- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-30
- Bylos Nr.
- 2S-603-124/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00643-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolės R. A. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atmestas antstolės R. A. prašymas išaiškinti teisės normą, kurią reikia taikyti vykdymo procese, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė R. A. pateikė teismui prašymą (1–2 b. l.), prašydama išaiškinti: ar norint išieškoti vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose, baigtose iki 2011-11-01, antstolis gali vadovautis LR CPK 613 straipsnio nuostatomis ir antstolio patvarkymu, taikant analogiją (LR CPK 3 str. 6 d.), išieškoti vykdymo išlaidas pagal dabar galiojantį civilinio proceso kodekso 611 straipsnį.
Nurodė, kad iki 2011 m. lapkričio 1 d. galiojusi LR CPK 611 str. redakcija reglamentavo vykdymo išlaidų išieškojimo procesą sekančiai: „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti.“ Taigi, iki 2011-11-01, tik baigus vykdomąją bylą LR CPK 632 str. numatyta tvarka, antstolis turėjo teisę kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo.
Nuo 2011-11-01 pasikeitus LR CPK 611 ir 632 str., teismai nebepriėmė pareiškimų dėl vykdymo išlaidų priteisimo, motyvuodami tuo, kad įsigaliojus naujai LR CPK 611 str. redakcijai vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Tačiau naujoji 611 str. 4 d. redakcija teigia, kad jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas.
Nurodė, kad susiduriama su problema: daugelis vykdomųjų bylų, vadovaujantis iki 2011-11-01 galiojusia LR CPK 632 str. redakcija, yra baigtos, tačiau jose liko neišieškotos vykdymo išlaidos.
Naujoji LR CPK 611 str. 4 d. redakcija teigia, kad vykdymo išlaidos turi būti išieškomos antstolio patvarkymu nebaigtoje vykdomojoje byloje. Kaip paminėta aukščiau, vykdomosios bylos yra baigtos, bet į teismą dėl jų prisiteisimo kreiptis nebegalima, todėl lieka neaišku, kokiu būdu jas galima išieškoti ir grąžinti jas sumokėjusiems išieškotojams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi (3 b. l.) antstolės R. A. prašymą atmetė.
Teismas nurodė, kad antstolė prašo išaiškinti teisės akto normos taikymą vykdymo procese, t. y. antstolė teismo prašo išaiškinti, kaip jai reikia išieškoti vykdymo išlaidas ne konkrečioje byloje, kurioje procesinį teismo sprendimą yra priėmęs Radviliškio rajono apylinkės teismas, o visose vykdomosiose bylose, baigtose iki 2011-11-01, tačiau LR CPK 589 str. 1 d. tokio išaiškinimo nenumato.
Teismas nurodė, kad pateiktas teismui antstolės prašymas neatitinka teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto paskirties, todėl prašymą dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja antstolė R. A. atskiruoju skundu (6–7 b. l.) prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-04-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš ėmės. Atskirąjį skundą grindžia šiuo argumentu:
1. Nuo 2011-10-01, pakeitus LR CPK 589 straipsnį, naujoji straipsnio redakcija delegavo teismams prievolę aiškinti ne tik teismo sprendimo vykdymo tvarką, bet ir teisės normos, kurią reikia taikyti vykdymo procese, aiškinimą. Pirmosios instancijos teismas, atsisakymas išaiškinti taikomą teisės normą, priėmė nepagrįstą nutartį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirasis skundas tenkintinas.
LR CPK 589 straipsnio pirmoji dalis numato, kad, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.
Iš antstolės prašymo matyti, kad antstolė R. A. prašo išaiškinti: ar norint išieškoti vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose, baigtose iki 2011-11-01, antstolis gali vadovautis LR CPK 613 straipsnio nuostatomis ir antstolio patvarkymu, taikant analogiją (LR CPK 3 str. 6 d.), išieškoti vykdymo išlaidas pagal dabar galiojantį LR CPK 611 straipsnį.
Pažymėtina, kad vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką iš skolininko reglamentuoja LR civilinio proceso kodekso 611 straipsnio norma, kuri 2011-11-01 buvo pakeista.
Iki 2011 m. lapkričio 1 d. galiojusi 611 straipsnio norma numatė, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti (1 dalis).
Taigi, teismas formavo praktiką taip, kad visais atvejais dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis privalėjo nusiųsti skolininkui raštišką siūlymą ir pasiūlyti šias sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, o skolininkui šių sumų nepervedus, su pareiškimu kreiptis į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Šiuo metu galiojančiame CPK 611 straipsnyje yra nustatyta kita vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka: vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant buvo apskaičiuotos (1 dalis). Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu, kuris su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais išsiunčiamas skolininkui (611 straipsnio 2 dalis).
LR CPK 8 str. 3 d. nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Taigi, nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai santykiai. Šiuo atveju reikšminga minėtos normos dalis, kuri nustato, kad atskiriems procesiniams veiksmams taikytinos šių veiksmų atlikimo metu galiojančios procesinės teisės normos. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais išaiškintina, kad antstolė, išieškodama vykdymo išlaidas po 2011-11-01, turi vadovautis LR CPK 611 straipsnio redakcija, įsigaliojusia nuo 2011-11-01, o taip pat ir 613 straipsnio norma, galiojančia nuo 2011 m. spalio 1 d. CPK 611 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2011-11-01, šiuo metu yra nebegaliojanti, ja teismai nebesivadovauja, todėl kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo nėra galimybės, ką pagrįstai nurodė ir pati antstolė R. A..
Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2008-01-07 nutarime pasisakė, kad priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Antstoliai nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojai ir verčiasi savarankiška profesine (privačia) veikla, tačiau jų funkcijas, kitą veiklą bei įgaliojimus apibrėžia įstatymai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad už sprendimo vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą ir ši jo teisė negali būti paneigta, nes darbas yra atlygintinis (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis; Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas; CPK 609–611 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-7-5/2007; kt.).
Antstolė R. A. nepagrįstai nurodo, kad turėtų būti taikoma įstatymo analogija. Pažymėtina, jog tiek įstatymo, tiek teisės analogija taikoma tik tuo atveju, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį (LR CPK 3 str. 6 dalis). Šiuo atveju teisės norma, reglamentuojanti procesinį santykį, yra LR CPK 611 straipsnis.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti antstolės R. A. prašymą išaiškinti teisės normą, kurią reikia taikyti vykdymo procese, todėl priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Išaiškinti, jog siekdamas išieškoti vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose, baigtose iki 2011-11-01, antstolis turi vadovautis LR CPK 611 straipsnio redakcija, galiojančia nuo 2011 m. lapkričio 1 d. bei 613 straipsnio redakcija, galiojančia nuo 2011 m. spalio 1 d.