- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-13
- Bylos Nr.
- 1A-144-360/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04980-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- K. J.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Marius Venckus, Aušrinė Zaburienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022-01-28 nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant 3 mėnesių intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu nuteistasis privalo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., bei skirtos šios pareigos: visą bausmės atlikimo laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Nuosprendžiu iš nuteistojo K. J. nukentėjusiajai A. S. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 500 Eur žalos sumos nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo visiško įvykdymo.
Nuosprendžiu valstybei iš nuteistojo K. J. priteista 563,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. J. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalojo, t. y. 2021-02-17, apie 08.43 val., (duomenys neskelbtini), priėjęs prie ant šaligatvio stovinčios A. S., tyčia vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto strypo galu dūrė jai į pilvą ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą, po to iškart tuo pačiu strypu vieną kartą sudavė jai į galvą ir tokiu būdu nukentėjusiajai A. S. padarė paviršinį galvos plaukuotosios dalies sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis K. J. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.
2.1. Nurodo, kad pagal teismų praktiką asmenų, kurių santykiai konfliktiški, parodymai vertinami itin įdėmiai, atsargiai, atsižvelgiant į galimus proceso dalyvių savanaudiškus motyvus ar interesus. Teisme įrodyta, kad tarp nukentėjusiosios A. S. ir jo jau ilgą laiką tęsiasi konfliktiniai santykiai. Teismui buvo pateikti duomenys, kad konfliktinės situacijos kilo galimai ir iš A. S. pusės. Gynyba prašė į šią aplinkybę atkreipti didesnį dėmesį, tačiau teismas šios aplinkybės nepalaikė svarbia. Teismas turėjo labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesį, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės buvo svarbios teismui sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos pavojingumo ir, ar buvo padaryta nusikalstama veika. Tačiau teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šių teismų praktikoje suformuotų rekomendacijų nesilaikė.
2.2. Apeliantas teigia, kad kaltu neprisipažino, paaiškino, kad tą rytą jis grįžo iš darbo į namus. Kieme pamatė, kad kaimynė A. S. pareina su šunimi ir kad ant trinkelių yra šuns fekalijos. Pasiėmė šluotą ir su ta šluota nubėgo kaimynei iš paskos, tačiau ji spėjo įeiti į butą. Jis pats į butą nėjo, į duris taip pat netrenkė, nes jos pačios užsitrenkia. Tada sugrįžo atgal į kiemą ir valė fekalijas. Kai A. S. vėl išėjo į lauką, jis su šluota priėjo prie jos ant (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio šaligatvio. Pasakė, kad dabar fekalijų jis nevalys, nes kvies seniūną, taip pat sukvies kaimynus, kvies komisiją, kad baigtųsi tie konfliktai dėl šuns, daiktų, be šluotos, rankose jis neturėjo. Smurtavimą neigia ir nurodo, kad viešoje vietoje, kur važiuoja automobiliai, netoli yra degalinė, jis nesmurtautų, alkoholio nebuvo vartojęs, nes darbe tikrinamas jo blaivumas. Mano, kad A. S. sugalvojo versiją dėl jos užpuolimo ir pati save sužalojo. Mano, kad kaimynė tokiu būdu sugalvojo prasimanyti pinigų, dažnai rašo skundus, pavydi jam pasisekusio gyvenimo, todėl kerštauja. Nurodo, kad pati A. S. jį provokuoja, pati lenda ir persekioja, nuolat filmuoja. Pažymi, kad kaimynės šuo yra agresyvus, todėl prie garažo yra pasidėjęs šluotą, kad einant į mašiną būtų galima nuo jo apsiginti. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu gynėjo pagalba nesinaudojo, nes negalvojo, jog viskas taip rimta, manė, kad tai eilinis konfliktas su kaimyne, todėl ikiteisminio tyrimo duomenyse jo nurodytos aplinkybės galėjo būti užfiksuotos ne itin tiksliai.
