- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- 1S-21-453/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Jolanta Čepukėnienė, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Egidija Belevičienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aloyzo Kruopio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. B. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
1. A. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos bei rengėsi narkotinės medžiagos kontrabandai, t. y. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 21 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.
2. 2018 m. vasario 8 d. A. B. buvo pripažintas įtariamuoju, 2018 m. vasario 13 d. buvo paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir dėl jo išduotas Europos arešto orderis bei Europos tyrimo orderis. A. B. buvo sulaikytas 2018 m. kovo 30 d. Latvijos Respublikoje ir 2018 m. balandžio 2 d. perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi A. B. buvo palikta galioti 2018 m. vasario 13 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant šios kardomosios priemonės terminą trims mėnesiams. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės, Vilniaus ir Panevėžio apygardos teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 2 d. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje, A. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl šioje proceso stadijoje A. B. pasislėpimo rizika gali būti pašalinta tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę, o kita švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.
II. Skundo argumentai ir prašymai
3. Kaltinamojo A. B. gynėja advokatė Egidija Belevičienė skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį.
3.1. Gynėja nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, veikdamas organizuota grupe su kitais nurodytais asmenimis, o tai reiškia, kad nėra ir įstatyme numatytos suėmimo taikymui būtinos sąlygos. Skunde, cituojant Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, teigiama, kad kuo ilgiau asmeniui yra taikomas suėmimas, tuo kruopščiau turi būti tikrinami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę, kad asmuo turi būti laikomas suimtas, o niekuo nepagrįsti formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti kardomosios priemonės terminą. Gynėja pažymi, kad nuolat tikrinti taikomos kardomosios priemonės būtinumą, spręsti, ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti, įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas.
3.2. Skunde, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. 1S-267/2014, nurodoma, kad A. B. suėmimas taikomas jau 1 metus ir 9 mėnesius, todėl teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, privalėjo ne atkartot ankstesnių savo sprendimų turinį, o vertinti realią būtinybę tęsti suėmimo terminą ir patikrinti, ar egzistuoja realios grėsmės, kad kaltinamasis atliks veiksmus, trukdančius pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje nėra jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų egzistavimą. Skunde, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis 1S-84/2014 ir 1S-443/2013, teigiama, kad ilgą laiką tęsiant taikomo suėmimo terminą asmeniui, kuris padaręs ne smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, gali sudaryti išankstinę nuomonę dėl šio asmens kaltumo ir nubaudimo.
3.3. Gynėja nurodo, kad skundžiamoje nutartyje, pagrindžiant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto suėmimo taikymo pagrindo egzistavimą, išimtinis dėmesys skiriamas nusikalstamų veikų sunkumui ir gresiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumui. Tačiau gynėja teigia mananti, kad šios aplinkybės gali patvirtinti suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tik tada, kai išvadą, jog kaltinamasis bėgs nuo teismo, galima padaryti atsižvelgiant į būtent BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje). Skunde nurodoma, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir EŽTT praktikoje (pavyzdžiui, sprendimas byloje Tomas prieš Prancūziją).
3.4. Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje nėra duomenų, pagrindžiančių BPK 122 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytų suėmimo skyrimo pagrindų egzistavimą. Gynėja nurodo, kad A. B. Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kartais gyveno ir jo motinai priklausiančiame bute Latvijos Respublikoje, kur ketino plėtoti savo verslą. Jis turi šeimą, du mažamečius vaikus, šiuo metu jo žmona laukiasi trečio vaiko. Gynėja nesutinka, kad A. B. iki jo sulaikymo slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų. Advokatė paaiškina, kad gyvendamas motinai priklausančiame bute, apie kurį žinojo teisėsaugos pareigūnai, A. B. nei karto negavo šaukimų prisistatyti teisėsaugos pareigūnams, tokių nurodymų, kad A. B. turi atvykti pas pareigūnus negavo ir jo šeimos nariai, kurie apie jo buvimo vietą net nebuvo apklausti. Be to, gynėjos teigimu, A. B. įtarimai buvo pareikšti tik praėjus pusei metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, t. y. 2018 m. vasario 8 d., o nutarimas paskelbti A. B. paiešką priimtas tik 2018 m. vasario 14 d. Esant šioms aplinkybėms, gynėja daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog kaltinamasis slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų tuo laikotarpiu, kai byloje jis neturėjo jokio procesinio statuso ir nebuvo vykdoma jo paieška. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr 1S-392-843/2019). Skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2017 m. lapkričio mėnesį, klausantis kaltinamojo žmonos G. P. – Balčiūnienės telefoninių pokalbių, pokalbio fone pareigūnams buvo girdimas A. B. balsas. Ši aplinkybė, gynėjos teigimu, patvirtina jos ginamojo teiginius, jog jis iki sulaikymo nesislapstė, gyveno tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje.
3.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad A. B. šeimos nariai sumokėjo 20 000 Eur užstatą, o ši suma, ją praradus, A. B. šeimai, auginančiai du mažamečius vaikus ir laukiančiai trečio vaiko, būtų nepakeliama finansinė našta, ir A. B. nerizikuotų šeimos gerove prarasti šiuos pinigus, jei būtų paleistas iš suėmimo. Sumokėto užstato dydis, advokatės teigimu, yra pakankamas garantas, kurs užtikrintų A. B. dalyvavimą procese. Advokatė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 18 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartyse konstatavo, kad užstatas panaikintų A. B. bėgimo nuo ikiteisminio tyrimo grėsmę. Gynėja pažymi ir tai, kad kitiems kaltinamiesiems šioje byloje, nepriklausomai nuo jų duotų parodymų, yra paskirti 5000 Eur, 14 000 Eur užstatai ar kitos už suėmimą švelnesnės kardomosios priemonės, kurios galėtų būti paskirtos ir kaltinamajam A. B. (pavyzdžiui, namų areštas, intensyvi priežiūra). Skunde nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas net nesvarstė galimybės paskirti A. B. švelnesnę kardomąją priemonę ar kelias jų bei nutylėjo aplinkybę apie užstato sumokėjimą.
