- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- e2-1494-545/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24258-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- G. T.
- Atsakovas
- Z. A. G.
- Advokatai
- Paulius Bružas, Julius Jasaitis
dalyvaujant ieškovės G. T. atstovui advokatui Pauliui Bružui
viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovui Z.A. G. dėl servituto nustatymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,–
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama:
-nustatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 131 kv.m. ploto servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, kuris žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „S1“ bei skaičiais ir linijomis: 2, 3, 4, 5, 2;
-priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas-75 Eur žyminio mokesčio, 1500 Eur advokato išlaidų (b.l.1-2, dok-24236; b.l. 15. dok-230870).
Šalies argumentai
Ieškinyje (b.l.1-2, dok-24236) bei ieškovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise pagal 2021-03-09 d. dovanojimo sutartį Nr. 838 priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis sklypas suformuotas su numatomu privažiavimu prie žemės sklypo per A. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).
2015-02-10 d. tarp žemės sklypų savininkų, A. G., (duomenys neskelbtini), G. ir J. K., I. ir L. A., S. ir B. D., S. S., P. M. buvo sudaryta notarinė žemės sklypų padalijimo sutartis, kuria atitinkamomis dalimis buvo pasidalinti žemės sklypai. A. G. atiteko vienas iš sklypų, žemės sklypas Nr. 33, plotas 1200 kv.m. (t.y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo numatyta nustatyti 131 kv.m. ploto servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, kuris žemės sklypo plane pažymėtas indeksu “S1” bei skaičiais ir linijomis: 2, 3, 4, 5, 2.
Pažymi, jog iki šios sutarties sudarymo A. G. su kitais asmenimis S. ir B. D. bei G. ir J. K. priklausė 2 ha žemės sklypas. Jie buvo šio sklypo bendraturčiai ir jiems priklausė po ? šio sklypo dalį.
Parengus žemės sklypo atidalijimo projektą tarp bendraturčių buvo sutarta, jog už tai, kad A. G. atitenka žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (žemės sklypų padalijimo projekte ir sutartyje dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės pažymėtas indeksu 33), kuriame numatytas 131 kv. m. kelio servitutas, kaip kompensacija, jam turi atitekti bendro didesnio ploto žemės sklypai.
Pagal šį susitarimą A. G. atiteko 5 žemės sklypai, kurių bendras plotas 5325 kv.m.; S. ir B. D. atiteko 5 žemės sklypai, kurių bendras plotas 5209 kv.m.; G. ir J. K. atiteko 5 žemės sklypai, kurių bendras plotas 5181 kv.m.
Taigi, bendras A. G. atitekusios žemės plotas buvo 144 kv. m. didesnis lyginant su bendraturčiams G. ir J. K. atitekusiu žemės sklypų plotu ir būtent tai buvo kompensacija už jo sklype suprojektuotą 133 kv.m. ploto servitutą šių bendraturčių naudai. Toks buvo sutarties šalių susitarimas, kurio privalo laikytis sutarties šalys ir jų teisių perėmėjai.
Tačiau yra susiklosčiusi tokia situacija, kuomet prie atsakovei G. T. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nėra privažiavimo, nes atsakovas atsisako nustatyti servitutą tarpusavio sutarimu notarine sutartimi.
Dėl to atsakovė priversta kreiptis į teismą, nes būtina nustatyti servitutą – jo nustatymas yra objektyviai būtinas ir racionaliausias būdas patekti į jai priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kaip tai buvo numatyta 2015-02-10 d. žemės sklypų padalijimo sutartyje.
CK 4.111 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 str. 1 d. servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.
Iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad egzistuoja abu pagrindai nustatyti servitutą:
Atsiliepimas
1. atsakovas nesutinka nustatyti servitutą tarpusavio sutarimu;
2. nenustačius servituto aš negalėsiu naudoti savo žemės sklypo pagal paskirtį.
Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 str.), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu, todėl pagal bendrą taisyklę nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, jog A. G. kaip kompensacija buvo perleista atitinkamai didesnė žemės dalis, laikytina, kad teisę į kompensaciją jis įgyvendino pasirašydamas sklypų atidalijimo sutartį.
Atsakovas Z. A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas-1020 Eur (420 Eur+600 Eur (b.l.6-7, dok-176859; b.l. 5 dok-177094; b.l. 20 dok-235041).
Atsakovas atsiliepime į ieškinį bei teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad iš ieškovės pateikiamo reikalavimo matyti, kad ji prašo nustatyti neatlygintini kelio ir komunikacijų tiesimo servitutą per atsakovui priklausantį žemės sklypą, todėl taip suformuluotas reikalavimas negali būti tenkinamas, nes jis neatitinka nei CK 4.129 str. nuostatų dėl atsiradusių nuostolių atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka, t.y. galimybės sutartimi nustatyti prievolę viešpataujančio daikto savininkui - nagrinėjamu atveju ieškovei - mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui - nagrinėjamu atveju atsakovui, nes ieškovė nesiūlo atsakovui jokios piniginės kompensacijos už kelio servituto nustatymą. Atsakovas neginčija ieškovės teisės nustatyti ieškinyje nurodytą kelio servitutą, tačiau ginčas šioje byloje yra kilęs dėl servituto atlygintinumo.
Ieškovė iš principo sutinka, kad servitutas turi būti atlygintinis, tačiau teigia, kad parengus žemės sklypo atidalijimo projektą, tarp bendraturčių buvo sutarta, jog Z.A. G. atitenka didesnis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (žemės sklypų padalijimo projekte ir sutartyje dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės pažymėtas indeksu 33), kaip kompensacija už tai, kad šiame sklype numatytas 131 kv. m kelio servitutas: pagal šį susitarimą Z.A. G. atitekusių 5-ių žemės sklypų bendras plotas 5325 kv. m; S. ir B. D. atitekusių 5-ių žemės sklypų bendras plotas 5209 kv. m.; G. ir J. K. atitekusių 5-ių žemės sklypų bendras plotas 5181 kv. m, t.y. bendras Z.A. G. atitekusios žemės plotas buvo 144 kv. m didesnis, lyginant su bendraturčiams G. ir J. K. atitekusiu žemės sklypų plotu.
Kasacinio teismo praktika taip pat vienareikšmiškai aiškina CK 4.129 str. nuostatas, jog servitutas turi būti atlygintinis (LAT 2014-05-05 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2020-07-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-221-916/2020; 2021-04-28 d. nutartis civ.byloje Nr. ???-3-103-611/2021; 2020-3-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-70-916/2020).
Vadovaujantis CPK 135 str. ir 142 str. nuostatomis, kiekviena šalis įrodinėja aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo ieškinį arba atsikirtimus. Ieškovė ieškinyje teigdama apie bendrasavininkių Z.A. G., S. ir B. D. ir J. K. susitarimą, jog Z.A. G. atitenka didesnis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (žemės sklypų padalijimo projekte ir sutartyje dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės pažymėtas indeksu 33), kaip kompensacija už tai, kad šiame sklype numatytas 131 kv. m kelio servitutas, nenurodo, kokia yra šio susitarimo forma – žodinė ar rašytinė, taip pat nepateikia tokio susitarimo teismui. Iš bylos dokumentų matyti, kad juose nėra net jokių užuominų apie tokio susitarimo egzistavimą. Pažymėtina ir tai, kad netgi darant prielaidas, jog toks susitarimas, neva, egzistuoja, ieškovė savęs neįvardija kaip tokio susitarimo šalies ir nepagrindžia, kokias teises ar pareigas galėtų jai sukurti toks susitarimas.
