprendis įsiteisės, o jam įsiteisėjus – pagal BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalis konfiskuoti valstybės naudai.

Nuosprendžiu nuteisti ir P. L. bei M. L., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė, gabeno ir pardavė narkotinę medžiagą bei neturėdamas tikslo platinti laikė narkotinę medžiagą: jis 2023 m. gegužės 22 d. savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu Šilalė, (duomenys neskelbtini), iš viso neteisėtai laikė 31,445 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iš kurių 1,369 g, suvyniotus į vieną folijos lankstinuką, turėdamas tikslą platinti, tą pačią dieną, apie 19.20 val., atgabeno M. Š. vairuojamu automobiliu „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) g. prie (duomenys neskelbtini) parko ir automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 20 eurų pardavė M. L. Likusį kiekį, tai yra 30,076 g kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo platinti, laikė bute, adresu Šilalė, (duomenys neskelbtini), ant spintelės ir spintoje iki 2023 m. gegužės 22 d. 23.00 val., kol kratos metu narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. ir jo gynėjas advokatas D. Lučinskis prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtas bausmes ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti švelnesnes bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu.

2.1. Apeliaciniame skunde aptariami BK 54 straipsnyje numatyti bausmių paskyrimo pagrindai, nurodoma, kad A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo tinkamai kvalifikuotos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, aptariamas minėtų veikų pobūdis ir pavojingumas. Nurodoma, jog nagrinėjamu atveju nuteistasis disponavo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), jas laikydamas savo gyvenamojoje vietoje, iš viso – 31,44 g, ir jų dalį – 1,369 g – realizavęs. Remiantis 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (toliau – ir Rekomendacijų) l sąrašu, kanapės (antžeminės dalys) (angl. Cannabis plant) yra priskiriamos prie narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai šios medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje. Kanapių (antžeminių) dalių kiekis, neviršijantis 5 gramų, laikomas nedideliu kiekiu, o neviršijantis 500 gramų nelaikomas dideliu kiekiu. Šios aplinkybės ir teisinis reglamentavimas pagrindžia, jog nuteistasis laikė narkotines medžiagas, kurių kiekis buvo žymiai mažesnis už didelį kiekį, o realizavo kiekį, kuris, net būdamas kelis kartus didesniu, neviršytų nedidelio kiekio.

2.2. Pažymima, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog nuteistasis narkotines medžiagas laikė jo motinai priklausančiame bute, kuriame gyvena tik jis ir jo motina, paslėptas spintoje, tokiu būdu neleidžiant ir nesudarant galimybės, jog jos galėtų būti prieinamos ir pasiekiamos kitiems pašaliniams asmenims, tokiu būdu nesukeliant pavojaus jų atsitiktiniam paplitimui. Skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė faktines aplinkybes, jog nuteistasis ir anksčiau buvo teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, jam buvo taikomas psichiatrinis gydymas dėl priklausomybės, jis registruotas priklausomybės ligų įskaitoje, bet šias aplinkybes neteisingai vertino kaip nuteistojo nedaromas išvadas iš ankstesnių teistumų ir tolesnį polinkį daryti nusikaltimus. Nuteistojo ir jo gynėjo vertinimu, šios aplinkybės pagrindžia priešingas aplinkybes, jog nuteistasis iš esmės turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, kurią pripažįsta, imasi veiksmų jos atsikratyti, bet to jam visiškai nepavysta padaryti ir reikalinga papildoma pagalba. Nusikalstamų veikų padarymą nulemia ne nuteistojo noras nusikalsti, pažeisti visuomenėje priimtas gyvenimo taisykles, pažeidinėti teisės aktus, kaip tai neteisingai nurodė teismas nuosprendyje, o neišgydoma priklausomybė nuo narkotinių medžiagų. Pašalinus nuteistojo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, šioje baudžiamojoje byloje ištirtos nusikalstamos veikos iš viso nebūtų padarytos.

