Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2012-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-591-511-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-10
Bylos Nr.
1A-591-511-2012
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00198-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Nuteistasis
D. L.
Nukentėjusysis
I. B.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-591-511/2012Proceso Nr.1-50-1-00198-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio ( kolegijos pirmininkas), Sigito Bagdonavičiaus, ir Valdo Petro Meidaus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant:prokurorui B. Š. ,nuteistajam D. L. ,gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. ir nukentėjusiosios I. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 3 d. ir jam paskirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

Nukentėjusiosios I. B. ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintas iš dalies ir priteista jai iš D. L. 40000 neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Žemesnės instancijos teismas

D. L. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 6 d. apie 17.50 val., Panevėžyje, Nemuno gatvėje, vairuodamas motociklą KAWASAKI ZX-10R, valstybinis numeris 77ADM, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 38 ir 135 punktų reikalavimus – mieste važiuodamas ne mažesniu kaip 80 km/h greičiu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties namu Nr.76, privalėdamas sustoti prieš pėsčiųjų perėją, nes pirmoje ir antroje eismo juostose ta pačia kryptimi važiavę automobiliai sustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiosios, greičio nesulėtino ir nesustojo, ko pasėkoje partrenkė jam iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją I. B. , dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiosios I. B. sveikata, – jai konstatuota daugybiniai odos nubrozdinimai kairėje rankoje ir kairėje kojoje, muštinė žaizda galvoje, kairio alkūnkaulio apatinės dalies lūžis, kairio šlaunikaulio artimojo (viršutinio) galo fragmentinis-skeveldrinis lūžis, kas gydymo eigoje komplikavosi masyviu nukraujavimu, inkstų funkcijos nepakankamumu, giliųjų venų tromboze, plaučių arterijos smulkių šakų trombembolija ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. apkaltinamąjį nuosprendį, išteisinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde teigia, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Apkaltinamasis nuosprendis galėjo būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką ir kitos svarbios bylos aplinkybės neginčytinai įrodytos byloje surinktais, laikantis baudžiamojo proceso normų, teisme ištirtais įrodymais, kurių teisėtumas ir pagrįstumas nekelia abejonių. Teigia, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais, tikimybėmis, išvadomis. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas paviršutiniškai ir neobjektyviai. Teisme ikiteisminio tyrimo klaidos nebuvo ištaisytos.

Nagrinėjant bylą, buvo pareikštas prašymas paskirti autotechninę ekspertizę. Autotechinės ekspertizės metu turėjo būti atsakyta į klausimus, koks buvo motociklo susidūrimo su pėsčiąją mechanizmas, motociklo judėjimo kryptis, greitis. Teisėja šį prašymą atmetė. Toks prašymas buvo pareikštas dėl to, kad byloje būtų objektyviai ištirtos visos bylos aplinkybės ir nebūtų remiamasi prielaidomis, spėjimais. Byloje yra prieštaringi įrodymai, o prieštaravimus galima panaikinti tik paskyrus autotechninę ekspertizę. Byloje yra eismo įvykio vietos planas, tačiau nukentėjusiosios ir kai kurių liudytojų parodymai prieštarauja eismo įvykio plane aprašytoms ir pažymėtoms įvykio detalėms.

Bylos nagrinėjimo teisme metu iškilo neaiškumai dėl trečiosios eismo juostos buvimo. Eismo įvykio vietos plane trečioji eismo juosta nepažymėta: jeigu tokia eismo juosta buvo, neaišku, kada ji prasideda prieš pėsčiųjų perėją. Šią aplinkybę buvo būtina ištirti, tačiau teismas dėmesio į tai nekreipė.

Apklausiant nukentėjusiąją I. B. ikiteisminio tyrimo metu (2011-07-26), nukentėjusioji parodė, kad „...matydama atvažiuojantį motociklą aš sustojau tarp antros ir trečios eismo juostos, nes nebežinojau ką daryti..... Motociklas į pėsčiųjų perėja įvažiavo trečioje eismo juostoje ir aš žengiau žingsnį atgal, kad motociklas manęs nekliudytų ir pravažiuotų man iš priekio Tačiau motociklas važiavo tiesiai į mane...". Pagal nukentėjusiosios parodymus neaišku, kur įvyko motociklo atsitrenkimas į ją: antroje ar trečioje eismo juostoje. Pagal nukentėjusiosios parodymus matyti, kad ji blaškėsi pėsčiųjų perėjoje. Jeigu nukentėjusioji stovėjo prieš įvykį tarp antros ir trečios eismo juostų ir žengė žingsnį atgal į antrą eismo juostą, tai susidūrimas turėjo būti antroje eismo juostoje. Nukentėjusioji nurodo, kad motociklininkas važiavo trečia eismo juosta, kuri buvo tuščia. Teisme nukentėjusioji savo parodymus pakeitė.

