Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti nutarties vykdymo tvarką, civilinėje byloje Nr. 2-4208-565/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Julidona“ ieškinį atsakovams J. T. ir J. S. dėl skolos.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Julidona“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 295 731 Eur skolą. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovų turto areštą ieškinio sumaiVilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti nutarė areštuoti solidariai 295 731 Eur vertės atsakovei J. T. ir atsakovui J. S. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą; šio turto nesant ar jo neužtenkant, nutarė likusiai sumai areštuoti atsakovei J. T. ir atsakovui J. S. priklausančias lėšas; leido areštuotas lėšas naudoti einamiesiems atsakovų ir jų šeimų poreikiams tenkinti; pavedė antstoliui nustatyti konkrečias pinigų sumas, kurios per mėnesį gali būti panaudotos šiems poreikiam tenkinti.Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo tvarką. Nurodė, kad minėtoje nutartyje nėra nustatyta, kokia konkreti piniginių lėšų suma per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota skolininko ir jo šeimos poreikiams tenkinti, o pavesta antstoliui nustatyti konkrečias pinigų sumas, kurios per mėnesį gali būti panaudotos skolininko ir jo šeimos poreikiams tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymą išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties vykdymo tvarką atmetė. Teismas pažymėjo, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) pakeitimams, CPK 145 straipsnio 6 dalis buvo papildyta nuostata, kad teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti Teismas akcentavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartyje pagal CPK 145 str. 6 d. pavedė būtent antstolei nustatyti konkrečias pinigų sumas, kurios per mėnesį gali būti panaudotos šiems poreikiams tenkinti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą ir disponuodamas duomenimis apie konkretų atsakovams priklausantį turtą ir gaunamas pinigines lėšas, įvertinęs atsakovų jam pateiktus įrodymus, kokias konkrečiai operacijas, kokias sutartis ar kitus įsipareigojimus vykdyti jiems yra būtina, gali tinkamai įvertinti atsakovų einamuosius (būtinuosius) poreikius ir naudotinų lėšų apimtį. Teismas konstatavo, kad būtent antstolei yra pavesta nustatyti būtinuosius atsakovų ir jų šeimų poreikius bei konkrečias pinigų sumas, kurios per mėnesį gali būti panaudotos šiems poreikiams tenkinti (CPK 145 str. 6 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja antstolė S. K. (apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Antstolio veiklos pobūdis lemia tai, kad antstolis yra tik teisingumo civiliniuose ginčuose procedūrinis įgyvendintojas, bet ne teisingumo vykdytojas. Antstoliui suteikta teisė atlikti procesinius veiksmus (CPK 634 straipsnis). Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Šeimos poreikių nustatymas yra akivaizdus materialinės teisės klausimo išsprendimo atvejis. Dėl to Vilniaus apygardos teismas, atsisakydamas išaiškinti šeimos poreikių sampratą konkrečioje civilinėje byloje, šią teisę nepagrįstai delegavo antstoliui.Teismai, taikydami laikinąsias apsaugos priemones juridiniams asmenims, nenustato konkrečios pinigų sumos, kuria šalis gali disponuoti, tačiau nustato konkrečius juridinių asmenų poreikius, kurių tenkinimui gali būti naudojamos aprašytos lėšos, pavyzdžiui, nurodo galimybę atsiskaityti su darbuotojais, atlikti privalomuosius mokėjimus į biudžetą ir pan. Tokiu atveju teismai nenurodo, kad juridinių asmenų poreikius gali nustatyti antstolis.Civilinio proceso kodekse yra įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Jei vykdymo tvarka neaiški dėl teismo sprendime esančių trūkumų, antstolis neturi įgaliojimų keisti, taisyti ar tikslinti teismo sprendimą, kurio pagrindu atliekamas vykdymas. Antstolis neturi teisės atlikti tokių procesinių vykdymo veiksmų, kurie pakeistų materialinio civilinio santykio turinį, nustatyti šalies materialines teises ir pareigas. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą, tiek ir jo vykdymo tvarką. Atsakovas J. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:CPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad būtent antstolis nustato konkrečias pinigų sumas, kurios per mėnesį gali būti panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartyje aiškiai nurodė, kad leidžiama areštuotas pinigines lėšas naudoti einamiesiems atsakovų ir jų šeimų poreikiams tenkinti.Antstolei skundžiama nutartis aiški, tačiau ji vilkina nutarties vykdymą, o atsakovas, negalėdamas atlikti būtiniausių mokėjimų, patiria nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Vykdomųjų dokumentų išaiškinimo tvarką reglamentuoja CPK 589 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Šį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 straipsnio 2 dalis). CPK 593 straipsnio 4 dalis nustato, kad šį klausimą teismas išsprendžia nutartimi. CPK 612 straipsnyje taip pat nurodyta, kad vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba CPK nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija, o tokia teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip. Pagal CPK 593 straipsnio 5 dalį dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais CPK numatytais atvejais gali būti duodamas atskirasis skundas. Nei minėtas CPK 593 straipsnis, nei kitos CPK normos nenustato galimybės apeliacine tvarka apskųsti nutartį, kuria atsisakyta išaiškinti procesinio sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2253/2013).Ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartyje, kuria atsisakyta išaiškinti teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarką, nurodė, jog minėta nutartis gali būti skundžiama, nekeičia įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo, pagal kurį tokios nutartys apeliacine tvarka neskundžiamos. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Dėl šių priežasčių apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties, pradėtas pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos antstolės S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutarties.