Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024-01-02 nutartimi, patvirtinus prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024-01-02 nutartimi, patvirtinus prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2025-02-05 apie 21.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia paėmusi keramikinį puodelį sviedė į sugyventinį D. J., pataikydama pastarajam į dešinės rankos sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam D. J. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji G. P. teisiamajame posėdyje pagal jai inkriminuojamą kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną jos sugyventinis D. J. buvo išgėręs, pradėjo užgaulioti ją, jos mamą ir tėvą. Ji užlipo į antrą aukštą, jis atėjo iš paskos ir vėl ją žemino. Ji paėmė keramikinį puodelį ir metė į jį, pataikė į dešinės rankos alkūnę. Įvykis vyko (duomenys neskelbtini). Bute buvo sugyventinio pamotė, tėvas, ji ir jos sugyventinis. Konflikto niekas nematė, nes jie abu buvo antrame aukšte. Sugyventinis buvo neblaivus, ji buvo blaivi. Jis buvo apsivilkęs megztinį. Pripažįsta, kad sukėlė jam fizinį skausmą. Neskaitė, ką D. J. nurodė pareiškime. Iki puoduko metimo ji kalbėjosi telefonu su pareigūnais, susirinko daiktus ir laukė, kol jos tėvai atvažiuos jos pasiimti. Nepripažįsta, kad jog sugriebė jam už kaklo ir mosikavo rankomis, norėdama jam smogti. Jis gal bando ją kaltinti viskuo, nes yra dar kelios bylos, kur jis yra kaltinamasis. Metė puodelį dėl to, kad jis pradėjo kaltinti ją, jos tėvus, neišlaikė nervai ir metė tą puodelį. Nematė, ar tuo metu pas jį buvo kažkokie sužalojimai. Kai juos paleido iš areštinės, jis sakė, kad jam skauda alkūnę. Paraudimas ant jo kaklo buvo dėl to, kad jį smaugė jo tėvas. Pati to nematė, bet jai pasakė jo pamotė. Tai įvyko tą pačią dieną, bet dar iki įvykio. Sugyventinis jai spyrė iš kojos į nugarą tuo metu, kai ji kalbėjosi su mama, dar prieš metant puodelį. Po to spyrio jam liepė išeiti, kad ji galėtų nusiraminti, bet jis neišėjo, toliau ją nervino ir tada ji metė puodelį. Iš pradžių ji imitavo, kad kviečia policiją, tada jis dar labiau pradėjo šaukti, tai ji iš tikro pradėjo kviesti policiją, tada jis irgi kvietė policiją. Po spyrio ji nenuvirto, bet pati atsigulė ant lovos ir liepė jam išeiti. Kai jis neišėjo, ji pasiėmė puodelį, kuris buvo ant spintelės prie lovos, ir metė į jį. Pati stovėjo, jis nusisuko ir tada ji metė. Norėjo pataikyti į jo nugarą, bet pataikė į ranką. Neturėjo minčių taikyti į galvą. Kitą dieną sugyventinį išvežė, nes pradėjo langus daužyti, bet smurto nebuvo. Pati gali gyventi (duomenys neskelbtini), nes sugyventinis gavo orderį ir jis negali ten gyventi. Abu pasikalbėjo ir pradėjo mažiau pyktis. Jeigu jis nebūtų įžeidinėjęs jos ir tėvų, nebūtų metusi į jį to puoduko. Kai metė puoduką, atstumas nuo juos iki jo buvo apie 2 metrus. Nurodė pareigūnams, kad jis jai trenkė į kaktą ir spyrė į nugarą, bet melavo, nes jai netrenkė į kaktą, o po spyrio skausmo nejuto. Blogai vertina savo elgesį. Turi neįgalumą, jai nustatyta elgesio depresija, tai kai ją išprovokuoja, nebesusivaldo. Vartojo vaistus, bet gruodžio 2 dieną pasibaigė neįgalumas, vaistų nebeišrašo, bet pati mato, kad nėra gerai. Mano, kad jai pačiai reikia save keisti. Nenori su sugyventiniu nutraukti bendravimo.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes G. P. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, G. P. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2025-02-06 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiosios patrulės E. P. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad 2025-02-05 apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), atvykusius policijos pareigūnus pasitiko neblaivus D. J., kuris nurodė, kad žodinio konflikto metu blaivi G. P. rankomis sugriebė vieną kartą už kaklo bei sviedė į jį puodelį, pataikydama į dešinės rankos alkūnę, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Paklausus D. J. apie fizinio skausmo sukėlimo skalę, šis įvertino kaklo ir alkūnės skausmą 4 balais. D. J. nustatytas 1,76 prom. neblaivumas. Atvykęs GMP ekipažas D. J. po apžiūros į gydymo įstaigą neišsivežė. G. P. sulaikyta ir uždaryta į Šiaulių AVPK VTT areštinę. Įvykio liudininkų nėra (b. l. 11-14);