Analizuojant liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, matyti akivaizdūs prieštaravimai. Teisme tarp duotų liudytojų parodymų prieštaravimai nebuvo pašalinti, nuosprendyje tie prieštaravimai neaptarti. Susidaro įspūdis, kad teismas visiškai nesigilino į liudytojų duotus parodymus.

Skunde teigiama, jog išanalizavus visus byloje esančius įrodymus, galima daryti išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų pripažinti apeliantą kaltu ir nuteisti. Remiantis vienu iš baudžiamosios teisės principų, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltininko naudai, o ne atvirkščiai.

Nukentėjusioji įvykio metu buvo sužalota ir dėl to patyrė fizines kančias, nepatogumus, tačiau ji neturėtų siekti pasipelnyti iš nelaimės. Nukentėjusioji teisme elgėsi netinkamai, įžeidinėjo, tačiau teismas netrukdė jai to daryti.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji I. B. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendį pakeisti: sugriežtinti nuteistajam D. L. paskirtą bausmę, skirti nuteistajam kartu su bausme baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą jam naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones bei padidinti priteistos neturtinės žalos atlyginimą iki 95000 Lt. Skunde nurodo, jog nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl nuteistajam paskirtos aiškiai per švelnios bausmės ir dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis D. L. motociklą vairavo itin nerūpestingai ir pavojingai - judrioje miesto gatvėje piko metu (pasibaigus darbo laikui) kuomet gatvėje yra intensyvus eismas - žymiai viršijo leistiną greitį ir nestabdė vairuojamo motociklo prieš pėsčiųjų perėją, ties kuria sustojo automobiliai, bet manevravo „nardydamas" tarp automobilių, nemažindamas važiavimo greičio. Toks pavojingas ir nepateisinamas vairavimas ir sąlygojo eismo įvykio kilimą, o šio eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas gyvybei tiesiogiai grėsęs sveikatos sutrikdymas. Kadangi nuteistojo veiksmai buvo itin pavojingi ir nepateisinami, tai tokie veiksmai rodo padidintą juos padariusio asmens pavojingumą. Nuteistasis ignoravo ne tik svarbiausius kelių eismo taisyklių reikalavimus, bet ir elementarias atsargumo taisykles. Jo paaiškinimai rodo, jog jis pamatė, kad prie pėsčiųjų perėjos stovi pėstieji ir suprato, kad pėstieji eina per gatvę, nestabdė motociklo, bet perjungė žemesnę pavarą kad pėstieji išgirstų jo vairuojamo motociklo garsą ir praleistų jo vairuojamą motociklą. Netgi pamatęs pėsčiųjų perėjoje nukentėjusiąją, nuteistasis ir tuomet nestabdė vairuojamo motociklo, bet važiavo toliau, jo teigimu nukentėjusiajai už nugaros. Toks nuteistojo elgesys ir tokie jo aiškinimai rodo, kad nuteistasis visai nesirūpino kitų eismo dalyvių saugumu, o toks nesirūpinimas sukėlė sunkius padarinius - tiesioginę grėsmę jos gyvybei ir pastovų neįgalumą.

