Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui A. G., trečiajam asmeniui G. B.-B. dėl išlaikymo (paramos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomi ir CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Kaip nustatyta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nustatęs išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo kriterijus, kurių vieni yra susiję su paramos būtinumu pilnamečiam besimokančiam asmeniui, o kiti su tėvų galimybėmis teikti paramą. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas; antrajai kriterijų grupei priskirtina: tėvų galimybės teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

Nustatęs mokymosi faktą, teismas turi įvertinti ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis asmuo yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Ieškovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. mokėsi (duomenys neskelbtini).

Atsakovo A. G. atstovas tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek teismo posėdžio metu ne kartą akcentavo, kad ieškovo A. G. mokymosi jokiu būdu negalima vertinti, kaip pažangaus ir sąžiningo. Savo argumentus atstovas grindė byloje esančia ieškovo charakteristika bei pažymiais, t. y. atsakovo atstovas akcentavo, kad ieškovo pažymių vidurkis tik 6,92 balo, jis per pirmą mokslo metų pusmetį be pateisinamos priežasties praleido 56 pamokas, be to, charakteristikoje nurodyta, kad ieškovas ypatingo entuziazmo mokymosi procese nerodo.

Kasacinis teismas 2009 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009 yra nurodęs, kad pažangaus mokinio sąvokos expressis verbis švietimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nepateikta. Tačiau įvertindamas tai, kad mokinys, turintis visų ugdymo plano dalykų patenkinamus metinius įvertinimus, keliamas į aukštesnę klasę, o mokiniui, turinčiam nepatenkinamą dalyko metinį įvertinimą, neišlaikytą gimtosios, valstybinės ar užsienio kalbos įskaitą, atitinkamo individualaus ugdymo plano dalyko brandos egzamino laikyti neleidžiama, teigtina, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje, CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu, liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę, turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas.

Byloje pateikti 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. sausio 29 d. pažymiai patvirtina ieškovo pažangų mokymąsi, nes visų dalykų įvertinimo vidurkiai teigiami, pirmo pusmečio mokymosi vidurkis yra 7. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui nebūtų leista laikyti brandos egzaminų, ar jis būtų jų neišlaikęs. Klasės vadovo surašytoje A. G. charakteristikoje nurodyta, kad jis mokosi gerai, turi gerą erdvinę vaizduotę, įvardinti dalykai, kurių žinios yra geriausios bei dalykai, kurie jam sekasi sunkiau. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas sąžiningai vykdė pareigą mokytis ir mokėsi pažangiai. Tai, kad atsakovas po gimnazijos baigimo neįstojo į (duomenys neskelbtini), nesuteikia teisės daryti išvados, kad atsakovas mokydamasis gimnazijoje buvo nepažangus ar nesąžiningas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas mano, kad ieškovo mokymosi rezultatai gimnazijoje buvo pažangūs. Mokantis paskutinėje gimnazijos klasėje, kuomet reikia laikyti valstybinius egzaminus, siekiant tinkamai jiems pasiruošti ir gauti gerus įvertinimus, besimokančio gimnazijoje mokinio pareiga – dalyvauti pamokose, atlikti namų darbus, didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, todėl galimybės dirbti bei užsidirbti pragyvenimui iš esmės nėra. Taigi ieškovas neturėjo galimybių pats pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsakovas iki ieškovo pilnametystės jam teikė kas mėnesį po 150 Eur išlaikymą, kurį nuo (duomenys neskelbtini)nustojo mokėti, nes ieškovui sukako 18 metų. Sulaukus pilnametystės ieškovą rėmė ir išlaikė jo mama – trečiasis asmuo – G. B.-B.. Paramos ieškovui būtinumo faktą patvirtina byloje esantys įrodymai apie jo turtinę padėtį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovas draudžiamųjų pajamų, išmokų negauna. VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovo vardu nėra registruoto nekilnojamo turto. Esant nustatytoms aplinkybėms, nurodytai teismų praktikai, daroma išvada, kad ieškovui, pažangiai besimokančiam gimnazijoje, buvo būtina tėvų parama.

Trečia sąlyga, kuriai esant teismas gali priteisti paramą pilnametystės sulaukusiam asmeniui – tėvų turtinė padėtis. Atsakovas A. G. nurodė, kad jo turtinė padėtis neleidžia jam teikti paramą pilnamečiui.

