Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-14839-641/2022 dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys E. V., „Swedbank“, AB, TF Bank AB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo E. V. atsiliepimu prašo taikyti ieškinio senatį, atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-14839-641/2022, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos R. V..

Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB atsiliepime nurodė, kad klausimą dėl proceso atnaujinimo palieka spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo TF Bank AB nuomonės dėl proceso atnaujinimo savo atsiliepime neišdėstė, paršo pareiškėjos R. V. prašymą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 370 straipsnyje detalizuojama prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas ir turinys. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį, pirmiausia teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Antra prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija – prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje (CPK 370 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalies nuostatas, tik teismo posėdyje išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą klausimą teismas sprendžia, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Nustatęs nurodytų dviejų privalomų sąlygų proceso atnaujinimo institutui taikyti buvimą, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad nėra vienos iš CPK 370 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų.

Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant aiškiam ir neabejotinam proceso atnaujinimo pagrindui. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės prašyti atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Taigi, proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, be to, prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (CPK 369 straipsnis).

Teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad nėra vienos iš CPK 370 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

P. R. V. atnaujinti procesą byloje dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu prašo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. dėl aiškios teisės taikymo klaidos, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga faktiškai dalyvavusiems byloje asmenims arba asmenims, kuriems buvo įteiktas teismo procesinis sprendimas, pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022). Todėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga dėl aiškių teisės taikymo klaidų nagrinėjamu atveju pradedama skaičiuoti nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriame teismas, pasak pareiškėjos, padarė aiškią teisės taikymo klaidą, priėmimo dienos.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Kitaip tariant, termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Civilinė byla Nr. e2YT-14839-641/2022 pradėta pagal pareiškėjų E. V. ir R. V. prašymą panaikinti santuokos apskaitos įrašą bendru sutikimu. Pareiškėjai prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jų santuokos apskaitos įrašą panaikinti ir patvirtinti santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartį. Patenkinus pareiškėjų prašymą, 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškėjų E. V. ir R. V. prašymas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2022 m. gruodžio 6 d. 9 val. Tą pačią dieną priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas. Pareiškėjų E. V. ir R. V. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutikimu teismui pateikė prašyme nurodytas pareiškėjų atstovas advokatas A. S. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Teismo sprendimo kopija sprendimo dieną 12 val. 21 min buvo išsiųstas tam pačiam pareiškėjų atstovui, kuris pateikė prašymą, tokiu pat būdu - per EPP. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja R. V. teismui pateikė 2023 m. balandžio 5 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo teismo sprendimo, kuriame, pasak pareiškėjos, padaryta aiški teisės taikymo klaida, priėmimo dienos. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas pasibaigus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytam 3 mėnesių terminui, kas sudaro pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą.

Pareiškėja neprašė atnaujinti terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti. Teismas savo iniciatyva neturi teisės atnaujinti šio termino, nes teismas gali būti aktyvus tik išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų peržengti prašymo ribas ir savo iniciatyva atnaujinti terminą paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo.

Kaip jau minėta, pareiškėja R. V. atnaujinti procesą byloje dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu prašo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, jog klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

P. R. V. ir E. V. prašymas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo išnagrinėtas supaprastinto proceso tvarka, nesant ginčo tarp sutuoktinių. Tokio pobūdžio bylose teismui tenka pareiga patikrinti, ar sutuoktinių prašymas ir jų sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių yra pagrįsti, teisėti ir nepažeidžia vaikų, sutuoktinių ar jų kreditorių teisėtų interesų. Teismas, nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka, nenustato turto balanso, prievolių pobūdžio ir atsiradimo pagrindo, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (tarp jų ir CK 3.118 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 229/2009; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje 3K-P-186/2010; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-127/2011). Įstatymas nedraudžia sutuoktiniams sutartimi dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių susitarti dėl prievolių kreditoriams vykdymo išoriniuose santykiuose su kreditoriais, dėl prievolių kreditoriams paskirstymo tarp sutuoktinių vidiniuose santykiuose.

