Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-05-06 · Administracinė byla Nr. eAS-591-624/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-05-06
Bylos Nr.
eAS-591-624/2026
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-04042-2025-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas (pran.)
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Regionų administraciniam teismui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-591-624/2026Teisminio proceso Nr. 3-64-3-04042-2025-5Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. gegužės 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) atsakovui Regionų administraciniam teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas (kalba netaisyta): kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą; pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, kuriame išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės tikrovės; pripažinti čia, tikslingai, tęstiniai veikiant organizuotam/grupiniam susivienijimui, manęs atžvilgiu [antrus metus neleidžiate/blokuojate/vilkinate bylų/administracinių ginčų (iš)nagrinėjimą; priteisti iš atsakovo už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią/nepagarbią laikyseną, jo atsakomybės, savo veiksmams/neveikimui/vilkinimui/elgsenai, stoką bei ignoravimą Konstitucijai, įstatymams, etikos/moralės kodeksams/principams, priesaikai, valstybei, žmogui – 50 000 Eur moralinės/emocinės/psichologinės žalos/skriaudos/kenkimo atlyginimą; pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant teisme esančių administracinių/tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka nurodytų teiginių, moralės, vertybių sistemos/skalės, bet ir, demokratinės valstybės sampratos/esmės; pripažinti, teisėjo (780) elgseną piktybišku savavaldžiavimu ir įpareigoti atsakovą (Kauno rūmus) klausyti įstatymų, moralės/etikos principų (veikti tik sąžiningai, protingai ir teisingai) nuostatų, paisyti savo veiksmų/elgsenos atsakomybės ir čia, privalomai vykdyti teisingumą (ABTĮ 5–6 str.); nesielgti (antrus metus) neteisėtai ir, neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti iliuzinio melo, o ne teisingumo (ABTĮ 6 str.), vykdyme; nustoti, sąmoningai savivaliaujant, pareiškėjui kenkti ir, vadovaujantis ta, turima teise (konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia) į objektyvų teismą – privalomai užtikrinti ją realiai ir ta, visų lygybe prieš įstatymą, sudaryti tinkamas sąlygas pareiškėjui, įstatymine tvarka (ABTĮ 5 str.) apginti neteisėtai atsakovės pažeistas savo teises, įstatymų saugomus interesus; pripažinti ir priimti – DK 24 str. 1 d. įtvirtinta nuostata – Įgyvendinami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. DK 24 str. 2 d. įtvirtinta nuostata – Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdydamas, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. DK 24 str. 5 d. įtvirtinta nuostata – Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. DK 26 str. 1 d. įtvirtinta nuostata – Darbdavys privalo įgyvendinti lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus; priimti akivaizdų faktą, kad net antrus metus nesugebate pripažinti neteisėtais – atstovės – Mažeikių RSA – įvykdytus sistemingus ir daugybinius įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus ir priimti jums pagrįstai reiškiamą nepasitikėjimą, jūsų ikišiolinį nesugebėjimą pamatyti juose (atsakovės atliktuose veiksmuose, neveikime, vilkinime ir t. t.) pergalės tiesą ir, įvykdyti teisingumą. Pripažinti tuos, neįmanomus paslėpti, užgožti čia, įrodymus, patvirtinančius jūsų tikrą neįgalumą.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą).

Teismas pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 106 straipsnio nuostatomis bei suformuota teismų praktika, teismas gali kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) tik esant pagrįstoms abejonėms dėl taikytino teisės akto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) ir tik tada, kai šio akto nuostatos turi esminę reikšmę konkrečios bylos išsprendimui, tačiau pareiškėjas nepateikė nei aiškiai suformuluoto prašymo, nei teisinio pagrindo, nurodančio, kuris konkrečiai teisės aktas ar jo nuostata, taikytina šioje byloje, kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetė kaip teisiškai nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad administracinių teismų praktikoje skunde išdėstytas prašymas konstatuoti aplinkybes nelaikytinas tinkamu savarankišku skundo teismui reikalavimu, nes juo nesiekiama išspręsti ginčą ir tokio reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams (panaikinant aktą, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiant žalos atlyginimą ar pan.). Veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių (panaikinamas aktas, atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiamas žalos atlyginimas ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010).

Dėl pareiškėjo reikalavimo, kuriuo prašė priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tokį reikalavimą formulavo neskųsdamas kokių nors konkrečių neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl teismas pabrėžė, kad jei pareiškėjas neskundžia, jo vertinimu, atliktų neteisėtų veiksmų ar neveikimu, o pareiškėjo reikalavimas yra itin abstraktaus pobūdžio.

Teismas, kitus skundo reikalavimus atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes tokio pobūdžio reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį ir grąžinti jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; „Idant teismui / teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo)“ – kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.); pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai – „Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ – neatitinka faktinės tikrovės; vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nurodomos konkrečios nutartys) sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų (ABTĮ 5 str. 3 d.); priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.), ją pateikti Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde cituoja Teisėjų etikos kodekso ir kitų teisės aktų normas bei laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pareiškimą (skundą) atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, nes pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su tokiu procesiniu sprendimu, nes laikosi pozicijos, kad jo pareiškimą (skundą) nepagrįstai atsisakyta priimti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, prieina prie išvados, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo pareiškėjas siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.). Pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas yra neteismingas administraciniam teismui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjas atskirajame skunde išdėstytais argumentais šios išvados nepaneigė. Analogiškos pozicijos nuosekliai laikomasi LVAT praktikoje (žr., pvz., 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1377-502/2025, 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1475-1047/2025).

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu (žr., pvz., LVAT 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1377-502/2025).

Pareiškėjas prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., LVAT 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, pateiktus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 17 str., 18 str.) (žr., pvz., LVAT 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025, 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-883-629/2025).

Dėl pareiškėjo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., LVAT 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-662/2025, 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-815/2025, 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-990-492/2025, 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-978-415/2025, 2026 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-290-624/2026, 2026 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-242-968/2026). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai netenkinami.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė