- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- e2-4128-420/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00504-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui V. B. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2023-04-05 sprendimo darbo ginčo byloje Nr. APS-118-4514/2023 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. B. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK) inicijuodamas darbo ginčą dėl teisės atsakovui dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2022 m. lapkričio mėnesį 1670 Eur, ir gruodžio mėnesį 1670 Eur išieškojimo (suma nurodyta neatskaičius mokesčius). V. B. 2022-12-15 pateikė darbdaviui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2022-12-23 dėl svarbių priežasčių (kai du mėnesiai iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Prašymą išsiuntė registruotu laišku paštu ir elektroniniu paštu 11.00 val. Išsiuntęs prašymą elektroniniu paštu, per pusvalandį jam buvo pervestas atlyginimas už 2022 m. spalio mėn. ir direktorė R. D. pranešė, kad V. B. prašymas nebuvo priimtas, nes darbdavys už spalio mėnesį darbo užmokestį jau sumokėjo. Darbdavys nutraukė darbo sutartį 2023-01-04 DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Prašė pakeisti atleidimo pagrindą iš DK 55 straipsnio 1 dalies į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir priteisti nesumokėtą darbo užmokestį, vieną vidutinio dydžio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, delspinigius ir netesybas.
DGK 2023-04-05 sprendimu darbuotojo prašymą tenkino: pripažino, kad šalių pasirašyta darbo sutartis tarp V. B. ir UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nutraukta 2023-01-04 DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu; nusprendė išieškoti iš UAB(duomenys neskelbtini), V. B., naudai 4373,80 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas už 2022 m. lapkričio – 2023 m. sausio mėnesius (suma nurodyta neatskaičius mokesčių); nusprendė išieškoti iš UAB(duomenys neskelbtini), V. B., naudai 1670,00 Eur išeitinę kompensaciją (suma nurodyta neatskaičius mokesčių); išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini), V. B. naudai 76,00 Eur (delspinigių; nusprendė išieškoti iš UAB(duomenys neskelbtini), V. B., naudai 3000,00 Eur (netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2023-01-04 iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2023-04-05) (suma nurodyta neatskaičius mokesčių); panaikinti V. B., žymėtą pravaikštą 2022-12-23.
Šalies argumentai
UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu V. B. (toliau – ir atsakovas, darbuotojas), prašydama panaikinti minėtą DGK sprendimą, išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas nuo 2022-02-11 pradėjo dirbti pas ją statybos darbų vadovo pareigose. Atsakovas 2022-12-15 pateikė darbdaviui prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2022-12-23 dėl svarbių priežasčių (kai du mėnesiai iš eilės nemokamas visas jai priklausantis darbo užmokestis) pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Minėtą prašymą išsiuntė registruotu laišku paštu ir elektroniniu paštu 11.00 val. Ieškovė tenkino atsakovo prašymą ir 2023-01-04 nutraukė darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu kartu pervesdama atsakovui jo darbo užmokestį, t. y. pilnai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju kaip tai numato DK 114 straipsnis. Nagrinėjamu atveju ieškovė minėtą pareigą įvykdė tinkamai, todėl atsakovas nepagrįstai kreipėsi į darbo ginčų komisiją inicijuodamas darbo ginčą dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2022 m. lapkričio mėnesį 1670 Eur, ir gruodžio mėnesį 1670 Eur išieškojimo (suma nurodyta neatskaičius mokesčius). Ieškovei 2023-03-28 buvo atlikta operacija, dėl sveikatos būklės jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl 2023-04-03 pateikė DGK prašymą atidėti 2023-04-05 paskirtą posėdį darbo byloje, nurodydama aukščiau minėtas aplinkybes. Taip pat, kadangi kitas posėdis darbo byloje buvo paskirtas 2023-04-25, todėl ieškovė paprašė 2023-04-05 posėdį atidėti iki 2023-04-25. Pažymėtina, kad ieškovė