Aiškinant logikos aspektu CK 4.129 str. nuostatų prasmę dėl atsiradusių nuostolių atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka, t.y. galimybės sutartimi nustatyti prievolę viešpataujančio daikto savininkui – nagrinėjamu atveju ieškovei – mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui - nagrinėjamu atveju atsakovui, straipsnio konstrukcija suponuoja, kad sutartimi turėtų būti nustatytas ir servitutas, ir vienokia ar kitokia dėl servituto buvimo atsiradusių nuostolių kompensacija. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinyje teigia, kad minėti bendrasavininkiai, tarp kurių nėra ieškovės, neva, susitarė dėl kompensacijos už servitutą, o taip pat ne visai logiškai pripažįsta, jog atsakovo žemės sklype dar tik numatytas servitutas, t.y. kad dėl servituto dar nėra susitarta.
Analogiška šalių pozicija yra išdėstyta ir ieškovės ieškinio prieduose – 2021-07-13 d. pasiūlyme Z.A. G. dėl servituto nustatymo ir 2021-07-30 d. paaiškinimuose dėl pasiūlymo bei Z.A. G. 2021-07-27 el. laiške ieškovės atstovui P. B.. Iš šių įrodymų akivaizdžiai matyti, jog ieškovė dar tik siūlo atsakovui susitarti dėl kelio servituto, o atsakovas iš pricipo neprieštarauja servituto nustatymui, tačiau pageidauja gauti už jo nustatymą piniginę kompensacija.
2014-01-06 d. pasirašyto bendrasavininkių S. D., Z.A. G. ir G. K. pasiūlymo be datos dėl sklypų pasidalijimo nėra jokių užuominų apie kokią nors kompensaciją Z.A. G. už galimą servituto jo žemės sklype nustatymą. Minėtas siūlymas buvo parengtas ne Z.A. G..
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas pateikė teismui papildomus paaiškinimus bei įrodymus (b.l.17-18, dok-233940), nurodydamas, kad kreipdamasis į teismą dėl teisės į servitutą, ieškovė turi nurodyti, kokį servitutą (atlygintiną ar ne) prašo nustatyti ir kokią kompensaciją siūlo tarnaujančiojo daikto savininkui. Pažymėtina, kad svetimų asmenų transporto priemonių važiavimas per atsakovo sklypo teritoriją neginčytinai sukels nepatogumų atsakovui.
Ieškovė prašo nustatyti 131 m² ploto kelio Tai reiškia, kad 1,31 aro ploto žemės sklypo dalis išimama iš atsakovo naudojimo apyvartos ir tokiu dydžiu iš esmės yra sumažinamas atsakovo sklypas, o atsakovui teks tik prievolė prižiūrėti šią sklypo dalį, kad ji būtų tinkama naudojimui pagal paskirtį. Akivaizdu, jog ieškovės prašomas servituto nustatymas sukels atsakovui tik nepatogumų, todėl pagal CK 4.129 str. nuostatas atsakovui priklauso teisė į kompensaciją. Teismui nustatant konkretų kompensacijos dydį, atsižvelgtina į tai, kad atsakovo žemės klypas yra patogioje susisiekimui su Vilniumi vietoje, (duomenys neskelbtini), netoliese yra prekybos centrai bei paslaugų įmonės (Molėtų plente, Santariškėse, Jeruzalėje, vaikų ugdymo įstaigos (Santariškėse, Visoriuose, Didžiojoje Riešėje, Jeruzalėje), į (duomenys neskelbtini) važiuoja Vilniaus miesto autobusas Nr. (duomenys neskelbtini), kvartalas turi pastovius gyventojus, sklypas tinka įketimui banke, įvestas interneto ryšys ir kt. Intemetiniuose portaluose „aruodas.lt“ ir„alio.lt“ nurodytos tokios kaimynystėje esančių parduodamų žemės sklypų 1 aro kainos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse svyruoja nuo 5584 Eur iki 11500 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
NTR DB 2021-12-16 d. išraše atsakovo 12 arų sklypo vidutinė rinkos vertė, remiantis masiniu vertinimu, yra 46 629, t.y. 1 aro vertė 3 886 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nustačius kelio servitutą, atsakovas negalėtų naudotis 1,31 aro žemės, minėto ploto rinkos vertė yra (3 886 x 1,31 =5051 Eur). Pažymėtina, kad toks skaičiavimas remiasi masiniu vertinimu, o iš pridedamų pardavimo skelbimų matyti, kad reali rinkos kaina yra dar didesnė. Tokiu būdu atsakovas, atsižvelgiant į nustatomo kelio servituto plotą - 1,31 aro, prašo priteisti iš ieškovo 5 000 Eur vienkartinę kompensaciją, kuri yra yra reali ir teisinga.
