- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-27
- Bylos Nr.
- 2-355-452/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04376-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Breskienė
- Ieškovas
- D. B.
- Advokatai
- Saulius Tamošaitis, Eligija Norkienė
atsakovės individualios įmonės (toliau – ir IĮ) (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei IĮ (duomenys neskelbtini) dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir pripažinimo ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, neturtinės žalos priteisimo .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2023 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. DGKS-6057, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydama panaikinti Darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. DGKS-6057 darbo byloje Nr. APS-111-16167/2023 ir pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo IĮ (duomenys neskelbtini) neteisėtu, priteisti 700 Eur neturtinę žalą ir valstybės turėtas išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. birželio 28 d. su ja buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis su trijų mėnesių bandomuoju laikotarpiu. Nuo 2023 m. liepos 1 d. pradėjo dirbti konsultante-kasininke parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Jos priėmimo metu parduotuvės vadovė buvo atostogose ir ji nebuvo supažindinta su visais reikalingais dokumentais. 2023 m. rugpjūčio 11 d. ji susipažino su visomis instrukcijomis, nors susipažinimo datą nurodė 2023 m. liepos 1 d. 2023 m. rugpjūčio 11 d. parduotuvės vadovė J. Č. pareikalavo ją prisijungti prie kompiuterio ir išlaikyti priešgaisrinės saugos testą. Ji ne kartą ir iš kelių elektroninių paštų jungėsi per įmonės kompiuterį pagal gautą nuorodą, tačiau sistema strigo ir prisijungti nepavyko. Tuomet vedėja J. Č. nurodė jai prisijungti prie darbinio kompiuterio ir prisijungimo nuorodą nusiųsti į pastarosios elektroninį paštą. Pasakiusi vadovei, kad nuorodą atsiųs, to nepadarė, nes nepasitikėjo ir įtarė, jog prisijungusi jos vardu ši gali neišlaikyti testo, dėl ko ji negalės dirbti. Vėliau bandė jungtis iš savo elektroninio pašto, tačiau nepavyko, pasirodydavo užrašas „neįmanoma prisijungti“. Pagalbos niekieno neprašė, nes manė, kad tai nėra sudėtinga. Skambino į Klaipėdą atsakingai už mokymus V. K., kuri nurodė išspręsti popierinius testų variantus. Jos atleidimas iš darbo 2023 m. rugpjūčio 11 d., nepasibaigus bandomajam laikotarpiui, buvo neteisėtas, nes mokymus praėjo ir testus išsprendė raštu. Pasak ieškovės, darbdavys nesudarė tinkamų sąlygų susipažinti su mokomąja medžiaga ir išspręsti testus. Testams spręsti turėjo būti sudarytos tinkamos sąlygos, ne prie kasos aparato ir ne prekybos salėje. Jos atžvilgiu buvo taikomas mobingas, reikalaujama nedarbo metu per socialinį tinklą Facebook bendrauti su darbuotojomis, buvo kritikuojama dėl nesutvarkytų batų, nors niekas nemokė kaip dirbti, vedėja buvo nusistačius prieš ją, nes turėjo žinių apie darbo ginčą su buvusiu darbdaviu. Prašo negrąžinti į darbą ir priteisti 700 Eur neturtinę žalą, nes atleidimas sukėlė nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, griauna jos reputaciją.
