Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. gynėjos advokatės Neringos Grubiauskienės (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus be prižiūrinčios bausmės vykdymą įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per 6 mėnesių laikotarpį atlyginti padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio, t. y. 250 eurų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 6 mėnesių sumokėjimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. nuteista už tai, kad 2020 m. kovo 2 d. apie 19.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini) , prieškambaryje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė S. K. į nugarą, po ko S. K. iš dešinės rankos ištraukė medinę lazdą ir lazda sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip penkis smūgius į nugarą, pilvą ir kairį šoną, o nuo smūgių nukentėjusiajai nukritus ant grindų, medine lazda sudavė vieną kartą į kairį šoną, tuo padarydama S. K. poodinę kraujosruvą krūtinės kairiame šone, kairės pusės X, XI šonkaulių lūžius, odos nubrozdinimus dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir kairiame dilbyje, tokiu būdu tyčia nesunkiai sužalojo žmogų.

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendyje konstatuota, kad A. M. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jai inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl ji pripažinta kalta padariusi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

3. Nuteistosios gynėja advokatė N. Grubliauskienė skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. M. išteisinti, jai nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistosios kaltę iš esmės grindė nukentėjusios S. K. parodymais, kurie teisme buvo pagarsinti dėl nukentėjusiosios mirties. Tai yra nuteistosios kaltė įrodinėta nukentėjusiosios, kuriai nuteistoji ir jos gynėja neturėjo galimybės užduoti klausimus, parodymais. Dėl tos priežasties byloje liko prieštaravimų, kurių teismas nepašalino, tačiau, jie, kaip to reikalauja įstatymas, nebuvo traktuoki nuteistosios naudai. Kaltinime nurodoma, kad sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti buto prieškambaryje, tą konstatavo ir teismas, tačiau kokiu pagrindu nurodyta ši aplinkybė neaišku. Iš teisme pagarsintų nukentėjusiosios S. K. parodymų, neminima vieta, kurioje ji neva tai buvo sužalota nuteistosios ir kur nugriuvo. Liudytojas A. P. nurodė, kad jis rado gulinčią savo motiną ant grindų jos kambaryje prie spintos. Aplinkybę, kad užkliuvusi už lovos krašto S. K. nugriuvo savo kambaryje, nurodė ir nuteistoji.

3.2. Skunde nurodoma, kad teismas padarė tik prielaidomis grįstą išvadą, jog nėra abejonių, kad nukentėjusioji buvo sumušta lazda, o ne susižalojo krisdama, kadangi ant nukentėjusiosios plaštakos nugarinio paviršiaus nustatytas puslankio formos nubrozdinimas, atitinka teismo posėdyje apžiūrėtos lazdos rankenos formą. Tačiau tai, kad nukentėjusioji ne kartą buvo kritusi, patvirtino tiek liudytojas A. P., tiek liudytoja I. T., su kuriais nukentėjusioji artimai bendravo - sūnus kartu gyveno, o su seseria reguliariai susiskambindavo, ši lankydavo nukentėjusiąją. Būtent liudytoja I. T. parodė, kad 2020 metų kovo mėnesį jai sesuo pasakė, kad eidama užkliuvo koja, griuvo ir turbūt susilaužė šonkaulį. Liudytoja nurodė, kad jos sesuo sirgo senatvine demencija, kad jai buvo blogai su psichika.

3.3. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas Ž. M. paaiškino, kad sužalojimai S. K. galėjo būti padaryti lazda, tačiau jis nurodė, kad tokius sužalojimus galima patirti ir griūvant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą, jis negali pasakyti ar daiktas judėjo link kūno, ar kūnas link daikto. Ekspertas nurodė, kad tokie sužalojimai nebūdingi griūvant ant plokščio neriboto paviršiaus, sužalojimai būdingi kitiems bukiems ribotiems daiktams, tai gali būti stalas, lazda, kumštis, koja, lovos kampas. Ekspertas nurodė, kad nubrozdinimas plaštakos nugariniame paviršiuje buvo puslankio formos, kad tiriamoji sakė, kad lazdos rankena sudavė, lazdos galas yra apvalus, tai ja sudavus, toks puslankio formos nubrozdinimas ir gautųsi, tačiau ekspertas nurodė, kad jis tik darė prielaidą, tačiau negali pasakyti, kad buvo būtent ta lazda suduota. Kaip matyti, nors ekspertas tik darė prielaidą, kad sužalojimas galėtų būti padarytas apvaliu lazdos galu, tačiau teismas padarė išvadą, kad puslankio formos sužalojimas atitinka lazdos rankenos formą. Advokatės teigimu, su tokia teismo išvada negalima sutikti, kadangi nukentėjusioji nei pareiškime, nei apklausos metu apie tai, kad jai smūgiai lazda buvo suduoti į rankas nenurodė, tokios nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės nėra fiksuotos specialisto išvadoje, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo padaryti tokią išvadą.