- įvykio suvestinėje užfiksuota informacija apie abipusį smurtą (duomenys neskelbtini), apie abu sulaikytus asmenis. Tame tarpe pranešta 2025-02-05 21.22 val., kad namuose neblaivus sugyventinis muša pranešėją (duomenys neskelbtini) m. amžiaus – spardo kojomis, mėlynos rankos, labai verkia. GMP atsisakė. Praneša sugyventinė, laukia lauke. Gauta informacija, kad 2025-02-01 21.00 val. neblaivus (1,76 prom.) D. J. smurtavo prieš blaivią sugyventinę G. P.. D. J. uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę (b. l. 21-25);

- 2025-02-06 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Matomas medinis, juodos spalvos namas. Namo pabaigoje matomos praviros rudos spalvos medinės durys. Užėjus pro anksčiau minėtas duris, einama į dešinę pusę, kur patenkama į virtuvę. Virtuvėje po kaire puse matomi mediniai laiptai, vedantys į viršų. Užlipus į viršų, einama į dešinę pusę, kur patenkama į miegamąjį. Miegamajame tiesiai priešais langą stovi stalas, raudonos spalvos krėslas, ant žemės paklotas rudos spalvos kilimas. Priešais raudonos spalvos krėslą ir yra įvykio vieta. Už krėslo taip pat matomas ant žemės nukritęs baltos spalvos puodelis. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Įvykio vietos ir daikto apžiūros metu fotografuota (b. l. 26-35);

- 2025-02-06 apklaustas nukentėjusysis D. J. parodė, kad su sugyventine G. P. kartu yra apie metus, tačiau gyvena apie mėnesį laiko jo tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. 2025-02-05 apie 21.00 val. namuose tarp jo ir G. kilo žodinis konfliktas, dėl kokių priežasčių jis nepamena. Konfliktas tarp G. ir jo vyko apačioje, tėvo kambaryje, jie sėdėjo vienas šalia kito. G. sėdėdama vieną kartą iš dešinio delno smogė jam į veido sritį, kurią pusę - nepasakys). Skausmo nepajuto, pradėjo juoktis. Po to G. atsistojo ir išėjo į antrą aukštą. Netrukus jis užlipo į antrą aukštą ir girdėjo, kaip G., kalbėdama telefonu su savo mama O. S., skundėsi, kad daugiau su juo negali gyventi pas jo tėvus. Visą tai jis išgirdęs pradėjo žodiškai su G. konfliktuoti, išvadino ją visokiais negražiais žodžiais ir liepė dingti iš šių namų. Ji pradėjo jam prikaišioti buvusią merginą ir ji pradėjo pulti ant jo. Mosikavo rankomis, norėdama jam smogti į viršutinę kūno dalį, tačiau nepataikė. Kažkuriuo momentu mosikuodama rankomis, G. viena ranka, nepasakys – kuria, sugriebė jam už kaklo ir paleido po poros sekundžių, jam kaklo nespaudė, fizinis skausmas jam nebuvo sukeltas. Jis, norėdamas ją atstumti nuo savęs, kad ji nurimtų, abejomis rankomis sugriebė jai už jos abiejų riešų ir nustūmė nuo savęs. G. P. niekur nenukrito. Tada G. P. paėmė mažą baltą puodelį, kuris buvo ant spintelės šalia lovos, ir sviedė į jį, pataikė jam į dešinės pusės alkūnę. Pajuto trumpalaikį skausmą alkūnėje, kurį vertina 5 balais. Jis po to išėjo iš kambario. Nusileidęs į apačią, pajuto perštimą kaklo srityje ir pamatė, kad yra įbrėžimas dešinio kaklo pusėje. Dėl įbrėžto kaklo jis G. pretenzijų neturi. Paskui grįžo į viršų ir pasakė, kad ji išeitų iš tų namų, nes jis jai iškvies policiją. Atvykę policijos pareigūnai juos abu sulaikė ir išvežė į Šiaulių AVPK areštinę. Toks įvykis atsitiko ne pirmą kartą, policija yra kviesta dėl konfliktų artimoje aplinkoje. Jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad smurtavo prieš G. P., tyrimas šiuo metu yra baigtas. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka baudžiamoje byloje jam išaiškinta, civilinio ieškinio nereikš. Pas medicinos ekspertus nevyks, nes sužalojimų jam nepadaryta (b. l. 38-41);

