Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. M. prašo panaikinti antstolės Marijos Gaivenės 2016-08-02 patvarkymą Nr. S16-12707 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitose.

Antstolė Marija Gaivenė 2016-09-21 patvarkyme Nr. S16-15875 atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, kad 2016-09-21 antstolės Marijos Gaivenės kontoroje gautas R. M. skundas dėl areštuotos sąskaitos, esančios laisvės atėmimo įstaigoje ir išskaičiuojamųjų piniginių lėšų grąžinimo, kuriame skundžiamas 2016-08-02 patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Skundžiamas procesinis dokumentas buvo priimtas 2016-08-02, o skundas antstolės kontoroje gautas 20109-21, t. y. praleidus LR CPK 612 str. numatytą 20 dienų skundo padavimo terminą. panaikinti areštą skolininkui priklausančioms lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Skundo antstolė netenkino dėl to, jog skundžimasis procesinis dokumentas buvo priimtas 2016-03-29, o skundas antstolės kontoroje gautas 2016-05-27, t. y. praleidus CPK 612 str. numatytą 20 dienų skundo padavimo terminą bei nenurodė priežasčių dėl ko terminas buvo praleistas bei šio termino atstatyti neprašė.

Skolininkas skunde nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016, antstolė neturi teisės išieškoti iš jo turimų pinigų sumos, kuri neviršija Vyriausybės nustatytą 1 MMA (350 Eur), todėl prašė antstolės panaikinti sąskaitai, esančiai įkalinimo įstaigoje, areštą bei grąžinti galimai nurašytas lėšas. Netenkindama skundo antstolė nurodė, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, savaime nereiškia, kad iš skolininko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio - CPK 668 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintas išieškojimo draudimas taikomas tik vienintelėms skolininko lėšoms, neviršijančioms vienos minimalios mėnesinės algos. Priešingu atveju, skolininko sąskaitoje laikant ne didesnę nė viena minimali mėnesinė alga sumą ir tą sąskaitą nuolat papildant pinigų įnašais, neviršijančiais Vyriausybės nustatytos MMA sumos, išieškojimas taptų neįmanomas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas nurodo, kad negalima nukreipti išieškojimo į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Tai reiškia, kad antstoliui nustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Tokia situacija galimai susiklostytų vykstant antstoliui pas skolininką į namus ir areštuojant jo turimus grynuosius pinigus. Atkreipė dėmesį, kad aptariamu atveju skolininkui priklausančios piniginės lėšos yra gautinos iš trečiųjų asmenų (skolininko tėvų, draugų). CPK 668 straipsnyje 1 dalyje numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius (esminius ir gyvybiškai svarbius) skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Turtas, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas, detalizuotas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte. Į šį sąrašą patenka namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims, maisto produktai, kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną, bei asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės. Taip pat pažymėjo, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas reglamentuotas BVK 173 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; neturintys drabužių nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte reglamentuota, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų bei nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra. Be to, neturintiems drausminių nuobaudų nuteistiesiems yra skiriamos išmokos, todėl, antstolės nuomone, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių tenkinimas. Nurodė, jog CPK 739 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių negalimas priverstinis išieškojimas, o pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigoje gaunamos lėšos iš artimųjų ar iš įstaigos administracijos nė vienai iš šių kategorijų nepriklauso, todėl, antstolės nuomone, iš jų išieškojimas galimas.

Skundas netenkintinas.

Dėl skundo padavimo termino praleidimo.

Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą. Antstolio patvarkymai vadovaujantis CPK 512 straipsniu gali būti skundžiami per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, yra atnaujinamasis terminas, kurį, praleidus dėl svarbių priežasčių, teismas gali atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008).

Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0007/13/01101, medžiagos antstolė M. Gaivenė 2016-08-02 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui R. M. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje skolininko lėšas. Šis patvarkymas skolininko laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje – Lukiškių tardymo izoliatoriuje buvo gautas 2016-08-08. Todėl darytina išvada, skolininkas apie skundžiamą patvarkymą sužinojo patvarkymo gavimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime dieną, t.y. 2016-08-08. Todėl skundą pareiškėjas pateikti galėjo iki 2016-08-28 dienos. Dėl kokių priežasčių skundo padavimo terminas pareiškėjas nenurodė bei neprašė praleisto termino atnaujinti, todėl laikoma, jog R. M. 2016-09-19 skundas dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuoti asmeninių piniginių lėšų grąžinimo paduotas praleidus įstatymu nustatytą 20 dienų skundo padavimo terminą.

Dėl skundo esmės.

Antstolės Marijos Gaivenės kontoroje yra vykdomos vykdomoji byla Nr. 0007/13/01101, pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2013-08-20 išduotą vykdomąjį raštą dėl 44,36 Eur skolos išieškojimo A. S..

Iš vykdomojoje byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad pareiškėjas (skolininkas) R. M. atlieka bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Pareiškėjas, iš esmės ginčija patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir, remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 punkto nuostatomis, nesutinka su skolos (išlaikymo) išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Jo manymu, vykdymas nepagrįstai nukreiptas į jo turimas lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurių suma yra mažesnei kaip 1 MMA.

Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Teismas pažymi, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal SVI 93.6. punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pagal CPK 739 straipsnį, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjo piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Antstolė M. Gaivenė Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui nusiųstame 2016-08-02 patvarkyme Nr. S1-12706 dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Taigi, antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė Marija Gaivenė pagrįstai 2016-08-02 priėmė patvarkymą Nr. S16-12707 vykdyti išieškojimą iš skolininkui (pareiškėjui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjo skundas yra paduotas praleidus skundo padavimo terminą bei yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsnio 5 dalimi, 510, 512, 513 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. M. skundo dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.