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Nustatytinos faktinės bylos aplinkybės
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 0,1200 ha žemės sklypas, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisė priklauso atsakovui Z. A. G. nuo 2015-03-25 d., pagrindas-2004-10-07 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3297, 2014-12-31 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 495K-(14.49.-109)-23, 2015-02-10 Turto pasidalijimo sutartis Nr. 1361.
Greta nurodyto atsakovo žemės sklypo esantis 0,1180 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei G. T. nuo 2021-03-23 d., pagrindas- jos tėvų 2021-03-09 d. Dovanojimo sutartis Nr. 838; žemės sklypai yra besiribojantys (el.bylos t. 1 b.l. 6-16).
Kaip teisingai procesiniuose dokumentuose nurodė civilinės bylos šalys ir tai patvirtina bylos medžiaga, 2015-02-10 d. žemės sklypų padalijimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus m.6-ojo notarų biuro notarės Dalios Štaupienės, notarinio registro Nr. 1361, žemės sklypų savininkai – Z.A. G., (duomenys neskelbtini), G. ir J. K., I. ir L. A., S. ir B. D., S. S., P. M. susitarė dėl žemės sklypų padalijimo natūra tvarkos. Pagal nurodytos sutarties 3.2.2. p. Z.A. G. atiteko vienas iš 1200 kv. m. bendro ploto žemės sklypų Nr. 33, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo numatyta nustatyti 131 kv. m ploto servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, kuris žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „SI“ bei skaičiais ir linijomis 2, 3, 4, 5, 2. (el.bylos 1 t. b.l. 17-48).
Pagal šį susitarimą Z.A. G. atiteko 5 žemės sklypai, kurių bendras plotas 5325 kv. m; S. ir B. D. atiteko 5 žemės sklypai, kurių bendras plotas 5209 kv. m.; G. ir J. K. (ieškovės G. T. tėvams) atiteko 5 žemės sklypai, kurių bendras plotas 5181 kv. m. Tokiu būdu, atsakovui atitekusių žemės sklypų plotas yra 144 kv. m didesnis, lyginant su bendraturčiams G. ir J. K. (ieškovės tėvams) atitekusių žemės sklypų plotu.
Bylos duomenimis, prie atsakovei G. T. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra privažiavimo, o atsakovas Z. A. G. atsisako nustatyti servitutą tarpusavio sutarimu notarine sutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
2021-07-13 d , 2021-07-30 d. ieškovės pasiūlymais dėl servituto nustatymo atsakovui buvo siūlyta sudaryti notarinę servituto nustatymo sutartį, o jei atsakovas nesutiks, atsakovas buvo informuojamas, kad ieškovė bus priversta kreiptis į teismą ir servitutą nustatyti teismo sprendimu (el.bylos 1 t. b.l. 49-52). Atsakovas su pasiūlymais nesutiko, 2021-07-27 el.laiške nurodydamas apsvarstyti klausimą dėl piniginės kompensacijos už servituto nustatymą (el.bylos t. 1 b.l. 53).
Teisinis įvertinimas
Teismas, svarstydamas nurodytą ginčą, atsižvelgia į tai, kad CK 4.111 str. 1 dalyje numatyta servituto sąvoka, t. y. servitutas - teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.124 str. 1 d. reglamentuoja, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimai, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. CK 4.126 str. 1 d. reglamentuota, kad teismo sprendimu servitutas yra nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 4.112 str. 1 d. servituto turinys - tai kai servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus, o servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai. Servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nėra nustatomos teisės, susijusios su viešpataujančiojo daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą.
