- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-20
- Bylos Nr.
- eAN2-32-926/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00057-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Pažeidėjas
- J. A.
- Kategorijos
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria J. A. skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą J. A. skirta galutinė 200 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesių laikotarpiui už tai, kad jis 2024 m. liepos 31 d., 14.03 val., (duomenys neskelbtini), krašto kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas transporto priemonę, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, lenkė kitą transporto priemonę kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, taip pat vairavo transporto priemonę neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiu būdu J. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 16, 140.6, 140.7 punktų ir kelio ženklo Nr. 325 reikalavimus.
Šalies argumentai
2. J. A. pateikė skundą dėl Institucijos nutarimo, kuris Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi netenkintas, o Institucijos 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimas paliktas galioti. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimu J. A. paskirtos administracinė nuobauda ir poveikio priemonė nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos padarytiems pažeidimams, atitinka nuobaudų (administracinio poveikio priemonių) skyrimo pagrindus bei individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, kaltės formą, kitas reikšmingas aplinkybes.
3. Apeliaciniu skundu, pateiktu Kauno apygardos teismui, apeliantas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, paskiriant apeliantui švelnesnę sankciją arba sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį.
Šalies argumentai
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantui paskirta administracinė nuobauda neatitinka proporcingumo principo, nes nėra įvertinta visuma aplinkybių, įskaitant jo socialinę, darbo ir šeimos situaciją. Nurodoma, kad atimant teisę vairuoti transporto priemones, apeliantas prarastų galimybę atlikti savo tiesiogines darbo pareigas, užtikrinti šeimos poreikius bei teikti pagalbą sunkiai sergančiam tėvui, kuris nuolat vyksta gydytis į (duomenys neskelbtini) ligoninę (duomenys neskelbtini). Taip pat teigiama, kad apeliantas dirba (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonių valdymas yra būtinas užtikrinant jo profesinius įsipareigojimus.
3.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, buvo nepakankami įvertintos aplinkybės, kad apeliantas turi (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus bei (duomenys neskelbtini) metų dukrą iš pirmosios santuokos, kuriai reikalinga (duomenys neskelbtini) pagalba ir kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, jis nuolat vyksta aplankyti dukrą ir yra įsipareigojęs ją vežti į užklasinę veiklą bei (duomenys neskelbtini) konsultacijas. Skunde taip pat teigiama, kad šeimos nariai, įskaitant tėvą, sergantį (duomenys neskelbtini) liga, yra visiškai priklausomi nuo apelianto transportavimo paslaugų, be to, jis aktyviai dalyvauja labdaringoje veikloje, padeda neįgaliesiems ir nepasiturintiems asmenims, pristatydamas (duomenys neskelbtini).
3.3. Apeliantas skunde teigia, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia galimybę skirti švelnesnes administracines poveikio priemones arba visai jų neskirti, jeigu nustatomos išskirtinės aplinkybės, todėl atsižvelgiant į jo veiklos pobūdį, socialinę atsakomybę ir asmeninę situaciją, sankcijos galėjo būti sušvelnintos.
3.4. Apeliantas nurodo, kad nusižengimas buvo padarytas, siekiant užtikrinti eismo saugumą, nes priešais važiavęs automobilis, vykdęs kelio remonto darbus, trukdė transporto srautui, o automobilyje važiavę visi septyni asmenys buvo vienos nuomonės, kad kelininkų automobilis važiavo labai lėtai ir trukdė eismui. Taip pat teigiama, jog apelianto vardu registruota daug transporto priemonių, kurias naudoja jo šeimos nariai, įskaitant žmoną, brolio šeimą, kai ji grįžta iš (duomenys neskelbtini), darbuotojai, draugai ir kolegos.
3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nebuvo įvertintos apelianto socialinė ir profesinė atsakomybės, kadangi apeliantas vadovauja dviem įmonėms, kurios veikia (duomenys neskelbtini) srityse, todėl vairavimo teisės atėmimas apeliantui turėtų reikšmingų neigiamų padarinių jo verslo ir darbuotojų gerovei, nes jis dažnai keliauja darbo reikalais, o dėl jo aktyvaus įsitraukimo į bendruomenės gerovės kūrimą (pvz., labdaringos veiklos), jo teisės ribojimas taip pat keltų ir visuomeninę žalą.
