- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-08
- Bylos Nr.
- 2-614-723/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00748-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- AB SEB banko
- Atsakovas
- G. M.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipdamasis į teismą nurodė, kad 2007-09-03 su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 10 000 Lt kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2012-09-02. Šalys taip pat 2010-11-12 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1082,56 Lt kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2011-04-15. Atsakovas įsipareigojo kreditus grąžinti dalimis, kiekvieno mėnesio 15 dieną, sumokėdamas Banko grafike nurodyta sumą (Sutarties 3.3. p.). Sutartimis atsakovas įsipareigojo, kad mėnesinius mokėjimus Bankas nurašys nuo kredito gavėjo sąskaitos, o kredito gavėjas įsipareigojo užtikrinti lėšų sąskaitoje buvimą (Sutarties 5.2. p.). 2010-11-12 ieškovas su atsakovu pasirašė kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimą dėl mokėjimo dienos ir sutarta, kad mokėjimo diena – kiekvieno mėnesio 15 diena bei pakeista kredito grąžinimo data: 2012-08-15. Prievolės pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminas baigėsi 2012-09-02, o pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminas baigėsi 2011-04-15, tačiau atsakovas Kredito sutartimis prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t.y. nesilaikė sutartyse sutarto kredito grąžinimo, palūkanų ir delspinigių mokėjimo grafiko, nors buvo raginamas vykdyti prievolę, atsakovas su banku neatsiskaitė, likdamas skolingas bankui pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 8963,16 Lt skolos (vėluoja mokėti 1086 dienų kredito ir 1176 dienų palūkanų dengimui), o pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)– 567,90 Lt (vėluoja mokėti 994 dienų palūkanų dengimui). Atsakovas nuo kredito išdavimo dienos iki 2010-12-15 įmokas mokėjo (tačiau su vėlavimais ir ne kiekvieną mėnesį), o vėliau įmokos buvo padarytos 2011-10-27, 2011-11-09, 2012-07-02, 2012-08-01, 2012-09-05, 2013-12-27. Vėliau atsakovas įmokų už kreditą bei palūkanas nemokėjo visai. Atsakovui laiku nevykdant įsipareigojimų pagal kreditus, ieškovas 2013-10-25 atsakovui išsiuntė įspėjimo raštą dėl sutarties sąlygų nevykdymo, reikalaujant pašalinti pažeidimus iki 2013-11-25, tačiau atsakovas šio reikalavimo neįvykdė bei laiku nesumokėjo skolos ir palūkanų įmokų. Vėliau, t.y. 2013-12-05 ieškovas pakartotinai atsakovui išsiuntė įspėjimo raštą dėl Sutarties sąlygų nevykdymo, reikalaujant pašalinti pasirašytos Sutarties pažeidimus iki 2014-01-05, tačiau atsakovas ir šio reikalavimo nevykdė bei laiku nesumokėjo skolos. Ieškovas bandė susisiekti su kredito gavėju, tačiau nepavyko, nes atsakovas bankui žinomais telefonais neatsiliepė, darbo bei gyvenamosios vietos adresai nežinomi. Ieškovas geranoriškai laukė ir tikėjosi, kad atsakovas skolą pardės mokėti, tačiau jokių įmokų nebuvo sumokėta. Remiantis Sutarties Bendrosios dalies 6.1. punktu, ieškovas 2014-01-14 nutraukė Sutartis su atsakovu. Nutraukus sutartį, palūkanų ir delspinigių skaičiavimas susistabdė. Prašo priteisti ieškovui iš atsakovo pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)– 8963,16 Lt skolą, kurią sudaro 3656,82 Lt nesugrąžintas kreditas, 1412,06 Lt priskaičiuotos palūkanos, 3894,28 Lt delspinigių; pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 567,90 Lt skolos, kurią sudaro 93,21 Lt priskaičiuotų palūkanų bei 474,69 priskaičiuotų delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas.
Ieškovo atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta ieškovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 1 d.).
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų bei atsiliepimo nepateikė, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str.).
