- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- e2-2082-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00059-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- AB SEB bankas
- Trečiasis asmuo
- V. V.
- Kategorijos
- 42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui K. V., ieškovo atstovui adv. K. Mažutavičiui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo V. V. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 111 651,91 EUR nuostolių atlyginimo, 6 proc. procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2007 m. su sutuoktine nusprendė bendrosios jungtinės nuosavybės teise sukauptas lėšas investuoti į vertybinius popierius, neturėdami patirties tuo tikslu kreipėsi į atsakovą. 2007-03-14 gavo el. paštu atsakovo pasiūlymą dėl investicijų, su kuriuo buvo pateiktas ir investicijų portfelio pasiūlymo planas, parengtas pagal ieškovo žodžiu išsakytus pageidavimus dėl polinkio rizikuoti, siekiamos investicijų grąžos. Ieškovui pateiktas atsakovo vidutinės rizikos investicijų portfelis. 2007-03-19 ieškovas su atsakovu sudarė privačios bankininkystės paslaugų teikimo sutartį Nr. PB-01-2007319-083/0083 ir investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį Nr. IPVK-01-2007319-029-0029, kuria atsakovas įsipareigojo pagal individualią ieškovo investavimo strategiją teikti konsultacijas ieškovui dėl jo investuojamo turto valdymo ir kitais su investavimu susijusiais klausimais. Sutarties 4.1 punktu atsakovas teikdamas konsultacijas ieškovui dėl investuojamo turto valdymo įsipareigojo veikti protingai, atidžiai ir sąžiningai, siekti didžiausios naudos. 2007-04-03 be kitų investavimo produktų, nurodytų Investicinio portfelio paskirstymo plane, ieškovas pateikė pavedimą nupirkti, o atsakovas nupirko 4596 GILD Arbitrage Risk Capital Fondo vienetų, kurių vertė, įskaitant komisinį mokestį buvo 111 651,91 EUR. Visame atsakovo pasiūlytame Investicinio portfelio paskirstymo plane tai buvo mažiausias rizikos iki trijų metų investavimo termino vertybinis popierius. Atsakovo pateiktame plane GILD fondas yra apribotos rizikos fondas, šio fondo vidutine metinė investicijų grąža nuo 2001 m. siekia 25 proc., tuo tarpu fondo svyravimų ribos vos 8 proc. Jokia rizika, kad šio fondo vienetų išpirkimas gali būti laikinai ar neribotam laikui sustabdytas, kad fondo vienetai gali būti neišpirkti, kad ieškovas gali prarasti visą kapitalą, nebuvo pateikta. Tokia rizika neatskleista ir Konsultavimo sutartyje. 2008-11-04 ieškovas iš atsakovo sužinojo, kad dėl galimų fondo likvidumo problemų stabdoma prekyba GILD fondo vienetais. 2009-09-03 ieškovas, kurio netenkino atsakovo paslaugų kokybė ir taikomi padidėję įkainiai, nutraukė Konsultavimo sutartį. Ieškovas gavo iš atsakovo pranešimą, kad fondo vienetų vertė lygi 0 EUR, kad 2014-12-29 planuojamas GILD fondo vienetų nurašymas ir išregistravimas. Nurodė, kad ieškovas ir tretysis asmuo neprofesionalūs investuotojai, fizinio asmens konsultavimo anketą pirmą kartą atsakovas užpildė tik 2009-04-07, t.y. praėjus daugiau nei 2 m. nuo konsultavimo sutarties pasirašymo. Šioje anketoje ieškovas nuosekliai laikydamasis tų pačių investavimo tikslų ir pageidavimų, kuriuos buvo išdėstęs žodžiu atsakovo darbuotojams prieš pateikiant Investicijų portfelio paskirstymo planą 2007 m. kovo mėn. pažymėjo, kad pageidauja tokių investicinių priemonių, kurios nors ir gali svyruoti investavimo eigoje, tačiau investavimo laikotarpio pabaigoje turi užtikrinti, kad pagrindinis investuotas kapitalas nesumažės ir nebus prarastas. Tokiu būdu atsakovas, neįspėdamas ieškovo apie riziką, suklaidino jį, įsiūlė netinkamas investavimo priemones, pažeidė Konsultavimo sutartį. Ieškovo tvirtinimu, atsakovas, neįvykdydamas pareigos atskleisti ieškovui informaciją apie investicinio fondo galimybę sustabdyti investicinių vienetų išpirkimą ar jų neišpirkti, atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovas kaip finansų tarpininkas nesielgė atidžiai ir rūpestingai kaip profesionalas, pažeidė FPRĮ 22 str. 3 d., 22 str. 4 d. 2 p. įtvirtintas pareigas. Atsakovas pateiktame Investicijų portfelio paskirstymo plane pažymėjo tik teigiamas fondo savybes, neatskleidė rizikos, kad GILD fondo vienetų išpirkimas laikinai ar neribotam laikui gali būti sustabdytas, nenurodė atvejų, kada tai gali būti padaryta, kad ieškovas gali prarasti visą kapitalą. Ieškovas manė, kad investicija į fondo vienetus gali svyruoti, bet bus likvidi. Atsakovas taip pat pažeidė FMPĮ 22 str. 5 d., nes nesurinko savalaikiai duomenų apie ieškovo investavimo patirtį bei tinkamus produktus. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Konsultavimo sutarties 4.1 ir 4.2 punktus, FPRĮ 22 str. 3 d., 22 str. 4 d. 2 p., 5 ir 6 d., tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus. To pasekoje yra atsakovo kaltė dėl ieškovui kilusios žalos. Jeigu atsakovas šią pareigą būtų įvykdęs tinkamai, ieškovas nebūtų priėmęs sprendimo įgyti tokių vertybinių popierių, nes jie neatitiko ieškovo investavimo tikslų ir poreikių, kuriuos atsakovas žinojo ir turėjo žinoti. Vadinasi, egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir dėl šios rizikos atsiradimo kilusių žalingų ieškovui padarinių. Žala pasireiškė tiesioginiais nuostoliais, nes ieškovo įsigytų 4596 GILD fondo vienetų, kurių įsigijimo vertė, įskaitant komisinį mokestį sudaro 115 651,91 EUR, kurių vertė lygi 0 EUR, nes vienetai yra nurašyti ir fondas išregistruotas. Dublike ieškovas nesutiko su atsakovo pozicija dėl senaties termino praleidimo. Nurodė, kad tik 2012-01-17 d. gavo atsakovo pranešimą, kad remiantis GILD fondo taisyklėmis, GILD fondo vienetų vertė tapo lygi nuliui EUR, iki to laikotarpio atsakovas nuolat informuodavo ieškovą apie GILD fondo grynosios aktyvų vertės pokytį, ką patvirtina 2010-01-18, 2010-07-16, 2011-01-18, 2011-07-18 d. atsakovo ieškovui pateikti el. pranešimai, kuriuose nurodytos konkrečios fondo grynosios aktyvų vertės, nelygios nuliui. Be to, 2009-10-27 d. atsakovas informavo ieškovą, kad GILD fondui iškelta restruktūrizavimo byla, kurios metu fondas veiks 5 metus, todėl egzistavo tikimybė, kad investuotojai restruktūrizavimo byloje atgaus bent dalį investuotų lėšų. Laiko, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo net ne 2012-01-17 d., tačiau 2014-12-15 d., kuomet ieškovas el. paštu gavo atsakovo pranešimą, kad 2014-12-29 d. planuojamas GILD fondo vienetų nurašymas bei išregistravimas. Tik šiuo laikotarpiu ieškovui galutinai tapo aišku, kad GILD fondo vienetų vertė yra lygi nuliui EUR, kad nė vienas investuotojas fondo bankroto byloje neatgaus net dalies savo investuotų lėšų. Nesutiko su atsakovo pozicija, kad ginčui netaikytinas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnis, nes minėto straipsnio nuostatos įsigaliojo nuo 2007-11-01 dienos. Toks argumentas neteisėtas, prieštaraujantis suformuotai teismų praktikai, kurioje konstatuota, kad finansų tarpininkui reikalavimai pagal FPRĮ 22 straipsnio 3 dalį nėra nauji, iš esmės tokie patys pareigos tinkamai suteikti informaciją klientui apie tam tikrą investavimo paslaugą reikalavimai buvo nustatyti VPRĮ. Nesutinka su atsakovo pozicija, kad jis žodinio susitikimo metu surinko visą reikiamą informaciją apie ieškovą. Tai nebuvo padaryta tinkamai, nes fizinio asmens konsultavimo anketą, kuria atsakovas turėjo surinkti duomenis apie ieškovo investavimo patirtį ir žinias bei nustatyti tinkamus investicinius produktus, pirmą kartą atsakovo prašymu ieškovas užpildė tik 2009-04-07 d. Tvirtina, kad atsakovas tinkamai neatskleidė investavimo rizikos, jokiame pateiktame dokumente, kurį gavęs ieškovas, nėra nurodyta rizika, kad GILD fondo vienetų ar kitų fondų vienetų išpirkimas gali būti laikinai ar neribotam laikui sustabdytas ar kad fondo vienetai gali būti neišpirkti apskritai bei kad ieškovas gali prarasti visą investuotą kapitalą. Atsakovo su atsiliepimu pateikiamo GILD fondo vertybinių popierių prospekto, kurį, atsakovo teigimu, jis įteikė ieškovui iki įsigyjant GILD fondo vienetus, nei ieškovas, nei tretysis asmuo nei prieš įsigyjant GILD fondo vienetus, nei vėliau negavo. Prospektas yra parengtas anglų kalba ir išverstas į lietuvių kalbą tik pateikiant šį dokumentą į bylą, todėl jo turinys nebūtų buvęs suprantamas ieškovui ir trečiajam asmeniui dėl nepakankamo anglų kalbos mokėjimo. Iš prospekto matyti, kad GILD fondo vertybinis popierius skirtas rizikos ieškančiam investuotojui. Nors kaip teigia atsakovas investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutarties Nr. IPVK-01-2007319-029/0029 bendrosios dalies 4.2 punktu ieškovas patvirtino, jog iki sutarties pasirašymo atsakovas žodžiu supažindino ir informavo jį apie galimą su investuojamo turto valdymu susijusią riziką, ir ieškovas prisiima vertybinių popierių ir kitų finansų priemonių kainų kitimo riziką, bazinių palūkanų normos kitimo, perinvestavimo ir kitokią riziką, tačiau nei šioje sutartyje ar kitose sutartyse, nei parengiamuosiuose dokumentuose ar ikisutartinių santykių metu atsakovas neinformavo ieškovo apie riziką, jog ieškovo įsigyjamų investicinių vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas ar atsisakyta juos išpirkti. Pažymėjo, jog ieškovas akivaizdžiai netoleravo kapitalo praradimo rizikos. Atsikirsdamas į atsakovo argumentą, kad ieškovas yra patyręs investuotojas nurodė, kad jis yra įgijęs pramonės šiluminės energetikos specialybę, o tretysis asmuo - visuomeninio maitinimo technologijos ir organizavimo specialybę, kurios neturi nieko bendra su investavimui reikiamomis žiniomis ir įgūdžiais. Pažymėjo, jog ieškovo sudaryti repo sandoriai buvo paties atsakovo ieškovui pasiūlyta supaprastinta galimybė laikinai pasiskolinti lėšų iš banko tam tikslui, kad būtų galima sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Ieškovas, įsigydamas GILD fondo vienetus, pagrįstai manė, kad jo investicija į GILD fondo vienetus bus likvidi. Atsakovui neįteikus ieškovui GILD fondo vienetų išleidimo prospekto, neinformavus apie tai, kad prekyba fondo vertybiniais popieriais gali būti sustabdyta ir jie neišpirkti, ieškovas priėmė investicinius sprendimus neturėdamas visos jam reikšmingos informacijos. Dėl šios priežasties tarp banko neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė byloje taikyti ieškinio senatį nuostoliams atlyginti. Nurodė, kad ieškovas apie tai, kad GILD Arbitrage Risk Capital investicinio fondo valdytojas stabdo prekybą GILD fondo investiciniais vienetais, sužinojo dar 2008-11-04 dieną. Ieškovas buvo nuolat informuojamas apie turimų investicinių fondų vienetų vertę, buvo siunčiamos vertybinių popierių valdymo konsultavimo pagrindais ataskaitos. 2009-03-31 ataskaitoje ieškovui nurodyta, kad GILd fondo investicinių vienetų vertė yra 479.654 Lt, 2009-04-30 dieną pateiktoje ataskaitoje nurodyta, kad GILD fondo investicinių vienetų vertė yra lygi nuliui. Ta pati informacija pateikta ir vėlesnėse ataskaitose - 2009-05-29, 2009-06-30, 2009-08-31, 2009-09-30. Taigi, kad GILD fondo vienetų vertė lygi nuliui ir kad ieškovas patyrė žalą, jis buvo informuotas jau 2009-04-30 dieną, todėl nuo šios datos turėtų būti pradėtas skaičiuoti ir CK 1.125 str. 8 d. numatytas ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, trejų metų ieškinio senatis baigėsi dar 2012-04-30 dieną, ieškiniu ieškovas 2015-01-12 kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą, kas sudaro pagrindą ieškinį atmesti.
Nurodė, kad ieškovas nuo 2007-03-19 yra Banko Privačiosios bankininkystės departamento klientas, kuris buvo pasirinkęs konsultavimo dėl investicijų portfelio paslaugą, t.y. pageidavo pats priimti galutinius investavimo sprendimus pagal Banko teikiamus investavimo pasiūlymus. Atsakovo nuomone, šiuo atveju nėra būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsakovo atžvilgiu taikyti. Dėl neteisėtų veiksmų nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas ginčas, susiklostė dar iki FPRĮ įsigaliojimo, t. y. iki 2007-11-01, todėl šalių kilęs ginčas turi būti nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių rinkos įstatymą, o ne pagal FPRĮ. Ieškovas reikalavimus grindžia aplinkybe, kad atsakovas esą neįvykdydamas pareigos atskleisti ieškovui informacijos apie GILD fondo valdytojo galimybę sustabdyti investicinių vienetų išpirkimą ar jų neišpirkti, atliko neteisėtus veiksmus. VPRĮ 24 str. 3 d. 5 p. buvo numatyta ir įtvirtinta atsakovo, kaip finansų tarpininko, pareiga, susijusi su informacijos atskleidimu: „5) klientui pakankamai atskleisti su juo susijusią ir jam reikalingą informaciją, įskaitant informaciją apie taikomą įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą arba jos nebuvimą;“. Ši VPRĮ nuostata reiškia, kad finansų tarpininkas, teikdamas investicines paslaugas, turi įvertinti kiekvieną klientą ir, atsižvelgdamas į kiekvieno kliento išsilavinimą, žinias ir patirtį, suteikti jam pakankamai informacijos, kuri būtų su ja susijusi ir reikalinga. Nurodė, kad susitikimas su ieškovu įvyko 2007 m. kovo pradžioje, po kurio buvo parengtas ir ieškovui pateiktas Planas. Jame pažymėti investicijų tikslai, investuojama suma (apie 2,8 mln. litų), investavimo laikotarpis (2-5 metai), rizika ir norima gauti grąža (vidutinės ir didelės rizikos investicinės priemonės). Ieškovas niekada neišreiškė prieštaravimo ar kitų pastabų, jog Plane nurodyta informacija neatitinka jo faktinės situacijos ar susitikimo metu aptartos informacijos. Ieškovas pasirašo Konsultavimo sutartį, o ne Investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sutartį, kas patvirtina, kad ieškovas laikė save turinčiu pakankamai žinių investavimo srityje, o atsakovą laikė tik patarėju investavimo klausimais. Nurodė, jog informacija apie investicinių vienetų išpirkimo sustabdymo galimybę ieškovui buvo pateikta, supažindinant jį su GILD fondo prospektu prieš atsakovui ir ieškovui sudarant Konsultavimo sutartį. Prospekte nurodyta, kad „fondo valdytojai turi absoliučią diskreciją dalinai arba visiškai sustabdyti investicinių vienetų išpirkimą šiais atvejais: (i) jeigu GILD fondo portfelio likvidumas yra nepakankamas patenkinti visus išpirkimo prašymus išpirkimo dieną; (ii) ekstremalių svyravimų metu arba nepaprastosios padėties atveju, jeigu būtų pagrįstai neįmanoma teisingai nustatyti grynąją investicinio vieneto vertę; (iii) didelės dalies GILD fondo vienetų perleidimas galėtų rimtai pakenkti investuotojams“. Nors GILD fondas veikė pagal Estijos Respublikos teisės aktus, tačiau visi investiciniai fondai, atsižvelgiant į jų prigimtį, reglamentuojami panašiai visoje ES. Investicinių vienetų išpirkimo sustabdymas yra neišvengiama ir būtina investicinio fondo veiklos savybė, būtina ir reikalinga fondo dalyvių (investuotojų) interesų apsaugai. Suteikiant tokią teisę fondo valdytojui sudaroma galimybė jam reaguoti į nenumatytus įvykius bei krizines rinkos situacijas, likvidumo trūkumą ir pan. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teiginys, kad informacija apie investicinio fondo vienetų išpirkimo sustabdymą galėjo turėti įtakos jam renkantis investicinį fondą kaip investiciją yra nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, kad investicinio fondo vienetų išpirkimo sustabdymas įtakoja tik investuotojo galimybę greitai parduoti turimą investiciją, t. y. jos likvidumą, o ne investicijos rizikingumą. Pažymėjo, jog ieškovas yra patyręs verslininkas, suvokiantis su verslu ir investicijomis susijusias rizikas, jam taip pat suprantama, kad bet koks investavimas į bet kokią finansinę priemonę yra susijęs su rizika, kurios lygis gali skirtis. Kaip numatyta Plane, ieškovo tikslas buvo gauti pakankamai didelę grąžą (vidutiniškai 22,4 proc. per metus), prisiimant tuo pačiu ir atitinkamą riziką (apie 14 proc.). Tvirtina, kad su ieškovu apie tai, kad investavimas yra susijęs su rizika aptarė ir pateikiamuose dokumentuose, t.y. investavimo plane, kuriame taip pat pabrėžta, kad „praeities rezultatai negarantuoja atitinkamo investicijų pajamingumo ateityje“, todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, jog atsakovas tvirtino, kad GILD fondo vertės svyravimo rizika - tik 8 procentai. Plano lentelės grafoje aiškiai numatyta, kad tai yra vertės svyravimo rizika. t.y. tikimybė 3 metams, su aiškiai išskirta informacija, kad skaičiavimai remiasi istoriniais duomenimis. Tad dar prieš pasirašant Konsultavimo sutartį ieškovui buvo išaiškinta, kad investicijos gali būti ir nuostolingos. Pasirašydamas Konsultavimo sutartį, jos Specialiosios dalies 3 punkte dar kartą ieškovas aiškiai patvirtino, kad „jam yra žinoma ir suprantama investavimo rizika ir tokios rizikos galimybė bei pasekmės“, „kad nelaikys banko atsakingu, jeigu dėl investavimo rizikos jis patirs nuostolių“. Patvirtino, „kad iki sutarties pasirašymo bankas žodžiu supažindino ir informavo jį apie galimą su investicijų portfelio valdymu susijusią riziką, nurodytą sutarties bendrojoje dalyje ir, pasirašydamas sutartį, įsipareigoja prisiimti šią riziką. Šalys patvirtino, kad nelaiko sutarties sąlygų banko pasižadėjimu ar įsipareigojimų užtikrinti klientui pelno gavimą iš investuojamo turto, tačiau bankas dės didžiausias pastangas padidinti kliento portfelio vertę“. Ši rizika taip pat atskleista Konsultavimo sutarties 4.2 p., 4.2.1 p., 4.2.7 p., GILD fondo prospekte. Aplinkybę, kad ieškovas suprato ir supranta investavimo į investicinius fondus riziką, patvirtino ir vėlesni ieškovo veiksmai, t.y. investavimas į Repo sandorius, kurių sudarė net 32 ir kurie priskiriami prie dar didesnio rizikingumo finansinių priemonių nei GILD fondo investiciniai vienetai. Atsakovo nuomone svarbu ir tai, kad Bankas teikė konsultacijas dėl viso investicijų portfelio in corpore, todėl Banko teikiamų investavimo rekomendacijų tinkamumą ir reikia vertinti tik viso portfelio kontekste, ne per pavienes investicijas, o per jų derinį. Atsakovo nuomone, šioje byloje tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui padarytos žalos nėra priežastinio ryšio. GILD fondo investicinių vienetų išpirkimo sustabdymas - įprastinė investicinių fondų valdytojų teisė, ieškovo nuostoliai atsirado realizavusis investavimo rizikai, apie kurią ieškovas buvo tinkamai informuotas ir kurią suprato. Net jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovas su rizika, jog GILD fondo vienetų išpirkimas gali būti nutrauktas ir kad ieškovas gali prarasti savo investuotą kapitalą, supažindintas buvo netinkamai, pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio su žala nebūtų, kadangi ieškovas net ir žinodamas apie šią riziką, vis tiek būtų investavęs į šį fondą, nes ieškovas po 2008-11-04 pranešimo ir toliau investavo savo pinigus ne kur kitur, o į investicinius fondus. Po konsultavimo sutarties nutraukimo 2010-10-19 dieną pats ieškovas savarankiškai investavo į Schroder Global Emerging Market Fund fondą, nesirinko saugesnių investavimo priemonių, kas rodo, jog ši rizika ieškovui buvo suprantama ir priimtina. Pažymėjo, kad atsakovo kaltė neįrodyta. Atsakovas surinko informaciją apie ieškovo finansinę būklę, jo investavimo patirtį ir tikslus, kurių jis siekė naudodamasis investicinėmis paslaugomis, ir pasiūlė Planą, kuris tuos tikslus tuo metu geriausiai atitiko. Atsakovo vertinimu, net jeigu teismas nuspręstų, kad paslaugos ieškovui buvo suteiktos netinkamai ir atsakovas yra kaltas dėl to, šiuo atveju turėtų būti taikoma CK 6.248 str. 4 d., kadangi dėl žalos yra kaltas pats ieškovas. Priimdamas sprendimą investuoti 111.651,91 eurus į GILD fondo vienetus, ieškovas kaip patyręs verslininkas turėjo suprasti galimą investicinio fondo mokumą riziką, juo labiau, kad atsakovas ją pakankamai išaiškino. Net jeigu ieškovas neteisingai suvokė, jog gali prarasti investuotas lėšas, tai įvyko dėl jo paties didelio neatsargumo, neatitinkančio protingumo kriterijaus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl žalos kaltas pats ieškovas, mano, kad atsakovas turėtų būti nuo atsakomybės apskritai atleistas arba atsakovo atsakomybė bent jau turėtų būti sumažinta proporcingai ieškovo kaltei. Taip pat pažymėjo, kad ieškovo bylos aplinkybės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos c.b. Nr. 3K-3-559/2014, kuria kaip precedentu remiasi ieškovas ratio decidendi nesutampa (skirtingi šalių sutarties sudarymo tikslai ir lūkesčiai, tolerancija ir informuotumas apie rizikas). Triplike dėl ieškinio senaties termino taikymo pažymėjo, kad iš ieškovo minimų 2010-01-18, 2010-07-16, 2011-01-18, 2011-07-18 atsakovo pranešimų ieškovas jau matė, kad fondo vertė krenta, todėl jau tuo metu galėjo priimti sprendimą kreiptis dėl žalos atlyginimo, jeigu yra įsitikinęs, kad jam ji padaryta. Taigi akivaizdu, kad jeigu ne 2008-11-04, tai 2010 metais ieškovas tikrai suprato, kad yra patyręs nuostolį. Triplike atsakovas pažymėjo, kad tęstiniai ieškovo veiksmai ne kartą patvirtino, kad aptariama rizika jam buvo suprantama bei investavimas į investicinių fondų vienetus visiškai atitinka ieškovo interesus ir rizikos toleranciją. Atkreipė dėmesį, kad Bankas teikė konsultacijas dėl viso investicijų portfelio in corpore, todėl Banko teikiamų investavimo rekomendacijų tinkamumą ir reikia vertinti tik viso portfelio kontekste. Pabrėžė, kad kategoriškai nesutinka, su tuo, kad Banko portfelio valdymo paslaugą būtų galimą vertinti ir nagrinėti ištraukiant iš portfelio konteksto pavienes portfelio pozicijas, neanalizuojant portfelio sudedamųjų dalių koreliacijos bei rizikos rodiklių - tai formuotų pavojingą precedentą, nuneigiantį visą portfelio valdymo paslaugos esmę, išskaidymo, rizikos valdymo teorijas, tokios paslaugos (portfelio valdymo) apskritai būtų neįmanoma teikti, jei klientas galėtų retrospektyviai kvestionuoti tik selektyviai išsirinktas instrumentus, kurių rezultatai vertinant retrospektyviai jam neatrodo patrauklūs. Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad jis netoleravo absoliučiai jokios rizikos. Ieškovas 2009-04-07 Fizinio asmens konsultavimo anketoje pažymėjo, jog jo tikslas yra gauti pakankamai didelę grąžą. Galiausiai tolimesni ieškovo veiksmai atliekant investavimą į investicinius fondus bei REPO sandorius patvirtina, kad jis suprato investavimo procesą, o investavimas į investicinių fondų vienetus visiškai atitiko ieškovo tikslus. Nurodė, kad investavimo rizika ieškovui buvo atskleista ne tik susitikimų metų ir pateikiant Planą, tačiau eilėje kitų dokumentų, pavyzdžiui: Konsultavimo sutarties Specialiosios dalies 3 punkte yra nurodytas patvirtinimas, kad ieškovas aiškiai supranta kylančias rizikas, pasekmes ir pan. Rizika dėl galimo investicinio portfelio vertės kitimo ir tai, kad Ieškovas su tokia rizika yra supažindintas buvo numatyta ir eilėje Konsultavimo sutarties Bendrosios dalies punktų (4.2,4.2.1 ir 4.2.7 punktuose). GILD fondo prospekte (10 puslapis) aiškiai nurodyta investicinė rizika. Ieškovo teiginys neva GILD fondo prospektas buvo išverstas tik teikiant jį į bylą, yra nepagrįstas, nes vertėjos parašas atspindi ne vertimo datą, o tik vertimo atitikimo patvirtinimą taip, kaip reikalauja CPK. Atsakovo nuomone, rizikos, kurios atsakovas objektyviai negali prisiimti, kontroliuoti ar įtakoti, perkėlimas atsakovui kaip investicines paslaugas teikiančiam asmeniui, pažeidžia ne tik šalių lygiateisiškumo principą, tačiau taip pat ir bendruosius civilinės teisės protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, už kuriuos būtų pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Dėl priežastinio ryšio nebuvimo nurodė, kad GILD fondo investicinių vienetų išpirkimo sustabdymas - įprastinė investicinių fondų valdytojų teisė. Ieškovo nuostoliai atsirado realizavusis investavimo rizikai, apie kurią jis buvo tinkamai informuotas ir kurią suprato. Galutinį sprendimą investuoti į GILD fondą priėmė pats ieškovas turėdamas visą informaciją, todėl žala niekaip nesusijusi su atsakovo veiksmais. Be to, ieškovas pageidavo investuoti į vidutinės ir didelės rizikos priemones, turėjo tikslą gauti pakankamai didelę grąžą, nenorėjo, kad santaupos būtų apdraustos. Ieškovo sprendimas investuoti į investicinius fondus nebuvo ir nėra įtakojamas rizikos, jog investiciniai vienetai gali būti neišperkami. Įvertinus tai, darytina pagrįsta išvada, kad piniginius praradimus ieškovas būtų patyręs bet kuriuo atveju, visiškai nepriklausomai nuo atsakovo veiksmų (ar neveikimo). Todėl tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovo veiksmų nėra priežastinio ryšio. Dėl atsakovo kaltės nebuvimo nurodė, kad atsakovas surinko visą reikšmingą informaciją apie ieškovą ir pasiūlė Planą, kuris tuos tikslus tuo metu geriausiai atitiko. Ieškovui Plane buvo suteikta informacija apie kiekvieno siūlomo investuoti investicinio fondo pobūdį, riziką ir pan., suteikta visa reikšminga informacija tiek žodžiu, tiek raštu (Plane, GILD fonde prospekte ir pan.). Todėl atsakovas nėra kaltas dėl ieškovo piniginių praradimų, dėl šių praradimų kaltas pats ieškovas. Ieškovas sudarė GILD fondo vienetų įsigijimo sandorį, taip savo laisva valia prisiėmė iš šios sutarties sudarymo kylančių padarinių riziką, kurią turėjo įvertinti kaip protingas ir apdairus verslo subjektas. Net jeigu neteisingai suvokė, jog gali prarasti investuotas lėšas, tai įvyko dėl jo paties didelio neatsargumo, neatitinkančio protingumo kriterijaus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl žalos kaltas pats ieškovas, manome, kad atsakovas turėtų būti nuo atsakomybės apskritai atleistas (CK 6.248 str. 4 d.).
Ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas K. V. ir atsakovas AB SEB bankas 2007 m. kovo 19 d. sudarė privačios bankininkystės paslaugų teikimo sutartį, pagal kurios 3.1.3.2. punktą bankas klientui teikia investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais paslaugą (bankas konsultuoja klientą dėl jo turto valdymo, o sprendimus dėl konkrečių veiksmų ir/ar operacijų priima pats klientas). Remdamasis minėta sutartimi, atsakovas 2007 m. kovo 17 d. pateikė ieškovui pasiūlymą dėl investicijų, kuriose pristatė vidutinės rizikos investicijų porfelio paskirstymo planą, kuris buvo parengtas į ieškovo išsakytus pageidavimus dėl siekiamos investicijų grąžos ir polinkio rizikuoti. Investicijų portfelio paskirstymo plane konstatuojama, kad šio investicijų portfelio paskirstymo plano tikslas – investuoti kliento lėšas į vidutinės ir didelės rizikos investicijų priemones, siekiant gauti šią riziką atitinkančios investicijų grąžos. Tikėtinos vidutinės metinės portfelio investicijų grąžos ribos pagal pateiktas vidutines metines investavimo priemonių grąžas yra 12,8-32,0 proc., arba vidutiniškai 22,4 proc. Vidutinė porfelio vertės svyravimų rizika, remiantis 3 metų vidutinėmis siūlomų investavimo priemonių svyravimo ribomis, siekia 14 proc.
Šalys 2007 m. kovo 19 d. pasirašė Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pagal individualią ieškovo investavimo strategiją teikti konsultacijas ieškovui dėl jo investuojamo turto valdymo (įskaitant, bet neapsiribojant Investuojamo turto formavimu ir valdymu, konkrečių VP, rinkų, regionų parinkimu, tinkamo pirkimo/pardavimo laiko) ir kitais su investavimu susijusiais klausimais, pirkti bei parduoti vertybinius popierius tik gavęs tinkamai pateiktą ieškovo pavedimą (Konsultavimo sutarties bendrosios dalies 3.1., 3.2 p.). Pagal Konsultavimo sutarties bendrosios dalies 4.1. punktą, teikdamas konsultacijas dėl ieškovo investuojamo turto valdymo, bankas įsipareigojo veikti protingai, atidžiai ir sąžiningai, siekti didžiausios naudos ieškovui. Pagal Konsultavimo sutarties bendrosios dalies 4.2.1 punktą ieškovas patvirtino, jog iki sutarties pasirašymo atsakovas žodžiu supažindino ir informavo jį apie galimą su investuojamo turto valdymu susijusią riziką, ir ieškovas prisiima vertybinių popierių ir kitų finansų priemonių kainų kitimo riziką; bazinių palūkanų normos kitimo, perinvestavimo ir kitokią riziką; riziką, susijusią su VP, kurių prospektas nepatvirtintas Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijoje, įsigijimu, apskaita ir nuosavybės teise į juos; infliacijos ir valiutų kursų svyravimo riziką; investavimo užsienyje riziką; VP likvidumo riziką; kitokią su VP susijusią riziką, pripažįstamą protinga finansų rinkų įprastinėje praktikoje.
Vadovaudamasis bankininkystės paslaugų teikimo, Konsultavimo sutartimis, atsakovas ieškovo vardu nupirko įvairių taupymo investavimo priemonių ir suformavo investicijų portfelį, 2007-04-03 ieškovas mokėjimo pavedimu pervedė AB SEB Vilniaus bankas 111 651,91 EUR , o bankas ieškovo pavedimu nupirko GILD Arbitrage Bond fondo vienetų už nurodytą sumą.
Atsakovo teiktame investicijų portfelio paskirstymo plane pažymėta, kad GILD fondas yra apribotos rizikos fondas, šio fondo vidutinė metinė investicijų grąža nuo 2001 metų siekia 25 procentus, tuo tarpu fondo vertės svyravimų ribos tesiekia 8 procentus. Nurodoma, kad tai Baltijos šalyse pagal market –neutral startegiją investuojantis fondas, siekiantis didžiausios grąžos nepaisant tendecijų kapitalo rinkose. Informacija, kad šio fondo vienetų išpirkimas gali būti laikinai ar neribotam laikui sustabdytas, nei atsakovo teiktame pasiūlyme dėl vidutinės rizikos investicijų portfelio plano, nei investicijų portfelio paskirstymo plane nebuvo pateikta.
Fizinio asmens konsultavimo anketoje, užpildytoje 2009 m. balandžio 7 d., ieškovas pažymėjo, kad turi piniginių lėšų investavimo į finansines rinkas iki 3 metų patirtis; planuojama investicijų trukmė nuo 6 iki 10 metų; santaupos turi duoti pakankamai didelę grąžą be didesnių svyravimų; priimtina, kad investicinio portfelio vertė bet kuriuo svyravimo laikotarpiu gali sumažėti 20 proc.
Praėjus daugiau negu metams nuo investavimo pradžios, t. y. 2008 m. lapkričio mėn. GILD vienetų išpirkimas buvo sustabdytas ir atsakovo nurodytais duomenimis, jų vertė šiuo metu yra 0 EUR.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar atsakovas AB SEB bankas yra atsakingas dėl ieškovui K. V. atsiradusių nuostolių, investavus jo pinigines lėšas į GILD Arbitrage Risk Capital fondą. Ieškovas teismui procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad bankas, teikdamas investavimo konsultaciją ieškovui kaip neprofesionaliam investuotojui, nei sudarydamas ir siūlydamas ieškovui konkrečių finansinių priemonių įsigijimo investicinius portfelius, nei prieš perkant GILD fondo vienetus, neatskleidė informacijos, kad GILD fondo vienetų išpirkimas gali būti nutrauktas ar sustabdytas, ieškovas gali prarasti visą kapitalą, suklaidino jį, įsiūlė netinkamas investavimo priemones, tokiu būdu pažeidė Konsultavimo sutartį, bei teisės aktuose nustatytus ir atsakovui taikomus profesinio atidumo bei rūpestingumo standartus. Atsikirsdamas į ieškovo ieškinį atsakovas nurodė, kad jis surinko visą būtiną informaciją apie ieškovo, kaip investuotojo savybes ir poreikius, pasiūlė tinkamą investiciją, t. y. įvykdė VPRĮ 24 str. 3 d. 5 p. numatytas pareigas. Ieškovas buvo tinkamai informuotas apie su investavimu į GILD fondo investiciniu vienetus, susijusią investavimo (kapitalo praradimo) riziką, pateikus jam šio fondo prospektą iki investicinių vienetų įsigijimo. Atsakovo tvirtinimu, ieškovas pats, atsižvelgdamas į savo investavimo tikslus priėmė sprendimą investuoti į GILD fondo investicinius vienetus ir prisiėmė jam žinomą ir suprantamą su tuo susijusią riziką. Todėl nėra nei faktinio, nei teisinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ar neveikimo ir ieškovo patirtų nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo prisiimtos investavimo rizikos. Atsakovas nėra kaltas dėl ieškovo patirtos žalos, o net ir dalinai nustačius atsakovo kaltę, atsižvelgiant į CK 6.248 str. 4 d. nuostatas, atsakovas turėtų būti atleistas nuo atsakomybės. Taip pat prašo ieškovo reikalavimui dėl 111.651,91 EUR nuostolių atlyginimo taikyti ieškinio senatį.
Dėl bylos šalių statuso teismas konstatuoja, kad įvertinus ieškovo statusą (aukštąjį išsilavinimą turintis verslininkas) ir jo patirtį sutiktina su ieškovo argumentu, kad jis yra neprofesionalus klientas (VPRĮ 2 str. 17 d., FPRĮ 2 str. 30 d., 3 str. 22 d., 27, 28 str.), o atsakovas savo srities profesionalas. Atsakovas yra kredito įstaiga, turinti teisę teikti licencines finansines paslaugas (Bankų įstatymo 2 str. 2 d.), todėl jam taikomi ypač aukšti atidumo ir profesionalumo reikalavimai, atsakovui įstatymais sukurta pareiga veikti ypatingai rūpestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotą neprofesionalaus kliento riziką, įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes (Finansų įstaigų įstatymo 3 str. 1 d., 2 str. 7 d.).
Dėl ieškinio senaties taikymo byloje
Atsakovas byloje prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą turėjo žinoti jau 2008-11-04, kai atsakovo buvo informuotas apie tai, kad GILD Arbitrage Risk Capital investicinio fondo valdytojas stabdo prekybą GILD fondo investiciniais vienetais, todėl ši diena yra laikoma sužinojimo apie pažeistas teises diena. Ieškovas nesutinka su tokiu jo pažeistos teisės skaičiavimo momentu, nurodydamas, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2014-12-15 d., kuomet ieškovas gavo pranešimą, kad planuojamas fondo vienetų nurašymas ir išregistravimas, nes jis tikėjosi, kad restruktūrizavimo byloje atgaus bent dalį lėšų.
Ieškovo pareikštam reikalavimui taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CK 1.127 str. 1 d.). Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Teismas taip pat atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Teismas šiuo atveju sutinka su ieškovo pozicija, kad tik 2014-12-15 ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą, kai buvo informuotas apie faktą, jog yra planuojamas GILD fondo vienetų nurašymas ir išregistravimas, nes tik tuo momentu tapo aišku, kad ieškovas negrįžtamai prarado investuotas lėšas. Todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo ieškinio senaties taikymui.
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymų ar sutarčių išmintis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 str.). Pagal CK 6.38 straipsnio 2 dalį, jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (MiFID) 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad finansų tarpininkas, teikdamas klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi garbingai, sąžiningai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų (Lietuvoje ši nuostata perkelta atitinkamai į Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 1 dalį). Tos pačios direktyvos 19 straipsnio 3 dalis finansų tarpininkui numato pareigą esamiems ir būsimiems klientams suprantama forma pateikiama atitinkama informacija apie: investicinę įmonę ir jos paslaugas; finansines priemones ir siūlomas investavimo strategijas (tai turėtų apimti atitinkamas gaires ir įspėjimus dėl rizikos veiksnių, susijusių su investicijomis į tas priemones arba konkrečiomis investavimo strategijomis), kad jie galėtų tinkamai suvokti siūlomų investicinių paslaugų ir konkrečios rūšies investicinės priemonės pobūdį ir susijusius rizikos veiksnius bei priimti investicinius sprendimus, remdamiesi turima informacija. Tokia pat nuostata įtvirtinta FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje. FPRĮ 22 straipsnio 3 dalis, 4 dalies 2 punktas įtvirtina finansų tarpininko pareigą aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, tame tarpe ir informaciją apie finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones. Atsakovas procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, kad ginčui netaikytinas FPRĮ 22 str., nes straipsnio nuostatos įsigaliojo nuo 2007-11-10 d. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas dėl FPRĮ 22 straipsnio 2, 3 dalies nuostatų taikymo yra nurodęs, kad finansų tarpininkui reikalavimai pagal FPRĮ 22 straipsnio 3 dalį nėra nauji, iš esmės tokie patys pareigos tinkamai suteikti informaciją klientui apie tam tikrą investavimo paslaugą reikalavimai buvo nustatyti ir Vertybinių popierių rinkos įstatyme, kuris taip pat įtvirtino reikalavimą pateikti klientui ir tokią informaciją, kurios pagrindu investuotojas galėtų priimti jo investavimo tikslus atitinkantį investicinį sprendimą (plačiąja prasme), taip pat pareigą pakankamai atskleisti konkrečiai investavimo paslaugai ar finansinei priemonei būdingą riziką, taip pat sąžiningai veikti klientų interesais (VPRĮ 24 str. 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-391/2014). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-492-1746/2012, kuri nagrinėjo FPRĮ teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu klausimą yra išaiškinusi, kad dėl ginčo sutarčių, sudarytų pereinamuoju laikotarpiu iki FPRĮ visų nuostatų įsigaliojimo (nuo 2007 m. vasario 8 d. iki 2007 m. lapkričio 1 d.), FPRĮ 22 straipsnio 3 dalis taikytina, nes joje įtvirtintas bendro pobūdžio reikalavimas negali būti pripažintas visiškai nauju galiojusio VPRĮ turinio kontekste (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-492-1746/2012). Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad ginčo santykiams nėra taikoma FPRĮ 22 str. 3 d.
Taigi, kaip jau buvo pažymėta, FPRĮ 22 str. atsakovą, teikiantį klientui investicines paslaugas, įpareigoja sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, teikti aiškią ir teisingą informaciją, kad klientas galėtų suprasti siūlomų investicijų priemonių esmę bei joms būdingą riziką (FPRĮ 22 str. 1, 2 d.), o pagal šio straipsnio 4 dalį, įgyvendindama šiuos reikalavimus, finansų maklerio įmonė privalo suteikti informaciją apie finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones ir. kt. Pagal Konsultavimo sutarties 4.1 punktą, teikdamas konsultacijas dėl kliento investuojamo turto valdymo, atsakovas įsipareigojo veikti protingai, atidžiai ir sąžiningai, siekti didžiausios naudos ieškovui.
Ieškovo tvirtinimu, atsakovas pažeidė FPRĮ 22 str. 5 d. nes nesurinko savalaikiai duomenų apie ieškovo investavimo patirtį bei tinkamus produktus. Teismas su šiais ieškovo argumentais sutinka.
Pareiga rinkti informaciją apie potencialaus kliento žinias ir tikslus investuojant prieš investicinių paslaugų teikimą nustatyta VPRĮ 24 str. (galiojusiame iki FPRĮ įsigaliojimo), FPRĮ 22 str. 3 d. - 5 d., Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintų Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 22, 24, 33-35 punktuose. Remiantis FPRĮ 23 str. 5 d. atsakovas, prieš pradėdamas teikti ieškovui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinio priemonių portfelio valdymą, privalėjo surinkti informaciją apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis prievolėmis; finansinę padėtį ir tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Taigi, remiantis šiais teisės aktais, bankas privalėjo surinkti iš kliento informaciją apie jo žinias, patirtį investavimo srityje, finansinę padėtį bei investavimu siekiamus tikslus, t.y. atlikti tinkamumo testą. Atlikęs šio etapo vertinimą, turėjo teisę teikti jam tinkamą rekomendaciją. Pateikęs rekomendaciją, privalo aiškiai ir suprantamai supažindinti klientą su siūloma finansine priemone ar investavimo strategija. Tokia informacija turi būti pateikta iš anksto. Neatlikus bent dalies reikalaujamos informacijos apie klientą, tarpininkui draudžiama teikti klientui investavimo rekomendaciją (Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 53 punktas); parinkti konkrečiam klientui labiausiai tinkančią finansinę priemonę/investavimo strategiją.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui savalaikiai nebuvo pateiktos pildyti klientų anketos, nebuvo reikalaujama pateikti bet kokio kitokio pobūdžio dokumentų, kuriuose būtų nurodyta informacija apie jo finansinę padėtį, investavimo tikslus, patirtį. Fizinio asmens konsultavimo anketa užpildyta tik 2009-04-07 d. Atmestini kaip nepagrįsti banko argumentai, kad šias aplinkybes banko darbuotojai išsiaiškino individualių susitikimų metu, nes tokių aplinkybių, esant prieštaringiems žodiniams paaiškinimams neįrodė (CPK 178 str.).
Ieškovo tvirtinimu, bankas neatskleidė informacijos, kad GILD fondo vienetų išpirkimas gali būti nutrauktas ar sustabdytas, ieškovas gali prarasti visą kapitalą, suklaidino jį, įsiūlė netinkamas investavimo priemones.
Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismas sutinka su šiais ieškovo argumentais, nes nei ikisutartinių santykių metu nei pasirašant sutartį bankas ieškovo neinformavo apie riziką, jog ieškovo įgyjamų investicinių vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas ir jis gali prarasti visą investuotą kapitalą. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, ieškovas yra neprofesionalus investuotojas, pageidavęs vidutinės rizikos investicijų. Atsakovui buvo žinoma apie tai, kad ieškovas pageidauja saugiai investuoti turimas lėšas, kadangi atsakovas jam pristatė vidutinės rizikos investicijų portfelio paskirstymo planą. Kaip nustatyta iš investicijų portfelio paskirstymo plano, ieškovui nebuvo pateikta informacija apie investavimo į GILD Arbitrage fondo vienetus ar kitus investicinius fondus rizika, t. y., kad pasibaigus 2-5 metų investavimo laikotarpiui, ieškovas gali neatgauti investuotų pinigų dėl to, kad GILD fondo vienetų išpirkimas gali būti laikinai ar neribotam laikui sustabdytas ar kad fondo investiciniai vienetai gali būti neišpirkti. Šiame plane nurodoma, kad GILD Arbitrage tikėtina investicijų grąža 15,0-30,0 proc., vertės svyravimo rizika, 3 metai – 8 proc. Vidutinė portfelio vertės svyravimo rizika, remiantis 3 metų vidutinėmis siūlomų investavimo priemonių svyravimo ribomis, siekia 14 proc. Plane investicijos į GILD Asset Management valdomą GILD Arbitrage apribotos rizikos fondą nurodoma, kad vidutinė metinė investicijų grąža nuo 2001 m. siekia 25 proc., fondo vertės svyravimų ribos tesiekia 8 proc.. Atsakovas nurodė, kad informacija apie investicinių fondų sustabdymo galimybę buvo pateikta ieškovui supažindinant jį su fondo prospektu, ieškovas šią aplinkybę neigia. Duomenų apie tai, kad ieškovas ar tretysis asmuo buvo supažindintas su GILD Arbitrage AS 2007 m. kovo mėn. emisijos prospektu ar jis jam buvo įteiktas į bylą nėra pateikta, todėl šią atsakovo nurodytą aplinkybę teismas laiko neįrodyta (CPK 178 str.). Konsultavimo sutarties Bendrosios dalies 4.2 punktu ieškovas patvirtino, kad iki Sutarties pasirašymo bankas žodžiu supažindino ir informavo jį apie galimą su investuojamo turto valdymu susijusią riziką, ir pasirašydamas sutartį ieškovas įsipareigojo prisiimti šią riziką: vertybinių popierių kainų kitimo riziką; bazinių palūkanų normos kitimo, perinvestavimo ir kitokią riziką; riziką, susijusią su VP, kurių prospektas nepatvirtintas Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijoje, įsigijimu, apskaita ir nuosavybės teise į juos; infliacijos ir valiutų kursų svyravimo riziką; investavimo užsienyje riziką, atsirandančią dėl kiekvienos šalies skirtingo teisinio reglamentavimo, skirtingų VP apskaitos standartų, galimo papildomo apmokestinimo; VP likvidumo riziką; kitokią su VP susijusią riziką, pripažįstamą protinga finansų rinkų įprastinėje praktikoje. Atsakovo tvirtinimu, rizika neatgauti visos ar dalies investuotos sumos yra įprastinė ir visoms investicinėms priemonėms būdinga rizika ir ją ieškovas kaip verslininkas suprato, o bankas ją