prašymą dėl bylos atidėjimo susijusios su sveikatos būkle, prašė pirmą kartą, tačiau DGK minėto prašymo netenkino ir 2023-04-05 išnagrinėjo bylą ieškovei nedalyvaujant. DGK, nagrinėdama bylą, neatskleidė bylos esmės, pažeidė ieškovės teisę būti išklausytam, todėl sprendimas turi būti naikinamas. Darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas jokiais tai patvirtinančiais ir objektyviais įrodymais. DGK turėjo būti aktyvi ir imtis priemonių visoms bylos aplinkybėms nustatyti ir prireikus surinkti papildomus įrodymus, tačiau šios pareigos neįvykdė. Priešingai, užkirto kelią ieškovei dalyvauti bylos nagrinėjime, tuo pažeisdamas ieškovės teisę būti išklausytam.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) direktorės R. D. pareiškimas, apie 2023-01-04 visų jam priklausančių sumų pervedimą atleidžiant iš darbo, neatitinka tikrovės, ką patvirtina išrašas iš banko sąskaitos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje šalys savo pozicijas palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
DK 6 straipsnyje reglamentuojamos darbo santykius reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisyklės. DK 6 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą yra atsakingas darbdavys, darbdavys privalo į darbo sutartį įtraukti aiškiai suformuluotas, abiem šalims objektyviai suprantamas ir atitinkančias jų valią, sąlygas. DK 6 straipsnio 2 dalis numato aptariamos darbdavio pareigos nevykdymo padarinius – kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių darbo ir kolektyvinių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai, kaip silpnesnei darbo santykio šaliai (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje C-684/16 41 p.).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tikrosios darbo sutarties sąlygos nustatomos įvertinant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat reikia vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013).
Byloje kyla ginčas dėl atsiskaitymo su darbuotoju tinkamumo ir darbuotojo atleidimo iš darbo pagrindo. Darbdavys ginčija aplinkybės, kad liko skolingas darbuotojui. Šalys savo pozicijas dėl įsiskolinimo dydžio aiškina skirtingai dėl nevienodo turinio darbo sutarčių buvimo, todėl ginčas byloje kilęs ir dėl skirtingo turinio darbo sutarčių aiškinimo.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Teismas, nagrinėdamas šį individualų darbo ginčą dėl teisės gauti visišką apmokėjimą už atliktą darbą iš esmės, byloje esančią ir DGK teismui pateiktą medžiagą, nustatė, kad atsakovas pas ieškovę dirbo nuo 2022-02-11 statybų darbų vadovo pareigose. VSDFV duomenų bazėje nurodyta, kad šalių pasirašyta darbo sutartis nutraukta 2023-01-04 DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. V. B. prašė išieškoti iš ieškovės neišmokėtą darbo užmokestį už 2022 m. lapkričio mėn. 1670 Eur, už gruodžio mėn. 1670 Eur, ir vieną 1670 Eur dydžio išeitinę (neatskaičius mokesčių). Atsakovas ieškovei 2022-12-15 pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį nuo 2022-12-23 dėl svarbių priežasčių pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą (kai du mėnesiai iš eilės nemokamas visas jai priklausantis darbo užmokestis). Posėdžio metu V. B. paaiškino, kad nesutinka su atsakovo nurodytu atleidimo iš darbo pagrindu. Į bylą pateikė prašymo nutraukti darbo sutartį kopiją, laiško, siųsto darbdaviui kopiją su pašto prierašu, kad adresatas neatsiėmė pašto siuntos ir elektroninio laiško kopiją, kuriuo prašymas nutraukti darbo sutartį buvo išsiųstas darbdaviui adresu „R. D.“ (duomenys neskelbtini). V. B. nurodė, kad nėra pareiškęs darbdaviui prašymo nutraukti darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Elektroniniu paštu išsiuntęs darbdaviui prašymą atleisti iš darbo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, per pusvalandį jam buvo pervestas darbo užmokestis už 2022 m. spalio mėnesį, o direktorė R. D. pranešusi, kad jo prašymas nebus priimtas, nes atlyginimas už spalio mėnesį jau sumokėtas, o už lapkritį bus išmokėtas pašalinus darbuotojų darbo trūkumus.
DK 146 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.
