- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- e2-960-1137/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06252-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kalnius
- Ieškovas
- F. A.
- Atsakovas
- M. D.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei F. A., ieškovės atstovui advokatui Algirdui Biguzui, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei V. I.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės F. A. ieškinį atsakovui M. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė F. A. 2025 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti sūnaus D. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina ieškove F. A.; priteisti iš atsakovo sūnui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą mokamą periodinėmis piniginėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteistą išlaikymą pavesti tvarkyti ieškovei uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo valstybei ieškovei teikiamos teisinės pagalbos išlaidas. Savo ieškinį iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
1.1. Ieškovė kartu su atsakovu turi sūnų D. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini). Mažametis sūnus gyvena kartu su ieškove. Ieškovė su atsakovu gyvena skyriumi. Atsakovas vaiko išlaikymą teikia nereguliarų ir nepakankamą.
1.2. Ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku, nėra. Todėl bendravimo tvarkos nustatyti ieškovė neprašo.
1.3. Šalių sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia 600 Eur. Išlaidas sudaro: būsto išlaikymo komunalinės išlaidos, išlaidos kasdieniniam maitinimui, drabužiams, avalynei, vaistams, vitaminams, higienos prekėms, žaislams. Valstybės teikiama parama vaikų išlaikymui siekia 175 Eur. Likusią sumą 425 Eur turėtų dengti atitinkamai tėvai. Ieškovės materialinė padėtis yra sunki, turto ir santaupų neturi, gauna tik socialinę pašalpą 175 Eur. Nustatant atsakovui pareigą išlaikyti vaiką, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas ir dirba, atsakovo materialinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės, todėl mano, kad atsakovas turėtų teikti didesnį išlaikymą vaikui, mokamą periodinėmis piniginėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.
2. Atsakovas M. D. atsiliepimo dėl nagrinėjamos bylos nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
3. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2026 m. sausio 27 d. teismui pateikė išvadą Nr. 7SD-, kurioje nurodė, kad nepilnamečio D. D. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus, išlaikymas turėtų būti priteistas tokio dydžio, kuris užtikrintų nepilnamečio sūnaus D. D. ne tik minimalius, tačiau visaverčius poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai, Skyrius mano, jog šiuo atveju gali būti nenustatoma konkreti bendravimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
4. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas M. D. yra D. D. tėvas. Šalys santuokos nebuvo sudariusios. Ieškovė nurodė, kad atsakovas gyveną skyrium nuo ieškovės, išlaikymą sūnui teikia nereguliarų ir nepakankamą.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
5. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.). Ieškovas prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, o atsakovas ir išvadą byloje teikianti institucija tam neprieštarauja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Nagrinėjamas ginčas sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.
6. Nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, tėvas vaiku nesirūpina, vaikas gyvena su motina, todėl teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą ir nepilnamečio vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustato kartu su jo motina – F. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (CK 3.174 str.).
Dėl išlaikymo dydžio
7. CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.
9. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z.M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).
10. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.
11. Ieškovė prašo pritiesti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 300 Eur per mėnesį, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia 600 Eur, išlaidas vaiko išlaikymui sudaro: būsto išlaikymo komunalinės išlaidos, išlaidos kasdieniniam maitinimui, drabužiams, avalynei, vaistams, vitaminams, higienos prekėms, žaislams.
12. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (toliau - MMA).
13. Teismas vertindamas ieškovės nurodytą vaikui skiriamo išlaikymo dydžio pagrįstumą ir reikalingumą, ieškovės gaunamas pajamas, atsakovo amžių, bei tai, kad vaikui nėra nustatyti specialieji poreikiai, daro išvadą, jog prašomas priteisti 300 Eur nepilnamečiam vaikiui išlaikyti reikalingas dydis šiuo metu atitinka nepilnamečio vaiko poreikius. Ši suma laikytina realiai įvykdoma, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, sveikatos būklę, amžių bei užtikrinančia būtiniausius nepilnamečio tokio jauno amžiaus vaiko poreikius (CK 3.3 straipsnis). Išlaikymas priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.208 straipsnis). Išlaikymo dydis priteisiamas nuo 2025 m. gruodžio 30 d. (ieškinio teismui pateikimo).
14. Ieškovė skiriama nepilnamečiam sūnui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai).
15. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
16. Teismas išaiškina šalims, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Ieškovė buvo atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 243,75 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį (patenkinta 100 proc. ieškinio reikalavimų), iš atsakovo teismas valstybės naudai priteisia antrinės pagalbos išlaidas – 243,75 Eur.
18. Ieškovai, už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl nagrinėjamu atveju mokėtinas 81 Eur žyminis mokestis (300 Eur × 12 mėn. × 3 proc. x 1 vaikas = 108 Eur – 25 proc. = 81 Eur. Šis 81 eurų žyminis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovo.
19. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jo motina – F. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2025 m. gruodžio 30 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti F. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) išlaidų, susijusių žyminio mokesčio sumokėjimu. Pinigai turi būti pervesti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti valstybei iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 243,75 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus 75 ct) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pinigai turi būti pervesti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas už suteiktą teisinę pagalbą 5630).
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.