3.4. Skunde teigiama, kad į bylą buvo pateikta pažyma, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai diagnozuota aterosklerozinė demencija dėl smegenų kraujotakos sutrikimo. Joje nurodoma, kad ligonei po persirgto išeminio insulto mąstymas ir orientacija laike ir vietoje labai sutrikusi, kontaktas abejotinas, nelaiko šlapimo ir beveik nevaikšto ir serga porą metų. Nukentėjusiosios sesuo teisme nurodė, kad dėl senatvinės demencijos sesuo blogai orientavosi, mėgo kaltinti aplinkinius, dėl to jautė pasitenkinimą. Skundo autorės vertinimu, iš to seka, kad apkaltinamasis nuosprendis nuteistosios atžvilgiu buvo priimtas remianti išimtinai nukentėjusiosios parodymais, kurių patikrinti teisme nebuvo galimybės dėl to, kad nukentėjusioji mirė, o kiti įrodymai tėra išvestiniai, t.y. perpasakoti iš nukentėjusiosios žodžių. Skunde taip pat pažymima, kad tiek nuteistoji, tiek liudytojai A. P., I. T. nurodė, kad nukentėjusiosios ir nuteistosios santykiai buvo labai geri, jos daug metų bendravo, niekada nebuvo turėjusios jokių konfliktų. Tai, kad nuteistoji neatliko jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, leidžia spręsti ir nukentėjusiosios pozicija dėl civilinio ieškinio - S. K. iš karto pareiškė, kad jokio civilinio ieškinio nereikš.

3.5. Advokatė mano, kad teismas nepašalinęs abejonių, negalėjo teisingai įvertinti visų bylos aplinkybių, padaryti motyvuotų ir pagrįstų išvadų dėl vienų įrodymų atmetimo ar pripažinimo, negalėjo prieštaringais įrodymais ar abejonėmis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio, o abejonių netraktuoti nuteistojo naudai, nes tai prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad byloje nesurinkta A. M. kaltės įrodymų, todėl ji turi būti išteisinta, kaip nepadariusi BK 138 str. 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistosios gynėjos advokatės N. Grubliauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistosios A. M. gynėjos advokatės N. Grubliauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistosios advokatė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistosios kaltę iš esmės grindė tik nukentėjusiosios S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie yra prieštaringi, jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai, be to, apeliacinės instancijos teisme gynyba iškėlė abejonę dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo dėl jos psichinės būklės įvykio metu bei išreiškė prašymą paskirti nukentėjusiajai S. K. pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, ar nukentėjusiosios parodymai gali būti laikomi įrodymu byloje.

8. Teisėjų kolegija, siekdama išsamiai išanalizuoti byloje esančius duomenis ir pašalinti bet kokius prieštaravimus bei keliamas abejones, atnaujino įrodymų tyrimą ir paskyrė S. K. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