Iš byloje esančios šalių pasirašytos darbo sutarties matyti, kad darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui darbo užmokestį kartą per mėnesį, nenurodant konkrečios mėnesio dienos, kada turi būti išmokėtas darbo užmokestis. Šalims nesusitarus kurią konkrečią mėnesio dieną turi būti mokamas darbo užmokestis, laikoma, kad ieškovė atsakovui turėjo sumokėti darbo užmokestį kiekvieną mėnesį per dešimt darbo dienų pasibaigus mėnesiui. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad už 2022 m. spalio mėnesio dirbtas dienas ieškovė atsakovui turėjo sumokėti vėliausiai iki 2022 m. lapkričio 16 d. (o sumokėjo tik 2022 m. gruodžio 15 d. po to, kai atsakovas elektroniniu paštu išsiuntė prašymą atleisti iš darbo), o už 2022 m. lapkričio mėnesį dirbtas dienas ieškovė atsakovui turėjo sumokėti iki 2022 m. gruodžio 14 d. (duomenų apie šio darbo užmokesčio sumokėjimą nėra). Kadangi iki nurodytų datų darbo užmokestis atsakovui nebuvo sumokėtas, atsakovas visiškai teisėtai 2022-12-15 pateikė ieškovei prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2022-12-23 darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes jam du mėnesius iš eilės nebuvo mokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis.
Dėl nurodyto tarp ieškovės ir atsakovo pasirašyta darbo sutartis šiuo teismo sprendimu laikytina nutraukta 2022-12-23 DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Ieškovė VSDFV duomenų bazėje įformino, kad atsakovas nuo 2022-12-23 iki 2023-01-04 padarė pravaikštą. Atsakovas paaiškino, kad paskutinę darbo dieną gruodžio 23 d. dirbo visą dieną. Atsakovui ginčijant šią aplinkybę ir Darbo ginčų komisijoje, ieškovė nepateikė nei DGK nei teismui jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo 2023 m. gruodžio 23 d. padarytos pravaikštos faktą, įrodymų apie šios pravaikštos konstatavimą ir įforminimą. Todėl teismas šią pravaikštą panaikina ir priteisia atsakovui 79,52 Eur darbo užmokesčio už 2023 m. gruodžio 23 d.
Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kad atleidžiant atsakovą iš darbo su juo atsiskaitė ar kad jam priklausančios išmokos už ginčo laikotarpį buvo išmokėtos vėliau. Nors ieškovės atstovė teismo posėdyje teigė, kad su atsakovu atsiskaitė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Priešingai, iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad iki 2023 m. sausio mėn. pabaigos pinigai jam pervesti nebuvo (paskutinė išmoka – 2022-12-15 sumokėta 1004,00 Eur darbo užmokesčio už 2022 m. spalio mėn.). Šią aplinkybę patvirtina ir VSDFV duomenų bazėje esantys duomenys. Dėl nurodyto teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1670 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už 2022 m. lapkričio mėn., 1351,90 Eur (1272,38 + 79,52) nesumokėto darbo užmokesčio už 2022 m. gruodžio mėn. ir 1351,90 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, viso 4373,80 Eur (visos sumos nurodomos neatskaičius mokesčių).
Nutraukus darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, atsakovui priklauso viena jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Iš byloje esančių dokumentų, šalių pasirašytos darbo sutarties ir VSDFV duomenų nustatyta, atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 1670 Eur, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1670 Eur dydžio išeitinę išmoką.
Ieškovė įpareigotina pranešti VSDFV administratoriui dėl duomenų tikslinimo apie teisingą atsakovo darbo sutarties nutraukimo datą – 2022-12-23 ir pagrindą – DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas, su viena jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka, bei teisingus duomenis apie priskaitytą darbo užmokestį už 2023 m. gruodžio mėnesį: 1351,90 Eur (1272,38+79,52) išmokų (neatskaičius mokesčių).
Atsakovas V. B. prašė DGK išieškoti iš atsakovės delspinigius už laiku nemokėtą darbo užmokestį už rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius.
Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; t. y., šią dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pareiga darbdaviui su darbuotoju atsiskaityti jo atleidimo iš darbo dieną, išlieka ir tuo atveju, kai darbuotojas yra skolingas darbdaviui; aplinkybė, kad darbuotojas yra skolingas darbdaviui, gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks įskaitymas galimas tik sutikus darbuotojui, nesant tokio susitarimo, net ir kilus ginčui, kuris nagrinėjamas teisme, aplinkybė, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, išlieka teisiškai reikšminga ir lemia darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui įsiskolinimą ir mokėti DK 147 straipsnyje numatytas netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008, 2011 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011).