2.3. Apeliantas nurodo, kad teismas, nuosprendyje konstatavo, kad iš 2021-03-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 323/2021(03), matyti, kad A. S. buvo nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, kuris padarytas buka jėga ir galėjo gautis aplinkybėse nurodytu būdu - sudavus plastikiniu vamzdžiu į viršugalvį. A. S. padarytas sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau visiškai ignoravo šios išvados 3 punktą, kuriame nurodyta, kad šeimos gydytojas atžymėjo tris skausmingus mazgus viršugalvio srityje, jeigu taip įvardintos poodinės kraujosruvos, tai neatitinka užduotyje nurodytų sužalojimų aplinkybių, nes trys viršugalvio kraujosruvos negalėjo atsirasti nuo vieno smūgio. Pati nukentėjusioji visą laiką tvirtino, kad jai lazda buvo suduotas į viršugalvį tik vienas smūgis.
2.4. Apeliantas pažymi, kad 2021-02-17 nuo 9.38 val. iki 10.50 val. būdama Kretingos PK ir apklausiama ikiteisminio tyrimo tyrėjo R. D., pati laisvanoriškai atsisakė ir savo ranka surašė atsisakymą vykti į teismo ekspertizę, nes sužalojimų nesimato. 2021-02-17 15.14 val. pas A. S. į namus atvykusi GMP užfiksavo, kad pacientė skundžiasi galvos skausmu, nes ryte buvo sumušta kaimyno. Į ligoninę vykti atsisakė. Sužalojimai GMP kortelėje neužfiksuoti. Pažymėtina, kad A. S. atvykusiai GMP nieko nepasakė apie smūgio sudavimą į pilvo sritį ir ta vieta nebuvo apžiūrėta. 2021-02-18 A. S. apžiūrėjęs šeimos gydytojas N. T. konstatavo, kad palpuojant A. S. galvos viršutinėje srityje čiuopiasi trys mazgai apie 2x2 cm dydžio, skausmingi. Buvo nustatyta diagnozė: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas. Apie pilvo sužalojimą A. S. net neužsiminė. Todėl lieka neaišku, kada atsirado 3, šeimos gydytojo nustatyti sužalojimai ir jų atsiradimo mechanizmas, padarymo vieta, bei laikas. Taip pat lieka neaišku, kada jie buvo gauti ir kokiomis aplinkybėmis, nes šeimos gydytojas to nenurodo. Be to, teismo medicinos ekspertas savo išvadoje aiškiai pasakė, kad nurodyti 3 galvos sužalojimai negalėjo atsirasti nuo vieno smūgio, kaip teigia A. S. savo apklausoje.
2.5. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai nuosprendyje rėmėsi ir tyrėjos R. D. parodymais, kad ji apžiūrėjo A. S. ir, anot jos, ant nukentėjusiosios A. S. kūno vizualiai akivaizdžių kraujosruvų ar žaizdų, gumbo tikrai nebuvo, bet toje vietoje, kur A. S. nurodė skausmingumą galvoje dėl smūgio, buvo galima užčiuopti tris guzelius. Kadangi jų nesimatė, todėl ir neužfiksavo. Po to medikų dokumentacijoje buvo nurodyta, kad tie trys guzeliai buvo užfiksuoti. Gumbeliai buvo kairėje galvos pusėje, visi toje pačioje vietoje, vienas šalia kito. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tyrėja R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. S., iš kur, atsirado tie gumbeliai, nenurodė. Neatmestina ir tai, kad A. S. šiuos gumbelius turėjo ir iki įvykio. Taip pat nėra neabejotinai nustatyta, kad šie galvos odos paveikimai yra gauti smurtinės veikos pasekoje, o ne dėl galimų ligų ir odos susirgimų. Didelių abejonių kelia teismo nuosprendžio pagrindimas šiais parodymais.
2.6. Apeliantas teigia, kad teismas, pasirėmė ir nukentėjusios A. S. ir jos buvusio vyro liudytojo A. S. parodymais. S., nors yra išsituokę, tačiau pagal ikiteisminio tyrimo duomenis iki šiol artimai kiekvieną dieną bendrauja ir kontaktuoja. Gynyba teisminių ginčų metu prašė teismo detalesnės A. S. ir A. S. parodymų analizės ir jų teisingumo ir objektyvumo parodymuose įvertinimo. Tačiau teismas apsiribojo šių parodymų išvardinimu nuosprendyje. A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad K. J., laikydamas plastmasinį vamzdį, dešine ranka jai, šiuo vamzdžiu dūrė į pilvo sritį ir, laikydamas šį vamzdį, dešine ranka, su vamzdžiu trenkė jai per pakaušį. Pasak A. S., A. S. šį įvykį matė 10 metrų atstumu. Tai patvirtino ir liudytojas A. S.. Tačiau jis nurodė visai priešingas A. S. sužalojimo aplinkybes. Jis, apklausiamas tiek teisme, tiek ikiteisminiame tyrime parodė, kad K. J. lazdą laikė abiem rankom ir ja dūrė A. S. į pilvą. Be to, jis parodė, kad K. J., kairėje rankoje laikydamas lazdą, dešinės rankos kumščiu trenkė A. S. į kairę galvos pusę. Teismo posėdžio metu jis patikslino, kad K. J. trenkė į galvos šoną, ne į veidą, nei per viršugalvį. Be to, jis patvirtino, kad smūgis buvo suduotas ranka, o ne lazda. Jo parodymai yra įrašyti, kadangi jis buvo apklausiamas „Zoom“ programos būdu. Šie neva tiesioginio liudytojo parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl A. S. padarytų sužalojimų pobūdžio, jų mechanizmo ir, ar juos padarė jis, K. J., nuosprendyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į A. S. parodymus, A. S. 3 guzeliai po neva K. J. smūgio negalėjo atsirasti, nes K. J. smogė į galvos šoną, ne viršų, bei ranka. Duomenų, kad A. S. po neva suduotų smūgių būtų parvirtusi nėra. Pasak pačios A. S., ji buvo užsidėjusi žieminę kepurę. Todėl manytina, kad ji vargiai galėjo patirti teismo nuosprendyje įvardijamus sužalojimus. Šiuo atveju nėra atmestina ir galimo apkalbėjimo versija, nes, kaip minėta, pagrindiniai liudytojai yra nuolatos bendraujantys, bei konfliktuojantys su nuteistuoju. Vien duota priesaika visiškai negarantuoja, jog nukentėjusieji, duodami parodymus, sakys tik tiesą ir atskleis visas reikšmingas bylai teisingai išnagrinėti faktines aplinkybes.
2.7. Apeliantas nurodo, kad viso proceso metu nukentėjusioji A. S. tvirtino, kad ji buvo apsirengusi verstais kailiniais ir buvo užsidėjusi žieminę kepurę. 2021-04-28 apklausos metu A. S. parodė, kad įvykio metu buvo užsivilkusi verstos odos kailinius todėl didelio skausmo nepajautė, jokių sužalojimų neliko, nepradėjo verkti, nesusigriebė už sumuštų vietų dėl skausmo. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad ji atvykusiems GMP medikams nenurodė patyrusi sužalojimų pilvo srityje. Apklausta teisme ji parodė, kad skausmo nelabai jautė, kai dūrė. Ji buvo šoko būsenoje. Liudytojas A. S. pasakė, kad A. S. sužalojimais nesiskundė. Kaip minėta, A. S. nei GMP medikams, nei šeimos gydytojui niekuo nesiskundė dėl pilvo sumušimo ar skausmo. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad jis, K. J., nesukėlė ir negalėjo sukelti A. S. fizinio skausmo, neva durdamas lazda.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimais į apeliacinį skundą prokurorė ir nukentėjusios atstovė advokatė prašo apeliacinį skundą atmesti.
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiosios atstovė advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.
6. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo K. J. kaltės.
7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo reikalavimų, laikomasis pozicijos, jog K. J. neatliko smurtinių veiksmų, dėl kurių nuteistas. Tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu proceso dalyvių pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus atmetimas baudžiamojoje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-67-746/2015). Teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas – jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti teismui padaryti sprendime išdėstytas išvadas.
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog aptartų reikalavimų laikytasi, pirmosios instancijos teismas išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išsamiai išanalizavo, vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumą, nustatydamas jų tarpusavio ryšius, atkūrė logišką ir nuoseklią nusikaltimo įvykių grandinę. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu apeliantas pripažintas kaltu pagrįstai, jo kaltę įrodo būtent įrodymų visuma.
10. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įdėmiai vertino nukentėjusiosios A. S. parodymus, kadangi jos ir apelianto santykiai konfliktiški, keliamos abejonės dėl nukentėjusiajai nustatyto sužalojimo kilmės, atkreipiamas dėmesys, kad specialisto išvados 3 punkte nurodytas neatitikimas dėl 3 skausmingų mazgų viršugalvyje, kurie negalėjo atsirasti dėl vieno smūgio, be to, nukentėjusioji atsisakė vykti į ekspertizę, nevyko į ligoninę, sužalojimai GMP kortelėje neužfiksuoti, A. S. atvykusiai GMP nieko nepasakė apie smūgio sudavimą į pilvo sritį ir ta vieta nebuvo apžiūrėta, apie pilvo sužalojimą neminėta ir šeimos gydytojui. Kolegija tokius apelianto argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją savaip interpretuojant įrodymus ir atmeta kaip nepagrįstus.
11. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išanalizavo įrodymus bei išvadas dėl apelianto kaltės pagrindė būtent jų visumos vertinimu. Vien tai, kad šalių santykiai konfliktiški, savaime nereiškia, jog parodymai nepatikimi. Šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje tiek nuteistojo K. J., tiek nukentėjusiosios A. S. parodymai palyginti su kitais bylos duomenimis ir visiškai teisingai pažymėta, jog nukentėjusiosios parodymai apie K. J. prieš ją pavartotą fizinį smurtą, sudavimą strypu į pilvą ir galvą nuoseklūs, juos atitinka ir liudytojo A. S. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, degalinės vaizdo įrašas bei įrašo apžiūros protokolas. Apie tai, kad buvo užpulta kaimyno, kuris vamzdžių dūrė į pilvą, trenkė į galvą, nukentėjusioji nurodė kreipdamasi į pareigūnus, o apie tai, kad jaučia galvos skausmą, nes užpuolė kaimynas, nukentėjusioji teigė įvykio dieną kviesdama GMP bei atvykusiems medikams. Nors apeliaciniame skunde pastebimi tam tikri liudytojo A. S. parodymų nesutapimai su nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis (ar lazdą laikė viena ar abiem rankom, nukentėjusiajai į galvą trenkė lazda ar kumščiu), juos aptarė ir pirmosios instancijos teismas nuosprendyje bei motyvuotai nusprendė, kad šios detalės nepaneigia liudytojo parodymų patikimumo ir kolegija su tokiu vertinimu neturi jokio pagrindo nesutikti. Liudytojas A. S. konfliktą gatvėje stebėjo per tam tikrą atstumą, būdamas kambaryje, pastebėjo tiek smūgį nukentėjusiajai į pilvą, tiek į galvą, o tai, kad jam atrodė, jog į galvą buvo suduota ne lazda, o kumščiu, nemažina jo parodymų patikimumo.
12. Priešingai nei nukentėjusiosios, apelianto parodymai procese nebuvo nuoseklūs, jų neatitikimai išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje, todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas K. J. parodymus vertino kritiškai. Motyvuotai, sugretinus su duomenų visuma, paneigtas ir nuteistajam palankių liudytojų sutuoktinės B. J. bei draugo A. T. parodymų patikimumas.