9. Iš teismui pateiktos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-117/2022, matyti, kad ekspertas atsakė į pateiktus klausimus: 1. S. K. tiriamos veikos padarymo metu, t. y. 2020 m. kovo 2 d., psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. 2. S. K. tiriamos veikos metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 3. S. K. pagal esamą sveikatos būklės galėjo būti apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir duoti teisingus parodymus. 4. S. K. pagal esamą sveikatos būklę, kalbėdama apie įvykį ir duodama parodymus, galėjo duoti parodymus. Išvados dėl S. K. psichinės būklės buvo padarytos tyrimo metu įvertinus ekspertui pateiktą medicininę dokumentaciją, iš kurios žinoma, jog S. K. 2014-09-22 buvo konsultuota gydytojo psichiatro VŠĮ LSMUL KK Nervų sistemos ligų ambulatoriniame skyriuje dėl nerimo, nemigos, greito nuovargio. Buvo rekomenduota atlikti psichologinį kognityvinių funkcijų bei emocinį tyrimą, atliktame tyrime (protinės būklės mini tyrimas MMSE- 21 balas) - lengvas pažinimo sutrikimas. Buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas- Lengvas kognityvinis sutrikimas (F06.7). Buvo rekomenduota gydyti arterinę hipertenziją, Cukrinį diabetą. 2014-10-06, 2017-10-02 atliktose galvos smegenų kompiuterinėse tomografijose - vidutiniškai išreikšti kraujagyslinės enecefalopatijos požymiai. 2014-10-21 buvo palikta anksčiau nustatyta diagnozė- Lengvas kognityvinis sutrikimas (F06.7). 2017-12-19 atliktame galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrime- ženklūs kraujagyslinės encefalopatijos požymiai, saikūs atrofinio pobūdžio galvos smegenų pakitimai. Nuo 2018-03-26 S. K. ambulatoriškai lankėsi Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio psichikos sveikatos centre- 2018-03-26 įraše atžymima, kad atvykusi skundėsi miego sutrikimais, mato mašinas (nakties metu), buvo diagnozuota- Organinė haliucinozė (pagal TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai- psichikos sutrikimas, kuriam būdingos nuolatinės ir pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ir klausos, esant nesutrikusiai sąmonei, kritika paprastai išlieka, nėra jokio ryškaus intelekto kritimo). Buvo skiriami medikamentai. Lankėsi ambulatoriškai pas psichiatrą 2018 metų kovo- liepos mėn. laikotarpyje. Paskutinį kartą buvo atvykusi 2018-07-05. 2020-09-22 – 2020-09-30 besigydant kardiologijos skyriuje buvo konsultuota neurologo dėl įtariamo galvos smegenų kraujotakos sutrikimo. 2020-09-28 buvo konsultuota psichiatro, nustatyta diagnozė ( F06.9). Nepatikslintas sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfuncijos ir somatinės ligos. 2021-01-12– 2021-01-28 gydyta stacionare dėl įtariamos šlapimo takų infekcijos, gydymo metu būklė pablogėjo, ir 2021-01-28 konstatuota S. K. mirtis. Ekpertizės akte Teismo psichiatras ekspertas nurodė, kad, apibendrinant turimą medicininę dokumentaciją, baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, nėra jokių objektyvių duomenų, kad 2020 m. kovo 2 d. S. K. sirgo psichikos sutrikimu.

10. Nuteistosios gynėja ir po ekspertizės atlikimo laikėsi pozicijos, kad abejonės dėl nukentėjusiosios būklės nepašalintos, nes ji lankėsi pas psichiatrus, jai buvo nustatyta psichikos sutrikimų. Kolegija neturi pagrindo abejoti teismo psichiatro eksperto S. S. atlikto tyrimo, nustatant S. K. psichikos būklę analizuojamo įvykio metu, teisėtumu bei išvadų teisingumu. Eksperto išvados motyvuotos, atliktas tyrimas abejonių nekelia, kaip matyti iš aprašomosios ekspertizės akto dalies, buvo išanalizuoti ir įvertinti visi S. K. iš gydymo įstaigų gauti medicininiai dokumentai, tame tarpe ir dokumentai, susiję su jos psichine būsena bei gydymu, tačiau konstatuoti sutrikimai bei nustatytos diagnozės nedavė pagrindo išvadai, kad 2020 m. kovo 2 d. S. K. būtų sirgusi psichikos sutrikimu. Remiantis aptartu, nėra jokio objektyvaus pagrindo nesiremti Teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadomis. Ekspertizės akto išvados duoda pagrindą konstatuoti, kad S. K. parodymai teisiniu požiūriu laikytini įrodymais.

11. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nesutinka su advokatės N. Grubliauskienės skundo argumentu, kad nukentėjusiosios S. K. parodymai yra nepatikimi, nes ji buvo apklausta tik ikiteisminio tyrimo metu ir nuteistoji bei jos gynėja neturėjo galimybės jai užduoti klausimus, liko nepašalinti neaiškumai ir prieštaravimai. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog proceso dalyvis nebuvo apklaustas bylą nagrinėjant teisme, neduoda pagrindo jo parodymais nesivadovauti. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018). Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas. Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusiosios S. K. nebuvo galimybės apklausti dėl to, jog ji mirė, todėl BPK 276 straipsnio taisyklių pagrindu, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė teisme apklaustų liudytojų parodymais, rašytiniais bylos įrodymais, o BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų nukentėjusiosios S. K. parodymais vadovavosi tiek, kiek jie atitiko kitus bylos įrodymus, ištirtus teisme.

12. Iš 2020 m. kovo 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad S. K. parodė, jog 2020 m. kovo 2 d. jos bute, tarp jos ir A. M. kilo konfliktas, kurio metu pastaroji rankų kumščiais vieną kartą trenkė nukentėjusiajai į nugarą, ir iš jos dešinės rankos pagriebusi lazdą ne mažiau kaip penkis kartus lazdos viršutinę dalimi, už kurios laikoma lazda, trenkė jai į nugarą, pilvą ir kairį šoną, nuo smūgių ji nukrito ant žemės, o pastaroji toliau trankė ją su lazda ir bandė atimti rankoje laikytą telefoną. Į medicinos įstaigą tą dieną ji nesikreipė, nes manė, kad skausmas praeis, tačiau ryte atsibudus pamatė, kad ji negali išlipti iš lovos nuo didžiulio skausmo kairėje kūno pusėje ties šonkauliais. Jos sūnus jai padėjo išlipti iš lovos ir iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Nuvykus į gydymo įstaigą paaiškėjo, kad jai yra kairėje pusėje 10-11 šonkaulių priekinių galų netoli kremzlės lūžiai. Dėl patirtų fizinių sužalojimų vėliau ji žada kreiptis į Valstybinės teismo medicinos Kauno skyrių, kad jai būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. (1 t., b. l. 14-25).

13. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 6 d. apklausos metu, nukentėjusioji S. K. parodė, kad 2020 m. kovo 2 d. apie 19 val. pas ją į svečius atėjo A. M.. Dar bestovint koridoriuje, ji iš karto pradėjo pulti žodžiu, ant jos rėkė. S. K. prašė jos išeiti iš namų. Tada A. M. supyko, rankos kumščiu, vieną kartą sudavė jai į nugarą, po to A. M. iš jos dešinės rankos pagriebė lazdą, ir ja ne mažiau kaip 5 kartus sudavė jai į nugarą, pilvą ir kairį šoną. Nuo smūgių ji nugriuvo ant grindų. Kaip tiksliai nugriuvo, nepamena, lyg ant kelių ir rankų. Tada A. M. dar vieną kartą sudavė lazda jai į kairį šoną. Tuo metu, kai ją mušė, S. K. visą laiką laikė kairėje rankoje telefoną. Jai nugriuvus sakė, kad iškvies policiją, tada A. M. bandė atimti jos telefoną, tačiau ji pašaukė sūnų. Girdėjo, kad jis atidarė balkono duris, ir A. M. supratusi, kad ateis sūnus, išėjo. Sūnui atėjus jis ją pakėlė nuo grindų, ji jam papasakojo, kas nutiko. Į gydymo įstaigą tą dieną nesikreipė, policijos nekvietė, nes nenorėjo pridaryti A. M. problemų. 2020 m. kovo 3 d. ryte jai labai skaudėjo kairę kūno pusę, negalėjo išlipti iš lovos, todėl sūnus iškvietė greitąją. Ją pristatė į LSMUL KK, kur gydytojui pasakė, kas nutiko ir, matyt, gydytojas apie tai pranešė policiją. Gydymo įstaigoje jai nustatė šonkaulių lūžius. Ji buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus. Civilinio ieškinio A. M. nereikš (1 t., b. l. 29-31).