Teismo įsitikinimu, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo tiek nepilnametį, tiek pilnametį vaiką, esant paramos reikalingumui, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik asmens, turinčio pareigą teikti išlaikymą, turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu bei teikdamas atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodė, kad jo atstovaujamasis dėl sveikatos problemų dirba ne visą dieną, gauna nedideles pajamas turi mokėti mokesčius, paskolą, be to, išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką.

Teismui duomenų apie atsakovo A. G. sveikatos sutrikimus nepateikta, atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl darytina išvada, kad jis turi pareigą išnaudoti visas galimybes dirbti ir gauti didesnes pajamas, kad galėtų vykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų, kad jam pačiam būtų reikalinga parama. Byloje yra pateiktas Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas iš valstybės įmonės Registrų centro, iš kurio matyti, kad atsakovas ir J. G. Lietuvoje turi 0,1039 ha žemės sklypą. Apie kitą atsakovui priklausantį turtą teismas duomenų neturi, nes atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, tačiau iš byloje esančios hipotekos ataskaitos matyti, jog atsakovas turi paėmęs ir moka paskolą už būsto įsigijimą. Šį paskolos mokėjimo faktą atsakovas įvardina, kaip jo finansinę padėtį bloginančią aplinkybę.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Be to, kaip matyti iš byloje esančio santuokos liudijimo, atsakovas yra vedęs, turi žmoną J. G., kuri yra darbingo amžiaus, todėl tikėtina, kad ji taip pat prisideda prie šeimos išlaikymo. Vertinant išdėstytą, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis neleistų jam teikti savo sūnui paramos ar ši teikiama parama ypatingai pablogintų jo turtinę padėtį.

Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams. Nagrinėjamu atveju nepateisinama situacija, kai, vienam tėvui teikiant išlaikymą, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2006). Situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms.

Ieškovas A. G. teismo prašė priteisti iš atsakovo A. G. 780,65 Eur skolą už jam atsakovo neteiktą išlaikymą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. sausio 31 d. ir išlaikymą (paramą) nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. po 200 Eur kas mėnesį.

Ieškovas savo prašomą kasmėnesinę 200 Eur dydžio paramą pagrindė savo patirtomis išlaidomis, nurodytomis trečiojo asmens sudarytoje išlaidų paskaičiavimo suvestinėje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės taikymo (aiškinimo) taisyklę, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir, ar ji būtina, teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (pvz., pašalpas ir pan.) bei jo poreikius (pvz., gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalines paslaugas, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009. Teismų praktika. 2009, 31).