Atsiliepimas
4. Institucija pateiktu atsiliepimu prašo J. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime pažymima, jog prie bylos pridėtame vaizdo įraše užfiksuota, kaip apeliantas pareigūnams prisipažįsta padaręs nusižengimą, kuriuo yra kaltinamas, bei nurodė, kad taip pasielgė ne vieną kartą tą pačią dieną. Apeliantas teisinosi, kad turėjo daryti nusižengimą, neva dėl kitų eismo dalyvių veiksmų kelyje, tačiau nė karto neišreiškė apgailestavimo dėl savo neleistinų veiksmų ar nesmerkė savo poelgio, o labiau tai pateikė, kaip būtinybę, lyg kiti eismo dalyviai būtų kalti dėl jo neteisėtų veiksmų. Savo skunde apeliantas taip pat neneigia nusižengimo fakto ir nurodo, jog padarė nusižengimą nes jam subjektyviai atrodė, kad remonto darbų automobilis trukdo eismui. Apeliantas savo skunde pateikė argumentą, jog remonto darbų automobilis lėtai važiavo per miestą, o apeliantas buvo priverstas važiuoti iš paskos, taip lyg jis pateisintų apelianto veiksmus, tačiau nei viena pateikta priežastis nesuteikė teisės apeliantui pažeisti KET reikalavimų.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad remiantis teismų praktika, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo asmeniniais, šeimos ar darbo įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nelenkti automobilio vietoje, kurioje tai daryti draudžiama ir nedaryti teisės pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė.
4.3. Atsiliepime nurodoma, kad remiantis oficialiais SODRA duomenimis, apeliantas dirba tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur šiuo metu yra vienintelis įmonės darbuotojas bei papildomai vykdo individualią veiklą, iš ko akivaizdu, kad jis pats sau nenutrauks darbo sutarties, bei užimdamas tokias pareigas laisvai gali pasiskirti sau vairuotoją. Atsiliepime pažymima, kad nors šiuo atveju nepatogumas kyla dėl asmeninio transporto naudojimosi, tačiau apeliantui nėra užkertamas kelias naudotis alternatyviomis mobilumo priemonėmis, tokiomis kaip taksi, pavežėjų paslaugomis, viešuoju transportu ir t. t., be to apeliantas savo darbe nėra apribotas griežtu darbo grafiku, ar bent jau būdamas įmonės direktoriumi, laisvai gali jį pasikeisti administracinio poveikio priemonės galiojimo laikotarpiu, kad spėtų visur nuvykti, nedarydamas nusižengimų, pasinaudodamas alternatyviomis mobilumo priemonėmis.
4.4. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas vien per pastaruosius penkerius metus yra baustas už 69 nusižengimus, o viso buvo baustas už administracinius nusižengimus 80 kartų, iš kurių beveik visi vien dėl KET pažeidimų ir nors nuobaudos yra vykdomos, tačiau apelianto administracinių nusižengimų istorija rodo, kad jis eilę metų sistemingai daro tyčinius nusižengimus, ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, todėl ši aplinkybė traktuotina kaip asmens padėtį bloginanti aplinkybė. Taip pat nurodoma, kad nusižengimo padarymo metu, apeliantas turėjo 10 galiojančių nuobaudų, o jo administracinių nusižengimų istorija jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog jo elgesys vairuojant automobilį, patvirtina neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas su eismo dalyvių saugumu susijusias privalomas taisykles. Be to, nors apeliantas nurodo, kad dalį jam fiksuotų nusižengimų padarė ne jis, o jo darbuotojai ar jo žmona, tačiau visas jas apeliantas apmokėjo nenurodydamas, kad tai padarė kiti asmenys. Institucijos nuomone, pastaroji aplinkybė taip pat patvirtina, kad apeliantui piniginių baudų paskyrimas neturi jokio auklėjamojo ar prevencinio poveikio.
4.5. Atsiliepime teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, ir asmenybę, buvo paskirta nuobauda lygi straipsnio sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, t. y. 200 eurų, skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą taip pat vidutiniam 5 mėnesių terminui, kuri Institucijos nuomone nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus.
4.6. Atsiliepime nurodoma, kad skunde apeliantas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes apelianto svarbiomis laikytinas aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Institucijos nuomone, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padarius jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. A. neginčija padarytų administracinių nusižengimų kvalifikacijos ir administracinių nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 1 dalyje, faktinių aplinkybių, tačiau kelia paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, prašydamas sušvelninti paskirtą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
6. ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad be kita ko, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairuotojams užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų, taip pat už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis). ANK 424 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad be kita ko, transporto priemonių vairavimas pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų. Kaip minėta, Institucijos nutarimu J. A. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta 200 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesių laikotarpiui, o už ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą – 40 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, J. A. skirta galutinė 200 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesių laikotarpiui.
7. Remiantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
8. ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
9. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta J. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nors apeliantas savo kaltę dėl administracinių nusižengimų pripažino iš karto, tačiau vertinant viso proceso metu jo duotus paaiškinimus, t. y. kad atsakomybę prisiima iš dalies, nes elgėsi pagal vairuotojo situaciją, siekė užtikrinti eismo saugumą, kad be jo dar 5–6 automobiliai nesilaikė KET, kad kelių remonto priežiūros automobilį lenkė, nes jis važiavo lėtai, įjungęs švyturėlius, trukdė transporto srautui, taip pat manė ir kiti kartu su apeliantu važiavę asmenys, jei kelių remonto priežiūros automobilis būtų važiavęs normaliu greičiu, jam nebūtų reikėję jo lenkti, akivaizdu, kad apeliantas dėl padaryto administracinio nusižengimo nesigaili, priešingai, bando juos pateisinti kitų eisme dalyvavusių asmenų veiksmais, tačiau kaip teisingai pažymėjo Institucija atsiliepime, nei viena apelianto pateikta priežastis nesuteikė jam teisės pažeisti KET reikalavimų.