- 2025-02-06 asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrint D. J. galvą iš priekio, sužalojimų nesimato. Apžiūrint D. J. galvą iš dešinės pusės, sužalojimų nesimato. Apžiūrint D. J. galvą iš galo, t. y. pakaušio srityje, sužalojimų nesimato. Apžiūrint D. J. galvą iš kairės pusės, sužalojimų nesimato. Apžiūrint D. J. kaklą, kairėje pusėje matyti 20x70 mm dydžio paraudimas. Apžiūrint D. J. dešinės rankos alkūnę, sužalojimų nesimato. Daugiau apžiūrint D. J. rūbais neuždengtas atviras kūno vietas, jokių sužalojimų, sumušimų ar odos spalvos pakitimų nenustatyta (b. l. 42-53).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamosios G. P. visiškas prisipažinimas, išreikštas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, gailėjimasis dėl netinkamo elgesio, nukentėjusiojo D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie G. P. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog G. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2025-02-05 apie 21.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia paėmusi keramikinį puodelį, sviedė jį į sugyventinį D. J., pataikydama pastarajam į dešinės rankos sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam D. J. sukėlė fizinį skausmą. G. P. tyčiniai smurtinio pobūdžio veiksmai, atlikti prieš sugyventinį D. J., teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Baigiamosios kalbos metu valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė siūlė atleisti G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikalstamos veikos dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikalstamos padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamą veiką galima pripažinti mažareikšme tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikalstamą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

Nusikalstamos veikos mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokią žalą padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-299-648/2015, 2K-152-689/2021). Žmogaus sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių, todėl asmuo privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Žinoma, tai neturėtų būti suprantama taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso negali taikyti BK 37 straipsnyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, tačiau šiose bylose, sprendžiant padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą, turi būti itin kruopščiai įvertintas šio įstatymo saugomo gėrio pažeidimo būdas bei laipsnis. Tyčinės nusikalstamos veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, padarytos panaudojant įrankius ir priemones, suduodant smūgius į gyvybiškai svarbius organus, naudojant intensyvų, taip pat ilgalaikį fizinį smurtą, smurtą naudojant prieš daugiau nei vieną nukentėjusįjį ir panašiomis sąlygomis, neturėtų būti pripažįstami mažareikšmėmis.

Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 37 straipsnį.

Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikalstamos veikos pripažinimo mažareikšme, teismas visų pirma vertina žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219-303/2021).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis D. J. dėl į jį mesto keramikinio puodelio sužalotas nebuvo, jam buvo sukeltas tik trumpalaikis fizinis skausmas. Pagal bylos duomenis nukentėjusiajam buvo pataikyta į dešinės rankos sritį. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pažymėta, kad, D. J. teigimu, jam sukeltas fizinis skausmas siekia 4 balus iš 10, apklausoje patirtą fizinį skausmą nukentėjusysis įvertino 5 balais, akcentuodamas jo trumpalaikiškumą. Atvykęs GMP ekipažas D. J. po apžiūros į gydymo įstaigą nesivežė. Nors byloje yra duomenų apie tai, kad nukentėjusiojo kakle buvo matomas paraudimas, tačiau dėl minėto paraudimo nukentėjusysis G. P. jokių pretenzijų neišsakė, pagal bylos duomenis jam jokių sužalojimų dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatyta nebuvo. Akivaizdu, kad nukentėjusiajam padaryta žala, kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas, yra reikšminga, tačiau, įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nusikalstamos veikos padariniai nėra tokie dideli, kad G. P. negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečioje nusikalstamoje veikoje. Taigi, asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-231-976/2017, 2K-219-303/2021).

