Šiaulių apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo B. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B., R. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdyje pareiškėjas B. B. palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jo išsilavinimas yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė jo mama ir po jos mirties atsirado palikimas. Žinojo, kad palikimą sudaro žemės sklypas, jį tvarkė ir prižiūrėjo (pjovė žolę) iki mamos mirties ir po mamos mirties. Apie tai, kad norint įregistruoti nuosavybės teisę į buvusį mamos žemės sklypą reikia priimti palikimą - nežinojo, sužinojo apie tai tada, kai pakalbėjo su kaimynu. Kaimynas sakė, kad dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į notarą ir kad yra terminas, per kurį reikia kreiptis į notarą. Termino kaimynas neminėjo. Tai sužinojus, pareiškėjas tą pačią ar kitą dieną kreipėsi į notarę B. Š.. Tai buvo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) pabaiga ar (duomenys neskelbtini) pradžia, dabar neprisimena. Notarė jį informavo, kad yra praleistas terminas palikimui priimti ir kad reikia kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Gerai neprisimena, tačiau lyg ir (duomenys neskelbtini) jis kreipėsi dėl pažymų dėl žemės sklypų į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, po to – (duomenys neskelbtini) mėnesį į advokatę, kad ši surašytų pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Advokatė rinko dokumentus pareiškimui pagrįsti ir rengė pareiškimą, nes jis nieko nesupranta ir negali jo pats parengti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama S. B. (3, 19 b. l.), po kurios mirties atsirado palikimas, kurį be kita ko sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (9 b. l.). Be pareiškėjo yra dar du įstatyminiai įpėdiniai – pareiškėjo brolis R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bei sesuo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) brolis S. B. miręs (21, 26, 27, 28 b. l.). S. B. palikimo niekas nėra priėmęs (11 b. l.). Šios aplinkybės taip pat yra nurodytos patikslintame prašyme (18 b. l.), jas patvirtino teismo posėdyje pareiškėjas. Ginčo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nėra, suinteresuoti asmenys R. B. bei V. B. su pareiškimu sutinka. Iš pareiškėjo teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad jis nesikreipė į notarą dėl palikimo po mamos mirties priėmimo, nes nėra teisininkas, ir nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Ši aplinkybė jam paaiškėjo pakalbėjus su kaimynu, tačiau nedelsiant kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo, notarė nurodė, kad praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, kurį gali atnaujinti tik teismas. Po ko pareiškėjas iš karto kreipėsi į atitinkamas valstybės institucijas, į advokatą, kad būtų parengtas pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir būtų gauti visi reikalingi dokumentai.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).

8. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 str.), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

9. Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

10. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). S. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėjas ar kiti įpėdiniai turėjo priimti iki (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjui apie atsiradusį palikimą buvo žinoma, tačiau tik pakalbėjus su kaimynu, jam tapo aišku, kad reikalinga dėl palikimo priėmimo kreiptis į notarą. Į notarę dėl palikimo priėmimo pareiškėjas kreipėsi (duomenys neskelbtini) pabaigoje ar (duomenys neskelbtini) pradžioje, liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini). (11 b. l.), t. y., nežymiai praleidęs terminą priimti mamos palikimą, o teismui pareiškimą pateikė (duomenys neskelbtini), t. y., praleidęs terminą priimti palikimą (duomenys neskelbtini) mėnesius. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centras ((duomenys neskelbtini)) dėl išrašų iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės gavimo (išrašai suformuoti ir išsiųsti pareiškėjui (duomenys neskelbtini)) (5-9 b. l.), dėl pažymos iš SoDra duomenų bazės (pažyma suformuota ir pateikta pareiškėjui (duomenys neskelbtini)) (12-13 b. l.), dėl mirties įrašą liudijančio išrašo (išrašas suformuotas (duomenys neskelbtini)). Taigi pareiškėjas, paaiškėjus aplinkybei, kad praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, nedelsiant aktyviai rinko duomenis pareiškimui, buvo rengiamas pareiškimas, todėl terminas praleistas siekiant įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą.

11. Teismo vertinimu pareiškėjas – pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą – pagrįstai klydo manydamas, jog jis nieko neturi daryti dėl palikimo priėmimo, pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, todėl nurodyta aplinkybė vertintina kaip objektyvi aplinkybė, dėl kurios nebuvo priimtas S. B. palikimas iki (duomenys neskelbtini) taip pat kaip objektyvi aplinkybė vertintina ir tai, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas aktyviai rinko duomenis, reikalingus pareiškimui parengti, jo vardu buvo rengiamas pareiškimas.

12. Pažymėtina, kad duomenų apie tai, jog pratęsus pareiškėjui įstatymuose nustatytą terminą, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, byloje nėra. Taipogi nėra asmenų, priėmusių S. B. palikimą. Kaip matyti iš pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų teismo posėdyje duotų paaiškinimų, pareiškėjas iki mamos mirties ir po mamos mirties rūpinosi žemės sklypu, palikėja buvo išreiškusi valią palikti po savo mirties žemės sklypą pareiškėjui, taigi niekas neturi daugiau teisių į palikimą nei pareiškėjas.

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 292 str., 577 str., 578 str., teismas,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti mamos S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.