10. KET įtvirtinta, kad be kita ko lenkti draudžiama kelių ruožuose, pažymėtuose kelio ženklu „Lenkti draudžiama“ ir kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė linija, kurią kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą (KET 140.6–140.7 punktai, 3 priedo 1.1 punktas). KET 1 priedo „Kelio ženklai“ III skyriuje „Draudžiamieji kelio ženklai“ nurodyta, kad kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ draudžia lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu, tuo tarpu kelių remonto priežiūros automobilį vairavęs asmuo pateikė byloje paaiškinimą, jog jis važiavo 70 km/h greičiu. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantas padarė administracinį nusižengimą, nes neturėdamas teisėto pagrindo (lenkiama transporto priemonė važiavo 70 km/h greičiu, o ne mažesniu kaip 30 km/h greičiu), kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir lenkė kitą transporto priemonę kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje.
11. Šioje dalyje taip pat įvertintina ir apelianto asmenybė. Nors J. A. yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais (dirba, turi šeimą), neteistas, tačiau apelianto administracinių nusižengimų istorija jį charakterizuoja itin neigiamai ir, kaip teisingai pažymėjo Institucija atsiliepime, patvirtina apelianto neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas su eismo dalyvių saugumu susijusias privalomas taisykles. 2024 m. spalio 3 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (toliau – ANR išrašas) patvirtina, kad J. A. nagrinėjamų administracinių nusižengimų padarymo metu jau buvo baustas administracine tvarka net 60 kartų, be to, Institucija atsiliepime nurodė, kad apeliantas administracine tvarka viso yra baustas net 80 kartų, ką patvirtina byloje pateikta asmens duomenų pažyma, ir beveik vien dėl KET pažeidimų. Šių aplinkybių kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ankstesnės apeliantui taikytos nuobaudos savo tikslų nepasiekė, o nagrinėjami apelianto padaryti administraciniai nusižengimai nėra atsitiktinis jo poelgis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantas akcentuoja savo poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau iš ANR išrašo matyti, kad ne tik nagrinėjamu atveju apeliantas vairavo transporto priemonę neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tačiau šį administracinį nusižengimą taip pat įvykdė ir 2024 m. gegužės 27 d. bei 2024 m. gegužės 29 d., kas tik dar labiau sustiprina teismo vertinimą, jog J. A. nėra linkęs laikyti KET reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantas nurodo, kad ne visus jam fiksuotus administracinius nusižengimus padarė jis, nes jam priklausančiomis transporto priemonėmis naudojasi tiek darbuotojai, tiek šeimos nariai ar giminaičiai bei draugai, tačiau kaip teisingai nurodyta tiek skundžiamoje nutartyje, tiek Institucijos atsiliepime, J. A. nėra pateikęs informacijos, jog pažeidimus padarė kiti asmenys, o kiekvienu atveju apmokėdamas paskirtas nuobaudas, patvirtindavo savo kaltę.
12. Nagrinėjamoje byloje nenustačius J. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į jo padarytų administracinių nusižengimų pobūdį bei ankstesnių administracinių nusižengimų pobūdį bei kiekį, spręstina, kad Institucija, J. A. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirdama baudą, jos dydį nustatant lygų vidurkiui (200 eurų), ir administracinio poveikio priemonę, jos trukmę nustatant šiek tiek ilgesnę už vidurkį (5 mėnesiai), bei už ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirdama baudą, jos dydį nustatant lygų vidurkiui (40 eurų), ir paskirdamas galutinę 200 eurų baudą bei teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 5 mėnesių laikotarpiui, tinkamai taikė ANK 32, 34 ir 38 straipsnių nuostatas. Aukštesniojo teismo vertinimu, Institucijos nutarimu paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė yra teisinga ir proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams bei atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus.
13. Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
14. Apeliantas savo prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį grindžia tuo, kad skiriant nuobaudą, nebuvo įvertinta aplinkybių visuma, įskaitant jo socialinę, darbo ir šeimos situaciją, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra be galo reikalinga darbo, šeimos poreikių tenkinimui bei labdaringos veiklos vykdymui. Pažymėtina, kad apelianto nurodytos aplinkybės nėra niekuo išskirtinės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/20218, 2AT-15-788/2024). Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, visos aplinkybės, dėl kurių apeliantui reikalinga teisė vairuoti, buvo jam žinomos ir prieš nusižengimų padarymą, todėl kilusios pasekmės yra jo paties elgesio rezultatas. Aukštesniojo teismo vertinimu, apelianto patiriamos pasekmės yra adekvačios padarytų administracinių nusižengimų pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.
15. Aptartų aplinkybių visumoje konstatuotina, kad apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo, nes skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis ir Institucijos nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, todėl paliekami galioti, o administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą ir J. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.