3. Ieškovės atstovė advokatė Eligija Norkienė prašė ieškovės reikalavimą tenkinti: panaikinti Darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 16 d. sprendimą darbo byloje ir pripažinti ieškovės atleidimą iš IĮ (duomenys neskelbtini) neteisėtu, priteisti 700 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį ir jos atstovas advokatas Saulius Tamošaitis teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad ieškovės reikalavimas panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą negali būti tenkinamas, nes reiškiant reikalavimą teisme galima prašyti iš naujo nagrinėti darbo ginčą, o ne reikalauti panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą. Ieškovė 2023 m. birželio 28 d. pasirašė darbo sutartį ir nuo 2023 d. liepos 1 d. pradėjo dirbti atsakovės individualioje įmonėje konsultante-kasininke. Šalių sutarimu nustatytas trijų mėnesių išbandomasis laikotarpis, siekiant patikrinti ar darbuotoja tinka sutartam darbui atlikti. Ieškovei netiko darbas, ji konfliktavo su kitais darbuotojais, kurie patyrė nepalankų klimatą. Darbuotojos J. S. ir S. D. pateikė skundą dėl ieškovės netinkamo elgesio darbo metu. Ieškovė dėl savo asmeninių savybių neišlaikė bandomojo laikotarpio. 2023 m. rugpjūčio 10 d. ir 2023 m. rugpjūčio 11 d. ieškovės buvo pareikalauta prisijungti prie el. mokymų sistemos, išklausyti mokymus ir atlikti testus. Pati ieškovė patvirtino, kad buvo speciali vieta ir kompiuteris testavimui. Ieškovė atsisakė mokymų, teigdama, kad nesisekė prisijungti, pagalbos neprašė. Parduotuvės vadovė J. Č., norėdama padėti, prašė ieškovės atsiųsti jai prisijungimo nuorodą, bet ne slaptažodį. Kito darbuotojo vardu prisijungti nėra galimybės, nes tam reikalingas slaptažodis. Iš ieškovės nebuvo reikalaujama atskleisti slaptažodžius. Sistema veikė, visi darbuotojai, išskyrus ieškovę, testus išlaikė, ieškovė elgėsi pasyviai ir turėjo suprasti savo elgesio pasekmes. Teigdama, jog patyrė mobingą, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, nenurodė, kas mobingavo ir kaip. Ieškovė vengė bendro darbo, nenorėjo laikytis vadovės duodamų nurodymų, todėl buvo priimtas sprendimas neigiamai vertinamą darbuotoją atleisti iš darbo. Visos aplinkybės vertinamos ieškovės nenaudai. Atleidimo įsakymas buvo teisėtas, su atleidžiama darbuotoja atsiskaityta. Neturtinis reikalavimas nėra įrodytas. Prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
5. Byloje nustatyta, kad 2024 m. birželio 28 d. ieškovė D. B. su atsakove IĮ (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. 3160, kurios pagrindu ieškovė nuo 2023 m. liepos 1 d. pradėjo dirbti konsultantės-kasininkės pareigose. Sudarant darbo sutartį buvo nustatytas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis. 2023 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 23-0811, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 36 straipsnio 3 dalimi, D. B. buvo atleista iš darbo nuo 2023 rugpjūčio 16 d., neišlaikius bandomojo laikotarpio. 2023 m. rugpjūčio 11 d pranešime apie darbo sutarties nutraukimą darbdavys (atsakovė) nurodė, kad ieškovė atleidžiama iš darbo nepasibaigus išbandymo terminui, atsižvelgiant į tiesioginės vadovės J. Č. tarnybinį pranešimą ir darbuotojų skundus dėl nepagarbaus elgesio su kitais darbuotojais, konfliktinių situacijų kėlimą, nepaklusimą įmonės vidaus taisyklėms ir vengimą su jomis susipažinti.
6. Atleista iš darbo, D. B. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK), prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu. Darbo ginčų komisija 2023 m. spalio 16 d. priimtu sprendimu ieškovės prašymą atsakovei IĮ (duomenys neskelbtini) atmetė. Ieškovė, nesutikdama su DGK sprendimu, kreipėsi į teismą reikalaudama panaikinti Darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. DGKS-6057, pripažinti jos atleidimą iš IĮ (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir priteisti 700 Eur neturtinę žalą.
7. Kaip nustatyta iš ieškinio turinio, teisminį procesą inicijavo ieškovė, nesutikdama su DGK sprendimu. DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu <...>, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 dalis).
8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020).
9. Taigi, kadangi Darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. DGKS-6057 darbo byloje Nr. APS-111-16167/23 nėra sprendimo peržiūros dalykas, ieškovei pareiškus ieškinį teisme, teismas šiuo atveju nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.
10. DK 32 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties sąvoką. Pagal šio straipsnio 1 dalį, darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnio 2 dalis).
11. Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 4 p. išaiškino, kad teisme kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, turi vertinti, ar tos priežastys yra pakankamai svarbios, kad konkrečiu atveju sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Teismų praktika: Aukščiausiojo Teismo biuletenis. Vilnius, 2003, Nr. 20).