Nagrinėjamu atveju šalys nesusitarė iki kada turėjo būti mokamas darbo užmokestis, todėl teismas, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, nusprendė, kad darbo užmokestis turėjo būti sumokėtas kiekvieną mėnesį per dešimt darbo dienų pasibaigus mėnesiui. Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovui vėlavo išmokėti darbo užmokestį už spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius.
Delspinigių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministras (DK 147 straipsnio 1 dalis). Nuo 2022-01-01 yra patvirtintas 0,08 procentų delspinigių dydis, todėl ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 76,00 Eur delspinigių už pavėluotai išmokėtas išmokas.
DK 147 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pasibaigus darbo santykiams, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų atsiskaityti mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Darbdavio pareiga sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką atsiranda tik esant dviem sąlygoms: kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui priklausomos sumos neišmokamos ir kai dėl uždelsimo atsiskaityti yra kaltas darbdavys. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikomas tik tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu galutinai neatsiskaitė ne tik jo atleidimo dieną, bet iki šiol. Teismui nėra pagrindo pripažinti, kad dėl uždelsimo atsiskaityti yra darbuotojo kaltė.
Įstatymo leidėjas aiškiai apibrėžia netesybų dydį nurodydamas, kad jos skaičiuojamos mėnesiais, o ne dienomis. Taigi atsakovui priteistina netesybų suma nuo jo atleidimo mėnesio (2022 m. gruodžio mėn.) iki DGK sprendimo priėmimo mėnesio (2023 m. balandžio mėn.) t. y. už keturis mėnesius. Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydis sudaro 6680,00 Eur ((1670 Eur x 4 mėn.) sumą (neatskaičius mokesčių).
Darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).
Teismas įvertinęs atsakovo dirbtą laiką pas ieškovę nuo (2022-02-11 iki 2022-12-23), t. y. nepilnus metus, į priteistiną sumą (6680,00 Eur), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu sprendžia priteisti atsakovo naudai 3000 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių). Tokia kompensacijos suma vertintina kaip užtikrinanti šalių interesų balansą, neleidžianti atsakovui nepagrįstai praturtėti, netampanti ieškovei nepakeliama našta, bet kartu ir neleidžianti išvengti neteisėto elgesio pasekmių.
Šio teismo sprendimo rezoliucinė dalis formuluojama atitinkamai pagal išnagrinėto ginčo ir jo teisinio santykio pobūdį.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, tačiau jokių dokumentų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas jis nepateikė.
Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei jos ieškinio netenkinimo atveju nėra.
Byloje susidarė 26,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu Ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Šiam sprendimui įsiteisėjus DGK priimtas sprendimas laikytinas netekusiu galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).
Sprendimo dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1670,00 Eur (neatskaičius mokesčių) vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas, DK 230 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Pripažinti, kad šalių pasirašyta darbo sutartis tarp V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukta 2022-12-23 DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 4373,80 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt tris eurus 80 centų) su darbo santykiais susijusias išmokas už 2022 m. lapkričio – 2023 m. sausio mėnesius (neatskaičius mokesčių),1670,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt eurų) išeitinę išmoką (neatskaičius mokesčių), 76,00 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) delspinigių, 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką (neatskaičius mokesčių).
Panaikinti V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2022-12-23 žymėtą pravaikštą.
Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš UAB(duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 1670,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt
Eurų, suma nurodyta neatskaičius mokesčių), vykdyti skubiai.
Įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui informaciją apie V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pakeistą atleidimo iš darbo datą (2022-12-23), pagrindą (DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas) su viena jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, apie panaikintą pravaikštą 2022-12-23 ir priskaitytas išmokas 2022 m. gruodžio mėn. 1351,90 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą 90 ct).
Teismo sprendimui įsiteisėjus laikyti netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2023-04-05 sprendimą darbo byloje Nr. APS-118-4514/2023.
Priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.