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra būtinas, t.y. teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (LAT nutartis civ.bylose Nr. 3K-3- 549-695/2015, Nr. 3K-3-94-248/2017, Nr. 3K-3-916/2017, Nr. e3K-3-49-248/2019).
Aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika reiškia, kad servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas ne bet kada, o tik tam tikroms sąlygoms esant, o būtent:
1) asmuo, kuris siekia servituto nustatymo turi būti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, savininkas (CK 4.111 str.);
2) turi būti teisėto savininko nuosavybės teisių suvaržymo faktas, kas reiškia, kad turto savininkui yra trukdoma (jis neturi galimybių tinkamai) naudotis savo turtu (CK 4.98 str.);
3) prieš kreipiantis į teismą turto savininkas turi išnaudoti galimybę su kitu - tarnaujančio daikto savininku tartis dėl servituto nustatymo ir tik, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4. 126 str.).
Be to, kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 4.126 straipsnio taikymą laikomasi pozicijos, kad servituto nustatymo sąlygos traktuotinos atsižvelgiant į šio instituto prigimtį ir paskirtį. Servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu užtikrina viešpataujančio daikto savininko poreikius normaliai naudotis savo daiktu, tačiau tokie poreikiai turi būti derinami su tarnaujančiojo daikto savininko interesu nekliudomai naudotis savo nuosavybe, kuri nėra absoliuti ir ši teisė gali būti ribojama. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir kai yra objektyviai būtinas. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (LAT 2012-05-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012-10-23 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-433/2012: 2014-05-05 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-259/2014). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui - esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skirtingų žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkų interesai gali būti derinami, taikant ne tik servituto teisę, bet ir kitais įstatymui neprieštaraujančiais būdais. Laisvai disponuodami subjektinėmis teisėmis nekilnojamojo turto savininkai gali susitarti dėl pastato eksploatavimui reikalingo žemės sklypo nuomos ar daiktinių teisių ir pan. (LAT 2017-05-04 d. nutarties civ.byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 26 p.).
Be to, servituto nustatymas gali būti grindžiamas būtinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus Taigi, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas. Konstatavus, kad servitutas yra būtinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti, o jei būtinumo nėra, vadinasi nėra ir pagrindo nustatyti servitutą, o jeigu jis buvo, bet, pasikeitus aplinkybėms, išnyko, laikytina, kad atsirado pagrindas servitutui pasibaigti ar jį panaikinti. Būtinumas užtikrinti tinkamą viešpataujančiojo daikto naudojimą gali būti suprantamas kaip sudarymas galimybių naudotis visu daiktu ar jo dalimi. Teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę ir pan., t. y. taikant servituto instituto normas pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai (LAT 2007-06-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3234/2007).
Teismų praktikoje, be kita ko, įtvirtinta, kad bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar viešpataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą (Vilniaus apygardos teismo 2010-09-20 d. sprendimas civ.byloje Nr. 2A-784-345/2010).
Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 str. 3 d.).
Pažymėtina, kad atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (LAT 2012-05-10 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-210/2012).
Nagrinėjamu atveju pateiktų įrodymų visuma nustatyta, kad 131 kv.m. kelio servitutas atsakovo priklausančiame 0,1200 ha bendro ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra būtinas, nes nenustačius šio kelio servituto ieškovė neturės privažiavimo prie savo asmeninės nuosavybės teise valdomo esantis 0,1180 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, teismas pažymi, kaip jau minėta, pagal 2015-02-10 d. žemės sklypų padalijimo sutarties 3.2.2. p. Z.A. G. atitekusiam 1200 kv. m. bendro ploto žemės sklype Nr. 33, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo numatyta nustatyti 131 kv. m ploto servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, kuris žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „SI“ bei skaičiais ir linijomis 2, 3, 4, 5, 2. (el.bylos 1 t. b.l. 17-48). Kitų ieškovės teisės gynimo būdų nenustatyta. Servituto nustatymas yra proporcinga teisinė priemonė ieškovės teisių gynimui.
