- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-15
- Bylos Nr.
- 2S-971-656/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00008-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Andriaus Ignoto (pranešėjo), kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Transports Padrosa", kuriuo prašo įpareigoti atsakovą įvykdyti prievoles, t. y. įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui pagal lizingo sutartis: Nr. LT058887, LT058888, LT0588889, LT058890, LT058892, LT058893, LT058894, LT058896, LT058897. LT058898, LT058899 ir LT058900 naudotą ir valdytą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. sausio 4 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą apylinkės teismui. Teismas nutartyje nurodė, jog iš ieškinio turinio bei jo priedų matyti, kad lizingo sutartys, iš kurių kildinami ieškovo reikalavimai, yra ieškovo nutrauktos ir nors ieškovas ieškinį įvardijo dėl įpareigojimo vykdyti sutartines prievoles, iš esmės ieškinys yra pareikštas dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančių daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Jeigu tokio pobūdžio ieškinys yra tenkinamas, teismas priteisia turtą natūra ir sprendime nurodo turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo, jeigu sprendimą vykdant paaiškėtų, kad priteistojo turto nėra. Nors ieškinyje nenurodyta ieškinio suma, tačiau teismas iš ieškinio priedų padarė išvadą, kad preliminari ieškinio suma viršija 100 000 Lt, todėl byla nėra teisminga apylinkės teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Todėl teismas, vadovaudamasis LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti ieškinį ir grąžino jį su visais priedais padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
1. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad „Swedbank lizingas", UAB pareiškė ieškinį dėl Lizingo bendrovei nuosavybės teise priklausančio turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, t.y. kad Lizingo bendrovė pareiškė vindikacinį ieškinį. Teisės doktrinoje vindikacinis ieškinys yra daiktinis teisinis ieškinys, esantis absoliutaus pobūdžio, t.y. šį gynimo būdą savininkas gali panaudoti prieš bet kokį asmenį, kuris neteisėtai valdo savininkui priklausantį daiktą. Vindikacinio ieškinio objektas yra daiktas, o ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga. Šiais požymiais vindikacinis ieškinys skiriasi nuo asmeninių ieškinių, kylančių iš prievolinių teisinių santykių. Taigi vindikacinis ieškinys gali būti pareiškiamas tik kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu esant sudarytoms Lizingo sutartims tarp ieškovo ir atsakovo, šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ieškinys dėl įpareigojimo įvykdyti prievoles pagal sutartis nėra ir negali būti laikomas ieškiniu dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, t.y. vindikaciniu ieškiniu.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškinio suma viršija 100.000,00 Lt, todėl byla neteisminga apylinkės teismui. Ieškovo tvirtinimu, ieškinio reikalavimas grąžinti turtą jo savininkui nėra turtinis, nes jo patenkinimas neturės įtakos šalių turtinei padėčiai. Negrąžintas turtas ieškovui priklauso nuosavybės teise. Teisė reikalauti grąžinti turtą kyla iš LR CK ir iš tarp šalių sudarytų Lizingo sutarčių ir egzistuoja nepriklausomai nuo teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pirmos instancijos teismas ieškinį nepagrįstai vertino kaip vindikacinį ieškinį. Vindikacinio ieškinio objektas yra daiktas, o ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga. Šiais požymiais vindikacinis ieškinys skiriasi nuo asmeninių ieškinių, kylančių iš prievolinių teisinių santykių. Vindikacinis ieškinys gali būti pareiškiamas tik kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovas pareiškė ieškinį, grindžiamą šalių sudarytomis lizingo sutartimis. Pagal šalių sudarytas lizingo sutartis atsakovas įsipareigojo mokėti turto išpirkimo įmokas, o atsakovui iš esmės pažeidus lizingo sutartis, grąžinti ieškovui lizingo būdu įgytą turtą. Ieškovas ieškiniu prašo teismo įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui pagal lizingo sutartis naudotą ir valdytą turtą. Ginčas yra neturtinis, jo materialinis teisinis reikalavimas nėra susijęs su turto ar pinigų išieškojimu bei kitais panašiais atvejais. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civ.byloje Nr.2S-629-345/2011 pagal ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB atskirąjį skundą, analogiško pobūdžio ieškinį įvertino kaip neturtinį. Esami aukštesnės instancijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos teismus. Dėl šių motyvų apeliacinės instancijos teismas ieškinį vertina kaip neturtinį, kurio dalykas yra įpareigojimas vykdyti sutartis. Skundžiamoje nutartyje nuodytos aukštesnių teismų precedentinė reikšmę turinčios nutartys netaikytinos, nes nurodytose bylose iš esmės skiriasi teisiškai reikšmingos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr.3K-74-/1998 nagrinėjimo dalykas buvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas. Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2A-52/2010, kurio ieškinys grindžiamas aplinkybe, kad ieškovo turtas pagrobtas ir yra išreikalautinas iš atsakovo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.), o „Swedbank“, UAB ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 137 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.