13. Nukentėjusiosios parodymus apie prieš ją pavartotą smurtą atitinka ir specialisto išvada bei kiti medicininiai dokumentai byloje. Apylinkės teismo posėdyje liudytoja apklausta tyrėja R. D. nurodė, kad akivaizdžių nukentėjusiosios sužalojimų vizualiai nesimatė, tačiau galvos vietoje, kurią kaip skausmingą dėl smūgio nurodė A. S., buvo galima užčiuopti 3 vienoje vietoje, vienas šalia kito buvusius guzelius, apie tai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nurodyta ir apžiūros protokole bei fotolentelėje (b. l. 102-106, t. 1). Nukentėjusioji kitą dieną po įvykio lankėsi pas šeimos gydytoją, kuris galvos viršutinėje dalyje 2x2 cm plote taip pat užčiuopė 3 mazgus, buvo diagnozuotas galvos paviršinis sužalojimas. Specialistas išvadoje pažymėjo, jog nukentėjusiajai nustatytas galvos sužalojimas galėjo būti padarytas byloje nurodytu laiku ir būdu. Apeliantas atkreipia dėmesį į specialisto išvados 3 punktą, kuriame teigiama, kad A. S. apžiūrėjęs šeimos gydytojas atžymėjo tris skausmingus mazgus viršugalvio srityje ir, jeigu taip įvardintos poodinės kraujosruvos, tai neatitinka užduotyje nurodytų sužalojimo aplinkybių, nes trys viršugalvio kraujosruvos negalėjo atsirasti nuo vieno smūgio. Pažymėtina, jog 3 specialisto išvados punkte išsakyta specialisto prielaida dėl galimų kraujosruvų, tačiau kraujosruvų medicininiuose dokumentuose nefiksuota, apie tai nenurodė ir nukentėjusiosios galvą bei nurodomą skaudamą vietą mačiusi tyrėja R. D.. Pastebėtina ir tai, jog specialistas pats nukentėjusiosios neapžiūrėjo, tyrė tik medicininius dokumentus, todėl jo išvados 3 punkte išsakytas pasvarstymas nepaneigia konstatavimo, jog objektyviai užfiksuoti sužalojimai galvoje atsirado būtent aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, t. y. vamzdžiu sudavus vieną smūgį į galvos viršugalvį ir tuo netikėti nėra jokio objektyvaus pagrindo, kadangi iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad guzeliai (mazgeliai) buvo išsidėstę vienas šalia kito, labai mažame plote (2x2 cm).
14. Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji įvykio metu vilkėjo striukę, buvo su kepure, todėl apeliantas esą jai negalėjo sukelti skausmo. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Vien tai, kad nukentėjusioji buvo su striuke ir kepure savaime nereiškia, jog nukentėjusioji negalėjo būti sužalota ar nieko nepajusti. Apie sukeltą skausmą nukentėjusioji nurodė tiek atvykusiems pareigūnams, tiek GMP medikams ir netikėti nukentėjusiąją nėra pagrindo. Apelianto pastebėjimai, jog A. S. atsisakė vykti pas medicinos ekspertus, nevažiavo į ligoninę, nereiškia, jog nukentėjusioji nepatyrė sužalojimų. Aplinkybė, jog nebuvo užfiksuoti sužalojimai pilve, situacijos vertinimo nekeičia, nes sužalojimų pilve, kaip nurodo ir pati nukentėjusioji, nebuvo padaryta, kadangi buvo su striuke, skausmas buvo nedidelis.
15. Nuteistasis apeliaciniame skunde užsimena, jog ikiteisminiame tyrime neturėjo gynėjo, dėl ko galėjo būti netiksliai užfiksuotos jo nurodytos aplinkybės. Iš bylos duomenų matyti, jog tyrimo metu prieš proceso veiksmus jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau jis jo atsisakė, tai užfiksuota procesiniuose dokumentuose. Procesiniuose dokumentuose užfiksuota ir tai, jog K. J. patvirtina, kad protokolai (apklausos, parodymų patikrinimo vietoje surašyti teisingai). Ikiteisminio tyrimo pabaigoje apeliantas kreipėsi dėl gynėjo paskyrimo ir gynėjas jam buvo skirtas. Apylinkės teismo posėdyje apklausta ikiteisminio tyrimo veiksmuose dalyvavusi tyrėja R. D. patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu, kiek įmanoma, viską užfiksavo, neatsisakė užrašyti K. J. parodymų. Netikėti tarnybines pareigas vykdžiusia liudytoja, kuri teisme prisiekė sakyti tiesą, nėra pagrindo, nenustatyta, jog tyrėja turėtų kokį nors suinteresuotumą bylos baigtimi, to nenurodo ir pats apeliantas.
16. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pripažįsta, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog K. J. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, todėl naikinti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
17. Apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajai A. S., išlaidų, sudarančių 280 Eur, priteisimo valstybei. Šios išlaidos nepriteisiamos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju atsižvelgiama į tai, jog nuteistasis vyresnio amžiaus, nors ir turi darbą, tačiau pajamos nėra didelės, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos nemažos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai, byla nesudėtinga, nedidelės apimties, apeliacinėje instancijoje nukentėjusiajai atstovavo ta pati advokatė, byloje buvo pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, posėdis truko nuo 14.49 val. iki 15.01 val.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. J. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinti.