Telšių apylinkės teismo sprendimas

2017-07-03 · Civilinė byla Nr. e2-724-339/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-07-03Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-10-30Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-07-03
Bylos Nr.
e2-724-339/2017
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00258-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalija Liauzginienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Valstybės įmonei „Telšių regiono keliai“
Advokatai
Tadas Dumbliauskas, Vilius Vismantas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-724-339/2017Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00258-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; (S) 2.6.39.2.5.5; 3.2.6.1
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 3 d.Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Liauzginienė,sekretoriaujant Danutei Dokšienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,atsakovės atstovui advokato padėjėjui Viliui Vismantui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Valstybės įmonei „Telšių regiono keliai“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Gredluka“, A. D., „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 945,59 Eur žalos atlyginimo, 160,26 Eur palūkanų, nuostolių atlyginimo regreso teise, šešių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. vasario 12 d. transporto priemonė WV Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiu paros metu važiuodama valstybinės reikšmės keliu Nr. 163 Ežerė – Mažeikiai 3,210 km, prasilenkdama su priešpriešais atvažiuojančia transporto priemone, įvažiavo į kelyje esančią duobę. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Mažeikių RPK) pareigūnai ištyrę eismo įvykio aplinkybes, vairuotojo A. D. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Įvykio metu transporto priemonė ieškovo buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Per eismo įvykį sugadinta (reikalinga keisti): priekinę ir galinę dešinės pusės padangas, priekinį ir galinį dešinės pusės amortizatorius, priekinį sujungimo rėmą, vairo kolonėlę; sugadinta (reikalinga remontuoti): priekinį ir galinį dešinės pusės ratlankius, aušinimo radiatorių, reikalinga atlikti ratų geometrijos patikrą. Ieškovas kompensavo draudėjui atsiradusią žalą, išmokėdamas 945,59 Eur draudimo išmoką. Valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 163 Ežerė – Mažeikiai valdo, naudoja ir juo disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės. A. V. įmonė „Telšių regiono keliai“ vykdo Telšių apskrityje esančių valstybinės reikšmės kelių ir jų statinių priežiūrą, eksploataciją, remontą. Atsakovės pareiga yra užtikrinti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 163 Ežerė – Mažeikiai priežiūrą. Eismo įvykio vietoje įvykio aplinkybes ištyrę policijos pareigūnai nustatė, kad transporto priemonė WV Caddy įvažiavo į minėtame kelyje esančią 10 cm gylio ir pilną vandens duobę. Automobiliui padaryti sugadinimai yra įvažiavimo į šią duobę pasekmė, žalos dydį nustatė technikai bendradarbiaudami su ieškove, taip pat buvo įvertintas detalių nusidėvėjimas. Ieškovė ragino atsakovę atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovė atsakė ją atlyginti. Iš atsakovės turėtų būti priteistos ieškovei ir 160,26 Eur kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2014 m. balandžio 17 d. iki 2017 m. vasario 10 d.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos priežastinio ryšio su įvažiavimu į kelio nelygumus ir neįrodė nuostolio dydžio. Atsakovė yra atlikusi įvykio aplinkybių tyrimą, kurį įformino 2014 m. balandžio 14 d. aktu. Šiame akte konstatuota, kad 2014 m. vasario 12 d. apie 18.30 val. Mažeikių kelių tarnybos kelių meistras M. D. buvo nuvykęs į įvykio vietą, tačiau nei nukentėjusio asmens, nei policijos ekipažo nerado. Kelyje tik vienoje vietoje pastebėjo keturias mažas duobes vienoje eilėje išilgai kelio, duobės nuožulniomis briaunomis, vandens duobėje iki 1 cm. Kelyje nebuvo jokios gilios, stačiais kraštais ir sklidinos vandens duobės, galinčios apgadinti automobilio padangą. Kelio Nr. 163 Ežerė – Mažeikiai atkarpa nuo 1,9 km iki 6,8 km yra pažymėta Kelių eismo taisyklių įspėjamuoju ženklu Nr. 120 „Nelygus kelias" ir draudžiamuoju ženklu Nr. 329 „Ribotas greitis", negalima važiuoti didesniu greičiu kaip 70 km/h. Automobilio VW Caddy valdytojas buvo įspėtas ženklais apie tai, kad kelias yra su nelygumais ir duobėmis, apribotas greitis. A. D. sąmoningai nesilaikė kelio ženklų reikalavimų, nurodyto greičio ir sąmoningai įvažiavo į duobę, arba tai padarė dėl savo didelio neatsargumo, todėl atsakovė neturi prievolės atlyginti žalą. Be to, ieškovės nurodyti automobilio apgadinimai (priekinis sujungimo rėmas, amortizatoriai, vairo kolonėlės, aušinimo radiatorius) negali būti susiję priežastiniu ryšiu su įvažiavimu į duobę, nes jų nesąlygoja ir nelemia įvažiavimas į duobę, tokie sužalojimai yra neproporcingi. Telšių AVPK Mažeikių RPK pažymoje nenurodyti jokie automobilio VW Caddy pažeidimai. Ieškovė reikalavimą priteisti žalą grindžia UAB „Edvardo servisas" PVM sąskaita-faktūra, tačiau nėra pateiktas joks darbų priėmimo-perdavimo aktas, nenurodyti konkretūs atlikti remonto darbai. 2014 m. vasario 14 d. techninės apžiūros aktą surašė ne ieškovės darbuotojai, o UAB „Edvardo servisas" darbuotojai. Automobilio VW Caddy valdytojos UAB „Gredluka" ir UAB „Edvardo servisas" direktorius yra tas pats asmuo E. L., o įvykio metu VW Caddy valdęs A. D. yra UAB „Edvardo servisas" darbuotojas. Transporto priemonės apžiūrą atlikusi ir sąskaitą už remonto darbus išrašiusi UAB „Edvardo servisas" yra tiesiogiai suinteresuota kuo didesne draudimo išmoka, todėl duomenys apie transporto priemonės sugadinimus yra subjektyvūs ir nepatikimi.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės “Gredluka” atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu sutinka.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. D. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, „BTA baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita (LR CK 6.1015 str. 1 d.). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius (LR CK 6.1015 str. 2 d.).