3.6. Skunde nurodoma ir tai, kad trečio vaiko besilaukiančiai A. B. žmonai yra reikalinga pagalba buityje, pats A. B. turi sveikatos problemų, o laisvės atėmimo vietoje jis negauna būtinos pagalbos, jam neatliekami ir būtini tyrimai tam, kad būtų nustatyta tiksli ligos diagnozė.
4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą patenkinti, o prokurorė prašė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. B. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundas atmetamas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi pagrįstai pratęsė A. B. taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą.
6. Kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje yra duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra liudytojo E. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, slapto sekimo, kratų, apžiūrų protokolai, specialisto išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
7. Panevėžio apygardos teismas kaltinamajam A. B. kardomąją priemonę - suėmimą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Priešingai nei nurodoma skunde, A. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas nebuvo pratęstas nustačius ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus.
8. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), suėmimas gali būti paskirtas (ar pratęstas suėmimo taikymo terminas), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.
8.1. A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalys), už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmes, tarp kurių ir laisvės atėmimo bausmę iki 15 metų. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su skunde nurodytais teiginiais, susijusiais su A. B. šeimine padėtimi, tačiau šios aplinkybės savaime neleidžia padaryti išvados, jog saistomi socialiniai ir šeiminiai ryšiai galėtų paneigti prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę. Pažymėtina ir tai, kad turimi minėti ryšiai nesulaikė A. B. nuo galimo nusikalstamų veikų, nagrinėjamų šioje baudžiamojoje byloje, padarymo. Be to, iš paties A. B. bei jo sutuoktinės parodymų yra žinoma, kad jų tarpusavio ryšys, ir turint bendrų vaikų, nebuvo itin tvirtas, jie Lietuvoje gyveno ir atskirai; laikotarpiu, kai A. B. gyveno Latvijos Respublikoje, pastarasis su savo sutuoktine susitikdavo tik kartais. Teisėjų kolegija, įvertinusi ne tik inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą bei gręsiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis A. B., būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šią išvadą patvirtina ir byloje esantys duomenys, susiję su A. B. gyvenimu Latvijos Respublikoje po to, kai šioje byloje buvo sulaikyti kiti asmenys, bei A. B. elgesys jį sulaikant. Visų pirma, nors iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką A. B. išvyko tuo metu, kai jam šioje byloje dar nebuvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamas veikas, jis savo mobiliojo ryšio telefoną išjungė iš karto po to, kai narkotines medžiagas surado ir paėmė teisėsaugos pareigūnai; automobilį, kuriuo jis galimai lydėjo narkotinių medžiagų krovinį, netrukus po to jis taip pat pardavė; pats parodė žinojęs ir apie A. D. ir V. B. paiešką; sulaikymo metu jis teisėsaugos pareigūnų į butą, kuriame gyveno Latvijos Respublikoje, geranoriškai neįsileido, pareigūnai į šį butą pateko išlaužę duris, langą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad į Latvijos Respubliką A. B. išvyko siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo. Taip pat išdėstytos aplinkybės, susijusios su A. B. gyvenimu Latvijos Respublikoje bei inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis, rengiantis narkotinę medžiagą gabenti per Lietuvos Respublikos sieną, leidžia spręsti apie turimus ryšius užsienyje, kas dar kartą patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, būdamas laisvėje, A. B. gali (bėgti) slėptis nuo teismo.
8.2. Nustatyto suėmimo taikymo (jo termino pratęsimo) pagrindo buvimo nepaneigia ir skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo sveikatos būkle bei galimybėmis jam gauti tinkamą medicininę pagalbą, būnant suėmime. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamojo sveikatos būklė neleistų jam taikyti griežčiausios kardomosios priemonės. Be to, pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 4 ir 5 dalis, kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą tardymo izoliatorių patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia tardymo izoliatorius, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
9. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios kiekvienam kaltinamajam individualiai skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo A. B. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei laikantis BPK nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į A. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, jo turimus ryšius užsienyje bei elgesį, sužinojus apie kitų kaltinamųjų šioje byloje sulaikymą bei jo siekį išvengti sulaikymo, darytina išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nurodytomis ir kaltinamojo gynėjos skunde, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Aptariamu atveju, kaltinamojo bėgimo bei naujų nusikaltimų darymo pavojus gali būti pašalintas tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę, o toks kaltinamajam taikomas teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja BPK normoms bei tarptautinio teismo praktikai. Priešingos išvados negalima padaryti ir atsižvelgiant į skunde nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-267/2014, 1S-84/2014 ir 1S-443-2013, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų (suimtiesiems kardomosios priemonės terminas buvo taikomas ilgesnį laikotarpį, nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių turimus ryšius užsienyje ar pabėgimo (slėpimosi) galimybes ir panašiai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo A. B. gynėjo advokatės Egidijos Belevičienės skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi kaltinamajam A. B. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.