Byloje nustatyta, kad 2007-09-03 ieškovas AB SEB bankas su atsakovu G. M. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 10 000 Lt kreditą 60 mėnesių laikotarpiui (Sutarties 2.1, 2.2 p.,), sutartimi nustatyta 10,90 proc. palūkanų norma (Sutarties 2.4. p.), atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti mėnesinėmis įmokomis, mokomomis kiekvieno mėnesio 3 d. (Sutarties 2.6.1.) (b.l. 8-12, 15-17). 2010-11-12 Susitarimu dėl Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo šalys susitarė pakeisti kredito mėnesinių įmokų mokėjimo dieną į kiekvieno kalendorinio mėnesio 15 dieną, o kredito grąžinimo datą nustatyti – 2012-08-15 (b.l. 13-14). Kredito sutartimi atsakovas taip pat įsipareigojo už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną mokėti Bankui 0,1 proc. laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius (Sutarties bendrosios dalies 5.3. p.), už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną mokėti Bankui 0,1 proc. laiku nesumokėtų palūkanų sumos delspinigius (Sutarties bendrosios dalies 5.4. p.), būti atsakingu už tai, kad laiku ir tinkamai būtų mokamos mokėtinos sumos pagal grafiką (Sutarties bendrosios dalies 5.2. p.). 10 000 Lt kreditą ieškovas atsakovui pervedė 2007-09-03 (b.l. 20).
2010-11-12 bylos šalys taip pat sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 1082,56 Lt kreditą 6 mėnesių laikotarpiui (Sutarties 2.1, 2.2.1. p.,), sutartimi nustatyta 14,9 proc. palūkanų norma (Sutarties 2.4.1. p.), atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti mėnesinėmis įmokomis, mokomomis kiekvieno mėnesio 15 d. (Sutarties 2.6.1.) (b.l. 40-46). Šia kredito sutartimi atsakovas taip pat įsipareigojo už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną mokėti Bankui 0,1 proc. laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius (Sutarties bendrosios dalies 5.3. p.), už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną mokėti Bankui 0,1 proc. laiku nesumokėtų palūkanų sumos delspinigius (Sutarties bendrosios dalies 5.4. p.), būti atsakingu už tai, kad laiku ir tinkamai būtų mokamos mokėtinos sumos pagal grafiką (Sutarties bendrosios dalies 5.2. p.). Ieškovas 1082,56 Lt kreditą atsakovui pervedė 2010-11-12 (b.l. 49).
Ieškovas, pagrįsdamas aplinkybes, jog atsakovas įmokas mokėjo iki 2010-12-15, tačiau su vėlavimais ir ne kiekvieną mėnesį, sekančios įmokos buvo padarytos tik 2011-10-27, 2011-11-09, 2012-07-02, 2012-08-01, 2012-09-05, 2013-12-27, o vėliau atsakovas įmokų už kreditą bei palūkanas nemokėjo visai, pateikė tai patvirtinančius sąskaitos išrašus (b.l. 20-23, 49-54).
2013-10-25 ir 2013-12-05 raštais ieškovas informavo atsakovą apie įsiskolinimus pagal sutartis ir įspėjo apie sutarčių nutraukimą, jei per nustatytą terminą atsakovas nepadengs įsiskolinimų (b.l. 18-19, 48-49). 2014-01-17 atsakovui nepadengus įsiskolinimų ieškovas raštu pranešė atsakovui, kad vadovaudamasis Sutarties 6.1. punktu bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartis (b.l. 28, 53).
Pagal ieškovo pateiktus paskaičiavimus atsakovas liko skolingas ieškovui 8963,16 Lt pagal 2007-09-03 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. 3656,82 Lt negrąžinto kredito, 1412,06 Lt palūkanų, 3894,28 Lt delspinigių (b.l. 29-38) ir 567,90 Lt pagal 2010-11-12 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. 93,21 Lt palūkanų, 474,69 Lt delspinigių (b.l. 54-55).
Atsakovas pretenzijų dėl sutarčių vykdymo nepareiškė, sutartimis prisiimtų savo įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, todėl konstatuotina, kad sutartinių prievolių neįvykdė ir yra pagrindas ieškinį dalyje dėl negrąžintos kredito sumos pagal 2007-09-03 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovui 3656,82 Lt negrąžinto kredito (LR CK 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.886 str.).
Ieškovas, remdamasis vartojimo kredito sutartimis, taip pat prašo iš atsakovo priteisti 1412,06 Lt palūkanų (už 1176 dienas (nenurodant konkrečiai termino), pagal 10,90 proc. palūkanų normą nuo kredito sumos) ir 3 894,28 Lt delspinigių (0,1 proc. už laikotarpį nuo 2010-12-15 iki 2014-01-13) pagal 2007-09-03 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 93,21 Lt palūkanų (už 994 dienas (nenurodant konkrečiai termino), pagal 14,90 proc. palūkanų normą nuo kredito sumos) ir 474,69 Lt delspinigių (0,1 proc. už laikotarpį nuo 2010-12-15 iki 2014-01-13).
CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Teismas, mažindamas netesybas, pirmiausia atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t.y. į tai, ar šalys yra vartotojai ar ne, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas, taip pat į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, ar visiškai nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).
Vartojimo kredito sutarties šalių, t.y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu nustatant maksimalų neįrodinėtinų kreditoriaus nuostolių dydį. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia Įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę Įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. <...> Nors minėtoje Įstatymo normoje tiesiogiai kompensacinės palūkanos nėra minimos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos taip pat yra atsakomybės už prievolių nevykdymą forma. Vartojimo kredito įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos. Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2S-988-104/2013).
Teismas vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį šioje byloje atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį sudarė prisijungdamas prie parengtų standartinių sutarčių sąlygų, į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovo patirtus nuostolius, į pagrindinės skolos dydį. Teismas vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, vertina, kad prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės ir neprotingos. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas pagal vartojimo kredito sutartis įsipareigojo kreditą grąžinti atitinkamai iki 2012-08-15 ir 2011-04-15, atliko tik 6 įmokas po 2010-12-15, tačiau ieškovas visą šį laikotarpį delsė kreiptis į teismą, sutartį nutraukė tik 2014-01-14, toliau skaičiavo kuo didesnes palūkanas ir delspinigius, kas tik jam naudinga, į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2014-03-10. Tokiu būdu vartotojo (atsakovės) atžvilgiu yra taikoma nesąžininga kreditoriaus praktika.Kuo ilgiau nesikreipi į teismą-tuo daugiau reikalauji palūkanų ir delspinigių.Šiuo atveju delspinigiai didesni už palūkanas,kas akivaizdu dėl ko delsiama kreiptis į teismą ilgą laiką be jokios objektyvios priežasties(CPK 7 str.).Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teismas konstatuoja, kad ieškovo paskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl yra pagrindas juos sumažinti ir priteisti iš atsakovo ieškovui 398,59 Lt palūkanų už vienų metų laikotarpį (3656,82 Lt x 10,9 proc.) ir 369,04 Lt delspinigių ((3656,82 Lt + 398,59 Lt) x 0,05 proc. x 182 d.) pagal 2007-09-03 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei prašomas priteisti 93,21 Lt palūkanas ir 8,48 Lt delspinigių (93,21 Lt x 0,05 proc. x 182 d.) pagal 2010-11-12 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso ieškovui iš atsakovo priteisiama 4 526,14 Lt įsiskolinimo (3656,82 Lt + 398,59 Lt + 369,04 Lt + 93,05 Lt + 8,48 Lt).
Remiantis CK 6.37 str. 1 d., CK 6.210 str. 1 d., iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 88 str., 93 str. 1 d., patenkinus ieškinį iš dalies, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį iš atsakovo ieškovui priteistinas 135,82 Lt žyminis mokestis (b.l. 2).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB SEB bankui (į.k. (duomenys neskelbtini)) 4 526,14 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt šešis litus 14 ct) įsiskolinimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4 526,14 Lt) nuo 2014-03-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 135,82 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis litus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.