- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-1466-390/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02041-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- K. U.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Klaipėdos apygardos vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo K. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. U. patikslintą skundą dėl notarinių veiksmų, suinteresuoti asmenys Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notarė Renata Macnoriūtė – Zikienė, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, A. U., R. U. ir A. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. U. patikslintu skundu dėl notaro veiksmų prašė: pripažinti Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notarės Renatos Macnoriūtės - Zikienės veiksmą (neveikimą) atsisakant išduoti paveldėjimo liudijimą pareiškėjui K. U. neteisėtu bei nepagrįstu jį panaikinant; įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo liudijimą pareiškėjui K. U. kaip vienam įpėdiniui, neatsiradus kitiems įpėdiniams.
2. Nurodė, kad kreipėsi į Klaipėdos 1-ąjį notarų biurą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po tėvo K. U. (duomenys neskelbtini) mirties. Tačiau notarė Renata Macnoriūtė - Zikienė 2025 m. vasario 14 d. raštu atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Notarė savo rašte nurodė, jog pareiškėjas siekia vienas gauti savo tėvo palikimą, tačiau prašyme tokios valios išreikštos nebuvo, nes prašyme nurodyta išduoti paveldėjimo liudiją pagal įstatymą. Tačiau įstatymas nenumato jokio apribojimo vienam iš įpėdinių priimti visą palikimą, neatsiradus kitiems įpėdiniams, kurie nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą laiką. Notarės argumentas, jog kiti potencialūs paveldėtojai turi kreditorinių įsipareigojimų ir iš palikimo yra galimas kreditorinių reikalavimų tenkinimas, įrodo, jog notarė viršijo savo įgaliojimus peržengdama Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) normas, nes atsisakymas priimti palikimą, nesikreipiant į notarą dėl palikimo priėmimo turint kreditorinių įsipareigojimų, nepažeidžia įstatymo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos 1-ojo notarų biuro notarė Renata Macnoriūtė – Zikienė atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų atmesti, priteisti iš pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad pareiškėjas priėmė palikimą per įstatymų nustatytą terminą po savo tėvo mirties. Pareiškėjas prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą jam vienam į visą mirusiam tėvui priklausiusį turtą. Tačiau, patikrinus VĮ Registrų centro duomenis, tapo žinoma, jog nuo 2024 m. kovo 26 d., t. y. dar nesuėjus įstatyme numatytam 3 mėn. terminui po palikėjo mirties, yra įregistruotas A. U. turtinės teisės areštas. Pareiškėjui 2025 m. vasario 4 d. pakartotinai pasikreipus dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, 2025 m. vasario 14 d. raštu Nr. S-74 „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą K. U.“ notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Gyventojų registro duomenimis, mirusysis turi dar tris sūnus – A. U., R. U., A. U., kurie į notarę nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo nepateikė. A. U. turtinė teisė į palikimą po tėvo mirties yra areštuota. Nekilnojamojo turto registre registruoti Turto arešto aktų registro pranešimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) apie turto arešto įregistravimą. A. U. veiksmai ar neveikimas gali būti ginčijami jo kreditorių, pareiškiant ieškinį actio Pauliana pagrindu. Teisme jau yra inicijuota civilinė byla Nr. e2-8941-867/2025, kurioje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškė ieškinį atsakovams A. U. ir K. U. dėl A. U. atisakymo nuo palikimo priėmimo panaikinimo ir skolininko A. U. skolų išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą. Taip pat Gyventojų registro išrašo duomenimis, palikėjo sūnus A. U. yra deklaravęs gyvenamąją vietą bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklausė palikėjui, todėl notarė pagrįstai laikė, jog galimai turtas yra pradėtas faktiškai valdyti (alternatyvus palikimo priėmimo būdas) A. U.. Todėl išdavus paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjui į visą palikėjui priklausiusį turtą, būtų pažeisti notarų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
5. Suinteresuotas asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą dėl notarinių veiksmų atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad notarė savo pareigas įvykdė tinkamai, atidžiai ir rūpestingai. Nesant jokių notarės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, tai per se reiškia, jog nėra (ir nebus) draudiminio įvykio, dėl ko ERGO negali kilti pareigos mokėti draudimo išmokos nei dabar, nei ateityje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl notarinių veiksmų. Priteisė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui Ergo Insurance SE Lietuvos filialas 1 769,63 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose yra užvestos civilinės bylos Nr. e2-8941-867/2025 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nr. e2-10875-1067/2025 pagal ieškovų A. P. ir T. P. ieškinius atsakovams A. U. ir K. U. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, be kita ko, prašoma panaikinti atsakovo A. U. atsisakymą nuo palikimo priėmimo po tėvo K. U. mirties ir nukreipti skolininko A. U. skolų išieškojimą į dalį palikimo, atsiradusį po K. U. mirties, valdomo K. U..