12. CPK 414 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo, nagrinėjančio darbo bylą, vaidmuo, be kitų aspektų suteikiantis teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, nereiškia, kad darbo bylose šalims tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Tai, kad nagrinėjant darbo bylas CPK yra įtvirtinti tam tikri procesiniai šių bylų nagrinėjimo ypatumai, neturėtų būti suprantama, kad šalys yra atleidžiamos nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo. Pažymėtina, kad darbuotojas, kad ir koks procesinis statusas jam suteikiamas, yra bylos šalis, todėl jis pirmiausia pats ir turi vykdyti jam tenkančias procesines, įskaitant ir įrodinėjimo, pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019).
13. Ieškovė, nesutikdama su Darbo komisijos priimtu sprendimu, naujų įrodymų šioje byloje neteikė ir naujų aplinkybių neįrodinėjo, prašė vadovautis Darbo ginčų komisijos byloje surinkta medžiaga, kuri buvo išreikalauta pasirengimo bylos nagrinėjimui metu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareikštame ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė, pripažindama darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį nepasibaigus bandomajam laikotarpiui, nesutiko su atleidimo argumentais, nurodydama, kad jai nepavyko prisijungti prie reikiamos programos, darbdavys nesudarė sąlygų susipažinti su mokomąja medžiaga ir išspręsti testus, buvo ignoruojama kitų darbuotojų. Šie ieškovės teiginiai, nepatvirtinti jokiais įrodymais ir nesudaro pagrindo jos atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.
14. Darbo ginčų komisijos byloje surinktos medžiagos (paaiškinimų, vaizdo įrašų, fotonuotraukų), liudytojos V. K. parodymų, byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė įrodė, jog darbuotojos D. B. gebėjimai neatitiko atsakovės poreikių, darbuotoja kategoriškai atsisakė išklausyti įmonės parengtus mokymus bei atlikti patikrinamuosius testus, nepakluso darbovietėje nustatytai tvarkai, nesutiko laiku ir tiksliai vykdyti darbdavio nurodymus, tinkamai atlikti pavestą darbą, konfliktavo su kitais darbuotojais, nesuprato subordinacijos svarbos darbe, dėl savo asmeninių savybių ieškovė nesugebėjo dirbti sulygto darbo, jos poelgiai neatitiko atsakovės poreikių, taigi, atsakovė įrodė, kad darbuotoja neišlaikė išbandymo ir darbdavys turėjo pakankamą pagrindą nutraukti su ieškove sudarytą darbo sutartį DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Teismas, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, konstatuoja, kad ieškovės atleidimas iš darbo yra teisėtas.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Nors reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą yra susiję (tiek vienu, tiek kitu atveju ieškovas (darbuotojas) turi įrodyti atsakovo (darbdavio) veiksmų neteisėtumą nutraukiant darbo sutartį), tačiau reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo, ir priešingai – reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Taigi reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime neatima darbuotojui teisės įrodinėti, kad darbdavys, atleisdamas jį iš darbo, elgėsi neteisėtai ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų darbuotojas patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).
16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis pripažįstama darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).
17. Teismo vertinimu ieškovė neįrodė, kad, dirbdama pas atsakovę, ji patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs ir galėtų būti vertinami kaip neturtinė žala. Byloje nėra duomenų apie atsakovės neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš ieškovę, galėjusius sukelti jai tokių išgyvenimų, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti padarytos neturtinės žalos faktą. Teismas taip pat nenustatė atsakovės psichologinio spaudimo, mobingo ar patyčių ieškovės atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju byloje neįrodžius neteisėtų atsakovės veiksmų ir neturtinės žalos fakto, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
18. Šio sprendimo 8-17 punktuose nurodytais pagrindais teismas pareikštą ieškinį laiko nepagrįstu ir atmeta.
19. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo. Ieškinys atmetamas, todėl žyminis mokestis bei antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos. Į bylą pateikti įrodymai, kad atsakovė patyrė 2516,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato atstovavimą byloje. Šios išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovė nepagrįstai nesutiko su teisėtu ir pagrįstu DGK sprendimu ir, jos teisėms esant tinkamai apgintoms, iniciavo teisminį procesą. Kadangi ieškovės ieškinio argumentai buvo pripažinti nepagrįstais, o jos reikalavimas atmestas, ieškovei tenka pareiga atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės D. B. ieškinį atsakovei individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) atmesti.
Priteisti iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2516,80 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiolikos eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas IĮ (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.