Nukentėjusiosios skunde teigiama, jog iš kitų bylos duomenų matyti, jog toks nuteistojo elgesys buvo visiškai neatsitiktinis. Jis jau iki šios nusikalstamos veikos buvo penkis kartus baustas už KET pažeidimus, todėl nusikalstama veika buvo logiškas KET ignoravimo ir nerūpestingumo padarinys. Pažymėtina, kad jau po nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta pažeidus vieną pagrindinių taisyklių - neviršyti nustatyto greičio - nuteistasis ir vėl visiškai ignoravo šią taisyklę ir už tai buvo vėl nubaustas. Tai neabejotinai rodo, kad nuteistasis KET ignoravo ir iki nusikalstamos veikos, jas ignoruoja ir toliau, todėl jo elgesys ir toliau kelia didelį pavojų aplinkiniams. Nuteistasis visiškai nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos. Įžūlus nuteistojo elgesys baudžiamajame procese rodo, kad jis išties pavojingas aplinkiniams, todėl vairuoti transporto priemones jam tikrai negalima. Nuteistasis ne tik nesistengė bent kiek atlyginti padarytą žalą, bet visiškai nepripažino ieškinio, tvirtindamas, kad ne jis, bet pati nukentėjusioji sukėlė eismo įvykį, todėl jis neva nėra atsakingas už jos patirtą neturtinę žalą. Be to, nuteistasis viso tyrimo metu visaip trukdė tyrėjai atlikti savo darbą, galiausiai ją nušalindamas nuo bylos, rašė nepagrįstus skundus bylą nagrinėjančiai prokurorei, šmeižė nukentėjusiąją, jos artimuosius, gydytojus. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teismas neturėjo skirti nuteistajam švelniausią bausmės rūšį iš įstatymo sankcijoje alternatyviai numatytų. Teismas turėjo nuteistajam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - atėmimą teisės vairuoti transporto priemones. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė ne tik padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, bet ir turėtų pakankamą prevencinę reikšmę, užtikrintų saugumą kitiems eismo dalyviams, kurie galėtų susidurti su tokiu vairuotoju, kaip nuteistasis D. L. . Tai atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sufomuotą praktiką taikant šią poveikio priemonę ( bylos Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008).

Nukentėjusioji teigia, jog teismas be pagrindo daugiau nei dvigubai sumažino jos pareikštą nuteistajam civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ji dėl nusikalstamos nuteistojo veikos patyrė fizines kančias, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, ilgalaikio gydymo metu buvo labai apsunkintos jos galimybės bendrauti, negalėjo rūpintis nepilnamečiu vaiku. Be to, traumos pasėkoje tapo neįgali, gali dirbti tik nepilną darbo dieną, dėl to prarado dalį atlyginimo, o tuo pačiu žymiai pasunkėjo ne tik jos, bet ir vaiko gyvenimas. Iki šiol išgyvena fizines ir dvasines kančias. Dėl savo išvaizdos nebepasitiki savimi, vengia bendrauti su žmonėmis, ją trikdo pooperaciniai randai, kiekvienas žengtas žingsnis sukelia fizinį skausmą, dėl sutrumpėjusios kojos eina šlubuodama. Paniškai bijo eiti per pėsčiųjų perėją, vairuodama automobilį bijosi kitų eismo dalyvių. Fizinis skausmas, patirti emociniai išgyvenimai, negalėjimas susitaikyti su dabartine sveikatos būkle neleidžia man pamiršti įvykio. Po metų jos dar laukia kojos operacija, kurios metu bus pašalinti metaliniai strypai. Yra jauna ir jai rūpi jos estetinė išvaizda, tad yra pasiryžusi ištverti ir plastines operacijas. Kiekvieną dieną galvoja apie savo sveikatą ir, kas jos laukia ateityje. Tokioje situacijoje itin jaučiasi atsakinga už save ir savo sūnų.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008 yra nurodęs, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai pripažino, jog dėl nuteistojo D. L. padarytos nusikalstamos veikos pasekmės nukentėjusiosios sveikatai lydės ją visą gyvenimą. Traumos padariniai - apsunkintas judėjimas dėl sutrumpėjusios kojos, prarastas net 50 procentų darbingumas, prarastos galimybės užsiimti ta veikla, kurią labai mėgau - sportuoti, šokti. Žlugo viltys ir svajonės atidaryti pilateso studiją, šiam projektui ilgai ir kruopščiai ruošėsi. Tai turėjo būti papildomas pajamų šaltinis jai ir jos sūnui. Dėl to jos sveikatos sutrikdymas ir šio sutrikdymo ilgalaikiai padariniai sunkesni, nei baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008 nukentėjusiosios patirti padariniai, kuriuos teismas buvo įvertinęs būtent 40000 Lt, todėl jos patirtoji neturtinė žala privalėjo būti teismo įvertinta daugiau.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, nuteistojo - atmetamas.

Nesutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais, jog nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, o apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis, spėjimais, tikimybėmis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus. Teismas D. L. pripažino kaltu ištyręs visus bylai išspręsti reikšmingus duomenis bei įvertinęs bylos įrodymų visumą. Nuteistojo kaltę patvirtina nukentėjusiosios I. B. , liudytojų S. M. , G. B. , A. D. , I. J. parodymai, eismo įvykio apžiūros protokolo duomenys, teismo medicinos specialisto išvada ir kiti duomenys. Įrodymai, kuriais grindžiama apelianto kaltė, bei teismo išvados pakankamai išsamiai ir plačiai aptarti teismo nuosprendyje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bylos duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo, todėl dar kartą to to nebekartoja.

Nors skunde teigiama, jog byloje yra prieštaringi įrodymai, prieštaravimų tarp kurių teismas nepašalino, tačiau šis teiginys deklaratyvus.

Nuteistojo teiginiai dėl neišsamaus eismo įvykio aplinkybių ištyrimo nepagrįsti.

Prašymas dėl pakartotinės įvykio vietos apžiūros atlikimo, kad išsiaiškinti, ar įvykio vietoje buvo trys eismo juostos, yra nepagrįstas. Nekyla jokių abejonių, jog eismo įvykio vietoje nuteistojo judėjimo kryptimi yra trys eismo juostos, kurios prieš perėją atskirtos ištisinėmis vertikalaus ženklinimo linijomis, ką akivaizdžiai patvirtina ne tik liudytojų parodymai, planas prie eismo įvykio apžiūros protokolo, bet ir aiškios įvykio vietos fotonuotraukos ( T.1, b.l. 11-12).

Skirti eismo įvykio ekspertizę taip pat nėra pagrindo. Eismo įvykio mechanizmas byloje teisingai nustatytas iš visumos byloje surinktų ir ištirtų duomenų. Nors techninių priemonių ar specialaus tyrimo pagalba tikslus D. L. vairuojamo motociklo greitis prieš nukentėjusiosios partrenkimą nebuvo nustatytas, tačiau liudytojai S. M. ir G. B. parodė, jog nuteistojo motociklas prieš perėją važiavo dideliu greičiu, pavojingai manevruodamas tarp automobilių ir lenkdamas kitas transporto priemones. Pagal G. B. parodymus, jo automobilis važiavo apie 60 km/val, o tuomet jį lenkęs nuteistojo motociklas turėjo važiuoti apie 80-100 km/val greičiu. Todėl teisėjų kolegijai neklyla abejonių, jog D. L. prieš pėsčiųjų perėją važiavo grečiu, viršijančiu leistiną gyvenvietėse 50 km/val greitį. Nukentėjusiosios I. B. , liudytojų S. M. , G. B. , A. D. , I. J. parodymai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolo dumenys patvirtina, jog tuomet, kai pirmoje ir antroje eismo juostose ta pačia kryptimi važiavę automobiliai sustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti nukentėjusiosios I. B. , D. L. vairuojamas motociklas greičio nesulėtino, ir nesustojęs prieš pėsčiųjų perėją, partrenkė jam iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją nukentėjusiąją I. B. . Šios teismo nustatytos aplinkybės aplinkybės teisėjų kolegiojai jokių abejonių nekelia. Kad motociklu partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusią nukentėjusiąją, pripažino ir pats nuteistasis.

Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, jog pati nukentėjusioji I. B. blaškėsi pėsčiųjų perėjoje ir pagal nuteistojo parodymus tai sąlygojo eismo įvykį. Šie nuteistojo teiginiai nepagrįsti, juos paneigia skundžiamame teismo nuosprendyje išsamiai aptarti liudytojų S. M. , G. B. , A. D. , I. J. parodymai. Byloje neabejotinai nustatyta jog nuteistojo vairuojamas motociklas partenkė nukentėjusiąją, einančią pėsčiųjų perėja iš dešinės į kairę ties trečiąja eismo juosta, kai jos praleisti buvo sustoję pirmąja ir antrąja juosta važiavę automobiliai. Nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusioji, pamačiusi į ją lekiantį motociklą ir į tai reaguodama būtų toliau judėjusi pirmyn ar ėmusi trauktis atgal, ką tvirtina nuteistais, tačiau eismo įvykį konkrečioje situacijoje sąlygojo būtent nuteistojo padaryti KET pažeidimai. KET 135 punktas numato, jog gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Reikia atsižvelgti ir į tai, jog vairuotojas turi pasirinkti tokį (saugų) greitį, kad jis bet kada galėtų sustabdyti transporto priemonę. Itin dėmesingas vairuotojas turi būti artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kur jis privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. KET 38 nustato, jog jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Minėti KET reikalavimai įpareigoja vairuotoją būti pasirengusį pėsčiųjų išėjimui į gatvę, ypač artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ir sekti situaciją tiek savo, tiek priešpriešinėje kelio važiuojamoje dalyje. Vykdydami šiuos reikalavimus vairuotojai matydami, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo būti itin atidūs ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Be to, partrenkęs žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje vairuotojas negali teisintis, kad jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina. ( kasacinė byla Nr. 2K-158/2009).

Teisėjų kolegija laiko, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad būtent nuteistojo D. L. veiksmai pasireiškę tuo, kad jis nesustojo prie pėsčiųjų perėjos ir nepraleido ja ėjusios nukentėjusiosios, nors būdamas pakankamai atidus tokią galimybę turėjo, dėl ko ją partrenkė, nukentėjusiajai I. B. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, šie nuteistojo vieksmai padaryti esant nesikalstamam nerūpestingumui, o jo veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 5d.

Sutiktina su nukentėjusiosios I. B. apeliacinio skundo teiginiu, jog teismas nuteistajam D. L. be pagrindo neskyrė baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo jam naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemonę.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Priešingai esamai teismų praktikai, pirmosios instancijos teismas nesvarstė klausimo dėl uždraudimo D. L. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Teismų praktika patvirtina (kasacinės nutartys Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010), jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Šioje byloje nustatyta, jog vairuodamas motociklą D. L. labai šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, už ką pripažintas kaltu pagal BK BK 281 str. 3 d. Be to, jis padarė dar vieną KET pažeidimą ir po šio įvykio - baustas už viršytą leistiną greitį. Nors ankstesnės D. L. skirtos penkios nuobaudos už KET pažeidimus yra nebegaliojančios, tačiau tai apibūdina nuteistąjį kaip asmenį, linkusį pažeidinėti KET reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti, kad D. L. nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – buvo tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 68 straipsnis, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 str. 1 p. ).

Nukentėjusiosios skundo reikalavimas padidinti jai priteistos neturtinės žalos atlyginimą iki 95 000 litų atmetamas kaip nepagrįstas.

Nukentėjusioji I. B. pareiškė civilinį ieškinį 95000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas priteisė 40000 Lt.

Neturtinės žalos sąvoka ir jos dydžio nustatymo kriterijai išdėstyti CK 6.250 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė iš nuteistojo 40000 Lt žalos atlyginimo. Sprendimą motyvavo.Iš nukentėjusiosios I. B. parodymų, specialisto išvadų nustatė, jog nukentėjusioji patyrė sunkius sužalojimus, ilgai gydėsi, buvo operuota, po įvykio prarado dalį darbingumo, sunkiai vaikšto. Pasekmės lydės visą likusį gyvenimą, nes dėl patirtos traumos nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, nukentėjusioji negali dirbti visą darbo dieną. Ji dėl to patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Taigi, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė iš esmės į visas svarbiausias skunde nurodytas aplinkybes, reikšmingas nustatant neturtinės žalos dydį. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių būtinumą didinti teismo nustatytą neturtinės žalos atlyginimą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas iš esmės nenukrypo nuo teismų praktikos panašiose bylose. Susiklosčiusi teismų praktika šios kategorijos bylose įtvirtina, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010 ir kt.).

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje kiek didesnę, nei 70000 litų neturtinės žalos atlyginimo sumą nukentėjusiajam priteisė dėl abiejų kojų netekimo (amputacijos). (Nr. 2K-193/2012). Šiuo atveju nukentėjusiajai I. B. padaryta neturtinė žala yra aiškiai mažesnė. Keisti nuosprendyje šioje dalyje nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p.,

n u s prendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-17 nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. l p., 3 d. ir 68 str., D. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusEligijus GladutisValdas Petras Meidus