2.3. Apeliantai nurodo, kad vertinant nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą buvo būtina taip pat atsižvelgti į nuteistojo disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį – kanapes, kurios vartojamos jas rūkant ir nėra „leidžiamos“ pavojingesniu, injekciniu būdu. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog ši narkotinių medžiagų rūšis yra legalizuota Europos Sąjungos valstybėje – Nyderlanduose, o šiais metais įsigaliojo teisės aktų pakeitimai ir Vokietijoje. Lietuvoje taip pat vyksta diskusijos dėl šios narkotinės medžiagos dekriminalizavimo. Nuteistasis ir jo gynėjas neginčija bei pripažįsta, jog remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais disponavimas kanapėmis yra nusikalstama veika, bet šios bylos kontekste mano, jog, vertinant nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, buvo būtina įvertinti narkotinės medžiagos ypatumus, lyginant su kitomis narkotinėmis medžiagomis, dėl kurių pavojingumo, daromos žalos ir dekriminalizavimo galimybių nevyksta jokių svarstymų, taip pagrindžiant mažesnį nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Vertinant nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinių medžiagų realizavimu M. L. pavojingumą, buvo būtina įvertinti, jog šią nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė ne savo iniciatyva pasiūlęs parduoti narkotines medžiagas, o buvo paprašytas (pakurstytas) parduoti pažįstamo M. L., kuris yra pats priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir jas vartoja pakankamai ilgą laiką. Tokiu būdu nuteistojo realizuotos narkotinės medžiagos neišplito visiškai nuo jų nepriklausomam asmeniui, taip darant didesnę žalą. Byloje surinkti įrodymai pagrindžia, jog M. L., įgijęs iš nuteistojo narkotines medžiagas, nespėjo jų suvartoti, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o atlikus jo šlapimo tyrimą, jame buvo nustatyti vartojamų kanapių požymiai, tai įrodo jo ankstesnį vartojimą.

2.4. Apibendrindami paminėtas aplinkybes apeliantai daro išvadą, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas nebuvo didelis, jomis nebuvo sukelta didelė grėsmė, nes nusikalstamos veikos buvo susijusius tik su paties nuteistojo priklausomybe nuo narkotinių medžiagų ir nedidelio kiekio narkotinių medžiagų realizavimu kitam nuo jų priklausomam asmeniui, kuriam net nepavyko jų suvartoti, nes jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

2.5. Skunde teigiama, jog vertinant nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų formas ir jų rūšis būtina atsižvelgti, jog BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios, t. y. nėra numatytų būtinų kilti pasekmių, todėl šios nusikalstamos veikos gali būti įvykdomos tik esant vienintelei kaltės formai ir jos rūšiai – tiesioginei tyčiai. Nuosprendyje teismas teisingai nustatė šią kaltės formą ir rūšį, bet nagrinėjamu atveju vien tokios kaltės formos ir rūšies buvimas neturi esminės reikšmės individualizuojant ir nuteistajam paskiriant bausmę. Vertindamas padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, teismas nuosprendyje nepagrįstai padarė išvadą, jog nuteistasis nusikalstamas veikas padarė iš savanaudiškų tikslų. Anksčiau nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog nuteistasis turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, todėl šias narkotines medžiagas laikė siekdamas pats vartoti, o M. L. pardavė nedidelį kiekį, skirtą vienkartiniam suvartojimui, jo paprašytas, kaip priklausomo nuo narkotinių medžiagų asmens, o ne siekdamas savanaudiškų paskatų gauti pelną iš prekybos narkotinėmis medžiagomis. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, esant formaliai jų sudėčiai, buvo pabaigtos. Veikos buvo padarytos veikiant vien tik pačiam nuteistajam, nepasitelkiant ir neįtraukiant į jų padarymą papildomų asmenų. Nusikalstamomis veikomis nebuvo padaryta jokia žala. Apeliantų nuomone, visa tai šias nusikalstamas veikas padaro mažiau pavojingomis.

