- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-249-577/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-01009-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Sostinės centras“, UAB „Imortalis“
- Ieškovas
- P. Ž.
- Kategorijos
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Sostinės centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. Ž. (P. Ž.) ieškinį atsakovui UAB „Imortalis“ dėl sumokėto depozito grąžinimo ir atsakovo UAB „Imortalis“ priešieškinį ieškovui P. Ž. dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas P. Ž. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Imortalis“ (dabar UAB „Sostinės centras“) 3000 Lt ieškovo pagal 2010-12-04 nuomos sutartį sumokėto depozito, 5 proc. metinių palūkanų ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Priešieškiniu atsakovas prašė, įskaičius ieškovo sumokėtus į depozitą 3000 Lt į baudos sumokėjimą, priteisti iš ieškovo 6000 Lt baudos dėl nepagrįsto vienašališko sutarties nutraukimo anksčiau termino. Taip pat prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo UAB „Imortalis“ 3000 Lt depozito, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2011-02-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1590 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui P. Ž.; priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo UAB „Imortalis“ 25,41 Lt valstybei.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo P. Ž. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atsakovo UAB ,,Sostinės centras“ priešieškinį patenkinti; priteisti iš ieškovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodo, kad sprendime teismas vienu atveju pripažįsta, jog atsakovo 2010 m. lapkričio 29 d. pranešimas, adresuotas T. Ž., nesukuria jokių teisių ir pareigų ieškovui, bei pripažįsta, kad nesukuria jokių pareigų atsakovui ieškovo atžvilgiu, tačiau kitu atveju teismas konstatuoja, kad atsakovas turtą ieškovui privalėjo perduoti iki 2010 m. lapkričio 29 d. pranešime nurodytos datos, t. y. iki 2010 m. gruodžio 11 d. Taip pat teismui pasirinkus tokį įrodymų vertinimo būdą, kuomet jie yra vertinami atsietai vienas nuo kito, buvo pažeista įrodymų vertinimo sąsajumo taisyklė. Pirmosios instancijos teismas pats apibrėžė ginčo teisinį santykį, nurodydamas, jog ieškovas nebuvo T. Ž. teisių ir pareigų perėmėjas, tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi rašytiniu įrodymu (2010 m. lapkričio 29 d. pranešimu), kuris išeina iš ginčo teisinio santykio ribų. Tokia prieštaringa pirmosios instancijos teismo sprendime išsakyta pozicija pagrįstai leidžia teigti, jog buvo neteisingai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos vertinat susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius. Nurodo, jog pagrindas nutraukti nuomos sutartį buvo atsakovo sutartinių įsipareigojimų netinkamas vykdymas, tačiau teismas niekaip neįvardina, kokius konkrečiai sutartinius įsipareigojimus atsakovas vykdė netinkamai. Priešingai, atsakovas tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pažymi, jog atsakovas niekaip nepažeidė ieškovo teisių ar teisėtų interesų, kadangi pats ieškovas, vienašališkai ir nesant teisinio pagrindo nutraukdamas sutartį, netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Papildomai pažymi tai, jog ieškovas neįvykdė pareigos per penkias dienas, t. y. iki 2010 m. gruodžio 6 d., atvykti ir pasirašyti Turto priėmimo-perdavimo akto ir vėliau neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovas ir atsakovas sutartyje nebuvo susitarę dėl įspėjimo apie numatomą sutarties nutraukimą anksčiau laiko termino, todėl taikytinas CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties dienų terminas, kurio ieškovas, nutraukdamas sutartį, nesilaikė. Ieškovas prašymu informavo apie sutarties nutraukimą ir nurodė per penkias dienas grąžinti jo sumokėtą depozitą. Tokių savo reikalavimų ieškovas niekaip neargumentavo ir nepagrindė, todėl toks vienašališkas sutarties nutraukimas ieškovo iniciatyva negali būti pripažintinas teisėtu, dėl ko nėra pagrindo taikyti jo atžvilgiu restitucijos. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą prievolės įvykdymo terminą. Pažymi, kad tik tokiu atveju, kuomet termino praleidimas per se yra esminis sutarties pažeidimas, nukentėjusi šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį, apie tai informuodama kitą šalį. Atsakovas net neturėjo galimybės informuoti ieškovą apie tai, kada pastarasis turi atvykti pasirašyti Turto priėmimo-perdavimo aktą, kadangi ieškovas sutartį nutraukė jau 2010 m. gruodžio 15 d., dar net neatidarius turgavietės. Kita vertus, jeigu manyti, kad 2010 m. lapkričio 29 d. pranešimu, kuris buvo adresuotas T. Ž., apie turgavietės atidarymo laiką buvo informuotas ir ieškovas, spręstinas klausimas, ar tai, kad turgavietė nebuvo atidaryta iki pranešime nurodytos datos, o savaitę vėliau, t. y. 2010 m. gruodžio 18 d., yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovas sutartį nutraukė dėl to, jog turgavietė nebuvo atidaryta 2010 m. lapkričio 29 d. pranešime nurodytu laiku, o savaitę vėliau. Pažymėtina, jog 2010 m. lapkričio 29 d. pranešimas net nebuvo skirtas ieškovui ir jis neturėjo ir negalėjo manyti, kad jame esantis turinys kaip nors įtakoja jo teises ir pareigas. Taigi tikėtina nauda, kurios negavo ieškovas per tą laiką, kuomet vėlavo turgavietės atidarymas, negalėjo turėti esminės žalos ieškovo teisėtiems lūkesčiams dėl naudos gavimo, palyginus su ta nauda, kurią ieškovas būtų gavęs per visą sutarties galiojimo laiką. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sutartį nutraukė nesilaikydamas Civiliniame kodekse įtvirtintos imperatyvios tvarkos dėl vienašališko sutarties nutraukimo, ieškovo veiksmai negali būti pripažinti teisėtais, todėl vadovaujantis principu ex injuria jus non oritur nėra pagrindo ieškovui grąžinti jo sumokėto depozito. Remiantis šalių pasirašyta sutartimi ieškovas, vienašališkai nutraukęs sutartį nesant atsakovo kaltės, privalo jam sumokėti netesybas (baudą), kurios lygios 3 (trijų) mėnesių nuomos mokesčio dydžio sumai. Kadangi ieškovas sutartį nutraukė savavališkai ir nesant jokios atsakovo kaltės, todėl jis privalo atsakovui sumokėti sutartimi sulygtas netesybas. Sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog turgavietės atidarymo dieną atsakovas ieškovui nuomotas patalpas jau buvo perdavęs naudotis nuomos teise kitam asmeniui – V. A., todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovui 2010 m. gruodžio 15 d. nutraukus nuomos sutartį, atsakovas patyrė kokių nors nuostolių, todėl priešieškinį atmetė. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir pažymi, jog teismas tokiu sprendimu paneigia netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmę ir pažeidžia sutarčių laisvės principą. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas po to, kai ieškovas nutraukė sutartį, nepatyrė jokių nuostolių. Pažymi, jog atsakovas neturi pareigos įrodinėti reikalaujamų priteisti netesybų, kadangi jau sutartyje šalys susitarė, kad joje nurodytas netesybų dydis yra minimalūs atsakovo nuostoliai. Papildomai pažymi, jog ieškovui vienašališkai ir be pagrindo nutraukus sutartį, atsakovas buvo priverstas dėti pastangas rasti naujus nuomininkus, taip pat privalėjo ieškovo poreikiams pritaikytas prekybos patalpas naujai įrengti ir perdaryti, kad jos atitiktų naujojo nuomininko poreikius. Visi papildomi darbai sąlygojo atsakovo laiko, piniginių resursų, materialinių vertybių sąnaudas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad reikalaujamas priteisti netesybų dydis yra neprotingai didelis ir kaip nors pažeidžia ieškovo interesus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Sostinės centras“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas P. Ž. ir atsakovas UAB „Imortalis“ 2010-12-04 sudarė nuomos sutartį Nr. 1204/ŽD, kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui nuomos teise turtą – paviljono vietas OOP-1, 2, 3, 4, 5, esančias turgavietėje, kuri apima Kalvarijų g. 88, Vilniuje, ir aplinkinę Kalvarijų/Žalgirio/Daugėliškio/Giedraičių gatvių teritoriją. Sutartis buvo sudaryta 2 metų laikotarpiui (Sutarties 1.5 p.). Ieškovas, vykdydamas pasirašytos sutarties 2.1 punktą, sutarties pasirašymo dieną sumokėjo atsakovui 3000 Lt dydžio depozitą, skirtą tinkamam sutartinių įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti. Pagal Sutarties 4.1 punktą nuomotojas (atsakovas) įsipareigojo perduoti, o nuomininkas (ieškovas) priimti turtą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo nuomotojo raštiško pranešimo įteikimo dienos, jeigu turto priėmimas-perdavimas nėra pasirašomas šios sutarties pasirašymo dieną. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2010-11-29 siuntė pranešimą T. Ž., informuodamas, jog jis per 5 dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos privalo priimti nuomos sutartyje numatytą turtą, pasirašyti turto priėmimo-perdavimo aktą bei sumokėti visas likusias nesumokėtas sumas bei nuomos įmokas už pirmąjį nuomos mėnesį; minėtame pranešime taip pat nurodyta, kad turgavietė atsidaro 2010-12-11; šį pranešimą T. Ž. gavo 2010-12-01. Nustatyta, kad dėl patalpų, kurios 2010-12-04 buvo išnuomotos ieškovui, iki 2010-12-04 buvo sudaryta sutartis su T. Ž., kurio gyvenamosios vietos adresas yra toks pat, kaip ir ieškovo. Iš ieškovo ir atsakovo atstovo duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui buvo žinoma, jog turgavietės atidarymas yra numatytas 2010-12-11; atsakovo atstovas nurodė ir pripažino, kad nurodytą dieną turgavietė nebuvo atidaryta; kad turgavietė atidaryta tik 2010-12-18, tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas neįrodė, jog 2010-12-11 neatidarius turgavietės, būtų kokia nors forma iki 2011-12-11 ar po šios datos informavęs ieškovą, kad turgavietės atidarymas yra nukeliamas ir kokia konkrečiai datai turgavietės atidarymas yra nukeliamas. Taip pat pagrįstai nurodė, jog 2010-11-29 pranešimo, siųsto T. Ž., su kuriuo atsakovas buvo sudaręs nuomos sutartį iki ieškovo, negalima vertinti kaip sukuriančio konkrečius įsipareigojimus ieškovui, nes ieškovas ne perėmė buvusio nuomininko T. Ž. teises ir pareigas, o atsakovui nutraukus nuomos sutartį su T. Ž., pasirašė naują nuomos sutartį dėl tų pačių patalpų su atsakovu, todėl atsakovas, vadovaujantis pasirašytos sutarties 4.1 punktu, turėjo raštišku pranešimu, skirtu ieškovui, informuoti ieškovą apie galimybę ir pareigą priimti turtą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d.). Pagrindinė nuomotojo pareiga yra pareiga perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą bei garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 str. 1 d.). Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos perduoti nuomininkui sutarties sąlygas atitinkantį daiktą, nes iki 2010-11-18 (turgavietės atidarymo) ieškovui išnuomotose patalpose nebuvo galima vykdyti sutartyje numatytos veiklos – prekybos drabužiais. To pasėkoje atsakovas pažeidė CK 6.200 str. numatytus sutarčių vykdymo principus. Remiantis aukščiau išdėstytu, atmestini apelianto argumentai, kad jis tinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovas vienašališkai, nesant teisinio pagrindo nutraukdamas sutartį, netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, nutraukdamas sutartį nesilaikė 30 dienų termino, todėl sutarties nutraukimas negali būti pripažintas teisėtu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apelianto netinkamas savo sutartinių įsipareigojimų vykdymas buvo pakankamas pagrindas ieškovui nutraukti nuomos sutartį. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad 7 kalendorinių dienų termino įvykdyti sutartines prievoles praleidimas yra nežymus, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, akivaizdu, jog kuo ilgiau ieškovas jam išnuomotose patalpose negali pradėti vykdyti veiklos, tuo ilgiau negali gauti pelno iš šios veiklos, ypač kai laikotarpis yra prieškalėdinis ir kiekviena diena yra svarbi galimo pelno požiūriu. To pasėkoje, vadovaujantis CK 6.483 str. 1 d. bei 6.484 str., kur įtvirtinta nuomininko teise sutarties atsisakyti ir išsiieškoti dėl sutarties neįvykdymo atsiradusius nuostolius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog iš atsakovo ieškovui priteistinas 3000 Lt pagal nuomos sutartį sumokėtas depozitas, taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tokį procesinių palūkanų skaičiavimą numato įstatymas (CK 6.37 str. 1-2 d., 6.210 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apelianto argumentu, kad apelianto reikalaujamas priteisti netesybų dydis yra pagrįstas, kadangi pastarasis turėjo dėti pastangas rasti naujus nuomininkus, taip pat privalėjo ieškovo poreikiams pritaikytas prekybos patalpas naujai įrengti ir perdaryti, kad jos atitiktų naujojo nuomininko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovui nuomotas patalpas turgavietės atidarymo dieną apeliantas jau buvo perdavęs naudotis nuomos teise kitam asmeniui – V. A..
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Šioje nutartyje nustatytų ir išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl naikinti šio sprendimo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.