Ginčo dėl šių faktinių bylos aplinkybių nėra, todėl teismas ieškinį šioje dalyje tenkina visiškai.
Dėl servituto atlygintinumo
Nagrinėjamoje byloje atsakovas kelia kelio servituto atlygintinumo klausimą. Atsakovo teigimu, už teismo sprendimu nustatytą servitutą jam turi būti kompensuota vienkartine pinigine kompensacija-5000 Eur, atsižvelgiant į jo žemės sklypo kainą.
Ieškovė nesutiko su atsakovo prašymu priteisti kompensaciją, nurodydama, kad bendras Z.A. G. atitekusios žemės plotas buvo 144 kv. m didesnis, lyginant su bendraturčiams G. ir J. K. (ieškovės tėvams) atitekusiu žemės sklypų plotu ir atsakovo žemės sklypų didesnis 144 kv.m. plotas kompensuoja atsakovo žemės sklype suprojektuotą 133 kv. m ploto servitutą.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (LAT 2009-05-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-2/2009; kt.). Apribojus savininko teises, turi būti sprendžiamas nuosavybės teisės apribojimui adekvačios kompensacijos priteisimo klausimas, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis būtų neproporcingai iškreipta, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis.
Servituto teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (LAT 2011-11-04 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012-05-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-210/2012). Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus ir praradimus, susijusius su servituto nustatymu. CK 4.129 str. nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (LAT 2009-04-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-157/2009).
Pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlygintini ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; į kitas svarbias aplinkybes (LAT 2009-02-17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011-05-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-217/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-27 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-420-381/2018.).
Vertintina, kad servitutas turi būti atlygintinas.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant dėl servituto atlygintinumo remiasi, pirma, kompensacijos proporcingumo tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimams ir kompensavimo realumo principais, t.y. atlyginimas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti proporcingas jo patiriamiems turtiniams praradimams, ir, antra, ar dėl nustatytos vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydžio nesusidarys sąlygos vienai iš šalių nepagrįstai praturtėti ( LAT nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-190-916/2017).
Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei susiformavusią teismo praktiką, teismo vertinimu, kompensacija už servitutą gali būti vienkartinė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymo nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (LAT 2009-05-29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-2/2009.). Apribojus savininko teises, turi būti sprendžiamas nuosavybės teisės apribojimui adekvačios kompensacijos priteisimo klausimas, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis būtų neproporcingai iškreipta, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis.
Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad VĮ Registų centras duomenimis (2021-12-16 d. išrašas) atsakovui priklausančio 1200 kv. m. bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, remiantis masiniu vertinimu, yra 46 629, t.y. 1 aro vertė 3 886 Eur, o 1,31 aro kaina sudaro 5051 Eur (3886 Eur x 1,31 =5051 Eur). Pagal atsakovo pateiktus teismui skelbimus internetiniame tinklalapyje www.aruodas.lt panašių žemės sklypų panašioje vietovėje vertė yra didesnė (b.l. 17-18, dok-233940). Tokiu būdu atsakovo nurodyta 5000 Eur kompensacijos kaina yra pagrįsta VĮ Registrų centras masinio vertinimo skaičiavimu bei panašių žemės sklypų rinkos kaina, yra adekvati ir protingą už 1,13 aro kelio servitutą, todėl iš ieškovės priteistina atsakovo naudai.
Teismas nesutinka su ieškovės atstovo argumentu, išdėstytu 2022-01-11 d. teisminio nagrinėjimo metu, jog reikalavimą dėl kompensacijos už servitutą priteisimą (5000 Eur) atsakovas privalo reikšti priešieškinį. Taip, Vilniaus apygardos teismo 2014-05-30 d. nutartyje civ.byloje 2A-1821-611/2014 (12 puslapyje) buvo išaiškinta, kad už servituto nustatymą priteistinos kompensacijos dydis yra įrodinėjama aplinkybė civ.byloje, kompensacijos dydį atsakovai turi teisę įrodinėti, nepareikšdami priešieškinio, o teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, turi įvertinti abiejų šalių pateiktus įrodymus ir kompensacijos reikalavimas nelaikytinas priešieškinio tenkinimu.