Bylos duomenimis, kaltinamoji ir nukentėjusysis yra sugyventiniai, konfliktas tarp jų kyla nebe pirmą kartą. Įvykio dieną D. J. buvo neblaivus (nustatytas 1,76 prom.), o G. P. blaivi, konflikto dieną buvo sulaikyti abu. Nukentėjusysis apklausos metu net nesugebėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių tarp jų kilo konfliktas. Duodamas parodymus, teigė, kad G. P. kai kurie atliekami veiksmai jam sukėlė juoką. Tuo pačiu pripažino, kad kilusio konflikto metu išvadino sugyventinę įvairiais negražiais žodžiais, liepė palikti namus, toliau, tebesitęsiant konfliktui, sugyventinė metė į jį keramikinį puodelį ir pataikė į ranką. Taigi, pats nukentėjusysis, būdamas neblaivus, provokavo įvykį ir po to sekusius neteisėtus G. P. veiksmus. Kaip paaiškino G. P., mesdama keramikinį puodelį, ji siekė pataikyti į nukentėjusiojo nugarą, t. y. nesiekė pataikyti į gyvybiškai svarbias kūno vietas (galvą ar pan.). Šiuo atveju fizinio smurto panaudojimas nebuvo savitikslė G. P. nusikalstama veika, jos veiksmai nebuvo iš anksto suplanuoti, buvo gana spontaniški, juos lėmė ne kaltinamosios siekis sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, o kilęs konfliktas. Svarbu ir tai, kad G. P. smūgių nukentėjusiajam nesudavė, jos smurtiniai veiksmai, kaip minėta, pasireiškė sviedžiant keramikinį puodelį į sugyventinį ir pataikant į jo dešinės rankos sritį, t. y. smurtas buvo momentinis, neintensyvus.

Teismas, įvertinęs pirmiau paminėtas konfliktinės situacijos kilimo aplinkybes, nukentėjusiojo veiksmus, tai, kad nusikalstamos veikos padariniai nėra dideli, liekamųjų reiškinių nukentėjusiojo sveikatai nenustatyta, įgyvendindamas humanizmo, atsakomybės diferencijavimo, teisinio poveikio priemonių proporcingumo konstitucinius principus, konstatuoja, kad G. P. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) taikymas. Šiuo atveju, įvertinus tiek kaltinamosios G. P. padarytą veiką, tiek jos asmenybę (yra jauno amžiaus, anksčiau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nėra teista, jos teigimu, turi sveikatos problemų, supranta, kad turi koreguoti savo elgesį, kai kyla konfliktinės situacijos, nurodė, kad, esant galimybei, nukentėjusiojo atsiprašys), sprendžiama, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus G. P. atžvilgiu galima užtikrinti taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, tai yra atleidžiant G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jos įvykdytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Siekiant kaltinamąją pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus, kad nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamoji įvykdė prieš sugyventinį, taip pat įvertinus, kad jos smurtinis elgesys linkęs kartotis ir tam reikalinga laiku užkirsti kelią, tikslinga G. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72-2 str.).

G. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 117-120) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-02-24 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad už kaltinamajai G. P. suteiktas gynėjos advokatės S. K. paslaugas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 222,92 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad G. P. yra atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, yra nedirbanti, be to, gynėjos dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), šios išlaidos iš G. P. nėra priteistinos.

Daiktinis įrodymas – kompaktinė laikmena su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, esanti voke prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

G. P., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72-2 straipsniu, G. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nepriteisti iš G. P. 222,92 Eur proceso išlaidų už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjos advokatės dalyvavimo byloje.

Daiktinį įrodymą - kompaktinę laikmeną su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, esančią voke prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.