P. R. V. nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad teismo patvirtintos sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlyga „Santuokos metu 2021 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu E. V. ir R. V. vardu lygiomis dalimis įgytas nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka E. V.“ neteisėta, pažeidžianti jų nepilnamečio vaiko, pačių sutuoktinių ar jų kreditorių teisėtus interesus. Kaip matyti iš buvusių sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, patvirtintos teismo sprendimu (sprendimo 3.1 punktas Visi R. V. ir E. V. įsipareigojimai „Swedbank“, AB pagal 2021 m. rugpjūčio 23 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka R. V. ir E. V. solidariai. Pareiškėjai tarpusavyje susitaria, kad E. V. pirmasis atsiskaitys su kreditoriumi pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). E. V. vėluojant atsiskaityti su „Swedbank“, AB, ar dėl kitų priežasčių R. V. dengiant minėtos paskolos dalį, E. V. įsipareigoja padengti visas R. V. turėtas išlaidas po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo grąžinant kreditoriui įmokas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai nesprendė jokių klausimų, susijusių su kreditoriumi „Swedbank“, AB dėl kredito sutarties sąlygų modifikavimo, kredito sutarties sąlygų nekeitė, liko abu solidariai atsakingi bankui, tačiau tarpusavyje susitarė, kad būtent E. V., kuriam atiteko nekilnojamasis turtas ir šeimos būstas, atsikaitys su banku pagal kredito sutartį, pagal kurią 105000 Eur kreditas buvo suteiktas būsto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui (civilinė bylos Nr. e2YT-14839-641/2022 duomenys). Pareiškėja nenurodė aplinkybių, patvirtinančių sutuoktinių susitarimo dėl kredito dengimo nevykdymą, suinteresuotas asmuo E. V. nurodė, kad jis savo įsipareigojimus kreditoriui vykdo, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Konstatuoti, kad sudarant sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių pareiškėjos R. V. valios dėl santuokinio turto ar prievolių padalijimo išraiška turėjo tam tikrų trūkumų, kuriuos būtų sąlygoję sveikatos sutrikimai ar kitos aplinkybės, nėra pagrindo.

Aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendime, kuriuo patenkintas pareiškėjos R. V. ir jos sutuoktinio prašymas panaikinti santuokos apskaitos įrašą, patvirtinta abiejų sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nenustatyta.

Pažymėtina ir tai, kad teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių neužkerta kelio buvusiems sutuoktiniams arba vienam iš jų kreiptis į teismą dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo, nėra kliūtis tartis su kreditoriumi dėl kredito sutarties sąlygų modifikavimo.

Iš aptartų aplinkybių visumos darytina išvada, kad pareiškėjos R. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus terminą, nustatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje, ir nepagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, todėl teismas atsisako procesą atnaujinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjamu, nurodytos CPK 88 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Kadangi proceso atnaujinimo klausimas išspręstas suinteresuoto asmens E. V. naudai, todėl jam atlygintinos išlaidos, susijusios su prašymu dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimu.

Atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo E. V. prašė priteisti iš pareiškėjos R. V. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau konkrečios sumos nenurodė. Iš pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymo matyti, kad E. V. už jo interesų atstovavimą parengiant atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, jo interesų atstovavimą pirmosios instancijos teisme, teisinių konsultacijų suteikimą advokatei Dianai Oseckienei sumokėjo 1200 Eur.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

Suinteresuoto asmens atstovė rengė procesinius dokumentus – atsiliepimą į prašymą, teikė konsultacijas suinteresuotam asmeniui, jai sumokėtas atlygis neviršija Rekomendacijose nurodytų priteistinų maksimalių dydžių už atitinkamas paslaugas, tačiau prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, priteistinų atstovavimo išlaidų suma mažintina pusiau.

Pareiškėja, kurios nenaudai priimtas procesinis sprendimas byloje, privalo atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 96 straipsnis), kurias sudaro 19,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos R. V. prašymo netenkinti, atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-14839-641/2022 dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Priteisti iš R. V. E. V. 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš R. V. valstybei 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.