O tais atvejais, kai ieškinyje toks siūlymas nenurodytas, teismas gali vertinti ieškinio pareiškimą kaip ieškovo prašymą nustatyti neatlygintiną servitutą (LAT 2014-05-05 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2014).
Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo spręsti, kad kompensacijos už kelio servituto kainą turi būti mažintina 50 proc., t.y. susidaryti 2500 Eur (5000 Eur x 50 proc.), nes kelio servitutu naudosis ir atsakovas. Pažymėtina, kad kelio servitutas atsakovui nereikalingas ir nebūtinas, o poreikis reikšti tokį reikalavimą iškilo ieškovei, kuri neturi privažiavimo prie savo žemės sklypo, todėl kompensacijos dydis 50 proc.nemažintinas, ieškovės prašymas šioje dalyje atmestinas.
Teismas taip pat nesutinka ir su kitu su ieškovės argumentu, kad atsakovas gavo kompensaciją jam paskiriant didesnį žemės sklypų plotą, todėl kompensacijos neprivalo mokėti, nes tam patvirtinančių įrodymų nepateikta (CPK 178 str.).
Pažymėtina ir tai, kad CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, teismo vertinimu, ieškovė savo teiginio dėl jau atlygintos atsakovui kompensacijos neįrodė, be to, ir 2015-02-10 d. žemės sklypų padalijimo sutarties 3.2.2. p. buvo numatyta nustatyti 131 kv. m ploto servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, kuris žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „SI“ bei skaičiais ir linijomis 2, 3, 4, 5, 2.
Teismo prerogatyva yra teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, nepriklausomai, ar jomis remiasi ieškovas ir kiti proceso dalyviai (LAT 2012-12-21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-589/2012).
Proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali visiškai arba iš dalies pripažinti ieškinį, taip pat pareikšti priešieškinį. Taigi ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigą (LAT 2013-05-23 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-299/2013).
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas atsakovo reikalavimas dėl vienkartinės kompensacijos priteisimo tenkintinas, ieškinys tenkintinas iš dalies.
Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis
CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
CK 98 str. 1 d. taip pat numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Ieškovas patyrė 75 Eur žyminio mokesčio bei 1500 Eur advokato išlaidų.
Atsakovas patyrė 1020 Eur (600 Eur +420 Eur) advokato išlaidų.
Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistina 75 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai (CPK 79 str, 80 str., 93 str. 1 d.).
Teismas, atsižvelgiant į tai, kad elektroninė byla nesudėtinga, yra vieno tomo, bylos trukmę, byla gauta 2021-09-01 d. ir nagrinėjama iki šiol, į tai, kad ieškovės advokato išlaidos susidarė už procesinių dokumentų/atsiliepimų parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, rašytinius paaiškinimus, taip pat byloje buvo 4 posėdžiai, kuriuose ieškovę atstovavo advokatas, ieškinys patenkintas iš dalies, todėl teismas priteisia iš atsakovo 1500 Eur advokato pagalbai apmokėti ieškovės naudai, išlaidų dydis neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. ). Teismo vertinimu, iš esmės ieškinys dėl servituto nustatymo buvo patenkintas visiškai, ginčas neturtinis, atsakovo advokato išlaidos susidarė dėl pastarojo atsisakymo sudaryti notarinę kelio servituto sutartį, todėl nors ieškinys patenkintas iš dalies (priteisiant iš ieškovo piniginę kompensaciją atsakovui ), atsakovo advokato išlaidos neatlygintinos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 1,75 Eur.
CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti Z. A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 131 kv.m. ploto servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, kuris žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „S1“ bei skaičiais ir linijomis: 2, 3, 4, 5, 2;
Priteisti iš atsakovo Z. A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas-75 Eur žyminio mokesčio, 1500 Eur advokato išlaidų ieškovės G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Atsakovo Z. A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.