Iš byloje esančio ieškovo poreikių apskaičiavimo detalizavimo matyti, kad jo poreikiai per mėnesį sudaro 421,85 Eur sumą. Ieškovas nurodė, kad į tai įtrauktos dar ne visos išlaidos, tačiau iš atsakovo prašo priteisti tik 200 Eur per mėnesį. Detalizavime nurodytos išlaidos, kurias ieškovas patiria kas mėnesį: malkos – 31 Eur, vanduo – 1,25 Eur, elektra – 10 Eur, internetas – 4,25 Eur, šiukšlės – 1,75 Eur, maistas (mokyklos pietūs) – 40 Eur, rūbai – 70 Eur, vitaminai – 10 Eur, skalbimo milteliai – 2,6 Eur, telefono sąskaita – 5 Eur, vaistai – 10 Eur, kelionės išlaidos – 20 Eur, tualeto reikmenys – 10 Eur, dujos – 2 Eur, nuotekos – 5 Eur, kirpyklos paslaugos – 10 Eur, uniforma – 10 Eur, gimtadienio ir mokyklos šventės – 5 Eur, ekskursijos – 5 Eur, akiniai – 16 Eur.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas savo išlaidų iš esmės nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, išskyrus sąskaitomis už elektrą ir komunalinių atliekų tvarkymą bei keliomis prekių įsigijimo sąskaitomis. Teismo vertinimu, savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad ieškovui reikalingas maistas, apranga, avalynė, higienos reikmenys, mokymosi priemonės (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju teismas abejoja ieškovo nurodytomis išlaidomis: maistas (mokyklos pietūs) – 40 Eur, kelionės – 20 Eur, gimtadieniai ir šventės mokykloje – 5 Eur bei ekskursijos – 5 Eur. Laikotarpiu, už kurį ieškovas prašo priteisti išlaikymą (paramą) Lietuvos Respublikoje buvo įvesta ekstremali situacija bei paskelbtas karantinas, kurio metu mokslai vyko nuotoliniu būdu, mokiniai mokyklų nelankė ir mokėsi namuose, todėl abejotina, kad šiuo laikotarpiu ieškovas valgė pietus mokykloje, nuolat vyko šventės ir tuo labiau mokiniai keliavo bei vyko į ekskursijas, kai dėl pandemijos asmenų judėjimas buvo ribojamas. Ieškovo pateiktoje (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad esant ekstremaliajai situacijai, mokosi nuotoliu būdu. Be to, teismas nepagrįstomis išlaidomis laiko ir išlaidas uniformai, kurios ne tik nepateisintos rašytiniais įrodymais, tačiau, kaip teismo posėdžio metu nurodė trečiasis asmuo, ji buvo įsigyta prieš mokslo metų pradžią, kai ieškovas dar buvo nepilnametis ir gaudavo išlaikymą iš atsakovo.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, susijusias su ieškovo poreikiais, teismas sprendžia, kad ieškovo išlaikymui reikalinga apie 340 Eur per mėnesį suma (iš detalizavime nurodytos 420 Eur sumos, atimant 40 Eur maistui (mokyklos pietūs), 20 Eur kelionėms, 5 Eur gimtadieniams ir šventėms mokykloje, 5 Eur ekskursijoms, 10 Eur uniformai).

Be to, būtina pažymėti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai (sprendimo priėmimo metų teisės aktuose nurodyta amžiaus riba – 24 metai), 2020 ir 2021 metais buvo skiriama ir mokama išmoka per mėnesį, kuri 2020 metais sudarė 60 Eur per mėnesį, o 2021 m. – 70 Eur.

Kadangi mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Todėl esant aptartai teismų praktikai, darytina išvada, jog būtinų ieškovo poreikių patenkinimui per mėnesį abu tėvai turėjo skirti (duomenys neskelbtini) – gruodžio mėnesiais po 140 Eur (iš 340 Eur, atėmus 60 Eur ir padalinus iš 2), o 2021 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais po 135 Eur (iš 340 Eur, atėmus 70 Eur ir padalinus iš 2).

Teismui konstatavus, kad atsakovo A. G. turtinė situacija leidžia jam teikti išlaikymą (paramą), kol ieškovas A. G. mokėsi gimnazijoje, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo A. G. ieškovui A. G. priteistina išlaikymo skola už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. sausio 31 d. 536,94 Eur (už (duomenys neskelbtini) 121,94 Eur (140 Eur, padalinus iš 31 d. ir padauginus iš 27 d.), pridedant 140 Eur už 2020 m. lapkričio mėnesį, pridedant 140 Eur už 2020 m. gruodžio mėnesį ir pridedant 135 Eur už 2021 m. sausio mėnesį) bei išlaikymas (parama) po 135 Eur kas mėnesį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

Patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, ieškovo naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-3455-14071 buvo 100 procentų atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 418,33 Eur. Kadangi ieškinio reikalavimai tenkinami 69,4 procento, todėl iš atsakovo A. G. į valstybės pajamas priteistina 290,32 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Atsakovas A. G. patyrė 850 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinio reikalavimai atmetami 30,6 procentų, todėl iš ieškovo A. G. atsakovui A. G. priteistina 260,10 Eur jo patirtų atstovavimo išlaidų.

Be to, vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo A. G. į valstybės pajamas yra priteistina 33 Eur žyminio mokesčio ir 27,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 60,18 Eur, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, nuo kurių mokėjimo ieškovas A. G. yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263- 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 536,94 Eur (penkis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 94 ct) išlaikymo (paramos) skolą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)iki 2021 m. sausio 31 d., ir 945 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis išmokomis po 135 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., iš viso 1481,94 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 94 ct).

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 290,32 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidų už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), į valstybės pajamas 60,18 Eur (šešiasdešimt eurų ir 18 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 260,10 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų ir 10 ct) jo turėtų advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų.

Likusią ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.