14. Kaip matyti iš S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, juose ji nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką. Iš 2020 m. kovo 4 d. – balandžio 8d. specialisto išvados Nr. G704/2020 (02) matyti, kad S. K. konstatuoti sužalojimai: poodinė kraujosruva krūtinės kairiame šone, kairės pusės X, XI šonkaulių lūžiai, odos nubrozdinimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir kairiame dilbyje. S. K. dėl šonkaulių lūžių padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus krūtinės kairę pusę, dešinės plaštakos nugarinį paviršių ir kairį dilbį, mažiausiai 3 (trimis) trauminiais poveikiais, tiek sudavus smūgius kietais bukais daiktais, tiek atsitrenkus į tokio pobūdžio daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (1 t., b. l. 47-48). Aplinkybę, kad specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuotus sužalojimus ji patyrė būtent jos nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir kiti bylos duomenys. Iš ROIK pranešimo matyti, kad 2020 m. kovo 3 d. 14.00 val. policijos įstaigoje gautas pranešimas, kad dėl šonkaulių lūžių greitoji medicinos pagalba atvežė S. K., kuri medikams nurodė, jog ją namuose sumušė pažįstama moteris (1 t., b. l. 26). Iš 2020 m. balandžio 9 d. VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties rašto Nr. MK-144 (6.9) matyti, kad 2020 m. kovo 3 d. 10.49 val. stotyje buvo registruotas kvietimas adresu Savanorių pr. 298-62, Kaune pacientei S. K.. Pridėtas garso įrašas (1 t., b. l. 80). Iš 2020 m. balandžio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas greitosios medicinos pagalbos pateiktas garso įrašas kviečiant medicinos pagalbą, padaryta stenograma. Paskambinęs vyras, kalbėdamas su operatore perduoda telefoną moteriai, kuri nurodo: „<...> Atsitiko tai, kad atėjo ir sužinojo, kad pardaviau butą, reikalauti pinigų visai neteisėtai. Kitai daviau 1000 kaip susitariau, kad surado žmogų, o jinai tenai giminaitė atėjo <...> su lazda išvanojo ir viskas. Sužalojimas, aš su lazda vaikštau, staiga ištraukė lazdą ir atvanojo, ir dabar vat negaliu įkvėpti net ir iš lovos išlipti“ (1 t., b. l. 83-85).

15. Kaip matyti ir iš A. M. parodymų, ji neneigė 2020 m. kovo 2 d. dalyvavusi konflikte su S. K., tačiau nurodė, kad nukentėjusioji nugriuvo pati, jai smūgių nesudavė. Apeliaciniame skunde ši pozicija taip pat palaikoma ir teigiama, kad tai, jog nukentėjusioji ne kartą buvo kritusi, patvirtino tiek liudytojas A. P., tiek liudytoja I. T., kurie su ja artimai bendravo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors liudytojai A. P. ir I. T. nurodė, kad S. K. yra ne kartą kritusi, tačiau tai neįrodo, jog šioje byloje tiriamo įvykio metu konstatuotus sužalojimus ji patyrė būtent kritimo metu, taigi, šios aplinkybės apeliantės ginamosios kaltės taip pat nepaneigia. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad jai konfliktuojant su A. M., ši sudavė S. K. lazda, dėl ko ji nukrito ant žemės, patvirtina ir liudytojo A. P. parodymai, kad įvykio dieną, kai pas jo mamą buvo atėjusi A. M., jis girdėjo kaip jos abi konfliktavo, o kai A. M. išėjo, jis rado mamą gulinčią ant grindų. Pradžioje mama nieko nesakė, bet vėliau mama išsikvietė policiją, pasakė, kad A. M. jai trenkė su lazda, nes jos susipyko.