2.6. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog vertindamas nuteistojo asmenybę teismas nuosprendyje nepagrįstai didžiausią dėmesį paskyrė analizuodamas ir sureikšmindamas nuteistojo praeityje padarytas nusikalstamas veikas ir ankstesnius teistumus, kurie šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo išnykę. Praeityje nuteistasis buvo teistas du kartus pagal BK 178 straipsnius, bet nuo priimtų nuosprendžių priėmimo šiuo metu yra praėję daugiau nei 10 metų, todėl nuteistojo asmenybė visiškai pasikeitė. Paskutinius du kartus nuteistasis buvo teistas už baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Nuteistasis pripažįsta ir neginčija, jog turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, bet imasi priemonių ją pašalinti, ilgą laiką nevartoti narkotinių medžiagų ir tai jam iš dalies pavyksta, bet, kaip pagrindžia šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos, ilgą laiką susilankant nuo vartojimo, atsiradus tam tikriems įtampą keliantiems įvykiams, vis atsiranda sunkiai valdomas poreikis pavartoti šias medžiagas. Visa tai pagrindžia, priešingai nei nurodė teismas, ne nuteistojo polinkį nusikalsti ir nusikaltimų sunkėjimą, o nuteistojo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir būtinybę nuo jos išsigydyti. Esminiu įvykiu nuteistojo gyvenime, kuris nulėmė jo norą pasikeisti ir atsikratyti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, buvo jo nuo 2022 m. spalio mėnesio surastas ir pradėtas dirbti nuolatinis darbas MB „(duomenys neskelbtini)“. Šis darbas nuteistajam padėjo surasti savo gyvenimo tikslą, patinkantį užsiėmimą ir taip pamiršti bei atitrūkti nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Dirbant nuteistajam pavyko ne tik gauti pajamas, būtinas savo pragyvenimui, bet ir padengti didelę dalį buvusių skolų ir taip suteikė viltį artimiausioje ateityje visiškai atsiskaityti su visais savo kreditoriais ir išieškojimus vykdančiais antstoliais. Darbovietėje nuteistasis tiek vadovybės, tiek bendradarbių yra charakterizuojamas teigiamai.

2.7. Apeliantai nurodo, jog nuteistasis gyvena kartu su savo motina L. P., kuriai nuo (duomenys neskelbtini) yra neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, o (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės (pagalbos) poreikis. Tokiu būdu nuteistasis suvokia savo, kaip sūnaus, atsakomybę savo motinai ir savo pareigą ja pasirūpinti ir teikti jai pagalbą. Darbo metu nuteistasis negali suteikti pagalbos sergančiai motinai, bet tokią pagalbą nuolat teikia rytais prieš išvykdamas į darbą bei vakare grįžęs iš darbo, taip pat laisvu nuo darbo metu. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie nuteistojo teigiamą asmenybę, kuri, nors praeityje buvo padariusi klaidas, bet šiuo metu apsisprendusi keistis, imasi veiksmų įgyvendinti šiuos teigiamus pasikeitimus.

2.8. Skunde teigiama, jog teismas nuosprendyje nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio l dalies 2 punkte, – nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Vertinant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina papildomai atsižvelgti į nuteistojo elgesį ikiteisminio tyrimo metu, kai jau po įtarimo, pateikto ir pirmos apklausos metu, nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, pateikė išsamius paaiškinimus, nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta kitų jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio l dalyje, pagrindžiančių duomenų (užfiksuoto narkotinių medžiagų perdavimo fakto, nuteistojo pėdsakų ant pas M. L. rastų narkotinių medžiagų ir pan.). Iš esmės vien tik nuteistojo kaltės pripažinimu ir išsamių parodymų davimu pavyko nustatyti šios veikos padarymą, nes nuteistasis neketino slėpti nuo tyrimo įvykusių aplinkybių ir savo kaltės, vengti atsakomybės. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog BK 260 straipsnio l dalyje esant numatytai vienintelei bausmei – laisvės atėmimui – kyla pagrįstos abejonės, jog, net paskyrus mažiausią šios bausmės dydį, tai aiškiai neprieštarautų teisingumo principui.