9. Teismas, įvertinęs susiklosčiusią faktinę situaciją, sprendė, kad notarė paveldėjimo byloje nustačiusi, jog palikėjo sūnaus A. U. turtinė teisė į palikimą po tėvo mirties yra areštuota kreditorių naudai, kilus abejonių dėl palikimo nepriėmimo A. U. vardu, teisėtai ir pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti vienam įstatyminiam įpėdiniui K. U. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į palikėjui priklausiusį visą turtą. Todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Pareiškėjo skundą atmetus, teismas priteisė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui Ergo Insurance SE Lietuvos filialas turėtas 1 769,63 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 16 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjo skundo išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais
11.1. Teismo nurodytose civilinėse bylose pareiškėjas nėra bylos šalis, apie šias bylas nieko nežino ir niekaip negali įtakoti bylų eigos. Nepriklausomai nuo bylų buvimo neišnyksta pareiškėjo teisė gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nes yra visos sąlygos šiam liudijimui gauti. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog notaras gali atsisakyti atlikti veiksmus tik esant abejonėms bei nesutarimams dėl asmenų juridinių faktų. Šiuo atveju jokių abejonių, jog pareiškėjas turi teisę į paveldėjimą ar neaiškumų šiuo klausimu nėra. Ginčai yra tik dėl atsisakymo palikimo, kuris bus išspręstas tik ateityje ir nežinomas ginčo rezultatas.
11.2. Notarei buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurių realiai ji nepatyrė. Be to, pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančiųjų byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo notarė Renata Macnoriūtė – Zikienė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
12.1. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad notarei kilus abejonių dėl palikimo nepriėmimo A. U. vardu, teisėtai ir pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą - išduoti vienam įstatyminiam įpėdiniui K. U. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į mirusiajam K. U. priklausiusį visą turtą.
12.2. Kaip matyti iš teismo nutarties rezoliucinės dalies, notarei bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos.
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsižvelgdama į areštuotą A. U. turtinę teisę ir galimą palikimo faktinį valdymą, notarė visiškai pagrįstai, vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Priešingu atveju, notarei išdavus paveldėjimo teisės liudijimą K. U. į visą palikėjui priklausiusį turtą, notarė būtų pažeidusi jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
13.2. Kadangi pareiškėjo skundas buvo atmestas, iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui ERGO pagrįstai buvo priteistos 1 769,63 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
4. Apeliacinės instancijos teismas iš civilinės bylos medžiagos nustatė, kad ginčas kilo tarp pareiškėjo K. U. ir notarės Renatos Macnoriūtės – Zikienės dėl notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į pareiškėjo mirusio tėvo palikimą. K. U. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po palikėjo mirties pagal įstatymą. Gyventojų registro duomenimis, mirusysis turi dar tris sūnus - A. U., R. U., A. U., kurie į notarę nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo nepateikė. Pagal VĮ Registrų centro duomenis nuo 2024 m. kovo 26 d., t. y. dar nesuėjus įstatyme numatytam 3 mėn. terminui po palikėjo mirties, yra įregistruotas A. U. turtinės teisės į palikimą po tėvo mirties areštas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose yra užvestos civilinės bylos Nr. e2-8941-867/2025 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nr. e2-10875-1067/2025 pagal ieškovų A. P. ir T. P. ieškinius atsakovams A. U. ir K. U., kuriais prašoma ir panaikinti atsakovo A. U. atsisakymą nuo palikimo priėmimo po tėvo K. U. mirties. 2025 m. vasario 14 d. notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą - išduoti vienam K. U. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į palikėjui priklausiusį turtą. Pareiškėjas skundė notarės atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir prašė įpareigoti notarę šį veiksmą atlikti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su teismo išvadomis, nes pareiškėjas turi teisę į paveldėjimą ar jokių neaiškumų šiuo klausimu nėra.
5. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, yra pažymėjęs, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
6. Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą įforminimą. Joje, be kitų duomenų, nurodyti atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad notaro atsisakyme atlikti notarinį veiksmą turi būti pateikti faktiniai ir teisiniai argumentai, dėl ko nėra pagrindo atlikti atitinkamą notarinį veiksmą ir kokia teisine nuostata tai pagrindžiama. Pakankamu pagrindu atsisakyti atlikti notarinį veiksmą gali būti tai, kad asmens kreipimosi į notarą metu nenustatyta kokia nors įstatyme nurodyta svarbi aplinkybė, kurią notaras turėtų nurodyti, įformindamas atsisakymą. Tai gali reikšti, kad yra nenustatyta aplinkybė, kuri pagal įstatymą būtina, todėl jos nenustačius būtų konstatuotas prieštaravimas įstatymui arba neatitiktis įstatymo reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-378/2021, 31 punktas).
7. CK 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2023, 26 punktas).
8. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas. Palikimą sudaro mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma, todėl notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi pareigą patikrinti visus duomenis apie palikėjo turtą, dėl kurio prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė notarės išduoti paveldėjimo teisės į visą palikėjo turtą liudijimą, nurodydamas, kad yra vienintelis asmuo priėmęs palikėjo turtą. Notarė atsisakė atlikti prašomą notarinį veiksmą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad notarės atsisakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Notarė nustatė ir bylos duomenys patvirtina, kad yra areštuotos kito palikėjo sūnaus A. U. turtinės teisės į palikimą po tėvo mirties, yra pradėti teisminiai procesai pagal A. U. kreditorių ieškinius, kuriais ginčijamas A. U. atsisakymas priimti palikėjo palikimą bei siekiama skolų išieškojimą nukreipimo į paveldimą turtą. Taigi, akivaizdu, kad egzistuoja objektyvūs neaiškumai dėl paveldėtojų skaičiaus ir paveldimo turto dalių. Todėl pareiškėjo skundžiamas notarės atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą turi objektyvų pagrindą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagal teismų informacinės sistemos duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad yra pradėtas dar vienas teisminis procesas, kuriuo palikėjo vienas iš sūnų R. U. siekia, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog R. U. po mamos B. U. ((duomenys neskelbtini) mirties ir tėvo mirties (duomenys neskelbtini)., atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
10. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra kvescionuojama pareiškėjo teisė į paveldėjimą, kaip nurodoma atskirajame skunde, tačiau egzistuojant objektyviems neaiškumams, abejonėms dėl fakto, ar pareiškėjas yra vienintelis palikėjo paveldėtojas, ar paveldimas visas palikėjo turtas, ar tik dalis, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas pareiškėjo į visą palikėjo turtą galimai nebūtų teisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad notarė šiuo atveju negalėjo pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimo.
11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, notarės veiksmus pagrįstai pripažino teisėtais. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties, todėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
13. Suinteresuotas asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą turėjo 857,59 Eur bylinėjimosi išlaidas.
14. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Nurodytoje teisės normoje taip pat yra nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir suinteresuoto asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo interesai byloje yra priešingi, todėl atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
16. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo K. U. suinteresuotam asmeniui Ergo Insurance SE Lietuvos filialui 857,59 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.