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal LR CK 6.266 str. 1 d. privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė.

Transporto priemonė WV Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta ieškovės laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. balandžio 28 d., liudijimo serija LD Nr. 99076312. Bylos medžiaga patvirtina ieškinyje išdėstytas ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovo nurodytas aplinkybes, jog 2017 m. vasario 12 d. transporto priemonė WV Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Nr. 163 Ežerė –Mažeikiai 3,210 km pateko į eismo įvykį, t.y. įvažiavo į kelio duobę. Iš eismo įvykio vietos schemos, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, trečiojo asmens A. D. rašytinio paaiškinimo, liudytojo R. S. parodymų teisme matyti, jog duobė buvo važiuojamosios kelio dalies dešiniajame krašte, ties asfalto dangos ir žvyro dangos kelkraščio riba. LR CK 6.266 str. 1 d. prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Šiuo atveju kelyje buvusi duobė priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal LR CK 6.266 str.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra kelio Nr. 163 Ežerė – Mažeikiai, kuriame 2017 m. vasario 12 d. įvyko eismo įvykis, valdytoja. Atsakovė nesutinka, jog dėl įvažiavimo į duobę automobiliui buvo padaryti tokios apimties sugadinimai, kokius nurodo ieškovas, ginčija žalos dydį, traktuoja, jog eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo neatsargumo, nes toje kelio atkarpoje galioja įspėjamieji kelio ženklai „Nelygus kelias“ bei „Ribotas greitis“ (70 km/h). Iš atsakovės pateikto 2014 m. balandžio 14 d. įvykio aplinkybių tyrimo akto matyti, jog Mažeikių kelių tarnyba 2014 m. vasario mėn. vykdė nuolatines patrulines apžiūras ir 2014 m. vasario 10 d. apžiūros metu išdaužų važiuojamojoje kelio Nr. 163 Ežerė – Mažeikiai dalyje nepastebėta. Informacija apie išdaužą buvo gauta 2014 m. vasario 12 d., apie 18.30 val., ji užtaisyta 2014 m. vasario 13 d. Liudytojo S. M. paaiškinimu 2014 m. vasario 12 d. gautas Telšių AVPK Mažeikių RPK budėtojo pranešimas apie kelyje Ežerė – Mažeikiai įvykusį eismo įvykį, kurio metu prakirsta automobilio padanga. Į įvykio vietą buvo išsiųstas darbuotojas M. D., kuris, susitikslinęs su policijos būdėtoju konkrečią eismo įvykio vietą, joje nei policijos pareigūnų automobilio, nei kito automobilio nerado, nors nuo policijos pranešimo buvo praėję labia mažai laiko. Kelio Ežerė – Mažeikiai 3 km M. D. pamatė įdaubą ant asfalto dangos krašto, šalia žvyro dangos kelkraščio ir toje vietoje pastatė įspėjančią tvorelę. Kitą rytą, jis kartu su M. D. nuvyko į įvykio vietą, fotografavo. Matė, kad yra įdauba, tačiau ji negili, nestačiais kraštais. Analogiškos apylinkybės išdėstytos ir 2014 m. balandžio 10 d. S. M. bei M. D. paaiškinimuose. Iš esmės to, jog važiuojamosios kelio dalies ir kelkraščio sankirtoje buvo duobė šalys neginčija, tačiau atsakovės teigimu duobė nebuvo tokio gylio ir apimties, kad į ją įvažiavus būtų padaryti pakankamai dideli apgadinimai. Atsiliepime į ieškinį išdėstytiems teiginiams pagrįsti, atsakovė pateikė fotonuotraukas, kurios, liudytojo S. M. teigimu, buvo darytos 2014 m. vasario 13 d., tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė ir teismas neturi galimybės identifikuoti nuotraukų padarymo aplinkybių.