tinkamai atskleidė. Teismas nesutinka su šiais argumentais. Ieškovas yra nors ir verslininkas, tačiau neprofesionalus investuotojas, todėl rizikos mastas yra vienas iš svarbiausių aspektų, kuris turi būti atskleistas neprofesionaliam investuotojui. Teismas laiko, kad vertybinių popierių kainų kritimo rizika, apie kurią ieškovas buvo informuotas bei investuojamo kapitalo praradimo rizika yra skirtingos rizikos, sukeliančios skirtingas pasekmes investuotojui. Teismo vertinimu, fondo sustabdymo rizika, įvertinus tai, kad GILD prospekte yra aiškiai nurodoma, kad nėra galima jokia garantija, kad fondas pasieks savo investavimo tikslus ir investuotojai netgi gali prarasti ženklią dalį arba visas investicijas į GILD fondą (ir ši aplinkybė buvo žinoma atsakovui) turėjo būti tinkamai atskleista ieškovui, kad jis, įvertinęs tinkamai jam pateiktą informaciją apie galimas rizikas, galėtų priimti atitinkamą sprendimą dėl investavimo. Akivaizdu, kad tokios informacijos nepateikimas klientui negali būti pripažįstamas veikimu geriausiomis klientui sąlygomis, aiškiai ir suprantamai pateikiant visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jis galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę, būdingą riziką ir priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Kasacinio teismo yra konstatuota, tinkamos informacijos atskleidimo pareigos įvykdymas yra vienas iš instrumentų, saugančių investuotoją nuo netinkamų produktų pasirinkimo ir galimų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.P v. AB DNB bankas, bylos Nr. 206/2014)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad finansų tarpininko profesinis rūpestingumas reikalauja, kad valdydamas portfelį ir teikdamas kitas investicines paslaugas, finansų tarpininkas elgtųsi su tokiu apdairumu, atidumu ir profesionalumu, koks yra būtinas finansų tarpininkų profesinėje veikloje, t. y. taip, kaip tikimasi iš kompetentingo, patyrusio ir kvalifikuoto finansininko, veikiančio atitinkamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D., J. D. v. UAB ,,Finasta Asset Management“, bylos Nr. 3K-3-10/2014). Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005).
Apibendrinant teismas laiko nustatytu, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie galimybę Fondui sustabdyti investicinių vienetų išpirkimą, todėl bankas pažeidė Konsultavimo sutarties 4.1 ir 4.2 punktus, FPRĮ 22 str. 3 d., 4 d. 2 punktą, todėl atsakovo veiksmuose yra veiksmų neteisėtumas (CK 6.256 str. 4 d.). Ieškovas nurodė, kad tinkamai atskleidus nurodytą riziką jis nebūtų priėmęs sprendimo investuoti į ginčo fondus, todėl teismo vertinimu, ieškovo patirti nuostoliai gali būti laikomi atsakovo veiksmų (neveikimo) rezultatu, t.y. labiau tikėtina, jog ieškovas nebūtų investavęs į finansines priemones, jeigu atsakovas jį būtų tinkamai informavęs apie visas tokio pobūdžio finansinėms priemonėms būdingas rizikas, t.y. apie galimybę prarasti visą investuotą kapitalą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra neprofesionalus investuotojas, neturintis investavimo patirties, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra verslininkas, užsiimantis verslu, ir jam turi būti žinoma objektyviai ir suprantama nemokumo rizika versle, todėl turėjo ir galėjo suvokti, kad kaip investuojant į bendrovių akcijas, taip ir į fondų vienetus, yra prisiimama kaip ir akcijų eminento, taip ir fondo mokumo rizika. Todėl ieškovas, priimdamas sprendimą investuoti 111 651,91 EUR į GILD fondo vienetus turėjo suprasti apie galimą fondo mokumo riziką arba kreiptis į atsakovą dėl visų galimų rizikų išsiaiškinimo, tačiau nesiimdamas šių priemonių, ieškovas, kaip investuotojas elgėsi nepakankamai rūpestingai. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad priiminėdamas sprendimus susijusius su investavimu ieškovas elgėsi nerūpestingai – neskaitė sutarčių ir jų atskirų sąlygų (tai nustatyta teismo posėdžio metu iš ieškovo paaiškinimų), todėl įvertinus šias nurodytas aplinkybes – ginčo šalių elgesį ir veiksmus ikisutartiniuose/sutartiniuose santykiuose, atsakovo konstatuotus teisės aktų pažeidimus nagrinėjamame ginče, atsakovo atsakomybė mažintina iki 50 procentų (CK 6.248 str. 4 d.). Tai iš esmės atitiktų ir CK 1.5 str. principus.
Žala yra asmens turto netekimas (CK 6.249 str. 1 d.). Kaip minėta, atsakovas ieškovo pavedimo pagrindu 2007 m. kovo 3 d. nupirko 4596 GILD fondo vienetų už 111 651,9 EUR. 2008 m. lapkričio mėn. GILD vienetų išpirkimas buvo sustabdytas, GILD Arbitrage Risk Capital Fund Unit fondo vienetai yra nurašyti ir fondas išregistruotas. Dėl to ieškovas negalėdamas parduoti fondo vienetų, tokiu būdu atgauti investuotų pinigų, patiria žalą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad dėl atsakovo netinkamai suteiktos investavimo paslaugos nukentėjo ieškovo turtiniai interesai, ieškovas neteko 111 651,91 EUR sumokėtų už GILD vienetų (į šią kainą įėjo ir mokestis, sumokėtas atsakovui už suteiktas paslaugas) (CK 6.247 str.). Nustačius, kad dėl žalos atsiradimo 50 proc. yra kaltas ir pats ieškovas, atsakovo ieškovui padaryta žala sudaro 55 825,95 EUR.
Dėl kitų atsakovo plačiai procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų teismas nepasisako, kaip neturinčių esmės teisingam ginčo išsprendimui.
Iš dalies patenkinus ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tenkinamas ir jo reikalavimas už priteistą sumą priteisti jam penkių procentų dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas sumokėjo 1706 EUR žyminio mokesčio, 1495 EUR advokato pagalbai, ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinas 853 EUR žyminis, 747,50 EUR advokato pagalbai (CPK 93 str., 98 str.), viso 1 600,50 EUR.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais teiginiais ir vadovaudamasis CPK 259, 263, 268- 270, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui K. V. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo AB SEB banko (j.a.k 112021238) 55 825,95 EUR žalai atlyginti ir 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos 55 825,95 EUR 2015 m. sausio 19 d. nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 600,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.