Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. T. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. G., S. G., antstoliui G. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje yra skolininko V. G. skundas, kuriame yra išdėstyta skolininko pozicija dėl pateikto prašymo. Jame nurodyta, jog išieškotojas elgiasi nesąžiningai, nes neprašo nustatyti skolininko sutuoktinės turto dalies skolininko pajamose. Be to, buvo atliekamas išieškojimas iš skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančio turto ir nebuvo nustatyta jos turto dalis. Sutuoktinės lėšos skiriamos šeimos poreikiams tenkinti, mokama būsto paskola, išlaikomas vaikas. Skolininko teigimu, būtina nustatyti skolininko turto dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo įmonės Murmansk Shipping Company pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. Š., J. Š. dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, bylos Nr. 3K-3-586/2005). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų (išieškotojų) H. Ž. ir kt. prašymus nustatyti skolininkės P. A. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bylos Nr. 3K-3-423/2006).

Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. K. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-193/2005). CK 3.116 straipsnio, reglamentuojančio turto padalijimo būdus, 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nustatė, kad skolininkui V. G. priklauso ½ dalis sutuoktinės S. G. gaunamo darbo užmokesčio.

Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog į bylos nagrinėjimą teismas privalėjo įtraukti kreditorių - DNB banką, nes iš S. G. darbo užmokesčio yra mokamos įmokos šiam bankui.

Teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka bei pažymi, jog asmuo į bylos nagrinėjimą privalo būti įtrauktas, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms. Tai reiškia, kad asmuo byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises ar pareigas, o tokių asmenų dalyvavimas byloje sudaro jiems galimybę įstatymo suteikiamų procesinių teisių pagalba užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus. Taigi dalyvaujančiais byloje asmenimis turi būti įtraukti tik tie asmenys, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas ateityje gali turėti tam tikros įtakos ir dėl šių tam tikrų asmenų teisių ir pareigų bus reikalinga pasisakyti teismo sprendime.

Nagrinėjamu atveju AB DNB banko įtraukimas į šios bylos nagrinėjimą nėra tikslingas, kadangi priimtas teismo procesinis sprendimas nesukelia jokios įtakos banko teisėms arba pareigoms, bankas nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir jo teisėms ir teisėtiems interesams negali turėti įtakos bylos išsprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai į bylos nagrinėjimą neįraukė AB DNB banko.

Byloje pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog išieškojimas turi būti nukreiptinas į V. G. nuosavybę, bendrą su kitais asmenimis. Byloje nustatyta, kad santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės nėra nutraukta, o jų turtas nėra padalintas, duomenų, kad būtų sudarytos vedybų ar povedybinė sutartys, taip pat nėra, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 str.). Atsižvelgęs į prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skolininkui V. G. priklauso ½ dalis sutuoktinės S. G. gaunamo darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog byloje nėra CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014 ir kt.). Todėl vien aplinkybė, jog skolininkas turi nepilnametį vaiką (15 metų) savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

Kiti apelianto atskirojo skundo motyvai nėra juridiškai reikšmingi ir neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.