Tuo tarpu 2017 m. vasario 12 d. į eismo įvykio vietą atvykę Telšių AVPK Mažeikių RPK pareigūnai fiksavo eismo įvykio aplinkybes, darė fotonuotraukas, iš kurių akivaizdžiai matyti jų darymo laikas ir vieta. Teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus liudytojas R. S., kuris kaip policijos pareigūnas, buvo nuvykęs į įvykio vietą, nurodė, kad duobės nebuvo įmanoma pastebėti, ypač tamsiu paros metu. Jis braižė eismo įvykio vietos schemą, matavo duobės gylį. Duobės pločio neužfiksavo, tačiau jis buvo pakankamas, kad įkristų visas ratas. Net važiuojant saugiu greičiu neįmanoma išvengti, kad į tą duobę pravažiuojant neįkristų abu ratai. Po įvažiavimo į duobę buvo prakirstos abi automobilio dešinės pusės padangos, apgadinti ratlankiai, pats automobilis iš įvykio vietos važiuoti nebegalėjo. Patvirtino eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus duomenis. Liudytojo R. S. paaiškinimus iš esmės patvirtina bylos medžiaga: eismo įvykio vietos schema, tarnybinis pranešimas, fotonuotraukos, PVM sąskaita-faktūra už automobilio iš eismo įvykio vietos transportavimą.

Nors atsakovės teigimu, eismo įvykis galimai įvyko dėl transporto priemonės A. D. neatsargumo, todėl ji neprivalo atlyginti padarytos žalos, tačiau iš Telšių AVPK Mažeikių RPK 2014 m. vasario 19 d. nutarimo matyti, kad A. D. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pradėta nebuvo. Nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nurodyta, jog policijos pareigūnai nustatė, kad eismo įvykio vietoje buvo 10 cm gylio, pilną vandens duobė. Tą aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktos policijos pareigūnų eismo įvykio vietoje darytos fotonuotraukos. Iš alkotesterio duomenų matyti, kad A. D. automobilį vairavo būdamas blaivus. Kaip minėta, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal LR CK 6.266 str. 1 d. privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str. ). Šiuo atveju atsakovė neįrodė, jog eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės vairuotojo tyčios ar didelio neatsargumo.

Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija), pagal kurių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. p. transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Iš bylos medžiagos matyti, jog nuostolių nustatymo proceso metu ieškovės darbuotojai derino UAB „Edvardo servisas“ pateiktos remonto sąmatos punktus, tikslinosi sugadintų automobilio detalių keitimo, remonto būtinumą. Per eismo įvykį sugadinta (reikalinga keisti): priekinę ir galinę dešinės pusės padangas, priekinį ir galinį dešinės pusės amortizatorius, priekinį sujungimo rėmą, vairo kolonėlę; sugadinta (reikalinga remontuoti): priekinį ir galinį dešinės pusės ratlankius, aušinimo radiatorių, reikalinga atlikti ratų geometrijos patikrą. Ieškovei pateikta PVM sąskaita-faktūra serija LUK 0016019 4161,80 Lt sumai patvirtina remonto išlaidas. Transportavimo išlaidas 121 Lt sumai patvirtina PVM sąskaita - faktūra serija ENIMA Nr. 1513. Ieškovė kompensavo draudėjai UAB „Gredluka“ atsiradusią žalą, išmokėdama 945,59 Eur draudimo išmoką (išmokos apskaičiavimas: (4161,80 Lt [nuostolis pagal PVM sąskaita-faktūra serija LUK 0016019]+121 Lt [transportavimo išlaidos])-743,30 Lt [PVM]-274,58 Lt [naujų detalių nusidėvėjimo suma]=3143,92 Lt. Atsakovė nesutiko su padarytos žalos dydžiu, atkreipė dėmesį į galimą draudėjos UAB „Gredluka“ ir transporto priemonės sugadinimus nustačiusios bei remontą atlikusios UAB „Edvardo autoservisas“ suinteresuotumą nustatyti kuo didesnį žalos dydį, nes šių įmonių direktorius yra vienas asmuo E. L., o eismo įvykio metu transporto priemonę vairavęs trečiasis asmuo A. D. dirba šiose abejose įmonėse. Vien tik atsakovės išdėstytos abejonės negali būti pagrindu tam tikrų asmenų suinteresuotumo nustatymui, nes kaip minėta, žalos dydis buvo nustatinėjamas kontaktuojant su draudiko atstovais, vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis. Teismo vertinimu padarytos žalos dydis įrodytas byloje pateiktais įrodymais, byloje nėra duomenų, jog žalos dydis paskaičiuotas neobjektyviai ar remonto darbai realiai nebuvo atlikti, todėl nustačius visas būtinas atsakovės deliktinei atsakomybei kilti sąlygas, ieškinys tenkintinas (LR CK 6.266 str. 1 d., 6.1015 str. 1 d.).

Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 str.). Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 str.). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 str. 1 d.). Skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Ieškovė 2014 m. balandžio 1 d. atsakovei surašė pretenziją, kuria pareikalavo per 15 dienų sumokėti padarytą žalą. Atsakovė nustatytu terminu žalos neatlygino, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 160,26 Eur palūkanos, skaičiuojant šešių procentų dydžio metines palūkanas už 945,59 Eur sumą už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2017 m. vasario 10 d. Taip pat iš atsakovės ieškovei priteistinos šešių procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Ieškovė patyrė 189,22 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 25 Eur žyminis mokestis bei 164,22 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos 189,22 Eur bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Iš atsakovės priteistinos valstybei 27,59 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota sumokėti 50 Eur avansą į Telšių rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą apmokėjimo už liudytojo atvykimą užtikrinimui. Ši avanso suma panaudota nebuvo, todėl grąžintina ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iš Valstybės įmonės „Telšių regiono keliai“, kodas 180102694, priteisti akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, žalos atlyginimą 945,59 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt penkis Eur 59 ct), palūkanas 160,26 (vieną šimtą šešiasdešimt Eur 26 ct), šešių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. vasario 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 189,22 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis Eur 22 ct).

Iš Valstybės įmonės „Telšių regiono keliai“, kodas 180102694, priteisti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 27,59 Eur (dvidešimt septynis Eur 59 ct) (įmokos kodas 5660).

Grąžinti akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, į Telšių rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2017 m. birželio 14 d. lėšų pervedimo nurodymu sumokėtą 50 Eur (penkiasdešimt Eur) avansą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vitalija Liauzginienė