2.9. Apeliantai cituoja BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su minėtų nuostatų taikymu. Mano, jog nuteistajam buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė, neproporcinga jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl pažeidžianti teisingumo principą. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir toliau pažymi, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau tų išimtinių aplinkybių nustatymą vis labiau sieja su tiek nusikalstama veika, tiek ir kaltininko asmenybe. Pažymi, kad, be anksčiau nurodytų aplinkybių, susijusių su padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu, nuteistojo asmenybe, nuteistasis po padarytų nusikalstamų veikų papildomai ėmėsi veiksmų keisti savo elgesį: siekdamas gilinti užsienio kalbos žinias, baigė anglų kalbos mokymus; baigė įvadinius Lietuvos Raudonojo Kryžiaus mokymus; dalyvavo (duomenys neskelbtini) Priklausomybių konsultanto konsultacijoje; lankė gydytojo psichiatro ir medicinos psichologo konsultacijas; dalyvavo seminare, skirtame išmokti susivaldyti nuo priklausomybės. Nuteistasis toliau ketina lankytis mokymuose ir programose dėl priklausomybės ligų, taip visiškai išsigydant nuo priklausomybės nuo narkotinių medžiagų.

2.10. Apeliantų nuomone, anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog, net skundžiamu nuosprendžiu paskyrus BK specialiosios dalies sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę, jos atlikimas nulems neigiamas pasekmes: 1) nuteistasis, suradęs jam tinkantį ir mėgstamą darbą MB „(duomenys neskelbtini)“, neteks šio darbo, o atlikus bausmę, nežinoma, ar galės būti vėl įdarbintas; 2) netekęs darbo ir pajamų nuteistasis negalės toliau apmokėti kreditoriams turimų skolų ir tokiu būdu bus pažeisti kreditorių teisėti interesai; 3) nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, be pagalbos liks nuteistojo serganti motina, kuriai papildomai reikės ieškoti asmens, kuris galėtų teikti jai kasdieninę nuolatinę pagalbą. Nuteistajam įvykdžius nusikalstamas veikas, tarp jų ir numatytą BK 260 straipsnio l dalyje, susiklostė tokia situacija, jog nors jo teistumai buvo išnykę, jis turės realiai atlikti vieną iš griežčiausių bausmių – laisvės atėmimą, o BK šiuo atveju draudžia atidėti šios bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis).

2.11. Nuteistojo ir jo gynėjo vertinimu, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra tokio pavojingumo lygio, jo asmenybė nėra tokia pavojinga, papildomai įvertinus anksčiau nurodytas neigiamas pasekmes, kurios atsirastų nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę bei jo atliekamus veiksmus siekiant gydytis nuo priklausomybės ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje, todėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitinka teisingumo principo. Labiausiai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes atitinkanti ir teisinga bausmė, leidžianti pasiekti visus jos tikslus, būtų maksimaliam 2 metų laikotarpiui (BK 48 straipsnio 2 dalis) paskirta laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, nustatant, jog nuteistasis nuo 22 val. iki 6 val. turi būti namuose, išskyrus išvykimą darbo reikalais. Papildomai nuteistajam paskiriant įpareigojimus: gydytis nuo narkomanijos bei tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; bei draudimą turėti ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Tokia paskirta bausmė skatintų ir motyvuotų nuteistąjį toliau tęsti darbą ir gauti pajamas, kuriomis kreditoriams būtų dalimis atlyginamos skolos, nuteistasis būtų įpareigotas gydytis nuo priklausomybės jam draudžiant vartoti ir turėti psichiką veikiančias medžiagas, taip verčiamas pašalinti nusikalstamų veikų padarymo priežastį. Kartu nuteistasis būtų nuolat kontroliuojamas. Pažeidus nurodytus įpareigojimus ir draudimus, t. y. nuteistajam nepateisinus lūkesčių, paskirta laisvės apribojimo bausmė galėtų būti pakeista griežtesne bausme.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).???

