- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- e2A-1046-656/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24258-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- G. T.
- Atsakovas
- Z. A. G.
- Kategorijos
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) Z. A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civilinėje byloje pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovui Z. A. G. dėl servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 131 kv.m. ploto servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, kuris žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „S1“ bei skaičiais ir linijomis: 2, 3, 4, 5, 2; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas - 75 Eur žyminio mokesčio, 1500 Eur atstovavimo išlaidų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo tvirtinimu, ieškiniu prašoma nustatyti neatlygintiną kelio ir komunikacijų tiesimo servitutą per atsakovui priklausantį žemės sklypą, kas neatitinka CK 4.129 straipsnio nuostatų dėl atsiradusių nuostolių atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka, t. y. galimybės sutartimi nustatyti prievolę viešpataujančio daikto savininkui - nagrinėjamu atveju ieškovei - mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui.
II. Teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 27 d. sprendimu: ieškinį patenkino iš dalies; nustatė atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 131 kv.m. ploto servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, kuris žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „S1“ bei skaičiais ir linijomis: 2, 3, 4, 5, 2; priteisė iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas -75 Eur žyminio mokesčio, 1500 Eur advokato išlaidų; atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 28 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės 5000 Eur kompensaciją atsakovo naudai už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytą 131 kv. m. ploto servitutą.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 75 Eur žyminio mokesčio bei 1500 Eur advokato išlaidų, o atsakovas patyrė 1020 Eur (600 Eur +420 Eur) advokato išlaidų.
6. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 75 Eur žyminio mokesčio ir 1500 Eur advokato išlaidų (CPK 79 str, 80 str., 93 str. 1 d.). Teismas netenkino atsakovo prašymo dėl advokato išlaidų atlyginimo motyvuodamas tuo, kad, nors ieškinys patenkintas iš dalies (priteisiant iš ieškovės piniginę kompensaciją atsakovui), tačiau iš esmės ieškinys dėl servituto nustatymo buvo patenkintas visiškai, ginčas neturtinis, atsakovo advokato išlaidos susidarė dėl pastarojo atsisakymo sudaryti notarinę kelio servituto sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
7. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsakovui priteisiant iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
7.1. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikoma CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis, kuri leidžia teismui nukrypti bendrų taisyklių. Iš bylos duomenų matyti, kad abiejų šalių pozicijos dėl servituto nustatymo buvo aiškiai išreikštos dar iki ieškovės kreipimosi į teismą: ieškovė norėjo nustatyti neatlygintiną servitutą, atsakovas neprieštaravo servituto nustatymui, tačiau norėjo gauti už jį kompensaciją. Teismas priėmė sprendimą iš esmės patvirtinant būtent atsakovo poziciją, o tai reiškia, kad ieškovė piktnaudžiavo savo teise kreiptis į teismą, nes servituto nustatymo klausimą galėjo išspręsti gera valia atsakovo siūlomomis sąlygomis neteismine tvarka.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimo argumentai:
8.1. Teismas tinkamai taikė CPK 93 straipsnio normą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes ieškovės procesinis elgesys laikytinas tinkamu.
8.2. Atsakovas klaidina teismą nurodydamas, kad tarp šalių ginčo dėl servituto nustatymo nebuvo. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovė siūlė nustatyti servitutą šalių susitarimu, tačiau jis su tuo nesutiko. Atsakovas nors ir nurodė, kad nori kompensacijos už servituto nustatymą, tačiau, iki kol ieškovė nesikreipė į teismą, neįvardijo konkrečios sumos, kurios jis pageidauja. Byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą jis būtų įvardijęs jo pageidaujamą gauti kompensaciją už servituto nustatymą. Pirmą kartą jo pageidaujamos kompensacijos dydis buvo nurodytas tik teismo procesiniame dokumente ir net ne atsiliepime į ieškinį, o tik 2022-12-16 rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos pateikė kelios dienos iki teismo posėdžio. Būtent tokie atsakovo veiksmai ir sąlygojo, kad šalių ginčas buvo perkeltas į teismą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Byloje nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumas ir pagrįstumas.
11. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
12. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato galimybę nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
13. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį patenkinęs iš dalies bei patenkinęs atsakovo prašymą dėl 5000 Eur kompensacijos už servituto nustatymą priteisimo, ieškovei priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas tokį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pripažįsta nepagrįstu ir neatitinkančiu CPK 93 straipsnio reikalavimų.
14. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės atstovas atsakovui 2021-07-13 pasiūlymu bei 2021-07-30 raštu išreikštu pasiūlymu atsakovui pasiūlė susitarti dėl kelio servituto. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas neprieštaravo servituto nustatymui, tačiau pageidavo gauti už servituto nustatymą piniginę kompensaciją. Ieškiniu ieškovė taip pat siekė nustatyti atsakovo nuosavybės teise valdomoje žemėje neatlygintiną servitutą.
15. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminėje šalių bendravimo stadijoje bei bylos iškėlimo metu ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos dėl neatlygintino servituto nustatymo. Atsakovas tiek iki bylos iškėlimo, tiek iškėlus bylą, neprieštaravo servituto nustatymui, tačiau pageidavo gauti už servituto nustatymą piniginę kompensaciją. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškinys dėl servituto nustatymo iš esmės buvo patenkintas visiškai, o atsakovo advokato išlaidos susidarė dėl pastarojo atsisakymo sudaryti notarinę kelio servituto sutartį.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent ieškovės elgesys lėmė teisminį procesą, ieškovei nesutikus kompensuoti atsakovui dėl sevituto atsakovo žemėje nustatymo. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad atsakovas ikiteisiminėje stadijoje nenurodė kompensacijos dydžio, taip pat jo nenurodė atsiliepime ieškinį, nesudaro ieškovės kaltės dėl teisminio proceso kilimo vertinti kitaip nei jau buvo įvardinta. Ieškovė nepagrindė, kokią reikšmę kompensavimo sumos nurodymas galėjo turėti šalių santykiams, nes, kaip jau minėta, ieškovė kategoriškai nesutiko su tuo, kad už servitutą būtų kompensuojama. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas prašė nustatyti 5000 Eur vienkartinę kompensaciją už servitutą. Teismas prašomą kompensacijos dydį pripažino pagrįstu ir tenkintinu.
17. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi tuo, kad atsakovas ikiteisiminėje stadijoje nenurodė kompensacijos dydžio, taip pat jo nenurodė atsiliepime ieškinį, todėl teisminis procesas buvo inicijuotas dėl atsakovo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus argumentus laiko pagrįstais tik iš dalies. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė kategoriškai nesutiko kompensuoti atsakovui dėl sevituto atsakovo žemėje nustatymo, ką patvirtina ir pateikto ieškinio reikalavimai. Atsakovas, neįvardindamas kompensacijos dydžio, taip pat elgėsi nekonstruktyviai. Todėl dėl teisminio proceso kaltė yra abiejų šalių.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, kuomet ieškinys dėl servituto nustatymo buvo tenkintas iš dalies, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytina, kad ieškinys tenkintas 50 procentų, todėl atitinkamai perskirstytinos pirmosios instancijos bylinėjimosi išlaidos.
19. Ieškovas patyrė 75 Eur žyminio mokesčio bei 1500 Eur advokato išlaidų. Atsakovas patyrė 1020 Eur (600 Eur +420 Eur) advokato išlaidų. Sudengus priešpriešinius reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistina 37,50 Eur žyminio mokesčio ir 240 Eur atstovavimo išlaidų, viso 277,50 bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylos baigties
20. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, tačiau patikslintina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: ieškovei iš atsakovo priteistina 37,50 Eur žyminio mokesčio ir 240 Eur atstovavimo išlaidų, viso 277,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
21. Apeliantas pateikė duomenis, kad patyrė 33,75 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kitų išlaidų pagrindimo nepateikė. Ieškovė patyrė 300 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.
22. Apelianto prašymas tenkintas 50 procentų. Todėl, sudengus priešpriešinius reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistina 133,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, tačiau patikslinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: priteisti iš atsakovo Z. A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 277,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Z. A. G. ieškovės G. T. naudai 133,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.