16. A. M. kaltę apeliaciniame skunde siekiama paneigti ir tuo, kad ekspertizės akte bei teisme pasisakęs ekspertas negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad smūgiai buvo suduoti lazda. Kaip matyti iš eksperto Ž. M. paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės dėl sužalojimų jam nekėlė įtarimų, nes suduodant lazda galima padaryti šonkaulių lūžius. Ekspertas taip pat paaiškino, kad tokius sužalojimus įmanoma patirti ir griūnant bei atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Nugriūnant tik ant žemės tokie sužalojimai nelabai galėtų atsirasti, nes jie būdingi kitiems bukiems ribotiems daiktams. Tai gali būti stalas ar lazda, kaip buvo šiuo atveju nurodyta, arba kumštis, koja, lovos kampas. Buvo toks nubrozdinimas plaštakos nugariniame paviršiuje puslankio formos, jeigu kaip tiriamoji sakė, lazdos rankena sudavė, lazdos galas yra apvalus, tai ja sudavus, toks puslankio formos nubrozdinimas ir gautųsi. Kadangi pagal sužalojimų pobūdį ekspertas negalėjo duoti kategoriškos išvados, kaip konkrečiai buvo padaryti sužalojimai, todėl jis darė prielaidą, kad galėjo būti sužalojimas padarytas lazda, kaip jam apžiūros metu nurodė pati nukentėjusioji. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto išvados ir specialisto paaiškinimai teismo vertinami ne kaip atsieti atskiri įrodymai, kurie turi patvirtinti ar paneigti nusikaltimo padarymo faktą. Jų patikimumas sietinas su atitikimu kitiems bylos duomenims. Taigi, kaip teisingai nurodė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, specialisto išvada ir jo paaiškinimai, jog nukentėjusiajai S. K. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant jai lazda, laikytini A. M. kaltę patvirtinančiais įrodymais.

17. Nepagrįstas skundo argumentas, kad neaišku, kokiu pagrindu kaltinime nurodytos aplinkybės apie sužalojimų nukentėjusiajai padarymo vietą ir laiką. Nukentėjusioji S. K., kurios parodymais nebuvo pagrindo abejoti, nuosekliai teigė, kad A. M. pas ją atėjo apie 19 val. ir jų konfliktas įvyko prieškambaryje, todėl kaltinimas buvo suformuluotas remiantis šiomis aplinkybėmis. Skunde pažymima, kad tiek nuteistoji, tie liudytojai A. P., I. T. nurodė, kad nukentėjusiosios ir nuteistosios santykiai buvo labai geri, jos daug metų bendravo, niekada nebuvo turėjusios jokių konfliktų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie skundo argumentai A. M. kaltės niekaip nepaneigia. Priešingai, jie patvirtina nukentėjusiosios parodymų patikimumą ir objektyvumą, nes jeigu nuteistosios ir nukentėjusiosios santykiai buvo draugiški, tuomet S. K. neturėtų jokio motyvo apkaltinti sau artimą asmenį nusikalstamu elgesiu ir tokiu būdu sąmoningai jam pakenkti. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, S. K. po tarp jos ir A. M. kilusio incidento, iš karto nekvietė nei policijos, nei greitosios pagalbos, galvodama, kad skausmas praeis, tačiau kai ryte atsibudus pamatė, kad ji negali išlipti iš lovos nuo didžiulio skausmo kairėje kūno pusėje ties šonkauliais, taigi, supratusi, kad be medikų pagalbos neapsieis, telefonu kreipėsi į greitosios medicinos pagalbos tarnybą ir nurodė aplinkybes, kuriomis patyrė sužalojimus. A. M. kaltę dėl S. K. sužalojimo loginę įrodymų grandinę papildo ir kaltinamosios į bylą teismui pateiktas raštelis apie nukentėjusiosios susitaikymą su kaltinamąja. Nors šį raštelį gynybą teismui teikė kaip A. M. teisinantį įrodymą, tačiau tai, kad jame S. K. teigia atleidžianti A. M. ir prašo jokio kaltinimo nepateikti, būtent ir patvirtina, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, už kuriuos ji A. M. šiuo metu atleidžia ir nenori, kad ji už tai būtų nubausta. Teisėjų kolegijos nuomone, šį raštelį, kaip kaltinamosios ir nukentėjusiosios apsisprendimą susitaikyti, vertino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nuosprendyje teisingai nurodė, kad šiuo rašteliu negali būti remiamasi, kadangi nukentėjusiajai mirus, nėra galimybės jos apklausti apie raštelio surašymo aplinkybes, o be to, kaltinamoji A. M. savo kaltės nepripažino. Aptartų argumentų pagrindu nėra pagrindo sutikti ir su kitu apeliacinio skundo teiginiu, jog A. M. kaltę paneigia ir tai, kad nukentėjusioji S. K. byloje nereiškė jokio civilinio ieškinio.

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistosios A. M. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistosios veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios A. M. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.