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame nėra ginčijami A. P. kaltė ir (ar) jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tačiau yra prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, o už BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirti bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. P. paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nors tokio bausmės parinkimo visiškai nemotyvavo, ir skirdamas bausmę už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nepagrįstai netaikė nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, neteisingai paskyrė per griežtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl ši Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Naikintinos skundžiamo nuosprendžio dalys dėl laisvės atėmimo bausmių A. P. už BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus paskyrimo, šių bausmių subendrinimo, BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo, laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į jam paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžios skaičiavimo.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog skirdamas bausmes A. P. teismas vertino jo ankstesnius teistumus, nurodė, jog už analogiško pobūdžio veikas jis teisiamas jau trečią kartą ir daromi nusikaltimai sunkėja, nors pripažino, kad šie teistumai yra išnykę. Atsisakymą taikyti A. P. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas apylinkės teismas motyvavo tuo, kad jį teigiamai apibūdinančios aplinkybės (nuteistasis prisipažino kaltu ir gailisi, dirba, padeda sergančiai motinai) nėra išimtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų A. P. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes jos yra gyvenimiškai įprastos, ir jų lyginamasis svoris nėra didesnis nei kitų, susijusių su padarytų nusikaltimų pavojingumu, kad būtų galima teigti, jog bausmės paskyrimas pagal straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijas prieštarautų BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui. Teismas nurodė, kad nors A. P. teigia, jog keičia gyvenimo būdą – labai stipriai sumažino narkotinių medžiagų vartojimą, siekia gyventi visiškai blaivų gyvenimą, jo neteisėtas elgesys buvo nulemtas turimos priklausomybės, jis dirba, tačiau teismas padarė išvadą, jog A. P. charakterizuojantys duomenys bei praeityje įvykdytos teisei priešingos veikos apibūdina jį kaip asmenį, kuris nelinkęs laikytis įstatymų bei, kad šios nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Teismo nuomone išvardytos aplinkybės akivaizdžiai rodo A. P. nenorą taisyti savo elgesio teigiama linkme bei atskleidžia jo polinkį nusikalsti, nepaisyti visuotinai priimtų elgesio normų bei rodo atsainų požiūrį į teismo taikomas bausmes bei jų paskirtį. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

9. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022, 2K-221-976/2023 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma tokia aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021, 2K-250-976/2023 ir kt.).

10. BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes. Akivaizdu, kad rekomendacija teismams nuosprendžiuose nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, buvo suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte ir ne kartą pakartota vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-24-689/2019 ir kt.). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta ir tai, jog minėtos rekomendacijos nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, nes BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2012, Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-24-689/2019 ir kt.). Be to, svarbu ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat labai skiriasi. Bausmės teisingumas neatskiriamai susijęs ir su kitu pamatiniu baudžiamosios teisės principu, glaudžiai susijusiu su bausmės paskirtimi – bausmės individualizavimu. Todėl tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

11. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. A. P., kuris nors ir buvo teistas, bet teistumai yra išnykę, skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė. Pažymėtina, kad pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už, be kita ko, nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog savo sprendimo A. P. už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, o tai laikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, kuris turėjo įtakos skiriant nuteistajam per griežtos rūšies (terminuoto laisvės atėmimo) bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors skundžiamu nuosprendžiu A. P. paskirta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo 2 metams bausmė formaliai atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nagrinėjamu atveju net ir tokios (minimalios) sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkretiems baudžiamojo įstatymo pažeidimams, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms ir pasiektų iš esmės tik vieną – nubaudimo tikslą, prieštarautų teisingumo principui. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nesant galimybės taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, iš naujo svarstytini bausmių A. P. paskyrimo ir galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas klausimai.

12. Vertindamas A. P. asmenybės pavojingumą apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad jis nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu neturėjo galiojančio teistumo (t. 3, b. l. 2–12), buvo baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 28–34), nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas labai teigiamai (t. 4, b. l. 10–11). Su apeliaciniu skundu buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad po padarytų nusikalstamų veikų A. P. iš tiesų ėmė keisti savo elgesį teigiama linkme – pradėjo vykdyti savo finansinius įsipareigojimus antstoliams (legaliai uždirbamomis pajamomis dengti įsiskolinimus), baigė anglų kalbos mokymus, baigė įvadinius Lietuvos Raudonojo Kryžiaus mokymus, savo noru dalyvavo (duomenys neskelbtini) Priklausomybių konsultanto konsultacijoje, lankė gydytojo psichiatro ir medicinos psichologo konsultacijas, dalyvavo seminare, skirtame išmokti suvaldyti savo priklausomybę (t. 4, b. l. 12–20). Taip pat su apeliaciniu skundu buvo pateikti duomenys, kad A. P. motinai L. P. yra objektyviai neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, o A. P. su ja gyvena, ja rūpinasi, padeda buityje, nes jai paskirta socialinė darbuotoja ateina tik du kartus per savaitę, o pati A. P., jos teigimu, savimi pasirūpinti fiziškai negali (t. 4, b. l. 21–25). Po to apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad A. P. nuo 2024 m. gegužės 5 d. su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija sudarė savanoriškos veiklos sutartį, baigė papildomus Raudonojo Kryžiaus mokymus, medicinos įstaigose ne kartą atliko tyrimus, pagrindžiančius, kad tuo metu jis nevartojo narkotinių medžiagų, lankė medicinos psichologo konsultacijas dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, toliau reguliariai atsiskaitinėja su kreditoriais, su dalimi iš jų visiškai atsiskaitė, 2024 m. rugsėjo 12 d. baigė nuotolinę pokyčių programą priklausomybę turintiems asmenims (t. 4, b. l. 38–56, 67–82).

13. Vertinant A. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą atsižvelgtina į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baigtą sunkų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nurodytas nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai yra jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pastebėtina, kad nors abu nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti siekiant savanaudiškų tikslų, tačiau jų padarymui turėjo įtakos tai, kad A. P. jau labai ilgą laiką turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Jis 2023 m. gegužės 22 d. savo gyvenamojoje vietoje laikė 31,445 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iš kurių vėliau 1,369 g pardavė M. L. Remiantis 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (toliau – ir Rekomendacijų) 1 sąrašu, kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g šios medžiagos, o didelis kiekis – daugiau kaip 500 g šios medžiagos. Tai reiškia, kad A. P. gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikytas kiekis (31,445 g) šios medžiagos daugiau nei šešis kartus viršijo nedidelio kiekio ribą, tačiau A. P. M. L. parduotas šios medžiagos kiekis (1,369 g) buvo daugiau nei tris kartus mažesnis nei Rekomendacijose numatyta nedidelio šios medžiagos kiekio riba. A. P. padarytos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumą šiek tiek mažina tai, kad narkotines medžiagas jis pardavė jas vartojančiam asmeniui (M. L.), kuris kanapių platinti neketino, įsigijo jas savo asmeniniam vartojimui.

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šio procesinio sprendimo 9–10 punktuose aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, įvertinusi nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų ir ypač jo asmenybės pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, konstatuoja, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. P. švelnesnes bausmes: už padarytą vieną BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam už nesunkų nusikaltimą – 60 MGL (3 000 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), o už padarytą vieną BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės apribojimą maksimaliam terminui – 2 metams (BK 48 straipsnio 1 ir 2 dalys), paskiriant jam intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus bei draudimus, galinčius daryti teigiamą įtaką.

15. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą, priklauso skirtingoms kategorijoms, todėl už jų padarymą paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir A. P. skirtina subendrinta laisvės apribojimo 2 metams bausmė, paskiriant jam intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus bei draudimus, galinčius daryti teigiamą įtaką. Teisėjų kolegija pažymi, jog toks paskirtų baudos ir laisvės apribojimo bausmių bendrinimo būdas (griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę) visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302/2014 pateiktus išaiškinimus dėl BK 63 straipsnio nuostatų taikymo tokiais atvejais.

16. Kadangi nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. P. skirtina galutinė laisvės apribojimo 1 metams 4 mėnesiams bausmė, paskiriant jam intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus bei draudimus, galinčius daryti teigiamą įtaką.

17. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. P. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. gegužės 22 d. 21.00 val. iki 2023 m. gegužės 23 d. 2.08 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Dariušo Lučinskio apeliacinį skundą tenkinti.

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl laisvės atėmimo bausmių A. P. už BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus paskyrimo, šių bausmių subendrinimo, BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo, laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į jam paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžios skaičiavimo.

A. P. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

A. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą 2 metams nustatant visam bausmės laikotarpiui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dalyvauti elgesio pataisos programose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir bendrauti su M. L.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 metams nustatant visam bausmės laikotarpiui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dalyvauti elgesio pataisos programose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir bendrauti su M. L.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams nustatant visam bausmės laikotarpiui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dalyvauti elgesio pataisos programose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir bendrauti su M. L.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. P. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. gegužės 22 d. 21.00 val. iki 2023 m. gegužės 23 d. 2.08 val. (1 parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Eugenijus AntanauskasEduardas MaškevičiusAurelija Sadauskaitė